ca2cf2f1-2f24-49c2-9c0d-09c4c809b341 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-208-910/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00509-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

I. (R. I.) ir A. S. (A. S.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Merlionas“ ieÅ¡kinį atsakovams R. I. (R. I.) ir A. S. (A. S.) dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Merlionas“ (toliau – ieÅ¡kovė, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų – buvusio ieÅ¡kovės vadovo R.

I. (R. I.) ir vadovo (kuris taip pat ir akcininkas) A. S. (A. S.) – priteisti ieÅ¡kovei žalos, kilusios jiems neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti faktiÅ¡kai nemokios bendrovės bankroto bylÄ , atlyginimÄ , kuris susideda iÅ¡ 355 284,10 Eur patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos ir 15 360 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 370 644,10 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma – 355 284,10 Eur. 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės vadovo pareigas nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 19 d. ėjo atsakovas R. I., o nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo – A. S. Bendrovės akcininkas (savininkas) nuo 2013 m. liepos 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. S.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose ir 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu konstatavus, kad atsakovai R. I. (bendrovės vadovas) ir A. S. (bendrovės akcininkas, kontroliavęs bendrovės finansinę veiklÄ , ir vadovas) nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, bendrovei 2014 m. pasiekus nemokumo bÅ«klę, inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio, bendrovės nemokumo laikotarpiu sprendė kitus savo verslo klausimus, siekdami privesti bendrovę prie bankroto.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai, Å¡iais veiksmais padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys, privedant bendrovę prie tyčinio bankroto, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tai – prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atsakovai, bÅ«dami atsakingi už bendrovės turtÄ , veikė aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, tyčia privedė bendrovę prie bankroto bendrais kaltais nesÄ Å¾iningais veiksmais, todėl žalos dydis skaičiuotinas kaip kreditorių finansinių reikalavimų suma, atsiradusi atsakovų vadovavimo bendrovei laikotarpiu.

IeÅ¡kovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.246-6.247 straipsniais, 6.279 straipsnio 1 dalimi, Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė 355 284,10 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (355 284,10 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo – po 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovui R.

I. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones dėl 355 284,10 Eur vertės turto areÅ¡to paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisė po 1 820 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartyje, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas, nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės nemokumo susidarymu, neteisėtais atsakovų veiksmais, nagrinėjamos bylos kontekste laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

7. Spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, jog atsakovai nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, bendrovei pasiekus nemokumo bÅ«klę 2014 m., inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Nurodytoje nutartyje nustatyta, kad ieÅ¡kovės 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansas įrodo, jog įmonė jau 2014 m. buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 223 177 Eur vertės, o mokėtinos sumos – 193 652 Eur;

Å¡ios skolos 2015 m. iÅ¡augo iki 714 205 Eur (įmonės turtas 2015 m. – 272 514 Eur vertės). Atsakovas R. I. bendrovės vadovas buvo iki 2016 m. vasario 19 d. Bendrovė nuo 2016 m. sausio mėn. nemokėjo atlyginimų darbuotojams. Visus mokėjimus bendrovėje vykdė akcininkas A. S., bendrovės vadovui taip pat buvo nemokamas darbo užmokestis, todėl pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dar 2015 m. turėjo ir A. S.

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta pagal vieno iÅ¡ kreditorių 2016 m. birželio 10 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ . Kreditoriui, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis įrodo, kad R. I. jo atleidimo dienÄ 2016 m. vasario 19 d. buvo neiÅ¡mokėta 6 324,96 Eur darbo užmokesčio.

9. Teismas, vadovaudamasis teismų procesiniais sprendimais, priimtais ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, nustatė, kad atsakovai, bÅ«dami atsakingi už įmonės veiklÄ jos nemokumo laikotarpiu, sprendė kitus savo verslo reikalus, t. y. įmonės vadovo ir akcininko veiksmai buvo nukreipti į skolos akcininkui grÄ Å¾inimÄ , UAB ,,JÅ«ros konsultacijos“ įsteigimÄ , Norvegijos įmonės Merlionas AS kÅ«rimÄ bei akcininko kitos įmonės UAB ,,Master frost“ veiklos užtikrinimÄ . Tai įrodo ir 2015 m. lapkričio 7 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta UAB „Merlionas“ akcininko A. S. ir direktoriaus R. l., pagal kuriÄ akcininkas įsipareigojo sumokėti R. l. 14 500 Eur asmeninę skolÄ , nesusijusiÄ su darbo santykiais ir su UAB „Merlionas“, įneÅ¡ti bendrovės veiklai papildomų apyvartinių lėšų tam, kad bendrovė grÄ Å¾intų A. S. 80 000 Eur skolÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, įrodinėdami bendrovės mokumÄ , nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog įmonė buvo moki. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas R. I., bÅ«damas UAB „Merlionas“ vadovas, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

11. Spręsdamas dėl akcininko A. S. atsakomybės, teismas sutiko su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, kad Å¡is atsakovas buvo ne tik akcininkas, bet ir de facto (iÅ¡ tikrųjų) bendrovės vadovas kartu su R. I., nes faktiÅ¡kai vykdė visus mokėjimus bendrovėje, bendrovės vadovui nemokėjo darbo užmokesčio. Teismas įvertino, kad apdairus, rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas verslininkas (bendrovės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkiÄ turtinę padėtį, skolas įmonės kreditoriams, turėjo pareigÄ pasidomėti, kaip įmonė valdoma ir kaip sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas.

12. Teismo nuomone, atsakovas R. I., eidamas ieÅ¡kovės ir UAB „JÅ«ros konsultacijos“ vadovo pareigas, nepažeidė fiduciarinių pareigų ieÅ¡kovei. Atsakovas nepažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos vadovo lojalumo pareigos, nes, bylos duomenimis, UPB AS buvo tiek UAB „JÅ«ros konsultacijos“, tiek ir Merlionas AS, UAB „Master frost“, kurios akcininkas ir vadovas buvo A. S., klientė, o atsakovas R. I. veikė ir kaip Merlionas AS valdybos narys. UAB „Merlionas“ ir jos akcininkui A. S. buvo žinoma, kad iÅ¡ UPB AS gaunamos pajamos už brokeriavimÄ , taip pat dar iki pasiraÅ¡ant 2015 m. lapkričio 5 d. Bendradarbiavimo sutartį buvo žinoma, jog atsakovas turėjo savo įmonę. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Merlionas“ (jos akcininkas A. S.) konkliudentiniais veiksmais pritarė atsakovo R. I. veiklai.

13. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas A. S. aktyviai dalyvavo UAB „Merlionas“ veikloje, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovei, todėl yra pagrindas taikyti jiems solidariÄ atsakomybę.

14. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad, jeigu nuo bendrovės nemokumo atsiradus pareigai inicijuoti bankroto bylÄ dėl įmonės vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, Å¡is padidėjimas yra laikytinas žala. Teismas nurodė, kad bendrovės vadovas R. I. ir akcininkas bei vadovas A. S., bÅ«dami atsakingi už bendrovės turtÄ , veikė aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, kartu privedė bendrovę prie tyčinio bankroto bendrais kaltais nesÄ Å¾iningais veiksmais, todėl Å¡iuo atveju žalos dydis skaičiuotinas kaip kreditorių finansinių reikalavimų suma, atsiradusi atsakovų vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. žala įmonei yra visa patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 355 284,10 Eur, kuri solidariai priteistina iÅ¡ atsakovų.

15. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo R. I. atžvilgiu teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 16. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) R. I. (R. I.) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1.

Pirmosios instancijos teismas nesigilino į ieÅ¡kovės skolų susidarymo aplinkybes ir kaip žalos atlyginimÄ priteisė visÄ patvirtintų ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų sumÄ . Atsakovo teigimu, jis, vadovaudamas bendrovei, žalos nepadarė; faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei vadovavo įmonės akcininkas ir tikrasis vadovas – atsakovas A. S. Anot atsakovo, visus bendrovės klausimus (mokėjimų, pavedimų atlikimÄ , darbuotojų užmokesčio mokėjimÄ ) spręsdavo tik atsakovas A. S. FaktiÅ¡kai bendrovę prie bankroto privedė akcininkas ir faktinis vadovas A.

S.. 16.2. IeÅ¡kinyje nebuvo nurodyta nė vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas R. I. sÄ moningais veiksmais prisidėjo prie bendrovės bankroto. Pasak atsakovo, 2013 m. atsakovas A. S. ir S. B. (S. B.) kreipėsi į jį su pasiÅ«lymu įsteigti naujÄ Ä¯monę bei dirbti kartu gabenant krovinius laivais. A. S. žadėjo, kad gaus 5 000 000 dolerių paskolÄ laivams įsigyti. Anot atsakovo, į jį buvo kreiptasi bÅ«tent dėl jo turimos didelės patirties jÅ«ros transporto srityje. R. I. turėtos UAB „Mireva“ akcijos buvo perleistos A.

S., kuris pakeitė įmonės pavadinimÄ Ä¯ UAB „Merlionas“. A. S. negavo žadėtos paskolos laivams įsigyti, todėl naujai pasamdyti bendrovės darbuotojai neturėjo darbo. Atsakovai, siekdami iÅ¡saugoti įmonę ir neatleisti darbuotojų, susitarė iÅ¡sinuomoti laivus ir pradėti gabenti krovinius, kol atsakovas A. S. gaus žadėtÄ kreditÄ laivams įsigyti. Nuo 2015 m. sausio mėn. jÅ«ros krovinių pervežimo srityje prasidėjo krizė. Nukritus kainoms, krovinių gabenimo laivais bendrovės pradėjo dirbti nuostolingai, tuo tarpu laivų nuomos kainos iÅ¡liko tokios pačios.

Kadangi atsakovas A. S. neįnešė lėšų bendrovės veiklai, ieÅ¡kovė buvo priversta nutraukti laivų nuomos sutartis ir nuo 2015 m. vasario mėn. ieÅ¡kovės skola buvo 300 000-350 000 Eur. Atsakovo teigimu, siekdamas iÅ¡saugoti bendrovę, jis sudarė krovinių gabenimo sutartis su Latvijos bendrove UPB AS, taip ieÅ¡kovė gavo 12 170 Eur pelno. 16.3. Atsakovas 2015 m. spalio 1 d. parašė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 128 straipsnį, taip pat informavo akcininkÄ A.

S., kad bendrovė negali toliau dirbti, nes jai reikalingos papildomos apyvartinės lėšos, prieÅ¡ingu atveju, reikia kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Akcininkas jį informavo, kad į teismÄ kreiptis nereikia, nes jis bendrovei įneÅ¡ papildomų lėšų ir sumokės darbuotojams neiÅ¡mokėtus atlyginimus. Atsakovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės skolos susidarė ne dėl buvusio vadovo aplaidumo ir nerÅ«pestingumo, bet dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos jÅ«ros krovinių pervežimo srityje – tai buvo verslo nesėkmė, o ne tyčinis bendrovės privedimas prie bankroto. 16.4.

Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad bendrovė bÅ«tų buvusi moki ir visų kreditorių finansiniai reikalavimai bÅ«tų patenkinti, jeigu nebÅ«tų nustatyta tyčinio bankroto požymių. 16.5. Nenustatyta žala, kuriÄ atsakovas R. I. savo konkrečiais veiksmais padarė ieÅ¡kovei, nenustatyta, kokios priežastys lėmė kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimÄ . Teismas nenustatė, koks turtas nebuvo perduotas nemokumo administratoriui, kokia jo vertė ir atitinkamai – bendrovės patirta žala.

Žala pripažįstami ne visi kreditorių finansiniai reikalavimai, o tik skolų padidėjimas dėl vadovo netinkamos veiklos ir tik tada, kai, vadovaujantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad visos skolos atsirado dėl vadovo neteisėtų veiksmų.

17. Atsiliepime į atsakovo R. I. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 17.1. Apelianto iÅ¡dėstytos aplinkybės jau buvo nurodytos atsakovo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme, jos teismo įvertintos ir atmestos. Dauguma atsakovo nurodomų aplinkybių susijusios su atsakovo R. I. darbu, vykdant direktoriaus pareigas, jo santykiais su akcininku A. S., tačiau nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku – atsakovo civiline atsakomybe už įstatyme nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos faktiÅ¡kai nemokiai bendrovei iÅ¡kėlimo nevykdymu ir dėl to kilusios žalos atlyginimu.

18. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) A. S. (A. S.) praÅ¡o: civilinę bylÄ pagal apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovo A. S. atžvilgiu, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus, pareikÅ¡tus atsakovui A. S., atmesti; perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 18.1. Teismo iÅ¡vada, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra neginčytinos, reiÅ¡kia Å¡alies, turinčios įrodinėjimo pareigÄ , atleidimÄ nuo pareigos tokias aplinkybes įrodyti, tačiau nepaneigia kitos Å¡alies teisės leistinomis priemonėmis paneigti aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo kita Å¡alis atleista.

Nors Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu, tai savaime neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovų vykdytos veiklos pradžios, atsakovo R. I. paskyrimo bendrovės direktoriumi aplinkybės, taip pat aplinkybės dėl frachtavimo– ekspedijavimo paslaugų teikimo nuo 2013 m., didelio bendrovės grynojo pelno gavimo 2014-2015 m., 2015 m. pasaulinės gabenimų jÅ«ra krizės, žymaus bendrovės pajamų kritimo 2015 m. antroje pusėje paneigia atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ .

Didėjant bendrovės veiklos nuostoliams, atsakovas, kaip akcininkas, įnešė lėšų į bendrovės sÄ skaitÄ . 18.2. Ta aplinkybė, kad atsakovas R. I. yra įsteigęs kitÄ tokia pačia veikla užsiimančiÄ Ä¯monę, į kuriÄ perkėlinėjo ieÅ¡kovės veiklÄ , atsakovui A. S. tapo žinoma tik 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, atsitiktinai gavus atsakovo R. I. persiųstÄ elektroninį laiÅ¡kÄ su prisegta UAB „JÅ«ros konsultacijos“ sÄ skaita faktÅ«ra už frachtavimo paslaugas užsakovei Latvijos įmonei UPB AS.

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės sužinojimas iÅ¡provokavo tolesnę įvykių eigÄ â€“ atsakovų konfliktÄ dėl neteisėto bandymo perimti ieÅ¡kovės veiklÄ , po kurio atsakovas R. I. bandė atsistatydinti iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų. Po to buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, siekiant užtikrinti R. I. lojalumÄ bendrovei, A. S. sumokėjo jam 14 500 Eur sumÄ lojalumui ir nekonkuravimui su ieÅ¡kove užtikrinti. R. I. nenutraukus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, ieÅ¡kovės įsipareigojimai kreditoriams iÅ¡augo, atsakovas R.

I. buvo atleistas iÅ¡ vadovo pareigų, juo tapo A. S.. 18.3. Individualizuojant kiekvieno atsakingo asmens veiksmų ir prisidėjimo prie žalos atsiradimo (įsipareigojimų padidėjimo) mastÄ , solidarios akcininko ir vadovo (atsakovų) atsakomybės taikymas nėra galimas. Teismas atsakovÄ A. S. nepagrįstai pripažino de facto (iÅ¡ tikrųjų) bendrovės vadovu. Atsakovas nesprendė, kada ir kokio dydžio mokėjimo pervedimus bendrovė gali atlikti, jis tik turėjo galimybę tvirtinti bendrovės buhalterio suformuotus mokėjimo pervedimus.

Tokio pobÅ«džio funkcija, turinti tam tikrÄ bendrovės lėšų tikslingo panaudojimo kontrolės elementÄ , negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai priskirta juridinio asmens vadovo funkcijai. Ä®prastai juridinio asmens veikloje mokėjimų atlikimo funkcija priskiriama ne vadovui, bet buhalteriui ar finansų vadovui. Argumentas dėl darbo užmokesčio nemokėjimo vadovui R. I. nesusijęs su atsakovo A. S. kaip de facto vadovo pareigų vykdymu. 18.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentÄ .

Nemokumo administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjęs teismas netyrė, nenagrinėjo pradelstų ieÅ¡kovės įsipareigojimų 2014 m. gruodžio 31 d. apimties. Nėra objektyvių duomenų, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto. Trumpalaikiai (per vienerius metus mokėtini) įsipareigojimai ir pradelsti įsipareigojimai negali bÅ«ti tapatinami, trumpalaikiai įsipareigojimai nebÅ«tinai turi bÅ«ti pradelsti, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovės nemokumo pradžios momentu pripažinti 2014 m. gruodžio 31 d.

Be to, 2015 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovė ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 201500599, kurios pagrindu bendrovei finansinės nuomos sÄ lygomis buvo perduota naudotis nauja transporto priemonė HYUNDAI Santa Fe. Å i aplinkybė patvirtina, kad finansinė įstaiga ieÅ¡kovės mokumÄ sutarties sudarymo metu įvertino teigiamai. 2015 m. ieÅ¡kovė sudarė ir kreditavimo sutartį su AB „Swedbank“. 18.5. Palikdamas ieÅ¡kovės vadovo pareigas, atsakovas R. I. neperdavė akcininkui A.

S. jokios bendrovės dokumentacijos, turto. Paskyręs save bendrovės vadovu, akcininkas turėjo savarankiÅ¡kai rinkti duomenis, informacijÄ apie bendrovės padėtį, įsipareigojimus, turtÄ . Dėl to 2015 m. finansinių ataskaitų rinkiniai buvo parengti ir akcininko patvirtinti tik 2019 m. balandžio 7 d. Taigi iki 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinių parengimo dienos akcininkas, tuo metu ėjęs ir bendrovės vadovo pareigas, neturėjo galimybės žinoti apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , atsiradusį 2015 m., jo apimtis, atitinkamai ir imtis veiksmų, susijusių su galimu įmonės veiklos atkÅ«rimu ar kreipimusi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. akcininkas bendrovės veiklai įnešė papildomÄ 80 044,11 Eur sumÄ â€“ Å¡ios aplinkybės neatitinka bendrosios sÄ Å¾iningumo pareigos pažeidimo, piktnaudžiavimo ribota atsakomybe kriterijų. 18.6. Darbo užmokesčio nemokėjimas buvusiam bendrovės vadovui priežastiniu ryÅ¡iu susijęs ne su neteisėtais atsakovo A. S. veiksmais, o su neteisėtu atsakovo R. I. veikimu, perimant ieÅ¡kovės veiklÄ savo įkurtos bendrovės UAB „JÅ«ros konsultacijos“ naudai ir paliekant ieÅ¡kovę be pajamų Å¡altinio.

IeÅ¡kovės akcininkas neturi asmeninės pareigos mokėti darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams (taip pat ir bendrovės vadovui). 18.7. Atsakovas R. I., jau bÅ«damas atÅ¡auktas iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų, sudarė sandorius, kuriais pardavė ieÅ¡kovės turtÄ , taip pat skolos perkėlimo sandorį pagal finansinės nuomos sutartį dėl transporto priemonės HYUNDAI Santa Fe perdavimo UAB „JÅ«ros konsultacijos“. Sudarant Å¡iuos sandorius atsakovas A. S. nedalyvavo ir apie juos nežinojo. 18.8.

Nesant akcininko A. S. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei kilo žala, negali būti nustatoma ir akcininko kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

19. Atsiliepime į atsakovo A. S. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 19.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados – visiÅ¡kai pagrįstos. Apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie atsakovų susipažinimÄ , apelianto tapimÄ vieninteliu ieÅ¡kovės akcininku, atsakovo R. I. paskyrimÄ bendrovės direktoriumi ir gerų darbo sÄ lygų jam sudarymÄ , bendrovės tarpininkavimo paslaugų teikimÄ nuo 2013 m., didelio bendrovės grynojo pelno gavimÄ 2014 m., 2015 m. pasaulinę gabenimų jÅ«ra krizę, aplaidų ir nerÅ«pestingÄ bendrovės vadovo elgesį, drastiÅ¡kÄ bendrovės pajamų kritimÄ 2015 m. antroje pusėje, bendrovės veiklos nuostolių augimÄ , akcininko A.

S. lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitÄ , neva atsitiktinį sužinojimÄ apie R. I. įkurtos UAB „JÅ«ros konsultacijos“ veiklÄ , analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės veiklai, be to, atsakovo R. I. praneÅ¡imÄ apie atsisakymÄ eiti direktoriaus pareigas, pasiraÅ¡ytÄ bendradarbiavimo sutartį dėl R. I. lojalumo bendrovei, A. S. 14 500 Eur iÅ¡mokėtÄ sumÄ R. I. Å¡io lojalumui ir nekonkuravimui su ieÅ¡kove užtikrinti, R. I. nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, ieÅ¡kovės įsipareigojimų kreditoriams iÅ¡augimÄ , vadovo atleidimÄ iÅ¡ pareigų ir A.

S. paskyrimÄ vadovu, siekiama įrodyti apelianto pozicijÄ apie gerÄ bendrovės akcininkÄ ir savininkÄ A. S., dėjusį maksimalias pastangas bendrovės veiklai užtikrinti, ir bendrovės vadovÄ R. I., visÄ vadovavimo laikotarpį kenkusį bendrovei bei privedusį jÄ prie bankroto. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovų paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

22. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį buvusiam bendrovės vadovui ir bendrovės vadovui bei akcininkui dėl žalos, kilusios jiems neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti faktiÅ¡kai nemokios bendrovės bankroto bylÄ , atlyginimo, kai bendrovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama bendrovės vadovo ir dalyvio civilinė atsakomybė už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pažeidimÄ sÄ lygų, faktų, nustatytų byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, prejudicinės galios sprendžiant dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo 23. Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui iÅ¡spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) normos (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d.), kuriomis buvo reglamentuojama įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, nes byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu įrodinėjama, kad UAB „Merlionas“ jau 2014-2015 metų laikotarpiu buvo faktiÅ¡kai nemoki ir jos vadovas, taip pat akcininkas, veikęs kaip de facto vadovas, siekdami iÅ¡vengti skolų augimo, turėjo pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ .

24. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) redakcijos, galiojusios nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė vieÅ¡ai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

25. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ , teismas turi įvertinti, ar ir kada Å¡i pareiga kilo, ar bendrovės vadovas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė ir kokios Å¡io pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

Nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir Å¡ios nutarties 53, 54 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika). Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau, vertinant pareigos atsiradimo momentÄ , taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 21 punktas).

26. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, turi bÅ«ti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 27 punktas).

28. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusioje Ä®BÄ® redakcijoje įmonės vadovo pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įgyvendinimo terminas nebuvo apibrėžtas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tuo metu galiojusio Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta nemokios įmonės vadovo pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo reiÅ¡kė įpareigojimÄ per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ (nedelsiant) kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Å i pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

29. Apibendrinant aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei nagrinėjamai bylai aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , akcentuotina tai, kad, sprendžiant dėl įmonės vadovo ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės už bankroto bylos neinicijavimÄ laiku, esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės – kada įmonė tapo nemoki pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus ir kada įmonės vadovas ir (ar) dalyvis sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ . Tik nustačius Å¡ias dvi aplinkybes galima spręsti, kokie asmenys ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tent Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas yra atskaitos taÅ¡kas, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padaryti nuostoliai.

30. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas).

Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylÄ padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylÄ (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi bÅ«ti teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei UAB „Merlionas“ iÅ¡kėlimo buvo paduotas 2016 m. birželio 10 d., jį pateikė ne įmonės vadovas ar dalyvis, bet vienas iÅ¡ kreditorių. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, turėjo nustatyti, kada UAB „Merlionas“ tapo nemoki pagal Ä®BĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus, taip pat kada kiekvienas iÅ¡ atsakovų sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumÄ , nes bÅ«tent Å¡ios aplinkybės yra atskaitos taÅ¡kas, siekiant tinkamai nustatyti bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padarytus nuostolius, atsiradusius bÅ«tent dėl pareigos laiku inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ pažeidimo, t. y. atsakovų civilinės atsakomybės apimtį.

32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento, kaip prejudiciniais faktais rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-131-524/2019, kuria ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. S. atskirÄ jį skundÄ , 2019 m. liepos 18 d. nutartimi paliko nepakeistÄ .

33. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Tik nustačius visas nurodytas sÄ lygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

35. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas.

Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje.

Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas).

36. Byloje, kurioje UAB „Merlionas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dalyvavo ties patys asmenys, kurie yra nagrinėjamos bylos dalyviai, toje byloje įrodinėjimo dalyko dalis buvo ir aplinkybės, susijusios su įmonės nemokumo atsiradimu, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu, nes pareiškimas, be kita ko, buvo grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija – bankroto bylos inicijavimu ne laiku.

37. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartyje, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, remiantis UAB „Merlionas“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansu, nustatyta, kad 2015 metais įmonė jau buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 272 514 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 714 205 Eur. Be kita ko, buvo įvertinta, kad įmonės 2015 metų balansas įrodo, jog įmonė jau 2014 metais buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 223 177 Eur vertės, o mokėtinos sumos – 193 652 Eur.

38. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis dėl įmonės nemokumo kaip prejudiciniais faktais, neatkreipė dėmesio į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartyje UAB „Merlionas“ faktinis nemokumas pagal kriterijus, įtvirtintus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, nebuvo nustatinėjamas ir nebuvo nustatytas. Aptariamoje nutartyje teismas nurodė, kad UAB „Merlionas“ buvo nemoki tiek 2014, tiek 2015 metais, nenustatydamas konkretaus momento, kada įmonė tapo faktiškai nemoki, t. y. kada įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, kad įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartyje nustatytas faktinio įmonės nemokumo momentas, kaip jis apibrėžtas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, ir, remdamasis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nenustatinėti jo nagrinėjamoje byloje.

39. Teismas, siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , turėjo nustatyti kiek galima tikslesnį ieÅ¡kovės UAB „Merlionas“ tapimo faktiÅ¡kai nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus momentÄ , kuris, jau pabrėžta, turi esminę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , grindžiamÄ pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ , pažeidimu. Å ios esminės aplinkybės teismas nenustatė. Vien iÅ¡ ieÅ¡kovės 2015 metų balanso duomenų negalima nustatyti, kokiu konkrečiu 2014 ar 2015 metų momentu įmonė tapo faktiÅ¡kai nemoki Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies prasme, t. y. kada bÅ«tent pradelstos skolos virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IÅ¡ Å¡io balanso neįmanoma nustatyti, kokia buvo 2014 metais pradelstų įsipareigojimų apimtis, nuo kada pradelsti įsipareigojimai ėmė virÅ¡yti pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Byloje nėra kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti UAB „Merlionas“ tapimo faktiÅ¡kai nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus momentÄ .

40. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo proceso organizavimÄ ir turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręsti teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktÄ ). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu bÅ«tinoji teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sÄ lyga.

41. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė nenustatęs esminių aplinkybių, bÅ«tinų sprendžiant dėl įmonės vadovo ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės už bankroto bylos neinicijavimÄ laiku: pirma, kada UAB „Merlionas“ tapo nemoki pagal Ä®BĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus; antra, kada kiekvienas iÅ¡ atsakovų sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumÄ . NeiÅ¡aiÅ¡kinus Å¡ių esminių aplinkybių, nėra galimybės nustatyti:

1) kiekvieno iÅ¡ atsakovų veiksmų (neveikimo) (ne)teisėtumo momento, nes bylos duomenų nepakanka tam, kad bÅ«tų nustatyta, kada kiekvienam iÅ¡ atsakovų atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kada kiekvienas iÅ¡ atsakovų Å¡iÄ pareigÄ pažeidė;

2) dėl kiekvieno iÅ¡ atsakovų veiksmų (neveikimo) kilusios žalos fakto ir jos apimties, nes, nenustačius konkretaus momento, kada kiekvienas iÅ¡ atsakovų pažeidė pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ , nėra galimybės apskaičiuoti bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padarytų nuostolių, kadangi žala laikoma po aptariamos pareigos pažeidimo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar padidėjusi iki nurodytos pareigos pažeidimo dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis.

Teismo sprendimas, priimtas neišsiaiškinus tiek neteisėtiems veiksmams (neveikimui), tiek žalos faktui bei dydžiui nustatyti esminę reikšmę turinčių faktų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl solidarios juridinio asmens vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)buvimo ir akcininko A. S. veiksmų kvalifikavimo kaip vadovo de facto (iš tikrųjų) 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Merlionas“ vadovas nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 19 d. buvo atsakovas R.

I., o nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo – atsakovas A. S. Šis atsakovas nuo 2013 m. liepos 12 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo vienintelis UAB „Merlionas“ akcininkas.

43. SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju už pareigos laiku inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ pažeidimÄ atsakovams taikytina solidari atsakomybė, nes civilinėje byloje dėl UAB „Merlionas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyta, jog visus mokėjimus įmonėje vykdė akcininkas A. S., jis buvo ne tik akcininkas, bet ir de facto vadovas (kartu su R. I.), todėl jis taip pat turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dar 2015 metais.

44. Vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsakovo A. S. civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas aiškiai neapibrėžė šio atsakovo civilinės atsakomybės pagrindo – ar jam civilinė atsakomybė kyla kaip juridinio asmens dalyviui, ar kaip de facto vadovui.

45. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bÅ«tinybė, sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės, atskirti Å¡ių dviejų subjektų kompetencijÄ ir atsakomybės pagrindus. Pažymima, kad įmonės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimÄ (nebent bÅ«tų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir, prieÅ¡ingai, bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 23 punktas).

46. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nors pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimas), tačiau, sprendžiant civilinės atsakomybės Å¡iems asmenimis taikymo bylas ir konstatavus, kad nurodyta pareiga pažeista, kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos (kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys) turi bÅ«ti nustatinėjamos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

47. Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Atsižvelgiant į Å¡ių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taikymo atveju Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki.

Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 34 punktas).

48. Dėl solidariosios atsakomybės kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį nustatomas bendrininkavimas siaurÄ ja prasme (bendrininkavimas plačiÄ ja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme gali bÅ«ti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ .

Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalÄ , apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).

49. Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens dalyvio (vienintelio akcininko) solidarios civilinės atsakomybės, bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ių asmenų teisinio statuso skirtumus, kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygos turėtų bÅ«ti nustatomos atskirai, individualiai analizuojant jų faktiÅ¡kai vykdytas funkcijas ir kvalifikuojant, ar konkretÅ«s atlikti veiksmai bÅ«dingi vadovui, ar dalyviui.

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. S. buvo ne tik UAB „Merlionas“ akcininkas, bet ir de facto vadovas (kartu su atsakovu R. I.), nes faktiÅ¡kai vykdė visus mokėjimus įmonėje, iÅ¡imtinai rėmėsi Å¡ios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje pateiktu vertinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje aplinkybė, ar UAB „Merlionas“ vienintelis akcininkas dalyvavo įmonės kasdienėje veikloje, veikdamas kaip de facto vadovas, ar kaip akcininkas, nebuvo įrodinėjimo dalyko dalis. Nurodytoje byloje teismo pateiktas vertinimas, kad atsakovas A. S., bÅ«damas akcininkas, veikė ir kaip de facto vadovas, atsižvelgiant Å¡ios nutarties 39-41 punktuose aptartus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, negali bÅ«ti laikomas prejudiciniu faktu, saistančiu nagrinėjamos bylos Å¡alis ir teismÄ .

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo civilinę atsakomybę už pareigos laiku inicijuoti BUAB „Merlionas“ bankroto bylÄ taikyti ir įmonės vieninteliam akcininkui, be kita, veikusiam ir kaip de facto vadovui, turėjo nustatinėti, tirti bei vertinti faktinius duomenis, reikÅ¡mingus A. S. civilinės atsakomybės sÄ lygoms nustatyti ir kvalifikuoti, ar Å¡iam atsakovui atsakomybė už aptariamos pareigos pažeidimÄ kyla kaip įmonės dalyviui, ar kaip de facto vadovui.

Priimant skundžiamÄ sprendimÄ to nebuvo padaryta. Nenustačius nurodytų faktinių aplinkybių, nėra galimybės tinkamai nustatyti Å¡iam atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės apimties ir kvalifikuoti, ar abu atsakovai vienoda apimtimi gali bÅ«ti solidariai atsakingi už ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ atlyginti žalÄ , grindžiamÄ pareigos laiku inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ pažeidimu. Dėl procesinės bylos baigties 52. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl bankrutavusio juridinio asmens vadovo (-ų) ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo: ieÅ¡kovės BUAB „Merlionas“ nemokumo atsiradimo momento pagal Ä®BĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus; kada kiekvienas iÅ¡ atsakovų sužinojo (turėjo sužinoti) įmonės nemokumo faktÄ ir kada atsirado kiekvieno iÅ¡ atsakovų pareiga inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ ; kokio dydžio žala įmonei ir jos kreditoriams kilo per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylÄ .

Nenustačius nurodytų aplinkybių, negalėjo būti teisingai išspręstas abiejų atsakovų civilinės atsakomybės aptariamu pagrindu klausimas. Apskųstas teismo sprendimas, priimtas neatskleidus šalių ginčo esmės, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

53. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

54. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

55. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Å¡ioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , lemtÄ to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių (faktinio ieÅ¡kovės nemokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus momento, kada atsakovai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , kada kiekvienas iÅ¡ atsakovų pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), kurios yra atskaitos taÅ¡kas, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , grindžiamÄ pareigos laiku inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ pažeidimu, neindividualizavo kiekvieno iÅ¡ atsakovų veiksmų, reikÅ¡mingų civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai parinkti ir atsakomybės apimčiai nustatyti, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi.

Tokia situacija pažeistų ginčo Å¡alies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmÄ kartÄ atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliacijÄ . Dėl to, panaikinus apskųstÄ teismo sprendimÄ , Å¡i byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

56. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė