ca2c5d55-3f72-4643-87f0-31790bd24640 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja N Baudžiamoji byla Nr. T-1-309/2021 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.6; 1.1.7.4; 2.5.16; 2.5.20. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Juliui Rėksniui, nuteistajam S. R. (S. R.), jo gynėjai advokatei Irmai Bekerei, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovei Editai Gedvilaitei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Å iaulių tardymo izoliatoriaus teikimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistajam S. R..

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: 1. S. R. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 111 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m.

BK 42 straipsnio 1 dalimi, apėmimo bÅ«du subendrinus už nurodytus nusikaltimus paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė, jÄ pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, bausmę paskiriant atlikti kalėjime, su viso turto konfiskavimu. 2. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis, priimta S. R. atžvilgiu, pakeista ir priimtas naujas nuosprendis – S. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ 1961 m.

BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktuose (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1997 m. balandžio 30 d.), ir nuteistas laisvės atėmimu 13 metų. Remiantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinus apėmimo bÅ«du su bausmėmis, paskirtomis pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 206 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė, jÄ pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, su viso turto konfiskavimu, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. 3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. R. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m.

BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktus, perkvalifikuotos pagal 2000 m.

BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu su bausmėms, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Paskirta turto konfiskavimo bausmė panaikinta. 4. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista: nuteistojo S. R. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m.

BK 214 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 294 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamoji byla pagal 1961 m.

BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 12 punktÄ , BK 105 straipsnio 12 punktÄ S. R. atžvilgiu nutraukta. Nuteistajam S. R. teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8, 2, 4, 9 punktÄ 13 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktÄ laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos paliko nepakeistas. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsniu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, liko nepakeista. 5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. R. praÅ¡ymas suÅ¡velninti jam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, parenkant kitÄ bausmės rūšį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. R. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties panaikinimo. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi atmestas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) TI-K) teikimas dėl nuteistojo S. R. perkėlimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui. 7. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 15 d. nutartimi nuteistojo S. R. skundas atmestas ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis palikta galioti.

8. S. R. bausmė nuo 1998 m. birželio 1 d. buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) TI-K. 9. Vykdant (duomenys neskelbtini) TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planÄ , nuteistasis S. R. 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , o 2019 m. gegužės 6 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos antro sektoriaus – į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių (toliau – ir (duomenys neskelbtini) TI). 10. Šiaulių apygardos teisme 2020 m. lapkričio 23 d. gautas Å iaulių tardymo izoliatorius direktoriaus S. R. teikimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės S. R. pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. 10.1.

Teikime nurodyta, kad S. R. bausmę atlieka nuo 1996 m. kovo 6 d., 2020 m. lapkričio 16 dienai yra atlikęs 24 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga – neterminuota. BÅ«damas (duomenys neskelbtini) TI-K S. R. baigė 12 klasių, bylos duomenimis, yra įgijęs statybininko profesijÄ . Nuteistasis supranta darbo naudÄ , tačiau oficialiai nėra dirbęs, jo darbo istorija nestabili, su nuolatiniais nedarbingumo laikotarpiais. Nuosprendyje pažymėta, kad iki suėmimo S. R. buvo bedarbis. (duomenys neskelbtini) TI-K nuteistasis dirbti negalėjo, nes turi 55 procentų nedarbingumÄ .

NuteistÄ jį buvo bandoma įtraukti dirbti nemokamus darbus, tačiau pastarasis atsisakė juos dirbti dėl sveikatos bÅ«klės. (duomenys neskelbtini) TI darbo vietų nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra, todėl darbas siÅ«lytas nebuvo. 10.2. Asmens bylos duomenimis bei stebint nuteistojo elgesį (duomenys neskelbtini) TI, S. R. galima apibÅ«dinti kaip komunikabilų, tačiau siauro akiračio asmenį. Ä® pasikeitusias aplinkybes nuteistasis reaguoja ramiai, su administracijos atstovais yra taktiÅ¡kas ir mandagus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, pripažįsta kalėjimo subkultÅ«ros egzistavimÄ , tačiau teigia jos nesilaikantis.

Ä® priežiÅ«rÄ ir pareigÅ«nus žiÅ«ri teigiamai. S. R. bausmės atlikimo metu už įvairius drausmės pažeidimus (necenzÅ«rinių žodžių ir žargono vartojimÄ , svetimo turto pasisavinimÄ , pornografinio turinio medžiagos turėjimÄ , smurtÄ , nustatytos tvarkos nesilaikymÄ ) baustas 7 kartus, paskutinį kartÄ drausmine tvarka baustas 2016 m. spalio 28 d. už tai, kad bandė pasisavinti kito nuteistojo maistÄ (jam skirtas papeikimas). Už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje skatintas 10 kartų, paskutinį kartÄ â€“ 2017 m. gruodžio 29 d. padėka už gerÄ elgesį. 10.3. 2019 m. gegužės 6 d. nuteistasis S. R. perkeltas tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės į (duomenys neskelbtini) TI.

Atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) TI nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, vykdo visus teisėtus pareigÅ«nų reikalavimus, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Nuteistasis Å¡eimos neturi, palaiko santykius su draugais, turi draugę, su kuria galvoja apie vedybas. Bendrauja skambučiais. Laisvalaikiu žiÅ«ri TV laidas, skaito grožinę, mokslinę literatÅ«rÄ , sportuoja. 10.4. Teikime taip pat nurodyta, kad S. R. supranta ir gerbia įstatymo normas, net jeigu ir iÅ¡kraipo ar sumenkina informacijÄ kalbėdamas apie savo nusikaltimus (Å¡iuo metu požiÅ«ris į įstatymus ir jų laikymosi svarbÄ yra kardinaliai pasikeitęs, tačiau kalbėdamas apie savo praeityje padarytus nusikaltimus nenori pernelyg iÅ¡siplėsti, sumenkina informacijÄ apie savo indėlį į juos), tačiau kaltę pripažįsta.

Atsižvelgiant į pažeidimus, ankstesnį elgesį, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. PriežiÅ«rÄ vertina palankiai, yra linkęs bendradarbiauti. Supranta, kad nors jis sutinka ne su visomis visuomenės taisyklėmis, tai nepaneigia visos visuomenės vertybių sistemos. 10.5. Be to, nuteistasis S. R. savikritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, nuoÅ¡irdžiai gailisi, jam paskirtÄ bausmę suvokia kaip galimybę pasitaisyti ir iÅ¡mokti gerbti socialiai priimtino gyvenimo vertybes ir normas.

Nuteistasis ne vienÄ kartÄ kreipėsi į Lietuvos Respublikos PrezidentÄ su malonės praÅ¡ymais, tačiau visi jie buvo atmesti. S. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 2020 m. birželio 15 d. 38 balai (pagal OASys metodikÄ ), žema rizika, statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija – sudaro 20 balų. Pirminis vertinimas (2019 m. birželio 18 d.) – 38 balai. 10.6. Nustatyti Å¡ie kriminogeniniai veiksniai: darbinių įgÅ«džių stoka ir turimas nedarbingumas, pastovaus pajamų Å¡altinio neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje.

Apsauginiai veiksniai: palaikantys santykiai, lėšų paskirstymo įgÅ«džiai, gebėjimas atpažinti problemas ir noras jas spręsti, ateities planų turėjimas, teigiamas požiÅ«ris į pareigÅ«nus ir priežiÅ«rÄ . Visi iÅ¡vardyti veiksniai ir žema nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis stengsis laikytis įstatymų. 10.7. Teikime pažymima, kad bausmės atlikimo metu S. R. dalyvavo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, saviÅ¡vieta, kultÅ«rinė veikla), ŽIV (AIDS) ir narkomanijos prevencijos priemonėse, Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programoje, Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos minėjimui skirtoje paskaitoje-meniniame užsiėmime, „Tarptautinės kovos su narkomanija“ dienos minėjime, „Biblijos“ grupėje, Lietuvos kalinių globos draugijos organizuojamoje Socialinių įgÅ«džių programoje, susitikimuose su savanoriais, organizuojančiais veiklÄ pagal programÄ â€žEik į savo kambarėlį “, anglų kalbos užsiėmimuose, tinklinio, krepÅ¡inio varžybose, dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“, tačiau motyvacija dalyvauti programose buvo formali. 10.8.

BÅ«damas (duomenys neskelbtini) TI S. R. iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Sėkmingai baigė Nuteistųjų adaptacijos programÄ , noriai dalyvauja Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų laisvės atėmimo vietose prevencijos programos užsiėmimuose, Laisvalaikio užimtumo programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau užsiimti individualia kÅ«rybine (darbine) veikla noro nereiÅ¡kia, iniciatyvos lankytis individualiose psichologo konsultacijose nerodo. 10.9.

Nuteistasis iki gyvos galvos rodo didelę motyvacijÄ dalyvauti įvairiuose renginiuose bei užsiėmimuose: dalyvavo susitikimuose su socialinių mokslų (psichologijos) daktaru A. J., užsiėmimuose „Laisvalaikis su knyga“, „Protų mÅ«Å¡yje“, Sporto veteranų klubo ir suimtųjų (nuteistųjų) stalo teniso varžybose. Iki dėl COVID-19 paskelbto karantino ėjo į susitikimus su (duomenys neskelbtini) vyskupijos Carito atstovais, su Lietuvos veiklių žmonių bendrijos nariais dvasinio ugdymo ir žalingų įpročių prevencijos temomis, mokosi siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Taip pat aktyviai prisideda prie įvairių laisvalaikio užimtumo renginių: „PieÅ¡iu vėliavÄ â€œ, „Loginės užduotys“, „Atvirukas mokytojams“. 10.10. S. R. nėra socialiai atsiskyręs, geba palaikyti santykius įvairiais lygiais, geba įvardinti ir teigiamas (ramus, nelaiko pykčio, neturi žalingų įpročių), ir neigiamas (per daug svajoja) savo savybes, savivertė vidutinė, nėra savęs žalojęs ar bandęs nusižudyti, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra yra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä . 10.11.

Teikime pažymima ir tai, kad nuteistasis laisvėje padarė ne vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , siekdamas materialinės naudos. Å iuo metu santaupų neturi, tačiau turi pakankamai pinigų kasdienėms iÅ¡laidoms apmokėti, geba paskirstyti gaunamas lėšas. Pastovaus pajamų Å¡altinio neturi, finansiÅ¡kai yra remiamas draugų ir sužadėtinės. Teismo nuosprendžiu S. R. priteista atlyginti 167 568,77 Lt turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiems asmenims, įmonėms bei ligoninėms. 2018 metų gruodžio mėnesio (duomenys neskelbtini) TI-K Buhalterinės apskaitos skyriaus pažymoje nurodyta, kad S. R. turi vykdomųjų dokumentų 3 496,57 Eur sumai.

Nuteistojo teigimu, civiliniai ieÅ¡kiniai padengti, jis pateikė 2018 m. vasario 8 d. antstolės J. B. patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo 2 361,01 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) TI Turto valdymo skyriaus duomenimis, S. R. įsipareigojimų antstoliams neturi, savanoriÅ¡kų įmokų nemokėjo (2020 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). 10.12. Taip pat nurodoma, kad S. R. 2019 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) TI direktoriui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašė suruoÅ¡ti reikiamus dokumentus ir pristatyti teismui dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) TI teikimas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nuteistojo skundo netenkino ir paliko galioti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį. 11. Teismo posėdžio metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovė teikimÄ palaikė, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimÄ tenkinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, prokuroras prašė teikimo netenkinti. 12. Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas netenkinamas 13. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. 14. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrÄ laikotarpį, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kitus kriterijus.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimÄ nepakanka, kadangi yra bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimÄ dėl bausmės nuteistajam Å¡velninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs iÅ¡vadas dėl įvykdytų (įvykdyto) nusikaltimų (nusikaltimo) sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais bei priemonėmis.

16. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. R. anksčiau teistas nebuvo, tačiau Å¡iuo metu bausmę atlieka net už vienuolikos nusikalstamų veikų padarymÄ , tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus, t. y. tyčinius dviejų žmonių nužudymus ir pasikėsinimÄ nužudyti dar vienÄ Å¾mogų sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, panaudojant Å¡aunamuosius ginklus, nuteistojo iniciatyva ir itin aktyviais veiksmais. Tai rodo didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir, nors Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu S. R. skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, minėtos aplinkybės taip pat turi bÅ«ti įvertintos. 17. Susipažinus su nuteistojo S. R. asmens byla, socialinio tyrimo iÅ¡vada ir kitais teismui pateiktais duomenimis taip pat matyti, kad nuteistasis iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose, (duomenys neskelbtini) TI-K baigė 12 klasių, bylos duomenimis, yra įgijęs statybininko profesijÄ , tačiau oficialiai nėra dirbęs, iki suėmimo buvo bedarbis, (duomenys neskelbtini) TI-K dirbti negalėjo, nes turi 55 procentų nedarbingumÄ , dirbti nemokamus darbus atsisakė dėl sveikatos bÅ«klės, kadangi (duomenys neskelbtini) TI darbo vietų nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra, darbas nuteistajam siÅ«lytas nebuvo.

S. R. (duomenys neskelbtini) TI vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis Å¡eimos neturi, tačiau nėra socialiai atsiskyręs, palaiko santykius su draugais, turi draugę, su kuria ketina tuoktis. Už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje skatintas 10 kartų, paskutinį kartÄ skatintas 2017 m. gruodžio 29 d. padėka už gerÄ elgesį. Visi Å¡ie duomenys rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau sprendžiant klausimÄ dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

18. Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam S. R. pagal OASys metodikÄ yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 38 balai (statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 20 balų), tačiau socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – darbinių įgÅ«džių stoka ir turimas nedarbingumas, pastovaus pajamų Å¡altinio neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, įvertinus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ , teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, siekiant pakeisti savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ir jų pakanka jam paskirtos bausmės Å¡velninimui, nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad net ir nustačius žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog visų duomenų apie nuteistÄ jį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimÄ kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, turinčios įtakos iÅ¡vadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

19. TeikimÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu S. R. 7 kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. už tai, kad su pareigÅ«nu elgėsi įžūliai ir grubiai, laikė pornografinio turinio įraÅ¡us, iÅ¡provokavo konfliktÄ su kitu nuteistuoju, stuktelėjo jam ranka į veidÄ , garsiai rėkavo pro kameros langÄ , vartojo žargonÄ , į pareigÅ«nų reikalavimus nustoti triukÅ¡mauti nereagavo, bandė paimti kito nuteistojo turtÄ .

IÅ¡ asmens byloje esančių S. R. charakteristikų matyti, kad jis ilgÄ laikÄ buvo charakterizuojamas patenkinamai, apibÅ«dinamas kaip lengvabÅ«diÅ¡kas, labai stokojantis savikritiÅ¡kumo, iÅ¡ savo praeities pastebimų iÅ¡vadų nedarantis, nesutinkantis su jo atžvilgiu priimtu teismo nuosprendžiu, neturintis planų dėl ateities, lengvai pasiduodantis svetimai neigiamai įtakai, užsispyręs, neigiamai reaguojantis į įvykius ar reiÅ¡kinius, kurie jam nepalankÅ«s ir nepriimtini nesavikritiÅ¡kas savo elgesiui ir pasaulėžiÅ«rai.

Nors teismui pateiktame teikime nurodyta, kad S. R. supranta ir gerbia įstatymo normas, net jeigu ir iÅ¡kraipo ar sumenkina informacijÄ kalbėdamas apie savo nusikaltimus (sumenkina informacijÄ apie savo indėlį į juos), tačiau kaltę pripažįsta, savikritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis ilgÄ laikÄ â€“ net iki 2015 metų – savo padarytų labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes visuomenei, nepripažino, teigė norintis užmirÅ¡ti viskÄ , kas su tuo susiję.

Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji H. J. savo raÅ¡te, pateiktame Å iaulių apygardos teismui, nurodė, jog S. R., dėl kurio nusikalstamų veiksmų ji neteko vyro, o jos trimetis sÅ«nus – tėvo, nei jos, nei sÅ«naus neatsiprašė, neturtinės žalos neatlygino. Be to, iÅ¡ S. R. asmens bylos matyti, kad pastarasis buvo įtrauktas į linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitÄ . Tai, kad paskutinį kartÄ S. R. skatintas tik 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. prieÅ¡ trejus metus, rodo, jog nuteistojo elgesyje aptinkamos tik trumpalaikės ir itin retos pavyzdingo elgesio apraiÅ¡kos, dėl to vertinti, kad nuteistasis pastoviai elgiasi nepriekaiÅ¡tingai, nėra pagrindo.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. R. tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo motyvacija dalyvauti programose – formali. Taigi, nurodytos aplinkybės apie nuteistojo elgesį atliekant bausmę, neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog pastarojo asmenybė prarado pavojingumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

20. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Minėta, kad įstatymas įpareigoja teismÄ , svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, leidžiančių nuteistajam Å¡velninti bausmę.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Å iuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (Å¡iuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, o tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nors Å¡iuo metu S. R. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tai nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad pastarajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Pastebėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje.

21. Teisėjų kolegija, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę sÄ lygų. S. R. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo siekis iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir nukentėjusiųjų interesÄ , kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir bÅ«tų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos.

22. Esant visumai iÅ¡dėstytų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo tenkinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, n u t a r i a : netenkinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam S. R. (S. R.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė