2018-05-23 Nr. AB-10302-3-61-3-05723-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-553-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05723-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 7.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 15 d. nutartimis priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjo skundų reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7254 (toliau – ir Lapkričio sprendimas) ir įpareigoti Fondo valdybą atsakyti į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skundą; 2) panaikinti VSDFV 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-102 ( toliau – ir Sausio sprendimas); 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių (toliau – ir Fondo valdybos Kauno skyrius, ir VSDFV Kauno skyrius) skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingai kenksmingomis sveikatai ir sunkiomis sąlygomis dirbtą darbą už visą laikotarpį – 13 metų ir 5 mėnesius, bei išmokėti iš karto 60 mėnesių kompensaciją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas ištaisyti netikslumus ir skirti jam socialines draudimo išmokas už 13 metų 5 mėnesių ir 11 dienų darbą ypatingai kenksmingomis sveikatai ir sunkiomis sąlygomis. Pareiškėjo įsitikinimu, senatvės pensija jam yra apskaičiuota neteisingai. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. prašyme Fondo valdybos prašė pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su pinigine kompensacija už darbą kenksmingomis ir sveikatai pavojingomis sąlygomis, tačiau atsakovas Lapkričio sprendime jokių pagrįstų atsakymų bei dokumentų nepateikė. Pareiškėjo nuomone, VSDFV Lapkričio sprendimas yra neišsamus, neobjektyvus, netikslus ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

3. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Fondo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-102, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 27 d. skundą, pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius), dėl vilkinimo išsamiai atsakyti į pareiškėjo 26 klausimus bei įpareigojimo skirti kompensaciją. Pareiškėjas teigė, kad Fondo valdyba Sausio sprendime taip pat neatsakė į jo pateiktus klausimus, šis sprendimas yra neobjektyvus, neišsamus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio, VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų.

4. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas 2006 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių, prašydamas skirti jam kompensaciją ir pateikdamas būtinus dokumentus. Fondo valdybos Kauno skyrius 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 10.33.S-7609 pareiškėjui kompensacijos neskyrė, apie priimtą sprendimą jį informavo 2006 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (13.109)10.V.S-9276. Pareiškėjas, prašydamas paaiškinti, kodėl jam neskiriama kompensacija, 2008 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių, kuris 2008 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (13.109)10.V.S-10082 paaiškino pareiškėjui, kodėl jis neturi teisės į kompensaciją.

6. Fondo valdyba nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 10.33.S-7609. Fondo valdyba 2010 m. sausio 11 d. sprendime Nr. (6.5)I-130 nurodė, kad Fondo valdybos Kauno skyrius pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją. Pareiškėjui buvo išaiškinta 2010 m. sausio 11 d. sprendimo apskundimo tvarka, tačiau teisės aktuose nustatytais terminais pareiškėjas į teismą nesikreipė. Pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. antrą kartą kreipėsi į Fondo valdybą, pateikdamas pretenziją „Dėl sukauptos nuosavybės su bankinėmis mokėjimo palūkanomis išmokėjimo per kartą už darbą ypatingose / sunkiose sąlygose“. Fondo valdyba sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai iš prašymo panaikinti Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 10.33.S-7609, bei atsižvelgusi į tai, kad pretenzijoje jokių naujų aplinkybių nebuvo nurodyta, 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7169 atsisakė nagrinėti pareiškėjo pretenziją. Pareiškėjui šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai buvo išaiškinti, tačiau pareiškėjas jo neskundė.

7. Atsakovo teigimu, Fondo valdybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (6.5)I-960 kaip pakartotinį atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai adresuotą ir Fondo valdybai persiųstą nagrinėti trečią pareiškėjo 2014 m. sausio 17 d. skundą. Teismui VSDFV 2014 m. sausio 30 d. sprendimo pareiškėjas taip pat neskundė. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Fondo valdybą, tačiau neprašė panaikinti Kauno skyriaus sprendimų, o pateikė 26 klausimus. Fondo valdyba Lapkričio sprendimu pareiškėjui nurodė sprendimus, kuriais buvo atsakyta į jo užduotus klausimus, ir pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.

8. VSDFV paaiškino, kad Fondo valdybos Sausio sprendimas yra priimtas išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga adresuotą ir Seimo kontrolieriaus 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 4D-2015-/1-1662/3D-3434 persiųstą pareiškėjo 2015 m. lapkričio 27 d. skundą dėl kompensacijos išmokėjimo.

9. Fondo valdyba nuomone, pareiškėjas skunde teismui kelia išvestinius reikalavimus, susijusius su VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7607; Fondo valdybai atsakius į kiekvieną pareiškėjo skunde pateiktą klausimą, toks VSDFV sprendimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių – pareiškėjas neįgytų teisės gauti kompensaciją bei Fondo valdybai neatsirastų pareiga nagrinėti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 10.33.S-27881, kuriuo nuo 2008 m. lapkričio 10 d. pareiškėjui paskirta senatvės pensija, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. VSDFV nuomone, Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7607 pareiškėjui neskyrus kompensacijos, jokia nepriemoka pareiškėjui nesusidarė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti pagal jo paskaičiavimus susidariusią nepriemoką nepagrįstas.

10. Atsakovas Fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Fondo valdybos Kauno skyrius nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 10.33.S-27881 atsisakė pareiškėjui skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nes pagal turimus duomenis Fondo valdybos Kauno skyrius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo skirti pareiškėjui kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Atsakovo nuomone, Fondo valdybos Sausio sprendimas pareiškėjui buvo aiškus ir motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas, įvertinęs taikytinas teisės aktų nuostatas, pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skundo turinį ir kitus byloje pateiktus duomenis, nustatė, jog 2015 m. lapkričio 3 d. skundu pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kurie leistų suabejoti Fondo valdybos ir VSDFV Kauno skyriaus iki tol priimtų sprendimų (2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 10.33.5-7609, 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (13.109)10.V.S-10082, 2010 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (6.5)I-130)) teisėtumu, Fondo valdyba, priimdama Lapkričio sprendimą, turėjo pagrindą taikyti VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatą ir turėjo teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip pateiktą pakartotinai. Minėtas Fondo valdybos sprendimas yra tinkamai motyvuotas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtinta administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Fondo valdybos Lapkričio sprendimą ir įpareigoti Fondo valdybą atsakyti į jo 2015 m. lapkričio 3 d. skundą.

14. Pasisakydamas dėl Fondo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-102 teisėtumo, teismas nurodė, kad minėtu sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 27 d. skundą, kuriuo pareiškėjas, be kita ko, prašė Seimo kontrolieriaus įpareigoti panaikinti Fondo valdybos Lapkričio sprendimą ir išsamiai atsakyti į visus pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skunde išdėstytus klausimus. Teismo vertinimu, Fondo valdyba, ne kartą teikusi pareiškėjui išaiškinimus, kaip buvo skaičiuojamas jo darbo ypatingomis sąlygomis stažas kompensacijai gauti, neturėjo pareigos atsakyti į visus jo 2015 m. lapkričio 3 d. skunde suformuluotus klausimus. Fondo valdybos Sausio sprendimą, atsižvelgiant į esminį klausimą – kompensacijos pareiškėjui neskyrimą neturint pakankamai pagal teisės aktus reikalaujamo darbo ypatingomis sąlygomis stažo, teismas pripažino atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

15. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių skirti jam kompensaciją už darbą ypatingai kenksmingomis ir sunkiomis sąlygomis už 13 metų ir 5 mėnesius bei išmokėti iš karto 60 mėnesių kompensaciją. Teismas nustatė, kad šis klausimas yra išspręstas galiojančiu, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka nenuginčytu, Fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7609. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Fondo valdybos ir VSDFV Kauno skyriaus išvadas, jog pareiškėjas ypatingomis darbo sąlygomis nėra išdirbęs 12 metų 6 mėnesių, būtinų siekiant gauti visą kompensaciją, o kompensacijos daliai gauti nėra išdirbęs reikalaujamų 6 metų 3 mėnesių, kurie skaičiuotini 1986–1994 metais.

III. 16. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliantas prašo užtikrinti VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų (A. T., M. S., I. P., N. R.) dalyvavimą byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir neįvertino kenksmingų pareiškėjo darbo sąlygų nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1973 m. rugpjūčio 1 d. Abu atsakovai yra pripažinę ir neginčijo teismo proceso metu, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu 5 metus 8 mėnesius 26 dienas dirbo kenksmingomis sąlygomis.

16.2. Teisėjų kolegija piktavališkai nevertino pareiškėjo argumentų dėl egzistuojančių faktų, dokumentų, nesilaikė įrodymų leistinumo taisyklių, nevertino įrodymų visumos. Pareiškėjo darbo kenksmingomis sąlygomis aplinkybės nėra aprašytos Fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2006 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. 10.34.S-7879. VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. individualus administracinis aktas Nr. 10.33.S-7609 nėra patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus ir yra be faktinio pagrindo. Abu atsakovai bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo, kad 2006 m. gruodžio 18 d. individualus administracinis aktas Nr. 10.33.S-7609 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

16.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas ir nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose dėl darbo sveikatai kenksmingomis sąlygomis stažo skaičiavimo.

16.4. Teismas sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų (A. T., M. S., I. P., N. R. ir kt.) teisių ir pareigų, taip pat netinkamai taikė teisės aktus.

17. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be VSDFV skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, grindžiamas tuo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Nr. 140.33.S-7609, kuris, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismine tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

18. Atsakovas Fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti VSDFV Kauno skyriaus atsiliepime į pareikėjo skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

19. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. gegužės 7 d. gauti pareiškėjo prieštaravimai VSDFV atsiliepimui į apeliacinį skundą ir pareiškimai, kuriuose pareiškėjas nurodo, jog nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir neatskleista bylos esmė, taip pat prašo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis teismas), prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 267 „Dėl Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ Nr. 267 2 straipsnis neprieštarauja protingumo, proporcingumo, nuosavybės neliečiamumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7254 ir 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-102 teisėtumo ir pagrįstumo. VSDFV Lapkričio sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skundą dėl atsakymų į klausimus, susijusius su pareiškėjo senatvės pensijos, atsižvelgiant į darbą kenksmingomis sąlygomis, apskaičiavimu. VSDFV Sausio sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 27 d. Seimo kontrolieriui adresuotą skundą dėl VSDFV Lapkričio sprendimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, nurodė, kad Fondo valdyba, ne kartą teikusi pareiškėjui išaiškinimus, kaip buvo skaičiuojamas jo darbo ypatingomis sąlygomis stažas kompensacijai gauti, neturėjo pareigos atsakyti į visus jo 2015 m. lapkričio 3 d. skunde suformuluotus klausimus, priimdama Lapkričio sprendimą turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip pateiktą pakartotinai, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Fondo valdybos sprendimus. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių skirti jam kompensaciją už darbą ypatingai kenksmingomis ir sunkiomis sąlygomis, nustatęs, kad šis klausimas yra išspręstas teisės aktuose nustatyta tvarka nenuginčytu Fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7609.

22. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės remiasi argumentais dėl Fondo valdybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 10.33.S-7609 neteisėtumo ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino įrodymus dėl pareiškėjo darbo kenksmingomis sąlygomis.

23. Byloje nustatyta, kad Fondo valdyba Lapkričio sprendimą (I t., b. l. 4) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skundą priėmė vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalies bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 30 punkto nuostatomis.

24. VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. To paties įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Taisyklių 30 punkte įtvirtinta analogiška nuostata minėtajai.

25. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).

26. Teismui tikrinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostata dėl kreipimosi tapatumo, vertintina, ar toks atsisakymas yra teisėtas, t. y. ar iš tiesų išnagrinėtas tapatus ginčas, ar pareiškėjas, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

27. Iš pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skundo turinio matyti, kad iš esmės jis šiuo skundu nesutiko su senatvės ir / ar kompensacinės pensijos apskaičiavimu, atsižvelgiant į jo darbo kenksmingomis sąlygomis stažą, ir atsakovui pateikė 26 detalius klausimus, susijusius su pareiškėjo darbo kenksmingomis sąlygomis stažo ir pensijos skaičiavimu. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 27 d. skunde, adresuotame Seimo kontrolieriui, taip pat kėlė klausimą dėl jo senatvės ir kompensacinės pensijos skaičiavimų peržiūrėjimo, be to, prašė panaikinti Fondo valdybos Lapkričio sprendimą ir atsakyti į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skunde pateiktus klausimus.

28. Byloje patekti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir anksčiau yra kreipęsis ir buvo priimti sprendimai dėl pareiškėjui paskaičiuotos pensijos ir jo darbo kenksmingomis sąlygomis stažo: Fondo valdybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.S-7609 buvo atsisakyti skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (I t., b. l. 39); 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (13.109)10.V.S-10082 (I t., b. l. 41), atsakant į pareiškėjo prašymą paaiškinti, kodėl jam nebuvo skirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareiškėjui buvo paaiškinta kompensacijų skyrimo tvarka ir nurodyta, kiek laiko ir kokiais laikotarpiais pareiškėjas dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, taip pat paaiškinta, kad pareiškėjas ypatingomis sąlygomis neišdirbo teisės aktuose numatytų laikotarpių. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Fondo valdybą (I t., b. l. 119–120), prašydamas panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 10.33.S-7609. VSDFV 2010 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (6.5)I-130 (I t., b. l. 118) konstatavo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją. Pareiškėjui buvo išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo nesikreipė.

29. VSDFV 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7169 (I t., b. l. 106) ir 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (6.5)I-960 (I t., b. l. 29) buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 23 d. pretenziją (I t., b. l. 107) ir 2014 m. sausio 17 d. skundą (I t., b. l. 100–105), konstatavus, jog pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių reikšmingų sprendžiant dėl jo teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad nors pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. skunde klausimus, susijusius su jo darbo kenksmingomis sąlygomis ir pensijos skaičiavimu, detalizavo pagal konkrečius laikotarpius, darbovietes ir kt. kriterijus, iš esmės pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. skundu į VSDFV kreipėsi tuo pačiu klausimu, kaip ir šios nutarties 28–29 punktuose aptartais atvejais, t. y. dėl, jo įsitikinimu, neteisingai įvertinto jo darbo kenksmingomis sąlygomis stažo ir dėl to netinkamai paskaičiuoto pensijos dydžio. Pareiškėjas nei 2015 m. lapkričio 3 d. skunde, nei 2015 m. lapkričio 27 d. Seimo kontrolieriui adresuotame skunde, į kurį Fondo valdyba atsakė skundžiamu Sausio sprendimu, kuriuo, pareiškėjas, be kita ko, prašė įpareigoti VSDFV panaikinti Lapkričio sprendimą, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ginčyti anksčiau tuo pačiu klausimu priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas Lapkričio sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skundą remdamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 30 punkto nuostatomis. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Fondo valdybos Lapkričio sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Fondo valdybą atsakyti į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skundą.

31. Pasisakydama dėl VSDFV Sausio sprendimo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Fondo valdyba 2008 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (13.109)10.V.S-10082 (I t., b. l. 41), 2010 m. sausio 11 d. sprendime Nr. (6.5)I-130 (I t., b. l. 118) paaiškino pareiškėjui kompensacijų skyrimo tvarką ir tai, kokie pareiškėjo darbo laikotarpiai pagal taikytiną teisinį reguliavimą pripažinti darbu ypatingomis sąlygomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas neturėjo pareigos atsakyti į visus pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. skunde suformuluotus klausimus ir / ar naikinti Fondo valdybos Lapkričio sprendimo. Įvertinus VSDFV Sausio sprendimo turinį konstatuotina, kad jis yra išsamus, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių skirti jam kompensaciją už ypatingai kenksmingomis ir sunkiomis sveikatai sąlygomis dirbtą darbą už visą laikotarpį – 13 metų ir 5 mėnesius bei išmokėti iš karto 60 mėnesių kompensaciją. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šis klausimas yra išspręstas Fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7609. Šio sprendimo pareiškėjas nenuginčijo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, jis nėra ir nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Be to, pareiškėjas nepateikė ir jokių naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti ankstesniais atsakovų sprendimais, ir kurie sudarytų pagrindą keisti sprendimą dėl pareiškėjo darbo kenksmingomis sąlygomis stažo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7609 ir 2006 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. 10.34.S-7879, nėra šios administracinės bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ar byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

34. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų (A. T., M. S., I. P., N. R.) ir prašymas užtikrinti šių asmenų dalyvavimą byloje atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl VSDFV sprendimų teisėtumo, kuriuos priimant pareiškėjo nurodyti asmenys nedalyvavo, dėl šių asmenų, jų teisių ar pareigų skundžiamuose sprendimuose pasisakyta nebuvo.

35. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 267 „Dėl Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ Nr. 267 2 straipsnis neprieštarauja protingumo, proporcingumo, nuosavybės neliečiamumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principams.

36. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1645/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais iš esmės nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius