ca2e6a39-b24e-4cfc-bf46-edf6d2b61df1 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-870/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59250-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.5.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, nuteistajam R.

D., jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei, nukentėjusiajai K. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 11 d. 9 val. veika) ir jam paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 11 d. 17 val. veika) ir jam paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, pagal 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 12 d. veika) ir jam paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams. R. D. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, R. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. D. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, o bÅ«tent: jis, 2017 m. lapkričio 11 d., apie 09.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), mažametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini),, akivaizdoje, tyčia 1 (vienÄ ) kartÄ Ä¯kando savo sugyventinei K. V. į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai K.

V. fizinį skausmÄ bei padarydamas poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus deÅ¡inėje rankoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pripažinta, kad Å¡iais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais R. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat R. D. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis, 2017 m. lapkričio 11 d., apie 17 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini),, mažametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini),, akivaizdoje, rankomis stipriai suėmęs savo sugyventinę K. V. už kaklo, tyčia jÄ smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. V. fizinį skausmÄ . Pripažinta, kad Å¡iais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais R. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat R. D. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis, 2017 m. lapkričio 12 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini),, mažametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini),, akivaizdoje, rankomis stipriai suėmęs savo sugyventinę K. V. už kaklo, tyčia jÄ smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. V. fizinį skausmÄ . Pripažinta, kad Å¡iais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais R. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir nutraukti bylÄ , atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

5. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, nors ji teismo posėdžio metu aiškiai parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d. Vilniuje su apeliantu nebuvo ir jis jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Šiuos nukentėjusiosios parodymus pagrindžia byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Teigia esant akivaizdu, jog nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų kontaktinių poveikių 2017 m. lapkričio 11 d., tačiau ne 2017 m. lapkričio 12 d.

Liudytoja G. V. taip pat patvirtino, kad Å¡iÄ dienÄ nukentėjusioji buvo Palangoje pas tėvus. Abejonių kelia ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatytas jo 2017 m. lapkričio 12 d. neva atliktų neteisėtų veiksmų padarymo laikas, bÅ«das ir kitos svarbios aplinkybės. Teismo nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas tik tyrėjos R. T. ir V. V., t. y. suinteresuotų asmenų, parodymais. Å iems parodymams buvo nepagrįstai suteikta didesnė ir reikÅ¡mingesnė įrodomoji galia, lyginant su kitų liudytojų parodymais.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausos protokolus tyrėja surašė iš nukentėjusiosios žodžių, taigi neatmestina galimybė, kad tam tikra informacija galėjo būti užfiksuota netiksliai.

6. Apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusioji ir jis ne kartÄ pareiÅ¡kė, kad konfliktas yra iÅ¡spręstas, jie susitaikė, Å¡iuo metu vėl gyvena kartu ir nukentėjusioji jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo jam neturi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas turėjo pagrindÄ apsvarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas klausimÄ , tačiau nuosprendyje apie tai nepasisakyta, Å¡ios aplinkybės analizuotos nebuvo.

Apelianto vertinimu, yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sÄ lygų visuma. Jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Proceso metu jis ir nukentėjusioji K. V. susitaikė, nukentėjusioji neturėjo ir Å¡iuo metu neturi jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ esmės pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, proceso metu davė nuoseklius parodymus, prisiėmė kaltę dėl padarytos veikos padarinių ir bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis.

Nėra jokio pagrindo manyti, jog jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau neteistas, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir yra dirbantis. Nagrinėjant bylÄ , nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo padaryta veika nėra didelio pavojingumo ir nesukėlė sunkių padarinių.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė skundÄ tenkinti, dėl 2017 m. lapkričio 12 d. veikos iÅ¡teisinti, o dėl 2017 m. lapkričio 11 d. veikų baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. TokiÄ nuteistojo pozicijÄ palaikė ir pastarojo gynėja. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas 8.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, kas susiję su smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ 2017 m. lapkričio 11 d., 17 val. bei 2017 m. lapkričio 12 d., neįsigilinus į jų visumÄ , todėl buvo padarytos iÅ¡vados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtais atvejais R. D. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymo 9. R. D. pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 11 d., apie 09.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini),, mažametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini),, akivaizdoje, tyčia vienÄ kartÄ Ä¯kando savo sugyventinei K.

V. į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. V. fizinį skausmÄ bei padarydamas poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus deÅ¡inėje rankoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltės dėl Å¡ios veikos padarymo nuteistasis neginčijo viso proceso metu. Å ias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, bet ir Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G. 2029/2017(03) (t. 1, b.l. 38). Kadangi ginčo dėl Å¡ios veikos padarymo aplinkybių nėra, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.

10. R. D. taip pat buvo nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. lapkričio 11 d., apie 17 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini),, mažametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini),, akivaizdoje, rankomis stipriai suėmęs savo sugyventinę K. V. už kaklo, tyčia jÄ smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. V. fizinį skausmÄ , bei už tai, kad 2017 m. lapkričio 12 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini),, mažametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini),, akivaizdoje, rankomis stipriai suėmęs savo sugyventinę K. V. už kaklo, tyčia jÄ smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. V. fizinį skausmÄ .

11. Apylinkės teismas, nuteisdamas R. D. dėl aukščiau nurodytų veikų, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios K. V. parodymais, liudytojų parodymais, pareiškime, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti pirminiais nukentėjusiosios duotais paaiškinimais. Nors tokie pastarosios parodymai, duoti 2017 m. lapkričio 13 d., yra išsamesni, nei duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepakanka objektyviai išvadai dėl R.

D. inkriminuotų veikų padarymo. Nukentėjusioji negalėjo objektyviai paaiÅ¡kinti savo parodymų pasikeitimo priežasties, paaiÅ¡kindama, kad galbÅ«t tyrėja ne taip suprato jos žodžius, taip pat kad pareiÅ¡kimÄ surašė advokatas, kiek pagražindamas aplinkybes, tačiau jos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui duoti parodymai sutampa su nuteistojo paaiÅ¡kinimais, juos patvirtina ir minėtoje specialisto iÅ¡vadoje esantys duomenys.

12. Nuteistasis R. D. viso proceso metu kaltės smaugus nukentėjusiÄ jÄ nepripažino. Nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ tik papurtė, tačiau tai buvo vienÄ kartÄ , o ne du, kaip yra inkriminuojama. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiÅ¡kino, kad abu veiksmus (įkando nukentėjusiajai į deÅ¡inę rankÄ ir supurtė) atliko tÄ pačiÄ dienÄ , konfliktas tarp jų kitÄ dienÄ nesitęsė (t. 1, b.l. 103). Nors nuteistasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 58), kiek kitaip iÅ¡dėstė įvykių sekÄ ir įvykio datÄ nurodė ne 11, o 12 dienÄ , matyti, kad jo pozicija dėl to, kokio pobÅ«džio smurtas buvo pavartotas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir kiek kartų, buvo nuosekli. Jis paaiÅ¡kino vienÄ kartÄ Ä¯kandęs nuketėjusiajai į deÅ¡inę rankÄ ir po to suėmęs K. V. už pečių, jÄ papurtė. Mano, kad taip purtydamas fizinio skausmo nukentėjusiajai jis nesukėlė.

13. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta nukentėjusioji K. V. parodė, kad nuteistasis jos nesmaugė, o supurtė. Dėl tokių veiksmų ji fizinio skausmo nepajuto. Taip pat parodė, kad supurtymas buvo tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir įkandimas, t. y. nuteistasis įkando jai į rankÄ ryte, o supurtė vakare. Lapkričio 12 d. nurodyto įvykio nebuvo (t. 1, b.l. 103-104).

14. Pacituotus nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. Specialisto iÅ¡vada Nr. 2029/2017(03), kurioje konstatuota, kad K. V. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje rankoje. Poodinė kraujosruva kojoje padaryta kieto, buko, turinčio ribotÄ pavirÅ¡ių daikto poveikyje. Odos nubrozdinimai ir poodinė krausjosruva deÅ¡inėje rankoje padaryti kietų bukabriaunių daiktų poveikyje, galimai Å¡iÄ sritį sukandus dantimis. Sužalojimus kitose srityse apžiÅ«rima nukentėjusioji neigė (t.1, b.l. 38). Taigi žymių, kurios, tikėtina, bÅ«tų atsiradusios dėl smaugimo, ant nukentėjusios kÅ«no rasta nebuvo, o tai duoda teismui pagrindÄ tikėti nuteistojo bei nukentėjusiosios teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad nuteistasis jÄ ne smaugė, o supurtė.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas, ne kartÄ pasisakė, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali bÅ«ti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukÅ¡tos ar žemos temperatÅ«ros pojÅ«tis ir kitos panaÅ¡ios bÅ«klės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016) 16.

Nagrinėjamu atveju, duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad nuteistasis jos nesmaugė, o tik paėmęs už pečių supurtė. Dėl tokių nuteistojo veiksmų nurodė fizinio skausmo nepajutusi. PaaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡sigandusi. Taigi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis R. D. 2017 m. lapkričio 11 d., 17 val., rankomis stipriai suėmęs savo sugyventinę K. V. už kaklo, tyčia jÄ smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Nustatyta, kad nuteistasis paėmęs už pečių nukentėjusiÄ jÄ supurtė, tačiau nėra duomenų, kad dėl to pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

17. Nuteistasis nuosekliai neigė ir tas aplinkybes, kad po pirmojo konflikto ir smurto naudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , konfliktas tęsėsi ir toliau, bei kad jis kitÄ dienÄ smaugė nukentėjusiÄ jÄ . Nors, palyginus nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais matyti, kad jie nesutampa dėl datų (ikiteisminio tyrimo metu R. D. aiÅ¡kino, kad veika buvo padaryta 2017 m. lapkričio 12 d., tuo tarpu, tiek apklausiamas teisme, tiek apeliaciniame skunde bei duodamas paaiÅ¡kinimus aukÅ¡tesnės instancijos teismui nurodė, kad veika padaryta 2017 m. lapkričio 11 d.).

Vis dėlto, R. D. pozicija, kad smurtauta prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ K. V. tik vienÄ dienÄ , po ko ji iÅ¡važiavo pas tėvus į PalangÄ , buvo nuosekli. Tokias aplinkybes patvirtina ir abiejų instancijų teismuose apklausta nukentėjusioji, nurodydama, kad R. D. jai įkando į deÅ¡inę rankÄ ir supurtė tÄ pačiÄ dienÄ , kitÄ dienÄ jis kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Kad K. V. po nurodytų įvykių iÅ¡vyko į PalangÄ , patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta jos mama G. V. (t. 1, b.l. 53).

Taigi nebuvo paneigta aplinkybė, kad nukentėjusioji po įvykių iÅ¡vyko 2017 m. lapkričio 12 d. paryčiais. Nors policijai pareiÅ¡kimas raÅ¡ytas 2017 m. lapkričio 13 d., K. V. negalėjo tiksliai nurodyti, kuriÄ dienÄ kreipėsi į pareigÅ«nus, t. y. ar iÅ¡kart atvykus, ar kitÄ dienÄ . 2017 m. lapkričio 13 d. pareiÅ¡kime policijai K. V. taip pat nurodė, kad smurtauta prieÅ¡ jÄ buvo tik vienÄ dienÄ , o ne dvi. Visos Å¡ios aplinkybės, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nepagrindžia, kad R. D. ir 2017 m. lapkričio 12 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. jÄ smaugė.

Konstatuotina, kad nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. R. D. dėl aptartų nusikalstamų veikų yra išteisintinas.

18. Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai“.

Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, sprendžia, kad, iÅ¡naudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai kaltinančių įrodymų, kad bÅ«tų paneigta R. D. nekaltumo prezumpcija ir jis bÅ«tų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų minėtų nusikalstamų veikų. Dėl BK 38 straipsnio taikymo 19. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokį praÅ¡ymÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nukentėjusioji K.

V..

20. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. R. D. yra pripažintas kaltu padaręs nesunkiÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Kaltę dėl savo prieÅ¡ingų teisei veiksmų jis pripažino visiÅ¡kai ir dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi, žala nukentėjusiajai K. V. padaryta nebuvo. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad jie Å¡iuo metu yra susitaikę, gyvena kartu, planuoja tuoktis. K. V. teigimu (parodymai apeliacinės instancijos teisme), po aptariamos veikos padarymo susipykę nebuvo, R. D. pradėjo gražiai elgtis, bendrauti, atsiprašė jos. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji taip pat prašė bylÄ nutraukti, jai ir kaltininkui susitaikius, nurodė, kad nuteistasis pasikeitė, tapo geresnis, alkoholio vartojimo nebėra (t. 1, b.l. 103-104). Nukentėjusioji nurodė jokių pretenzijų R. D. neturinti.

22. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių nuteistÄ jį R. D. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b.l. 62-68). Nors nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad anksčiau yra buvę smurto atvejų, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nurodė, kad anksčiau nieko baisaus nebÅ«davo, tik apsistumdymai. Duomenų, kad dėl netinkamo R.

D. elgesio į teisėsaugos institucijas K. V. bÅ«tų kreipuusis ir anksčiau, byloje nėra. Taigi atsižvelgiant į visas iÅ¡vardintas aplinkybes, į teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad asmenys susitaikė, o per visÄ laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 11 d. jokių incidentų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nebuvo užfiksuota, R. D. ir K. V. toliau gyvena kartu, augina mažametį vaikÄ , planuoja sudaryti santuokÄ , teismas turi pagrindo manyti, kad naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nedarys.

23. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, yra nustatytos visos BK 38 straipsnio taikymo sÄ lygos, todėl R. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (2017 m. lapkričio 11 d., 9 val.) padarymo ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

R. D. iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 11 d., 17 val. veika), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. D. iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 12 d.), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. D., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 11 d., 9 val. veika) numatytos nusikalstamos veikos nutraukti.

R. D. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė