2022-06-08 Nr. AB-15230-3-62-3-03110-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2634-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03110-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 21S30121 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1718 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėja atitinka reikalavimus dėl pabėgėlio statuso, nes jai, (duomenys neskelbtini). Ši informacija patvirtina abejones, kad atsakovas nepakankamai išsamiai išanalizavo aplinkybes, susijusias su jos amžiumi. Nepagrįstas pareiškėjos traktavimas pilnamete iš esmės galėjo nulemti netinkamus apklausos rezultatus ir atitinkamai atsakovo sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo.

2.3. Atsakovo surinkta informacija patvirtintina, jog (duomenys neskelbtini). Jos nurodyti faktai patvirtina in corpore visas keturias sąlygas, reikalingas pabėgėlio statusui gauti.

2.4. Atsakovas neįvertino, jog (duomenys neskelbtini) ir toliau vyksta kariniai konfliktai. Atsakovas padarė išvadas išsamiai ir objektyviai neįvertinęs faktinių duomenų apie pareiškėjos padėtį kilmės šalyje. Todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu, teisingu ir objektyviu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais motyvais:

3.1. Pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.2. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai – tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) neturi nei įgimtų ar įgytų savybių, dėl ko jie visuomenės būtų išskiriami kaip atskira socialinė grupė. Be to, šie asmenys yra priklausomi nuo savo pačių veiksmų, kuriuos jie gali kontroliuoti ir pasirinkti atitinkamą veikimo būdą, o socialinė grupė prieglobsčio kontekste turi individualų tapatumą, kurio negali pakeisti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos bandymas priskirti save socialinei grupei nėra nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos A. N. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 21S30121 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų ir C.SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Atitinkamai buvo pakeistas ir Komisijos sprendimas. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva 2008/115) dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas įvertino atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja, neteisėtai atvykusi į Lietuvos Respubliką prisistatė nepilnamete, tačiau dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę ir amžių nepateikė. Vadovaujantis Įstatymo 123 straipsniu bei Tvarkos aprašo 146 punktu, jei yra pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus, Migracijos departamentas gali pasiūlyti prieglobsčio prašytojui atlikti amžiaus nustatymo tyrimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Medicinos kriminalistikos laboratorija pateikė specialisto išvadą, kurioje įvertinus rentgenogramų duomenis nustatyta, kad pareiškėjos biologinis amžius apie (duomenys neskelbtini). Šia išvada pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti.

8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Migracijos departamento surinktais duomenimis, kad (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad remiantis kilmės valstybės informacija bei įvertinus prieglobsčio prašytojos pasakojimą, tikėtina, kad prieglobsčio prašytoja savo kilmės valstybėje galėjo (duomenys neskelbtini). Tačiau prieglobsčio prašytojos istorija apie baimę grįžus į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini)savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vertino, jog kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šalyje yra teisinės priemonės ir galimybės savo teises ginti, tačiau pareiškėja jomis net nebandė pasinaudoti.

10. Teismas įvertino, kad vertindamas pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę galimybę atsakovas atliko perspektyvinę analizę siekdamas nustatyti, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, bei konstatavo, jog pareiškėjos deklaruojama baimė ateityje patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog valstybė bei jos institucijos deda pastangas mažinti (duomenys neskelbtini). Be to, šalyje veikiančios tarptautinės organizacijos bei vietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat teikia pagalbą. EASO 2020 metų MedCOI ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini) pranešama, kad (duomenys neskelbtini) teikia pagalbą (duomenys neskelbtini), o tarptautinės humanitarinės ir vystymosi organizacijos teikia psichikos sveikatos ir psichosocialinę paramą. Kilmės valstybėje taip pat veikia (duomenys neskelbtini), kuri daugiausia dėmesio skiria kovai su stereotipais ir smurtu bei skatina (duomenys neskelbtini).

11. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje niekas jos nepersekiojo, (duomenys neskelbtini) todėl akivaizdu, kad pareiškėjos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra grindžiamos išimtinai hipotetinėmis prielaidomis.

12. Atsakovas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybę nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ginkluoti konfliktai nevyksta, kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjai nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti atliktą vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėja.

13. Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo dėl aukščiau aptartų argumentų buvo pagrįstai atmestas, įvertinus pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes – kad į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Taigi, yra tikimybė, jog pareiškėja slėpsis ir pagrįstai nuspręsta vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė ją išsiųsti būtent į šią šalį.

14. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą, todėl pareiškėjos situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir jai nustatytas dviejų metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Sutrumpinus šį terminą sutrumpintas ir C.SIS II perspėjimo terminas.

III. 15. Pareiškėja A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visa apimtimi.

16. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktus, nes ji nurodė konkrečiais ir objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia kilmės valstybėje jai kylančią grėsmę.

17. Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini).

18. Ji priskirtina (duomenys neskelbtini), dėl šių priežasčių ji pagrįstai bijo persekiojimo ir negali sugrįžti į savo kilmės šalį.

19. Atsakovas skundžiamame sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

20. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog jos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

21. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą.

22. Pareiškėja nurodė, kad atsakovo surinkta informacija buvo neišsami bei neaktuali, atsakovas nesurinko naujausios informacijos, todėl jos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas netinkamai.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nurodė, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

V. 30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Migracijos departamentas neteisingai nustatė, kad nėra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pareiškėjai suteikti pabėgėlio statuso, nes pareiškėja savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) ir dėl to jai kyla pavojus ir grįžusi į kilmės valstybę ji gali būti persekiojama.

31. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

32. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

33. Svarstant šį argumentą reikšminga, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008 ir 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015 ir kt.). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011 ir 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015 ir 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, prieglobsčio bylose siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Atlikdamas tyrimą atsakovas įvertino surinktą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje jos pasakojimo kontekste. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau prieglobsčio prašytojos istorija apie baimę grįžus į kilmės valstybę savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo Įstatymo prasme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

36. Skundžiamame sprendime išsamiai analizuojama, (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėja turi galimybę naudotis jos kilmės valstybėje prieinamomis pagalbos ir reabilitacijos priemonėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių priemonių veiksmingumu, o pareiškėja pati nurodė, kad pagalbos kilmės valstybėje nesikreipė.

37. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra grindžiamos išimtinai hipotetinėmis prielaidomis. Atsakovo atlikto tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla individuali grėsmė, todėl jos deklaruojama baimė (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta, ypač atsižvelgiant į šio sprendimo 36 punkte nurodytas galimybes gauti pagalbą, kuriomis pareiškėja nepasinaudojo.

38. Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad (duomenys neskelbtini) gali susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje, tačiau šie argumentai yra bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, jais siekiama pareiškėjos situaciją pateikti taip, kad ji atitiktų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytus kriterijus. Pareiškėja pasakojime akcentavo tik (duomenys neskelbtini), o ne kokio nors pobūdžio neigiamas pasekmes jai ateityje – galimą stigmatizavimą, visuomenės atstūmimą ar pan. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra išimtinai asmeninio pobūdžio ir nors (duomenys neskelbtini) yra grubus žmogaus teisių pažeidimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokius veiksmus atliktų valstybė ar jos vardu (priežiūra) veikiantis subjektas ar valstybė ar jos vardu veikiantis subjektas nesiimtų efektyvių priemonių pareiškėjai apginti. (duomenys neskelbtini) nėra persekiojantis subjektas Įstatymo prasme, todėl jo veiksmai nelaikytini sudarančiais sąlygas taikyti Įstatymo nuostatas.

39. Pagal Tvarkos aprašo 99.1.6. papunktį, „socialine grupe laikoma tokia grupė, kurios nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti. Socialinė grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodė, kad socialinės grupės turi kriterijus – ypač individualaus tapatumo, įgimtų ar įgytų savybių reikalavimą, reikšmingą pabėgėlių teisės kontekste (2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3166-442/2021). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) asmenys neturi nei įgimtų, nei įgytų savybių, dėl ko jie visuomenės būtų išskiriami kaip atskira socialinė grupė. Be to, šie asmenys yra priklausomi nuo savo pačių veiksmų, kuriuos jie gali kontroliuoti ir pasirinkti atitinkamą veikimo būdą (pareiškėjos atveju – kreiptis pagalbos į įvairias vyriausybines ir nevyriausybines institucijas ar organizacijas), o socialinė grupė prieglobsčio kontekste turi individualų tapatumą, kurio asmenys negali pakeisti. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad pareiškėjos bandymas priskirti save socialinei grupei yra nepagrįstas.

40. Analogiškais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad duomenų, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar ji bus tokiu būdu baudžiama, byloje nėra, t. y., pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 - 2 punktuose. Atsakovas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybę, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ginkluoti konfliktai nevyksta, kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjai nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti atliktą vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėja.

41. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti – pareiškėjos nurodytos grėsmės jos kilmės valstybėje, nors ir susietos su individualia pareiškėjos patirtimi, tačiau nėra sąlygojamos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių – pareiškėja nepriklauso persekiojimą ar kitokią grėsmę patiriančiai grupei, jos galimas persekiotojas nėra valstybinis ar valstybinę reikšmę arba įtaką turintis subjektas, o ir pati pareiškėja konkrečių jai galinčių kilti grėsmių Įstatymo prasme nenurodė.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, pareiškėjos situaciją vertino neišsamiai, apsiribojo formaliu tyrimu ir neįsigilino į realią situaciją kilmės valstybėje. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

43. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, kurios turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi, nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

44. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

45. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

46. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

47. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 straipsnio 3 dalies a–e punktai). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai). Iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos buvo įtvirtintos iki 2013 m. gruodžio 21 d. galiojusios 2009 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnyje.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, o šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais apie jos individualią situaciją. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjos argumentus ir jos pasakojimą, informaciją apie kilmės valstybę. Susipažinus su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta informacija matyti, kad ji nepaneigia atsakovo padarytų išvadų, yra bendro pobūdžio ir savo turiniu nėra kitokia, nei atsakovo rinkta ir vertinta informacija. Kaip minėta, pareiškėjos pasakojimas išties buvo pakankamai nuoseklus tiek, kiek tai susiję su jos neigiama patirtimi kilmės valstybėje, tačiau jos nurodytos aplinkybės nepatvirtina pagrindo suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas kartu įvertino ir pareiškėjos argumentus dėl jos pasakojimo apie jos amžių ir nustatė, kad nesiremti specialisto išvada nėra pagrindo. Atskirų, konkrečių argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliaciniame skunde nenurodyta.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. N. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė