ca2ecd02-4533-4aeb-9624-4c344a3ba277 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr     Baudžiamoji byla Nr. 1-2310-1034/2017     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39971-2015-0     Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Ievai Janulevičiūtei, Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam A.

M., jo gynėjai advokatei Daliai Bukelienei,kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nukentėjusiajam T. L., jo atstovei advokatei Linai Gudaitei, laiduotojams J. D., E. M.,      vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, n u s t a t ė: A. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis, 2015-07-17 apie 05.10 val. vieÅ¡oje vietoje, prie pastato, adresu Didžioji 28, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, veikdamas kartu su E. J., dėl menkavertės dingsties konflikto metu su T.

L., tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam T. L. į kairę veido pusę, po ko E. J. sugriebus nukentėjusįjį už kaklo, palenkus į priekį nukentėjusiojo galvÄ ir jį laikant, tyčia sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas; T. L. iÅ¡trÅ«kus ir pradėjus bėgti, kartu su E. J. nusivijo iki pastato, adresu Didžioji g.27, Vilniuje, kur, bandydamas sugriebti T. L., o pastarajam pargriuvus ant grindinio ir rankomis užsidengus galvÄ , siekiant apsisaugoti nuo smÅ«gių, tyčia kartu su E. J. kojomis sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam T.

L. į krÅ«tinės sritį, taikant į galvÄ , tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, nemažiau kaip Å¡eÅ¡iolikos trauminių poveikių pasėkoje, padarė nukentėjusiajam T. L. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairės pusės momeninėje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kauÅ¡elyje, kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies junginine, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tinėmis žaizdomis su kraujosruva apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimu deÅ¡inėje alkÅ«nėje, poodine kraujosruva deÅ¡iniame delne, odos nubrozdinimais, poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, odos nubrozdinimais kairiame petyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais abiejuose keliuose, poodine kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, kliniÅ¡kai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, ir tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å iais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. E. J. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis, 2015-07-17 apie 05.10 val. vieÅ¡oje vietoje, prie pastato, adresu Didžioji 28, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas kartu su A. M., dėl menkavertės dingsties konflikto metu su T. L., A. M. tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavus nukentėjusiajam T. L. į kairę veido pusę, sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, palenkė į priekį nukentėjusiojo galvÄ ir jį laikė, A.

M. tyčia suduodant nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas; T. L. iÅ¡trÅ«kus ir pradėjus bėgti, kartu su A. M. nusivijo iki pastato, adresu Didžioji g.27, Vilniuje, kur, A. M. bandant sugriebti T. L., o pastarajam pargriuvus ant grindinio ir rankomis užsidengus galvÄ , siekiant apsisaugoti nuo smÅ«gių, tyčia kartu su A. M. kojomis sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam T. L. į krÅ«tinės sritį, taikant į galvÄ , tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, nemažiau kaip Å¡eÅ¡iolikos trauminių poveikių pasėkoje, padarė nukentėjusiajam T.

L. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairės pusės momeninėje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kauÅ¡elyje, kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies junginine, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tinėmis žaizdomis su kraujosruva apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimu deÅ¡inėje alkÅ«nėje, poodine kraujosruva deÅ¡iniame delne, odos nubrozdinimais, poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, odos nubrozdinimais kairiame petyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais abiejuose keliuose, poodine kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, kliniÅ¡kai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, ir tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tai įvyko paryčiais, 5 val., buvo susiruošę važiuoti namo, buvo iÅ¡sikvietę taksi, laukė lauke. Å alia sėdėjo benamis, jam buvo padavę pinigų. Jis pasakė, kad iÅ¡ jo pinigus paėmė, parodė į stovėjusius asmenis – ten stovėjo T. L., kartu buvo dar kokie 6 asmenys. Einant į vidų, jį patempė už peties, buvo smÅ«gis į veidÄ , buvo priremtas prie sienos, jam sudavė T.

L.. Po kiek laiko jį apstoję žmonės pasitraukė, jis priÅ¡oko prie T., sudavė jam atgal. E. bandė padėti sulaikyti, tada T. pabėgo, jį nusivijo. T. pargriuvo pats, jis pats su juo nukrito. Po įvykio T. atsistojo ir nuėjo į Å¡onÄ . Nepagalvojo, kad bus reikÅ¡mingas įvykis, iÅ¡siskirstė ir nuvažiavome namo. Kiek kartų sudavė, tiksliai neatsimena, kumščiu į kur tiksliai pataikė, nepamena. Teisingai fiksuota parodymuose, kad į veidÄ . Kai nukrito, dar sudavė, kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinime teisingai nurodytos aplinkybės. E. bandė sulaikyti T., tiksliai nepamena, ar jis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius. Vėliau su E. kažkiek bendravo apie konfliktÄ . Konfliktas kilo nuo pasakytos pastabos, kad paėmė pinigus iÅ¡ benamio, nenorėjo nieko įžeisti. Menkavertė priežastis. Viskas vyko vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡aliniai turėjo matyti. Anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas, apkalbėti nėra tikslo. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta iÅ¡ dalies, dėl sumos, sutinka sumokėti 300 Eur bendrai su E., kiekvienas po 150 Eur.

Konflikto metu buvo blaivus, serga cukriniu debetu, negalima vartoti alkoholio. Ar E. vartojo, negali pasakyti, kai buvo viduje, nebuvo visÄ laikÄ kartu. Konfliktas vyko 5-10 min. Po įvykio su nukentėjusiuoju bandė susitaikyti, bet buvo užsipraÅ¡yta labai didelė suma, ryÅ¡iai nutrÅ«ko. Atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalÄ ligonių kasoms. Pasielgė blogai ir gailisi, pasižada daugiau to nedaryti. Å iai dienai mokosi, savo lėšų neturi, jį iÅ¡laiko tėvai. PraÅ¡o perduoti broliui pagal laidavimÄ , su juo palaiko labai glaudžius ryÅ¡ius, atsiklausia jo patarimų, jis yra autoritetas, baigęs aukÅ¡tÄ jÄ , dirba institucijoje, kur reikalinga nepriekaiÅ¡tinga reputacija, daro jam gerÄ Ä¯takÄ .

Gyvena su tėvais, su broliu bendrauja kiekvienÄ savaitę, kas antrÄ dienÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad Å¡ventėme jo žmonos sesės vaikino A. iÅ¡leistuves. IÅ¡eidamas iÅ¡ baro tualeto pamatė konfliktÄ , A. prašė pagalbos sulaikyti asmenis. Po įvykio pretenzijų vienas kitam neturėjo, iÅ¡važiavo namo su taksi. Gali bÅ«ti, kad bandydamas sustabdyti, sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius.

VisiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę. SmÅ«gių koja neprisimena, bet jei taip raÅ¡oma, pripažįsta. Pradžioje nežinojo, kodėl kilo konfliktas, vėliau sužinojo iÅ¡ žmonos, kad nukentėjusysis pirmas sudavė A., pradėjo stumdyti jo žmonÄ , jos sesę. Konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje. Yra be darbo, gyvena iÅ¡ paÅ¡alpų. 2006 m. buvo teistas dėl psichotropinių tablečių, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotojas yra jo sesės vyras, su juo bendrauja savaitgaliais, jis yra vaiko krikÅ¡tatėvis, bendrauja Å¡eimomis, yra autoritetas, duoda patarimus, paaiÅ¡kina, kaip geriau elgtis gyvenimo situacijose.

Gailisi, kad vijosi ir mušė, sudavė smūgius. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo už suduotus smūgius, prašo atleidimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A.

M. savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to įtarimo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2015-07-17 apie 00.30 val. su draugais – E. J., L. B. , J. B., M. V., D. Å . atėjo į klubÄ â€žSalento“, Didžiojoje g., Vilniuje, Å¡vęsti iÅ¡leistuvių. Alkoholinių gėrimų nevartojo, nes serga cukriniu diabetu. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Ar E. J. vartojo alkoholinius gėrimus, nepastebėjo, nes visÄ laikÄ nebuvo kartu. Klube linksminosi maždaug iki 5 val. ryto. Klube su niekuo nekonfliktavo nei jis, nei E..

Apie 2.00-3.00 val. buvo su L. ir J. išėję į laukÄ , kur prie klubo sėdėjo benamis. Jam davė apie 2 eurus. Pinigus įdėjo į jo turėtÄ vienkartinį puodelį nuo kavos. Apie 5.00 val. jis, L. ir J. išėjo iÅ¡ klubo. E. liko klube. Pastebėjo, kad benamio turimame puodelyje nebėra pinigų. Paklausė, kur pinigai. Benamis nurodė į jam anksčiau nematytÄ vaikinÄ , kaip iÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ Å¾inojo-T. ir jo draugus, stovėjusius prie klubo. Pastarųjų buvo 4-5 vaikinų kompanija.

Jis garsiai pradėjau replikuoti, kodėl iÅ¡ benamio imami pinigai. T. ir jo kompanija stovėjo jam iÅ¡ kairės pusės, maždaug už 1,5 m. Tuomet T., atsisukęs į jį, nieko nesakęs, deÅ¡inės rankos kumščiu smogė jam vienÄ kartÄ Ä¯ nosį. Pajuto skausmÄ , iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, užsidengė veidÄ . Buvo sukruvinti jo marÅ¡kiniai, kelnės, rankos taip pat buvo kruvinos. Tuomet jam nepažįstami ir anksčiau nematyti vaikinai jį atstÅ«mė, iki sienos, smÅ«gių nesudavė, negrasino, nieko nesakė.

Nežino, ar tie vaikinai buvo iÅ¡ T. kompanijos. T. stovėjo už tų vaikinų. Jam kažkÄ pasakė, tačiau smÅ«gių nebandė suduoti, nes negalėjo prasibrauti pro minėtus vaikinus. J. tuo metu buvo lauke, maždaug už 2 metrų nuo jo. Netrukus į laukÄ išėjo L.. Merginos paklausė T., kodėl T. jam-A. smogė. Tuomet T. pradėjo merginas stumdyti. Jis prasibrovė pro tÄ kompanijÄ , kuri jam buvo užtvėrusi keliÄ ir neleido pajudėti, ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė T. vienÄ kartÄ Ä¯ veido kairę pusę.

T. nuo smÅ«gio nenugriuvo, o pradėjo prieÅ¡ jį mosikuoti rankomis. Rankomis pastÅ«mė J. ir L.. Tuo momentu priėjo E.. Norėdami T. sulaikyti, už tai, kad T. sudavė jam smÅ«gį, sugriebė T. už deÅ¡inio peties ir trikotažinių marÅ¡kinėlių (Å¡viesios spalvos). Å Å«ktelėjo „E.ai“. E., matomai supratęs, kad reikia sulaikyti T., sugriebė pastarÄ jį už kairės rankos. T. iÅ¡sinėrė iÅ¡ marÅ¡kinėlių ir pasileido bėgti skersai Rotušės aikÅ¡tės. Neatsimena, kieno rankose liko marÅ¡kinėliai.

Juos tiesiog numetė. Jis ir E. T. nusivijo. T. pasivijo kitoje aikÅ¡tės pusėje. Kiek pamena, bandė T. sugriebti. NeiÅ¡laikęs pusiausvyros, T. krito ant deÅ¡inio Å¡ono. Jis suklupo Å¡alia. KlÅ«pėdamas deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė T. kelis smÅ«gis, tiksliai kiek, nepamena, į kairį Å¡onÄ , kad bÅ«tų sudavęs kitus smÅ«gius, nepamena. Tuomet E. paÅ¡aukė jį vardu. Atsisukęs pamatė, kad jam nematytas vaikinas smÅ«giuoja E. į galvÄ . Matė, kad E. tas vaikinas sudavė du smÅ«gius deÅ¡ine ranka ir vienÄ smÅ«gį kaire.

Jis greitai atsikėlė, pribėgo prie to vaikino ir nustÅ«mė nuo E.. Tas vaikinas pradėjo Å¡aukti, kad neva atbėgo jų iÅ¡skirti, o ne muÅ¡tis. Nematė, kada T. atsikėlė, bet matė jį nueinantį. Visi iÅ¡siskirstė. Jis iÅ¡ karto nekvietė policijos dėl jam suduoto smÅ«gio, nes nematė reikalo. Galvojo, tai tiesiog nedidelis konfliktas prie klubo. Neatsimena, ar E., nusivijus T., sudavė pastarajam smÅ«gių. Su T. nepažįstami, įvykio metu matė jį pirmÄ kartÄ . Klube T. nepastebėjo, nekonfliktavo.

Jo nuomone, T. buvo neblaivus, nes girdėjo T. kalbant kompanijoje su kitais vaikinais, aiÅ¡kiai iÅ¡siskyrė jo neriÅ¡li kalba. Po įvykio įsėdo į taksi, stovintį Rotušės aikÅ¡tėje, ir iÅ¡vyko namo. Namuose, apie 5.35 val. mobiliuoju telefonu nufotografavo deÅ¡inę kruvinÄ rankÄ . Po įvykio buvo patinusi nosis, į gydymo įstaigas nesikreipė, kruvinus drabužius iÅ¡skalbė. M. V. ir D. Å . tuo metu, kai jam buvo suduotas smÅ«gis, buvo klube ir stebėjo per stiklines duris, tačiau į konfliktÄ nesikiÅ¡o.

Dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai apgailestauja. Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, dėl įvykio detalių gali Å¡iek tiek klysti. Tiksliai suduotų smÅ«gių neatsimena, tačiau galėjo bÅ«ti suduoti smÅ«giai T. įtarime nurodytomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 6-8, 12, 14).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. J. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2015-07-17 atėjo į klubÄ â€žSalento“, Didžiojoje g., buvo 3 aukÅ¡te esančiame Sporto bare. Atėjo kartu su draugu A.

M., jo drauge L. B.. Dar buvo A. klasės draugai, kurių nepažįsta. PrieÅ¡ ateidamas į klubÄ , buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau nesijautė apsvaigęs. Ar bare vartojo alkoholinius gėrimus, neatsimena. Apie 5 val. ketino važiuoti namo. Jo draugai į laukÄ buvo išėję kiek anksčiau. Išėjęs iÅ¡ klubo maždaug po 10 min., dar iÅ¡eidamas iÅ¡ klubo, pro stiklines duris pamatė, kad A. yra priremtas prie sienos. Kiek vaikinų jį laikė, negali pasakyti. Matė, kad A. iÅ¡ nosies bėga kraujas.

L. bandė tuos vaikinus atstumti. Kažkas nustÅ«mė jÄ pačiÄ . Tuomet J. bandė ginti A., ji taip pat buvo nustumta. Jis skubiai išėjo į laukÄ . Tuo metu A. suÅ¡uko „EdziÅ«ne“, taip kreipdamasis į jį. Vienas vaikinas, matytas toje grupėje vaikinų, kaip vienas apsupusių ir laikiusių A., pradėjo bėgti. A. jį nusivijo. Matė, kad tas vaikinas, kai L. su J. bandė ginti A., stÅ«mė jas. Suprato, kad reikia padėti A. sulaikyti tÄ vaikinÄ , taigi jis kartu su A. nusivijo tÄ vaikinÄ per Rotušės aikÅ¡tę.

Kad tas vaikinas bÅ«tų sudavęs smÅ«gius A., nematė, tačiau vijosi pastarÄ jį ir dėl tos priežasties, kad stumdė L. ir J., dėl to buvo susijaudinęs. Norėjo sulaikyti tÄ vaikinÄ ir perduoti policijos pareigÅ«nams dėl konflikto su A.. Neatsimena, kuris pirmas bėgo ir pribėgo prie to vaikino-jis ar A.. Po to tiksliai neatsimena, kas įvyko. Gali pasakyti, kad vienu metu vaikinas, kurį vijosi, pargriuvo. Kaip vaikinas nukrito ant grindinio, neatsimena. Gal dar prieÅ¡ tai apsistumdė, neatsimena.

Ar gulinčiam vaikinui jis ar A. sudavė smÅ«gius, neatsimena, tačiau neatmeta galimybės. Galėjo nebent smÅ«giuoti rankomis, abejoja, kad galėjo smÅ«giuoti kojomis, nes deÅ¡inė koja 2 kartus operuota prieÅ¡ 9 metus., o kairę kojÄ reiktų operuoti, nes po lūžio ( prieÅ¡ 3 metus ) jaučia skausmus. Atsimena, kad kažkoks apkÅ«nus vaikinas, kažkÄ jam pasakęs, bandė suduoti rankomis, tačiau jis smÅ«gių iÅ¡vengė atsitraukdamas. Neįsivaizduoja, dėl kokių priežasčių tas vaikinas jam bandė smÅ«giuoti, gal jis buvo to nukentėjusio draugas, gal norėjo pulti A..

Ä® įvykio vietÄ subėgo daugiau žmonių. IÅ¡ tolo L. ir J. suÅ¡uko, kad niekam pretenzijų neturi. Jis su tuo apkÅ«niu vaikinu kažkÄ irgi pakalbėjo, kad pretenzijų neturi. Matė, kad vaikinas, kurį vijosi, nuėjo. Nematė, ar tas vaikinas buvo sužalotas. Suprato, kad Å¡ios muÅ¡tynės iÅ¡sisprendė taikiai, nes to vaikino, kurį vijosi draugas, jo atsiprašė. Jis su A. grįžo prie klubo ir taksi visi keturi iÅ¡važiavo. Grįžę prie klubo ,prabuvo dar apie 10 min. Niekas nebandė jų sulaikyti.

Dėl įvykusio konflikto apgailestauja. Kokiomis aplinkybėmis vaikinui buvo padaryta tiek sužalojimų, nežino. Neatsimena, kokius veiksmus atliko to vaikino atžvilgiu. Vėliau J. jam pasakojo, kad iÅ¡ benamio, buvusio prie klubo, kažkas paėmė pinigus, o A. bandė sugėdinti žmogų, paėmusį pinigus. Dėl to ir kilo konfliktas. Kas paėmė pinigus, kaip prasidėjo konfliktas, nematė, nes, kaip minėjo, dar buvo klube. Kad prie klubo buvo benamis, jaunas apie 30 m., matė, kai keletÄ kartų buvau išėję į laukÄ parÅ«kyti.

Vaikinų, dalyvavusių konflikte, neapibÅ«dins ir neatpažins (t. 2, b. l. 30-32, 35, 37).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. L. parodė, kad 2015-07-17 apie 5.00 val. buvo klube „Salento“, Vilniuje, Didžiojoje g. Išėjęs į laukÄ , apsižodžiavo su jaunuolių kompanija. Pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Vengdamas konflikto, bandė pabėgti nuo jų. Nubėgęs iki Didžiosios g.19 namo, pats pargriuvo. Buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Kol jis gulėjo ant žemės, jį prisivijo du jaunuoliai iÅ¡ minėtos kompanijos ir pradėjo jį spardyti.

Kiek smÅ«gių jam buvo suduota, nežino, nes buvo praradęs sÄ monę. Jo nuomone, jis buvo muÅ¡amas 2-3 minutes, tiksliai pasakyti negali. Neatsimena, kaip jis buvo nuvežtas į ligoninę, kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ligoninėje buvo paguldytas į neurochirurgijos skyrių su galvos sumuÅ¡imu. Kaip atrodė jį sumušę jaunuoliai, neatsimena. Jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 35-37).Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. L. parodė, kad neatsimena savo parodymų, duotų ligoninėje, todėl dėl 2015-07-17 įvykio parodė, kad į klubÄ â€žSalento“, Didžioji g., Vilniuje, atėjo apie 1-2 val.

Klube iÅ¡gėrė vienÄ alkoholinį kokteilį. PrieÅ¡ tai apie 23 val. klube „Pabo Latino“ buvo iÅ¡gėręs vienÄ alkoholinį kokteilį. Nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartojo. Klube su jokiais asmenimis nekonfliktavo. BÅ«damas klube, į laukÄ nei jis, nei jo draugas I. V. nėjo į laukÄ . Kai apie 4-5 val. išėjo iÅ¡ klubo ,norėdami važiuoti namo, dar prie „Salento“ tarp jo ir jį užpuolusių asmenų įvyko žodinis konfliktas dėl kažkokių nereikÅ¡mingų dalykų.

Vaikinai pradėjo jį užgaulioti, įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Jų buvo kokie penki. Jis vaikinams taip pat kažkÄ pasakė, po to vienas tų vaikinų vienÄ kartÄ smÅ«giavo jam į galvos sritį. Neatsimena, kur pataikė. Jis bandė gintis atsitraukdamas. Tuomet kitas vaikinas sugriebė jį už kaklo, palenkė į priekį. Jautė, kad jam buvo suduota keletas smÅ«gių į įvairias kÅ«no sritis, tiksliau pasakyti negali. Buvo apdraskytos rankos, nugara. Visa tai truko apie 20 sekundžių.

Kiek asmenų mušė, nematė, nes, kaip minėjo, buvo laikomas už kaklo. Vienu metu jis iÅ¡sinėrė iÅ¡ trikotažinių marÅ¡kinėlių bei striukės ir pabėgo. Kai nubėgo iki Didžiosios g., pajuto smÅ«gį į galvÄ . Jo nuomone, nuo smÅ«gio pargriuvo. Pargriuvo ant Å¡ono. Kurio, neatsimena. Tuomet pajuto smÅ«gius kojomis į galvÄ . Kiek smÅ«gių jam buvo suduota, negali pasakyti, tačiau smÅ«giuojama buvo apie minutę. IÅ¡ suduotų smÅ«gių kiekio, jų dislokacijos suprato, kad jį spardo tikrai ne vienas žmogus.

Keletas smÅ«gių jam buvo suduota į krÅ«tinės sritį, bet, jo nuomone, tai buvo tie smÅ«giai, kurie buvo nepataikyti į galvÄ , nes jam visi smÅ«giai buvo taikyti į galvÄ . Buvo praradęs sÄ monę. Gulėjo užsidengęs galvÄ . IÅ¡girdo, kad I. V. pribėgęs liepė nutraukti muÅ¡tynes. Tuomet jį mušę asmenys atsitraukė. Kad tie vaikinai bÅ«tų mušę IgnotÄ , nepastebėjo. Jį sumušę vaikinai pasiÅ¡alino, nematė, kur. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , nežino. Neatsimena, kokie klausimai jam buvo užduoti pirmosios apklausos metu ligoninėje dėl potrauminės bÅ«klės, tačiau tvirtina, kad nukrito nuo suduoto smÅ«gio (t. 1, b. l. 44-46).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. L. parodė, kad savo teiginį, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o bÅ«tent – kaukolės pamato lūžis, grindė tik gautu iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, jį iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ ligoninės. Kad jam lūžęs kaukolės pamatas teigė ir jį priėmęs ir gydęs neurochirurgas. Po įvykio kreipėsi dėl blogos savijautos į Å¡eimos gydytojÄ Tarandės Å¡eimos klinikoje, kur jam jokie papildomi tyrimai nebuvo atlikti, skirtas tik medikamentinis gydymas.

IÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos įsipareigojo pateikti kitÄ savaitę. Ä®vykio metu prie klubo niekam jokių smÅ«gių nesudavė, nebent netyčia gindamasis. Jokių merginų nestumdė. Nepamena prie klubo jokio iÅ¡maldos praÅ¡ančio žmogaus, pinigų iÅ¡ nieko neėmė, prie nieko nepriekabiavo (t. 1, b. l. 47-48).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. V. parodė, kad 2015-07-17 apie 2.00 val. su T. L. atėjo į klubÄ â€žSalento“, kur gėrė alkoholinius gėrimus, Å¡oko, linksminosi.

Apie 5.00 val. išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir atsisėdo ant laiptų. Prie jo sėdėjo mergina, jie abu Å¡nekėjosi. Apie 5.11 val. jam kažkas pasakė, kad kažkas susimušė ir nusivijo jo draugÄ . Jis pradėjo bėgti iÅ¡ paskos ir pamatė, kaip du asmenys Didžiojoje g.27, prie parduotuvės „Du broliai“, vienas kurių buvo apsirengęs mėlynu kostiumu, o kitas Å¡viesiais marÅ¡kinėliais ir juodomis kelnėmis, spardo jo gulintį draugÄ . Jis pribėgo, bandė vaikinus nuraminti ir pargriuvo ant nugaros.

Vaikinas, apsirengęs Å¡viesiais marÅ¡kinėliais ir juodomis kelnėmis, puolė prie jo muÅ¡tis. Po kelių sekundžių muÅ¡tynės baigėsi ir minėti du jaunuoliai nuėjo link klubo „Salento“. Jo draugas T. L. atsistojo ir nubėgo prie „Amatininkų užeigos“, iÅ¡ kur iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykusi greitoji juos nuvežė į Žalgirio ligoninę (t. 1, b. l. 81-82). Papildomos apklausos metu liudytojas I. V. parodė, kad tiksliai neatsimena, kiek smÅ«gių buvo suduota T.

L.. Buvo spardoma į galvÄ , apie 10 kartų. Spardė vaikinas mėlynu kostiumu. Kad kitas vaikinas bÅ«tų mušęs T. L., nematė. Jam nė vienas tų vaikinų, kiek pamena, smÅ«gių nesudavė, nors vaikinas su marÅ¡kiniais ir kelnėmis bandė jam suduoti, tačiau jis atsitraukė. Atsitraukdamas užkliuvo už to vaikino ir pargriuvo. Nematė, kad kuris nors iÅ¡ T. L. užpuolikų bÅ«tų pargriuvęs. Dėl ko kilo konfliktas tarp T. L. ir jį užpuolusių asmenų, jis nežino. Jokio benamio prie klubo nematė, nei jis nei T.

L. jokių pinigų neėmė (t. 1, b. l. 86-87). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2015-07-17 su draugu D. Å . buvo klube „Salento“, adresu Didžioji g.28, Vilniuje. Klube Å¡ventė iÅ¡leistuves ir jo pažįstamas A. M. su draugais, jų nepažįsta. Žino, kad klube buvo A. draugas ar giminaitis E., bet jo asmeniÅ¡kai nepažįsta, tÄ vakarÄ matė pirmÄ kartÄ , nebendravo. Alkoholinių gėrimų visai nevartoja, taigi ir klube negėrė alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartojo.

Jam matant A. M. alkoholinių gėrimų nevartojo. Žino, kad A. serga cukralige ir alkoholio nevartoja. Ar alkoholį vartojo E., nežino, nestebėjo. Vienu metu, tikslaus laiko neatsimena, A. išėjo į laukÄ , jis ir D. buvo klube prie stiklinių lauko durų, bendravo su kitais žmonėmis. Vienu metu pastebėjo, kad lauke, netoli prie klubo laiptų, jam nepažįstamas ir nematytas vaikinas ranka, neatsimena kuria, smogė A. į galvos sritį. A. nuo smÅ«gio nepargriuvo. Nepastebėjo, ar A. puolė tÄ vaikinÄ , bet matė, kad aplink stovėję vaikinai ( kai kurie matyti klube, bet jam nepažįstami) puolė juos skirti ir A. prirėmė prie sienos.

Kur buvo A. smogęs vaikinas, nestebėjo. Kur tuo metu buvo E., nepastebėjo. Kur buvo A. draugė L., atėjusi kartu su juo į klubÄ , irgi nepastebėjo, tačiau mano, kad turėjo bÅ«ti kartu su A. lauke, nes jie visur vaikÅ¡to kartu. Tarp jo, kur stovėjo, ir vietos, kur vyko konfliktas, buvo apie 10 metrų atstumas. Jam pasirodė, kad muÅ¡tynės baigėsi ir jis nuėjo atgal į salę. Po kiek laiko, negali patikslinti, kažkas iÅ¡ pažįstamų pasakė, kad į klubÄ grįžo A. kruvinais marÅ¡kiniais.

Tolumoje klube pamatė, kad tikrai A. marÅ¡kiniai buvo kruvini, ar buvo sužalotas veidas, nepastebėjo. Prie jo priėjęs nebuvo, nekalbėjo, kas įvyko. Nei L., nei E. daugiau klube nepastebėjo, bent jau neatsimena, kad bÅ«tų matęs. Vėliau A. pasakojo, kad vaikinas, trenkęs jam-A., tÄ naktį buvo „prisikabinęs“ prie benamio, A. tam vaikinui davė pastabÄ , kad nesikabinėtų prie benamio, po to tas vaikinas smogė A.. Dar A. minėjo, kad vėliau su tuo vaikinu ir jo draugu, dalyvaujant E., susimušė, tačiau detalių nepasakojo, jis nesidomėjo.

Kad A. ar E. bÅ«tų kÄ nors mušę prie klubo, nepastebėjo. Jis asmeniÅ¡kai jokio benamio prie klubo nebuvo pastebėjęs, tačiau ir į laukÄ dažnai nevaikščiojo, nes nerÅ«ko ir eiti į laukÄ jam nebuvo reikalo. D. Å . minėto konflikto metu nebuvo išėjęs į laukÄ . D. iÅ¡vykęs gyventi ir studijuoti į AnglijÄ , neketina grįžti. Nei vaikino, smogusio A., nei kitų, bandžiusių juos iÅ¡skirti, neapibÅ«dins ir neatpažins (t. 1, b. l. 89-90).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L.

B. parodė, kad 2015-07-17 po vidurnakčio, ji, jos vaikinas A. M., jos sesė J. B.-J. ir sesers vyras E. J. atvažiavo į klubÄ â€žSalento“ ,esantį Didžioji g.28, Vilniuje. Buvo Å¡venčiamos A. iÅ¡leistuvės iÅ¡ mokyklos. A. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes serga diabetu. Ji alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo, nes buvo nepilnametė. Ar E. vartojo alkoholinius gėrimus, nežino, nes nebuvo visÄ laikÄ su juo, nuolat jo nestebėjo. J., kiek matė, alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo.

Maždaug po 4 val. ji, A. ir J. buvo išėję į laukÄ , nes buvo susiruošę važiuoti namo, laukė E., kuris užtruko klube. Prie klubo sėdėjo benamis ir ji su J. įmetė monetų į jo turėtÄ vienkartinį puodelį. Ji grįžo į klubÄ , į tualetÄ . Užtruko apie 5 min. IÅ¡eidama pro stiklines klubo duris pamatė, kad prie stiklinių durų , prie sienos stovėjo A. , o T. ( jo vardÄ sužinojo iÅ¡ „Facebook“), rankos kumščiu (neatsimena, kurios) smogė A. į veidÄ , į nosies sritį.

A. susiėmė už nosies, nenugriuvo nuo smÅ«gio. Prie T. stovėjo dar 4-5 vaikinai, kaip iÅ¡ visos elgsenos suprato, kad jie T. draugai. Nė vieno jų nebuvo pastebėjusi klube. J. tuo metu stovėjo kitoje laiptų pusėje prie sienos, kur sėdėjo benamis. E. dar buvo klube. Ji greitai priėjo prie jų ir paklausė, kas atsitiko. A. jai pasakė, kad susiklostė tokia situacija, kad benamis jam nurodė, kad T. paėmė iÅ¡ jo pinigus. Tuomet jis-A. pareplikavo, konkrečiai į niekÄ nesikreipdamas, kad kaip galima taip elgtis, atiminėti iÅ¡ vargÅ¡o pinigus.

Po Å¡io pasakymo T. nieko neaiÅ¡kinęs ir smogė jam-A.. Tie, kaip suprato, T. draugai, prirėmė A. prie sienos. Tuomet ji su J. pribėgo artyn, liepė paleisti A.. Tuomet T. jÄ rankomis pastÅ«mė į krÅ«tinę, po to J.. PastÅ«mė nestipriai, neskaudėjo, nepargriuvo nei ji, nei J.. Jos atsitraukė. Tuomet iÅ¡ klubo išėjo E., A. Å¡Å«ktelėjo „EdziÅ«ne“. A. pribėgo prie jų. A. bandė pagauti T., sugriebdamas jį už marÅ¡kinėlių, prie jų priÅ¡oko ir E., tačiau T. iÅ¡sinėrė ir pabėgo.

A. su E. jį nusivijo. Vienas T. draugas irgi nubėgo paskui juos. Ji nebėgo paskui juos. Iš tolo matė, kad jie visi keturi pasistumdė, T. pargriuvo. Nematė, kas vyko toliau. Vėliau pastebėjo, kad kažkokie nepažįstami ir nematyti vaikinai juos išskyrė. Matė, kad T. nuėjo prie kažkokios kavinės. A. su E. kiek pastovėjo prie fontano Rotušės aikštėje, kalbėjosi su tais juos išskyrusiais vaikinais ( jų duomenų nežino, neapibūdins ir neatpažins) po to grįžo prie klubo ir jie visi išvažiavo.

Viskas vyko labai netikėtai ir greitai, taigi detaliau Å¡io įvykio aplinkybių nupasakoti negali, tiesiog neatsimena. Vaikinų, apstojusių prie klubo A., neapibÅ«dins ir neatpažins. Ji asmeniÅ¡kai nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 92-94).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B.-J. parodė, kad 2015-07-17 , po 4 val. ryto, tikslaus laiko neatsimena, taksi atvažiavo prie klubo „Salento“, adresu Didžioji 28, Vilniuje, kuriame buvo jos sesė L., jos vaikinas A. M., kuris tÄ naktį klube Å¡ventė brandos atestato gavimÄ , ir jos dabartinis sutuoktinis E. J..

Dar prieÅ¡ atvažiuodama kažkuriam iÅ¡ jų paskambino, kad iÅ¡eitų į laukÄ . Buvo blaivi. Jai atvažiavus prie klubo, netrukus išėjo jos sesuo L. su A.. Sakė, kad E. užsilaikė klube, nuėjo į tualetÄ . Prie klubo jie pastebėjo benamį, ji su sese jam davė pinigų (įmetė jam į vienkartinį puodelį 2 eurus). Netrukus iÅ¡ klubo išėjo jai nepažįstamų vaikinų kompanijÄ -4 vaikinai. 2 iÅ¡ jų tarpusavyje kalbėjosi anglų kalba Jai pasirodė, kad jie yra pažįstami, tačiau negali to tvirtai teigti.

Vaikinai, kalbėję lietuviÅ¡kai, pradėjo kabinėtis prie to benamio. Neatsimena, kÄ jam sakė, buvo agresyviai nusiteikę, po to vienas jų, neatsimena kuris, paėmė iÅ¡ benamio pinigus. Jos nuo vaikinų buvo apie 2-3 m atstumu. IÅ¡ elgsenos matėsi, kad tie vaikinai neblaivÅ«s. L. dar nuėjo į klubÄ , į tualetÄ . Tuomet A. garsiai pareplikavo, kad negražu iÅ¡ benamio atiminėti pinigus, ar kažkÄ panaÅ¡aus, tiksliai pažodžiui nebeatsimena. Žodžiais jis nesikreipė, bÅ«tent, į tuos vaikinus, tiesiog garsiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę.

A. buvo blaivas, žino, kad A. alkoholio visai nevartoja. A. tonas buvo nustebęs, tikrai neagresyvus. Tuomet staiga minėti du vaikinai, kalbėję lietuviÅ¡kai, puolė A., nustÅ«mė prie sienos. Vienas jų, nebeatsimena, kuris, smogė A. į veidÄ . Nepastebėjo, kuo smÅ«giavo, nes visa tai buvo labai staigiai ir netikėtai. Matė, kad A. iÅ¡ nosies pasruvo kraujas. Tuo metu iÅ¡ klubo iÅ¡bėgo L.. Jos abi priėjo artyn, L. bandė skirti vaikinus, kad paleistų A.. Tuo metu kažkuris tų vaikinų, priekabiavusių prie benamio, jÄ ir L. rankomis atstÅ«mė.

Pastūmė nestipriai, nenukrito nei ji, nei L., fizinio skausmo jai nesukėlė. Tuo metu pamatė, kad iš klubo išėjo E.. Nuo A. buvo nukreipus žvilgsnį kelioms akimirkoms. Paskui pastebėjo, kad link Rotušės aikštės bėga minėti du vaikinai, puolę A., o A. su E. juos nusivijo. Negirdėjo, kad A. būtų šūktelėjęs E., kvietęs E. jam padėti. Neatsimena, kaip išsidėstę jie bėgo. Kas vyko toliau, nebematė. Nei ji, nei L. paskui juos nebėgo. Liko prie klubo. Po kelių minučių A. su E. grįžo.

Sužalojimų ant A. ar E. kÅ«no (iÅ¡skyrus, kad užpuolus A. prie klubo, po smÅ«gio į veidÄ jam kraujavo nosis), nesimatė. Klausė, kas įvyko. Jie užsiminė, kad tie vaikinai pabėgo. Buvo užsiminę, kad gal reiktų kviesti policijÄ , nes tie vaikinai užpuolė A., stÅ«mė jÄ ir L., bet nusprendė nekviesti ir iÅ¡važiavo taksi namo. Viskas vyko labai netikėtai ir greitai, taigi detaliau Å¡io įvykio aplinkybių nupasakoti negali, tiesiog neatsimena. Vaikinų, prie klubo užpuolusių A. (priekabiavusių prie benamio ir atėmusių iÅ¡ jo pinigus) neapibÅ«dins ir neatpažins.

Ji asmeniškai nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 96-98).2015-07-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2390/15(01) nurodyta, kad:T. L. padaryti šie sužalojimai: poodinė ir odinės kraujosruvos kairės pusės momeninėje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairio užausio srityje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies junginine, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinės žaizdos su kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešiniame delne, odos nubrozdinimai , poodinė kraujosruva ir odinės kraujosruvos kairiajame žaste, odos nubrozdinimais kairiajame petyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais abiejuose keliuose, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas.VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas kairio smilkinkaulio lūžis sužalojimu nėra vertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviu galvos kompiuterinės tomografijos tyrimu, kuriuo metu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių nekonstatuota.Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-17).

Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.Sužalojimai yra panaÅ¡aus senumo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu metu.Sužalojimai tiek visumoje, tirk kiekvienas jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.Odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose keliuose bÅ«dingi griuvimui.Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 16-os trauminių poveikių pasekoje.Atsakyti į klausimÄ , ar sužalojimai padaryti vienu, ar keliais bukais daiktais nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs pavirÅ¡ius liko neužsifiksavęs.Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formÄ , dydžius, nėra.Sužalojimų padarymo jėga tyrimo metu nenustatinėjama.Pasisakyti apie sužalojimų padarymo sekÄ nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų (t. 1, b. l. 51-52).         2016-08-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr.G2517/2016(01) nurodyta, kad iÅ¡ papildomos tyrimui pateiktos medžiagos konstatuoti, kad T.

L. padarytas sunkus kÅ«no sutrikdymas, negalima, nes Tarandės Å¡eimos klinikoje nukentėjusiajam gydymas buvo tęstas pagal iÅ¡duotÄ VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame buvo nurodyta diagnozė-kairio smilkinkaulio lūžis bei subjektyviais paties nukentėjusiojo galvos skausminiais nusiskundimais bei pojūčiais. Tačiau atliekant pirminį tyrimÄ (žr. specialisto iÅ¡vada Nr.2390/15(01), kai buvo pateikti visi medicininiai dokumentai, tame tarpe ir nukentėjusiojo T.

L. galvos kompiuteriniai vaizdai iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL-buvusi VGPUL), nei šios ligoninės gydytojas radiologas, aprašydamas T. lazausko tyrimus, nei papildomai VTMT konsultavusi gydytoja radiologhė J.Majauskaitė-Čiobot, nekonstatavo jam kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžius dėl ko VšĮ RVUL gydytojo neurochirurgo nustatyta diagnozė-kairio smilkinkaulio lūžis kaip sužalojimas nebuvo vertinamas. Kadangi papildomų radiologinių galvos tyrimų T.

L. nebuvo atlikta, t. y. Papildomų duomenų, objektyviai patvirtinančių kaukolės skliauto ar pamato lūžių buvimÄ nepateikta, dėl ko sveikatos sutrikdymo mastas dėl jam padarytų kÅ«no sužalojimų nekeičiamas ir paliekamas toks pat - nežymus (t. 1, b. l. 74-76).          2015-07-28 vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nustatyta, jog apžiÅ«rėtas 2015-07-23 savanoriÅ¡ko daiktų ,dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įraÅ¡as (iÅ¡ klubo „Salento“), kuriame užfiksuota, kad 2015-07-17 05:05;49 filmuota 2 vaizdo kameromis iÅ¡ skirtingų pusių, Pirma kamera stebi vaizdÄ iÅ¡ pastato išėjimo į lauko pusę, esančio Didžiojoje g.

Antra kamera fiksuoja vaizdÄ lauke, į Rotušės a. pusę. Pirmojoje kameroje vaizdas nespalvotas. Matoma, kaip iÅ¡ pastato Didžioji g., iÅ¡bėga 3 jaunuoliai. Vienas iÅ¡ jaunuolių be marÅ¡kinių nubėga link Rotušės a., o kiti du jaunuoliai vejasi jį, vienas tų jaunuolių apsivilkęs mėlynÄ kostiumÄ , kitas-apsirengęs baltais marÅ¡kinėliais ir tamsios spalvos kelnėmis. Antra vaizdo kamera fiksuoja vaizdÄ , kaip Rotušės aikÅ¡tėje eina minėtų jaunuolių draugės ir dar vienas vaikinas (t. 1, b. l. 111-112, 113-116).

         2015-07-28 vaizdo įrašo apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūrėtas 2015-07-28 savanorišku daiktų ,dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas (iš UAB „Didžioji Ramunė“) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota (vaizdas nespalvotas), kad 2015-07-17 04:58:40 prie pastato, Didžioji 23, Vilniuje, vyksta muštynės tarp kelių jaunuolių. Tikslaus skaičiaus nesimato, nes filmuojama iš toli. 04:59:15 matosi Didžiojoje g. einantis vienas iš jaunuolių, dalyvavusių muštynėse.

Jaunuolis be virÅ¡utinės rÅ«bų dalies (t. 1, b. l. 119-120, 121, 122).           2015-07-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo, dalyvaujant nukentėjusiajam T. L., apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti prie Didžioji g.27-ojo namo, Vilniuje (t. 1, b. l. 40-42).           Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .Å ių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtino kaltinamiesiems E. J. ir A.

M. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Kaltinamieji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Jų padarytÄ veikÄ taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo T. L. ir liudytojų I. V., M. V., L. B. parodymai, specialisto iÅ¡vados, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Kaltinamieji E. E. J. ir A. M. vieÅ¡oje vietoje – įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad sudavė smÅ«gius nepažįstamam asmeniui, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų E. J. ir A. M. padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas buvo kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 8 straipsniu, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2016-03-29, 2016-06428) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis, paÅ¡alinus iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 dalį, o BK 284 straipsnio 1 dalis tapo BK 284 straipsniu. Veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį (BK 3 straipsnis).

Naujos redakcijos BK 284 straipsnis nesugriežtino bausmės ar kitaip nepasunkino Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų teisinės padėties, todėl kaltinamųjų E. J. ir A. M. padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnį, kadangi Å¡is įstatymas gali bÅ«ti taikomas ir iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl A. M. ir E. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaltinamieji padarė BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytina nesunkiu nusikaltimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu J. D. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, E. M. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. A. M. ir E. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu pripažino nukentėjusiojo T.

L. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sÄ lygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sÄ lyga, kuriÄ kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertimu, tiek A. M., tiek E. J. Å¡iÄ sÄ lygÄ atitinka, nes A. M. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, E. J. teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 58-59). Teismo posėdyje kaltinamieji A. M. ir E. J. nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino blogai, iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailestį. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais kaltinamųjų teiginiais, juo labiau, kad apie jų nuoÅ¡irdumÄ leidžia spręsti ir jų elgesys teisminio nagrinėjimo metu.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad A. M. ir E. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).Nagrinėjamu atveju E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės praÅ¡o jo sesers vyras J.

D., kuris teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad E. J. yra jo svainis, jo paties asmeninės savybės, gyvenimiÅ¡ka ir turima darbinė patirtis bei autoritetas E. J. atžvilgiu leidžia teismo praÅ¡yti atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, J. D. yra neteistas, be to, nebaustas administracine tvarka. Teisiamajame posėdyje J. D. paaiÅ¡kino, jog E. J. yra jo žmonos brolis. Pastaruoju metu bendrauja dažnai. Bendrauja 10 metų, jis stipriai pasikeitė, surimtėjo.

Mano, kad E. J. klausosi jo, jis anksčiau buvo VRM pareigÅ«nas, įvertintas Gedimino ordinu. Pritaria, kad reikėjo ne patiems pulti, o kviesti policijÄ , nenaudoti smurto. Geras patarimas skaityti knygas, svarsto, kaip jis darytų gyvenime, bendraudamas jam padėtų. Nagrinėjamu atveju A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės praÅ¡o jo brolis E. M., kuris teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad jo brolis yra jauno amžiaus, turi sveikatos problemų, t. y. serga cukriniu diabetu, mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, yra pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti.

Jis pats yra neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, E. M. yra neteistas, be to, nebaustas administracine tvarka. Teisiamajame posėdyje E. M. paaiÅ¡kino, jog dažnai lankosi Lazdynuose pas tėvus, su broliu bendrauja kelis kartus per savaitę, savaitgaliais važiuoja su tėvais į sodybÄ . Yra neteistas ir administracine tvarka nebaustas, dirba „Danske“ banke. Mano, kad yra broliui autoritetas, jo iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, turi gerÄ darbÄ , mano, kad pilietiÅ¡kai ir bendruomeniÅ¡kai darysiu įtakÄ broliui.

Jis nepadarė jokių naujų veikų, kol vyko procesas. Jis pats yra prieÅ¡ smurtÄ . Rekomenduoja broliui skaityti knygas, kad vystytų asmenybę, nuo neapgalvotų poelgių.Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotojai J. D. ir E. M. yra verti teismo pasitikėjimo, jų asmenybės yra teigiamos, jie kritiÅ¡ki kaltinamųjų elgesiui, jų vertybinė orientacija pozityvi, jie gali daryti kaltinamiesiems teigiamÄ Ä¯takÄ , nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryÅ¡ius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sÄ lygas, A.

M. ir E. J. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).Nukentėjusiojo T. L. atstovė advokatė L. Gudaitė teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 11 632 Eur dydžio turtinę žalÄ , 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas itin žiauriai, ligoninėje jam buvo diagnozuotas kaukolės pamato lūžis. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad Å¡is sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 straipsnis). Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis negali dirbti kelininku, priverstas dirbti ne visu etatu, mažai apmokamÄ vadybininko darbÄ , jauno amžiaus tapo neįgalus. Patirti sveikatos sutrikdymai tęsis visÄ gyvenimÄ , ieÅ¡kovas prarado didelę dalį darbingumo.

IeÅ¡kinyje taip pat teigiama, kad visa tai ieÅ¡kovui sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , psichologinę traumÄ .Teisiamajame posėdyje kaltinamųjų gynėjai G. Skaistys bei D. Bukelienė su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad civiliniame ieÅ¡kinyje neteisingai kvalifikuojama kaltinamųjų veika. Byla nagrinėjama dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo, o ne dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Turtinė žala nepagrįstai jokiais įrodymais, o neturtinė žala yra per didelė ir neatitinka teismų praktikoje taikomų dydžių.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, nagrinėjamoje byloje kaltinimas kaltinamiesiems pareikÅ¡tas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau civiliniame ieÅ¡kinyje teigiama, jog asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sužalojimų mastÄ byloje patvirtina byloje esančios specialisto iÅ¡vados (t. 1, b. l. 51-52, 74-76), kuriomis konstatuota, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Civiliniame ieÅ¡kinyje teigiama, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas kairio smilkinkaulio lūžis, nors, kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos specialisto pirminės ir papildomos iÅ¡vadų, tokia diagnozė nepagrįsta objektyviu galvos kompiuterinės tomografijos tyrimu, kurio metu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių nekonstatuota.

Civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat teigiama, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas jauno amžiaus, tapo neįgalus ir prarado didelę dalį darbingumo. Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡vados yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais – teismui nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiajam nustatyto neįgalumo grupę, jo netekto ar turimo darbingumo dalį. Nėra pateikta duomenų ir apie tai, kad nukentėjusysis apskritai bÅ«tų kreipęsis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nebegali dirbti kelininko darbo ir yra priverstas dirbti tik puse etato mažiau apmokamÄ darbÄ . Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės taip pat nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad nebuvo atleistas iÅ¡ darbo – jis išėjo pats. Nagrinėjamu atveju, su civiliniu ieÅ¡kiniu nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog nukentėjusysis nebegalėjo dirbti UAB „Maniga“ bÅ«tent dėl patirtų sužalojimų, o ne dėl kitokių priežasčių.

Nukentėjusysis taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, bÅ«damas jauno ir darbingo amžiaus, deda maksimalias pastangas dirbti geriau apmokamus darbus ir užsidirbti, tačiau dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų jam to nepavyksta padaryti.IeÅ¡kinyje teigiama, kad T. L. nuo 2015-08-01 negauna jokių pajamų, nors pagal UAB „Maniga“ pateiktus duomenis, už 2015 m. rugpjūčio mėn. jam iÅ¡mokėta 192,80 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis beveik 10 mėnesių (nuo 2015-08-18 iki 2016-06-01) niekur nedirbo ir kaip tai susiję su patirtais sužalojimais.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmÄ , jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė skausmÄ ir kurį laikÄ negalėjo dirbti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo smurtaujama vieÅ¡oje vietoje, vienoje iÅ¡ centrinių miesto gatvių, tai galint matyti kitiems praeinantiems gatve asmenims. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis po Å¡io įvykio iÅ¡gyveno dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Nors nukentėjusysis nurodė, kad patyrė psichologinę traumÄ , iki Å¡iol patiria dvasinių iÅ¡gyvenimų, tačiau į psichologÄ pagalbos nesikreipė ir įrodymų dėl psichologo nustatytų pasekmių nukentėjusiojo psichinei – emocinei bÅ«klei byloje nepateikta. Teismo vertinimu, sužalojimai padaryti nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiajam iÅ¡skirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikÅ¡mingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kÅ«no sužalojimus, padarytus panaÅ¡ių nusikalstamų veikų metu.

Pažymėtina, kad sveikatos bÅ«klė taip pat nesutrukdė nukentėjusiajam 2015-08-26 iÅ¡vykti į kelionę Barselonoje. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokių nors specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, o ir duomenų pagrindžiančių tokius nepatogumus byloje nėra pateikta. Teismas, siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų galimybes dirbti.

Ä®vertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumÄ , kilusias aptartas pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei bÅ«senai, kaltinamųjų finansinę padėtį, taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panaÅ¡iems sužalojimams, analogiÅ¡kose bylose, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo T.

L. atstovės advokatės L. Gudaitės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, 2K-170-699/2016).Atsižvelgiant į CK 6.279 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamųjų E. J. ir A. M. bendrų veiksmų ir yra jų bendrų veiksmų rezultatas, todėl už turtinę žalÄ nukentėjusiajam kaltinamieji E. J. ir A. M. privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Nukentėjusiojo T. L. atstovė advokatė L. Gudaitė praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų priteisti nukentėjusiajam T. L. bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 810 Eur (160 Eur + 650 Eur) advokato iÅ¡laidoms atlyginti.Å is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pateikti nukentėjusiojo atstovės advokatės L. Gudaitės pinigų priėmimo iÅ¡ nukentėjusiojo T. L. kvitai 810 Eur sumai. IÅ¡ Å¡ių kvitų matyti, kad jie iÅ¡raÅ¡yti už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ (t. 2, b. l. 143).

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos sumos nukentėjusiojo patirtoms išlaidoms advokato pagalbai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad advokatė byloje pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, konsultavo nukentėjusįjį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamųjų turtinė padėtis nėra itin gera. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra kiek per didelė, todėl ji mažintina ir iš kaltinamųjų A.

M. ir E. J. priteistina 600 Eur suma bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Tokia suma neiÅ¡eina už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų priteistinų sumų ribų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

                     A. M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo E. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.                       E. J., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo J.

D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. T. L. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ E. J. ir A. M. solidariai nukentėjusiojo T. L. naudai 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ E. J. ir A. M. priteisti solidariai 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) nukentėjusiajam T. L. advokato iÅ¡laidoms atlyginti.

IÅ¡aiÅ¡kinti E. M. ir J. D., kad:         1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;         2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

          IÅ¡aiÅ¡kinti E. M. ir J. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.         Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Teisėjas                                                                                                                 RamÅ«nas KeidÅ«nas