Legislator Case Law & Legislation
ca2f427c-699e-4826-9868-0b2e87d728ca AI generated

ca2f427c-699e-4826-9868-0b2e87d728ca · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ca2f427c-699e-4826-9868-0b2e87d728ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L.,ieÅ¡kovės atstovei advokatei L. P.,atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialÄ atstovui A. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. L. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S, Lietuvos filialÄ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė I. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2006-12-21 kredito sutarties Nr. RF3039060596 nutraukimÄ ir reikalavimÄ sugrÄ Å¾inti skolÄ neteisėtu.

Legislator headnote

AI generated

ca2f427c-699e-4826-9868-0b2e87d728ca · Vilniaus apygardos teismas: (toliau – Kredito gavėjas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. RF3039060596 (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu Kredito gavėjui buvo suteiktas 750 000 Lt dydžio kreditas 39 metų terminui, t. y. iki 2045-12-21, numatant kredito grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir netesybų skaičiavimo bei mokėjimo tvarkÄ , kredito užtikrinimo priemones, sutarties nutraukimo sÄ lygas ir t. t. Kredito paskirtis – bÅ«sto kredito refinansavimas ir investuotų į bÅ«stų remontÄ lėšų refinansavimas (b. l. 4-12).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-1543-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02723-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.5. 42.1; 63.2; 99.5; 99.7; 116.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė,sekretoriaujant Virginijai Kostenko ir Rimai Svirobovičienei,dalyvaujant ieškovei I.

L.,ieÅ¡kovės atstovei advokatei L. P.,atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialÄ atstovui A. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. L. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S, Lietuvos filialÄ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė I. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2006-12-21 kredito sutarties Nr. RF3039060596 nutraukimÄ ir reikalavimÄ sugrÄ Å¾inti skolÄ neteisėtu.

Nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2009-06-11 raÅ¡tu be atskiro įspėjimo nuo 2009-07-13 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su ieÅ¡kove 2006-12-21 sudarytÄ kredito sutartį Nr. RF3039060596, kuria buvo suteiktas 750 000 Lt kreditas. Sutarties nutraukimÄ bankas motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė nuo 2009-05-15 negrÄ Å¾ina kredito, o nuo 2009-02-17 nemoka palÅ«kanų ir delspinigių. IeÅ¡kovės vertinimu, sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nesant CK 6.217 straipsnyje nustatytų pagrindų. EsÄ sudarytos kredito sutarties 54 punktas numatė alternatyvias kreditoriaus teises (pareikalauti papildomų prievolių užtikrinimo priemonių arba nutraukti sutartį, arba pareikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ prieÅ¡ terminÄ ) tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepaÅ¡alina pažeidimo per 30 dienų.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ios sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jos, t. y. vartotojo naudai, nes sutartį ji sudarė prisijungimo bÅ«du. Sutarties 55 punktas reikalauja, jog kreditorius apie numatomÄ sutarties nutraukimÄ privalo –praneÅ¡ti skolininkui prieÅ¡ 30 dienų. Kiekviena prievolės Å¡alis turi visokeriopai padėti antrajai Å¡aliai atlikti savo pareigas – bendradarbiauti ir sudaryti abipuses galimybes tinkamai įvykdyti sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kovės teigimu, ji negali bÅ«ti pripažinta esminiai pažeidusi sutartį, nes tinkamai vykdyti jos sÄ lygų negalėjo dėl to, kad atsiradus finansinių sunkumų kreditorius su ieÅ¡kove nebendradarbiavo.

Kreditorius tinkamai nepranešė apie savo sprendimÄ nutraukti sutartį, nors to reikalavo sutartis ir Å¡alių kooperavimosi principas. IeÅ¡kovės teigimu, iki 2009 metų gegužės mėnesio ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, o 2009-07-17 pilnai padengė savo skolÄ kreditoriui. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant, jog galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas 2045-12-21, ieÅ¡kovė teigia turėjusi pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad kreditorius pasiÅ«lys jai alternatyvius laikinų sunkumų iÅ¡sprendimo bÅ«dus.

Tačiau kreditorius nesiÅ«lė pakeisti sutarties sÄ lygų, neprašė papildomų prievolių užtikrinimo priemonių, nepranešė apie savo sprendimÄ nutraukti sutartį. Toks jo elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas ir netinkamas prievolės vykdymas, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma esminiai pažeidusia prievolę (b. l. 52-53).Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos sutartį, jos 54, 55 punktais numatė, atsakovo teisę, esant tam tikroms sÄ lygoms, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Atsakovas nutraukti Å¡iÄ sutartį turėjo teisę tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu. Kredito sutarties 54.1. punkte įtvirtinta, jog bankas turi teisę pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones arba nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusį kreditÄ kartu su visomis priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų mokėtinų sumų ir nepaÅ¡alina pažeidimo per 30 dienų nuo banko raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo iÅ¡siuntimo dienos.

Kredito sutarties 55 punkte numatyta, kad kredito gavėjui per nustatyta terminÄ nepaÅ¡alinus sutarties pažeidimų, sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko praneÅ¡imo. IeÅ¡kovė sutartyje buvo nurodžiusi savo susiraÅ¡inėjimo adresÄ : (duomenys neskelbtini), todėl pagal sutarties 70 punktÄ bankas 2009-06-11 iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei laiÅ¡kÄ nurodytu adresu. Tai, kad pati ieÅ¡kovė vengė priimti atsakovo siunčiamus laiÅ¡kus, atsakovo vertinimu, nelaikytina jo neteisėtais veiksmais, dėl ko sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta nutraukta neteisėtai.

Todėl esÄ ieÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovas neįteikė praneÅ¡imo apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ yra tikrovės neatitinkantys faktai. Pareiga praneÅ¡ti apie adreso pasikeitimÄ tenka Å¡aliai, kurios adresas pasikeitė. Apie banko ketinimÄ nutraukti sutartį ieÅ¡kovė buvo informuota. Be to, atsakovo vertinimu, sutarties nutraukimas buvo galimas ir pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas (b. l. 194-197). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau - Bankas) 2006-12-21 su I.

L. (toliau – Kredito gavėjas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. RF3039060596 (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu Kredito gavėjui buvo suteiktas 750 000 Lt dydžio kreditas 39 metų terminui, t. y. iki 2045-12-21, numatant kredito grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir netesybų skaičiavimo bei mokėjimo tvarkÄ , kredito užtikrinimo priemones, sutarties nutraukimo sÄ lygas ir t. t. Kredito paskirtis – bÅ«sto kredito refinansavimas ir investuotų į bÅ«stų remontÄ lėšų refinansavimas (b. l. 4-12).

Kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas butų, esančių Pievų tako g. 14-1, 2 ir 3, Klaipėdoje, hipoteka bei V. L. laidavimu. 2009-06-11 raÅ¡tu Bankas pranešė Kredito gavėjui apie tai, kad yra susidaręs 19 918,21 Lt dydžio įsiskolinimas dėl netinkamai vykdomų prievolinių įsipareigojimų, ir kad Å¡io įsiskolinimo nesumokėjimo iki 2009-07-13 atveju, Kredito sutartis be atskiro įspėjimo bus laikoma nutraukta nuo 2009-07-13 (b. l. 14). Kaip matyti iÅ¡ pateikto I. L. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, 2009-07-17 Kredito gavėjas Bankui pervedė 22 000 Lt (b. l. 19).

Tačiau 2009-08-31 Bankas su praÅ¡ymu areÅ¡tuoti hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ I. L. turtÄ kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, nurodydamas, kad Kreditavimo sutartis laikoma nutrÅ«kusia, o mokėjimo terminai – suėję (b. l. 55-56).Kaip matyti iÅ¡ 2009-06-11 Banko raÅ¡to, 19 918,21 Lt įsiskolinimas susidarė Kredito gavėjui nuo 2009-05-15 negrÄ Å¾inant kredito įmokų ir nuo 2009-02-17 nemokant palÅ«kanų ir paskaičiuotų delspinigių. Atsižvelgiant į Kredito sutartyje numatytÄ sÄ lygÄ , kad mokėjimus Kredito gavėjas privalėjo atlikti kiekvieno mėnesio 15 dienÄ , konstatuotina, kad Kredito gavėjas vienÄ mėnesį neįvykdė prievolės sumokėti kredito dengimo įmokas ir keturis mėnesius nemokėjo palÅ«kanų ir priskaičiuotų delspinigių.

Minėtame Banko raÅ¡te yra nuoroda į 2009-03-19, 2009-04-19 bei 2009-05-03 raginimus susimokėti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau į bylÄ Å¡ių dokumentų atsakovas nepateikė, todėl nebuvo objektyvių galimybių nustatyti jų turinio. Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė, vadovaudamasis Å¡ios sutarties 54 ir 55 punktais, nustatančiais, kad bankas turi teisę pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones arba nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusį kreditÄ kartu su visomis priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų mokėtinų sumų ir nepaÅ¡alina pažeidimo per 30 dienų nuo banko raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo iÅ¡siuntimo dienos.

Kredito sutarties 55 punkte numatyta, kad kredito gavėjui per nustatyta terminÄ nepaÅ¡alinus sutarties pažeidimų, sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko praneÅ¡imo. Todėl, formaliai vertinant Å¡ias sutartines nuostatas ir nustatytas aplinkybes apie Kredito gavėjo prievolių nustatytu terminu mokėti įmokas Bankui pažeidimÄ , bÅ«tų pagrindas pripažinti buvus pakankamiems pagrindams nutraukti Kreditavimo sutartį. Tačiau nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Kredito gavėjas - fizinis asmuo - sudarė sutartį su Banku - kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių, jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, ne su verslu ar profesija susijusiu tikslu, o gyvenamajam bÅ«stui, kuriame iki Å¡iol gyvena su Å¡eima (Kredito gavėjo siekis viename butų įkurti ofisÄ nepaneigia sutarties kvalifikavimo, nes dalis kredito neginčytinai panaudota gyvenamojo bÅ«sto įsigijimui), todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).

Sutartis yra ilgalaikė – sudaryta 39 metams, sutarties Å¡alys ekonominiu požiÅ«riu yra nelygios.Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A.

K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č.

K. v. AB „GrigiÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).             Todėl, kvalifikavus ginčo sutartį vartojimo sutartimi, teismui kyla pareiga atlikti Å¡ios sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolę (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo paminėta, Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 54.1 punkte nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – jei Kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais nesumoka Bankui kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepaÅ¡alina pažeidimo per 30 dienų nuo Banko raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo dienos; 55 punkte nustatyta, kad Kredito gavėjui per Banko nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus sutarties pažeidimų, ji laikoma nutraukta be atskiro Banko praneÅ¡imo, o visi Kredito gavėjo mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, t. y. nustatyta Kredito gavėjo pareiga iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , sumokėti iki kredito sugrÄ Å¾inimo dienos apskaičiuotas ir nesumokėtas palÅ«kanas, papildomas palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

Atsižvelgdamas į tai, jog Kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, kredito terminas yra 39 metai, kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį mokamomis įmokomis, teismas konstatuoja, kad Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 54.1 ir 55 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažįsta nurodytas sutarties sÄ lygas negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).

Vertinant tai, kad Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė, vadovaudamasis bÅ«tent Å¡iomis sutarties nuostatomis, vienaÅ¡alis Kreditavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimas sugrÄ Å¾inti skolÄ taip pat pripažintini neteisėtais. Nors 2009-06-11 praneÅ¡ime Bankas nenurodė, kad sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo ir tokiomis aplinkybėmis neatsikirtinėjo, teismas vertina, kad tikslinga pasisakyti dėl ginčo sutarties nutraukimo prielaidų įstatyme nustatytais pagrindais.             Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai sutartis yra pažeista, kita Å¡alis gali prarasti interesÄ tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl leidžia kitai Å¡aliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.

Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , taip pat į sutartį pažeidusios Å¡alies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sÄ moningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus.

Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ . VienaÅ¡alis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios Å¡alies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios Å¡alies elgesį – esminį sutarties pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.).Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui bÅ«tų taikytinos Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatos, bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad Kredito gavėjas pareigÄ Ä¯rodyti, jog sutarties pažeidimas buvo neesminis, įvykdė, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kreditavimo terminas labai ilgas – 39 metai, Kredito gavėjas prievolių tinkamai nevykdė santykinai trumpÄ laikÄ (vienÄ mėnesį vėlavo sumokėti kredito padengimui skirtÄ sumÄ ir keturis mėnesius – palÅ«kanas bei delspinigius) ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – dėl atsiradusių mokumo problemų, susidariusį įsiskolinimÄ visiÅ¡kai padengė praėjus tik 3 dienoms po Banko nustatyto termino, tuo tarpu Bankas nepasinaudojo turima teise pareikalauti papildomų prievolių užtikrinimo priemonių ir nevykdė pareigos bendradarbiauti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Bankas neturėjo pagrindo Kreditavimo sutarties nutraukimui ir pagal įstatymo nuostatas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, todėl iÅ¡ atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovės I. L. naudai priteistini 500 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).IeÅ¡kovė I. L., pateikdama ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , apmokėjo jį 3 765 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jog ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500 Lt dydžio žyminis mokestis, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina nustatytÄ dydį virÅ¡ijanti žyminio mokesčio dalis, t. y. 3 265 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistinos 25 Lt dydžio teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

             IeÅ¡kovės I. L. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti 2006-12-21 kredito sutarties Nr. RF3039060596 nutraukimÄ ir reikalavimÄ sugrÄ Å¾inti visÄ skolÄ neteisėtu.Priteisti iÅ¡ atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovės I. L. naudai 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) teismo iÅ¡laidų atlyginimui.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei I. L. 3 265 Lt (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus) sumokėto žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialÄ , 25 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.LaikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2010-01-05 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Aldona Tilindienė