ca2bcc55-6002-4564-8a87-3577cf59e109 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-314-919/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16249-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2..; 1.1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.10.; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, kaltinamajam A. A. V., jo gynėjui advokatui T. L. Petkauskui, nukentėjusiajam G.

M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis. LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis užsienyje pagal kolektyvinę darbo sutartį, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymu. Teismas nustatė: A. A. V. 2018 m. balandžio 8 d. apie 4.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kinologų grupės vyriausiojo patrulio G.

M. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 bÅ«rio vyresniojo patrulio T. V. reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, bandė iÅ¡ pareigÅ«no G. M. rankos iÅ¡plėšti rodomÄ policijos pareigÅ«no pažymėjimÄ , atitraukus rankÄ , panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ pareigÅ«nÄ â€“ G. M. įspyrė ne mažiau du kartus į deÅ¡inę kojÄ , padarydamas deÅ¡inės Å¡launies pusgyslinio raumens plyÅ¡imÄ ir kraujosruvÄ deÅ¡inės Å¡launies raumenyse, tai yra sužalojimÄ , sukėlusį nesunkus sveiktos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du, panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams ir tyčia, dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo, nesunkiai sutrikdė G.

M. sveikatÄ . Ä®rodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis A. A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino, nurodė, kad grįžo iÅ¡ Islandijos iÅ¡ balandžio 6 dienos į 7 dienÄ , naktį buvo Lietuvoje. Grįžęs ėjo miegoti, pramiegojo iki pietų. Vakare apie 19 val. su J. R. ėjo į gyvos muzikos koncertÄ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Namo grįžo apie 4 val. nakties, buvo 8 diena. Grįžę namo, atsirakino duris, M. N. su savo sugyventine nemiegojo, jiedu buvo apsirengę virtuvėje.

J. dar su ta kaimyne J. kažkÄ kalbėjo, jis tuo metu persirenginėjo kambaryje. Pas jį niekas nebuvo įjungta. Persirengęs išėjo pažiÅ«rėti, buvo basas, tik su kojinėmis, treningais ir marÅ¡kinėliais. Buvo atvažiavę pareigÅ«nai. PareigÅ«nai buvo nusisukę nugara, jis priėjo prie jų ir paprašė pažymėjimo, kad įsitikinti, jog jie tikri, nors ir buvo jie su policininkų uniforma, nes skaitęs, jog gali bÅ«ti pareigÅ«nais persirengę kiti asmenys ir net nesuprato, kad kaip jie sukosi, jis atsidÅ«rė ant žemės, tada abu pareigÅ«nai iÅ¡ karto pradėjo jį muÅ¡ti, spardyti.

Kiek laiko mušė pareigÅ«nai, jis nežino, paprašė J., kad iÅ¡kviestų kaimynus. J. dar bandė jį apginti. Vienas pareigÅ«nas griebė jÄ už rankos ir jai pasakė necenzÅ«rinius žodžius. Kai J. išėjo, tuo metu jam surakino rankas už nugaros, iÅ¡vilko jį į laiptinę. Vėliau pasakė, kad iÅ¡kvietė dar kažkokį ekipaÅ¾Ä , paskui nuvedė iki maÅ¡inos, prie maÅ¡inos paprašė, kad atrakintų antrankius, nes buvo labai užveržta, tai jam dar specialiai užlaužė ir su 3 kartus surakintÄ papurtė tazeriu.

Kai pagulėjo, įsodino į maÅ¡inÄ . PareigÅ«nai ir liudytojai meluoja, kodėl, nežino. Jis pasidarė „abdukcijÄ â€œ. Kaimynus nelabai pažįsta. Dviejų kambarių gyventojai naudojasi ta pačia virtuve. Jo kambarys, priklauso jam nuosavybės teise. Nesutarimų bÅ«na daugiausiai su J. dėl tvarkos. J. kaimynai buvo iÅ¡kvietę policininkus, J. apie tai pasakojo anksčiau, kai jie kalbėjosi per „Skype“. Sakė, kad buvo tie patys policininkai. Nesupranta kokiu tikslu juos kviečia į policijÄ .

Sužalojimas pas policijos pareigÅ«nÄ galėjo atsirasti dėl to, kad pareigÅ«nas jį mušė. Nukentėjusysis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo patrulių rinktinėje su T. V.. Per sistemÄ pamatė, kad yra iÅ¡kvietimas (duomenys neskelbtini) namÄ dėl triukÅ¡mo. Nuvažiavus, pasitiko N.. Pranešė, kad kaimynas nori muÅ¡tis. Ä® koridorių buvo išėjusi J. R.. J. R. kalbėjo su N. žmona. A. A. V. butas buvo uždarytas, muzika grojo labai garsiai. Atsidarė durys, išėjo A.

A. V., klausė J. R. ar tie patys „mentai“, kÄ reiÅ¡kia „tie patys“, nežino, tame name nubuvo buvęs. Matėsi, kad A. A. V. konfliktiÅ¡kas. Kelis kartus prašė A. A. V. nusiraminti. A. A. V. parodžius pažymėjimÄ , jo neduodant į rankas, A. A. V. bandė pažymėjimÄ iÅ¡traukti iÅ¡ jo rankų, pažymėjimo jam nedavė, tada pajuto skausmÄ deÅ¡inėje kojoje. Å alia buvo elektrinė dujinė, A. A. V. atsuko visas dujas, įjungė kaitlentes T. V. stovėjo už nugaros, kadangi patalpa labai siaura.

Jis (G. M.) bandė A. A. V. sulaikyti, jis prieÅ¡inosi. Po to spyrio į kojÄ bandė A. A. V. sulaikyti ir jis nugriuvo ant nugaros. A. A. V., gulėdamas, jam sudavė dar kelis smÅ«gius į kojÄ . Visas įvykis truko keletÄ minučių. T. V. panaudojo elektros prietaisÄ , priliečiant prie A. A. V.. Tada prie A. A. V. priklaupė vienÄ kartÄ , uždėjo jam antrankius. Kai bandė atsistoti, statė kojÄ , ir pajuto, kad ji „neklauso“, lenkiasi. Tuomet per racijÄ iÅ¡kvietė pagalbÄ . Atvažiavo dar viena patrulių maÅ¡ina, A.

A. V. nuvežė į areÅ¡tinę, o jį kolega nuvežė į RaudonÄ kryžių. Ten apžiÅ«rėjo jo kojÄ , iÅ¡rašė atleidimÄ dviem dienoms, nurodė kreiptis pas savo gydytojÄ . Po to praėjo medicininę komisijÄ Vilniuje, dirbti gali. GydymÄ tęsė (duomenys neskelbtini) ligoninėj, chirurginių operacijų nebuvo, padarė echoskopijÄ , tikslios diagnozės gerai nežino, kÄ parašė Raudonajame Kryžiuje nežino. Vartojo raminamuosius. Ä®vykio metu su liudytoju N. bendravo tik tiek, kad pasakė, jog A.

A. V. lenda muÅ¡tis. N. pasakydamas, kad A. A. V. buvo susimušęs prie parduotuvės, mano norėjo A. A. V. apibÅ«dinti kaip agresyvų asmenį. Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio parodė, kad įvykio dienÄ grįžo J. vyras A.. Naktį prasidėjo pas juos balius, gėrė, rėkavo. Ne vienÄ kartÄ prašė jų patildyti muzikÄ , bet jie pritildyti nesutiko, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . Konfliktas buvo dėl to, kad kai grįžta A. A. V., pastoviai geriama, rėkaujama, garsiai skamba muzika.

Ji augina maÅ¾Ä vaikÄ , o keliamas triukÅ¡mas trikdo gyvenimÄ . TÄ kart triukÅ¡mas prasėdėjo apie 19 -20 val., jie kentė iki 4.00 val. Kaip policijos pareigÅ«nai atvažiavo, jie liepė jai eiti namo, ji buvo už durų ir girdėjo kai per racijÄ sakė kitam policininkui, jog važiuoja į RaudonÄ Kryžių. Girdėjo, kad A. A. V., gavo elektros Å¡oko, pykosi, draugas matė pro durų akutę, kai A. A. V. spyrė policininkui, nes viskas vyko prie jų durų. Kai policininkai atėjo, muzika dar grojo.

Po to prašė iÅ¡jungti ir lyg po to iÅ¡jungė. Liudytojas T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo įvykis dėl triukÅ¡mo. Buvo gan vėlus paros metas. Su kolega G. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. esantį butÄ , juos pasitiko pranešėjas, jis nurodė konkretų butÄ . Pasibeldus į duris, jas atidarė moteris, kuri galimai buvo neblaivi, nes sklido alkoholio kvapas. Paprašė pritildyti muzikÄ , nes buvo vėlus paros metas. IÅ¡ kambario išėjo A. A. V., kuris elgėsi agresyviai, buvo stipriai neblaivus, kalba neriÅ¡li, naudojo necenzÅ«rinius žodžius.

Paprašė kolegos pateikti pažymėjimÄ . Kolega pažymėjimÄ pateikė, parodė jam, A. A. V. bandė jį atimti. Vėliau A. A. V. juos koliojo, jam buvo pasakyta nusiraminti, patildyti muzikÄ , asmuo tai padaryti atsisakė. Tada kolegai G. M. spyrė į kojÄ , A. A. V. buvo sulaikytas, uždėti antrankiai už nugaros. Kai spyrė kolegai G. M., jis stovėjo Å¡alia, jam už nugaros, nes abiem prieiti nebuvo vietos. A. A. V. vengė sulaikymo, buvo perspėtas, kad nesiprieÅ¡intų, duotų rankas už nugaros, jis Å¡ių veiksmų nevykdė, vengė sulaikymo, todėl buvo įspėtas apie elektros Å¡oko panaudojimÄ , kurį jis ir panaudojo.

Kai A. A. V. buvo sulaikomas, moteris iÅ¡bėgo į laiptinę, padėjo skambinti kaimynams, daužyti duris. Kaimynai išėjo, pažiÅ«rėjo, paklausė ar nereikalinga jiems (policijos pareigÅ«nams) pagalba. Viskas vyko prieÅ¡kambaryje, kuriame mažai vietos, iÅ¡kviesta pagalba, kolegos transportavo A. A. V. į Kauno areÅ¡tinę, o jis kolegÄ G. M. nuvežė į traumatologijos punktÄ , nes po spyrio G. M. gan smarkiai Å¡lubčiojo, padėjo jam nueiti iki tarnybinio automobilio. KokiÄ iÅ¡vadÄ G. M. traumatologijos punkte pasakė, gerai neatsimena, lyg patemtas ar įtrÅ«kęs kažkoks raumuo.

Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aptariamo įvykio dienÄ patruliavo su kolega, neatsimena ar prašė pagalbos ar jie patys privažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kolega pranešė, kad turi sulaikę asmenį, tačiau jų maÅ¡inoj nėra sulaikytam asmeniui vežti atskirtos vietos, todėl jį įsisodino ir nuvežė areÅ¡tinę jie, tuomet A. A. V. nebesiprieÅ¡ino. Pastebėjo, kad G. M. Å¡lubčiojo, sakė, kad jam įspyrė į kojÄ , skauda. A. A. V. sužalojimų nesimatė, jei bÅ«tų buvę matyti sužalojimai, jį bÅ«tų vežę į klinikas, nes nėra tikslo vežti į areÅ¡tinę, kadangi sužaloto asmens areÅ¡tinė nepriima.

Liudytojas E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarÄ budėjo, gavo praneÅ¡imÄ , kad reikalingas bÅ«tent jų automobilis pervežti agresyvų pilietį į areÅ¡tinę. Ä®sisodino pilietį, atvežė į areÅ¡tinę. Važiuojant į areÅ¡tinę, pilietis buvo ramus, nesiprieÅ¡ino, elgėsi normaliai. Dėl kolegos sužalojimų nieko pasakyti negali. Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, prieÅ¡ grįžtant V. į KaunÄ , balandžio 7 dienos vakarui buvo užsakius „(duomenys neskelbtini)“.

TÄ vakarÄ Ä—jo į „(duomenys neskelbtini)“, ji iÅ¡gėrė taurę alaus. Kai grįžo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ balandžio 8 d. naktį ar paryčiais namo, persirengė, nebuvo nei televizoriaus įjungtas, nei radijas grojo. Jai nesuprantama dėl ko buvo iÅ¡kviesta policija, nesupranta kodėl kaimynai nemiegojo, gal jie specialiai laukė kada jų grįžtant. Liudytojai duoda melagingus parodymus, nes nebuvo jokios muzikos. Ji kalbėjo su nuomininke, jos sugyventinis išėjo iÅ¡ namų į laukÄ , kol ji buvo virtuvėje, atvažiavo policija.

Po to V. išėjo ir paklausė „ar tie patys“. Jai buvo vienÄ kartÄ iÅ¡kvietę policijÄ dėl muzikos. Kai išėjo V., paklausė „ar tie patys“, ji pasakė – „tie patys“. A. A. V. paprašė policijos pareigÅ«nų parodyti pažymėjimÄ . Policijos pareigÅ«nai baisiai pasipiktino. Policijos pareigÅ«nai pradėjo A. A. V. daužyti, spardyti. Ji prie jų priėjo, paprašė nemuÅ¡ti, nedaužyti. Bėgo kviesti kaimynų, kad pamatytų, kaip elgiamasi su žmogumi, bet niekas jai durų neatidarė.

Kai nusileido, pamatė, kad V. surakintas guli ant žemės. PareigÅ«nai nepaaiÅ¡kino, kodėl jie atvyko. Po Å¡io įvykio ji buvo depresijoje, Å¡oke. Paskui A. A. V. pamatė po paros. Su kaimynais jokių santykių nėra, ji nesivelia į konfliktus, nieko su jais nesiaiÅ¡kina, grįžta, užsidaro, jokių balių nebÅ«davo. Jai buvo kviesta policija, kvietė tas pats kaimynės sugyventinis. Policijos pareigÅ«nai yra pažįstami su tais kaimynais. Nes kitÄ dienÄ jis gyrėsi, kad „kaip tau mano draugai“.

Vienas policijos pareigÅ«nas buvo tas pats, kuris buvo anksčiau. Liudytojas M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo praeitais metais. Gyvena (duomenys neskelbtini), konfliktavo su A.. A. grįžo iÅ¡gėręs, pasileido muzikÄ ar kažkÄ panaÅ¡aus, paprašė iÅ¡jungti muzikÄ , nes vaikas miegojo, buvo ramybės metas. Jis atsakė pavartodamas necenzÅ«rinį žodį, todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ ir jie ten susikivirčijo. A. A. V. grumtynes su policininkais matė per durų skylutę.

Jam sakė „duok rankas“ ar kažkÄ panaÅ¡aus, jis nedavė, tada spyrė į kojÄ . Buvo grumtynės. Anksčiau buvo konfliktų su A., kai tik grįžta iÅ¡ užsienio, pastoviai gėrimai, muzika. Ne pirmÄ kartÄ policija kviesta, atvykusių pareigÅ«nų anksčiau nebuvo matęs, praėjusį kartÄ buvo atvykę kiti pareigÅ«nai. Kad A. anksčiau bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas, jam nežinoma, tokių aplinkybių pareigÅ«nams nenurodė. Šį A. konfliktÄ su pareigÅ«nais matė pro rakto skylutę, matė visÄ veiksmÄ , tačiau ne viskÄ prisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo.

Pro rakto skylutę matė gulintį A. ant žemės prieÅ¡ais vienÄ pareigÅ«nÄ , A. gulėdamas įspyrė pareigÅ«nui į kojÄ , ar A. buvo su antrankiais, neatsimena. Po spyrio jis atsitraukė nuo durų, nes pradėjo verkti vaikas. vaikas pradėjo verkti. Kas vyko po to, nematė. Specialistas L. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad G. M. ekspertizė atlikta vadovaujantis pateiktais medicininiais duomenimis, pas ekspertus jis kreipėsi praėjus mėnesiui po traumos. Buvo pateikta iÅ¡ Kauno klinikinės ligoninės 2018 m. balandžio 8 d. apžiÅ«ros duomenys, kur buvo nustatyta diagnozė deÅ¡inės Å¡launies dvigalvio raumens patempimas, taip pat buvo pateiktas Ukmergės ligoninės iÅ¡raÅ¡as, kur konstatuota, jog 2018 m. balandžio 25 d. ultragarsinio tyrimo metu buvo nustatytas deÅ¡inės Å¡launies pusgyslinio raumens plyÅ¡imas.

Tai nustatė (duomenys neskelbtini) ligoninė, pradžioje jiems nebuvo aiÅ¡ku kokia diagnozė, todėl patarė ultragarsinį tyrimÄ , kurio metu nustatė Å¡iÄ diagnozę. Kiekviena ligoninė turi savo diagnostikos normÄ , kuomet atlieka ir kuomet neatlieka tyrimų. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo specialisto M. G. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal 2018 m. balandžio 8 d. Kauno AVPK KP V KPK 2-ojo bÅ«rio G. M. tarnybinius praneÅ¡imus, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 4.20 val. adr. (duomenys neskelbtini) sulaikant neblaivų asmenį A.

V., kuris nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų aktyviais veiksmais jam pasiprieÅ¡ino, t. y. įspyrė į deÅ¡inę kojÄ taip sukėlė fizinį skausmÄ , po medikų apžiÅ«ros konstatuotas deÅ¡inės kojos raumens patempimas ir sumuÅ¡imas, iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nukreiptas gydytis ambulatoriÅ¡kai (1 t. b. l. 1). Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo specialisto M. G. tarnybiniu praneÅ¡imu apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-16249-18, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d. gautas Kauno apskrities VPK PR 2-os kinologų grupės vyriausiojo patrulio G.

M. tarnybinis praneÅ¡imas apie tai, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 4.20 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), dėl atsakomybės už teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ Ä¯spėtas pilietis A. V., aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi patruliui G. M., įspyrė jam į deÅ¡inę kojÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Taip pat A. V., vedamas į tarnybinį automobilį, toliau aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi sulaikymui ir dar keletÄ kartų įspyrė G. M. į įvairias kÅ«no vietas, todėl prieÅ¡ A.

V. buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir spec. Priemonės – antrankiai. G. M. po pirminės medikų apžiūros konstatuotas dešinės kojos raumens patempimas ir sumušimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nukreiptas gydytis ambulatoriškai(1t. b. l. 2-4). Įvykio įregistravimu ROIK 0118000168076 dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d. 6 val. 35 min. sulaikomas A. V. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams (1t. b. l. 11-14).

BPC įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rint garso įraÅ¡o skaitmeninę laikmenÄ â€ž2018_04_08_03-56-16_25.00 860323372.mp3“, atsiųstÄ 2018 m. liepos 18 d. į elektroninį paÅ¡tÄ daiva.mazur@policija.lt, paspaudus ant skaitmeninės laikmenos atidaroma „Windows media player“ programa. Ä®raÅ¡e girdima bendrojo pagalbos centro (Klaipėdos) operatorės-A ir pranešėjo-B, garso įraÅ¡o suvestinė (t1 b. l. 109-111). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Prie apžiÅ«ros protokolo pridėtos nuotraukos (1 t. b. l. 16-21). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3204/2017(02), patvirtinama, kad G. M. konstatuota deÅ¡inės Å¡launies pusgyslinio raumens plyÅ¡imas ir kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies raumenyse. G. M. padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, nes dėl deÅ¡inės Å¡launies pusgyslinio raumens plyÅ¡imo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. IÅ¡vardinti sužalojimai G. M. padaryti kietu buku daiktu turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių ir yra bÅ«dingi tiesioginiam kontaktui, t. y. tiesioginio smÅ«gio sudavimui.

Tikėtina, kad tai galėjo gautis įspiriant koja į dešinės šlaunies sritį. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Išvardinti sužalojimai G. M. galėjo būti padaryti 2018 m. balandžio 8 d. (1 t. b. l. 34-35). Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, kad A. A. V. 2018 m. balandžio 8 d. 04:39:56 val. nustatytas 1,41 prom. alkoholio (t 2 b. l. 18). Iš šioje byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams G.

M. ir T. V., siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio (dėl keliamo triukÅ¡mo garsiai leidžiant muzikÄ ), dėl kurio jie atvyko, aplinkybes, A. A. V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo konfliktiÅ¡kas ir agresyvus, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, aiÅ¡kindamas kažkokias aplinkybes „ar tai tie patys mentai?“ siekė iÅ¡ pareigÅ«no rankų iÅ¡plėšti jo paties reikalavimu ir jam parodomÄ policininko tarnybinį pažymėjimÄ , spyrė pareigÅ«nui G. M. į kojÄ , atsisakė vykdyti atliekančių savo tarnybos pareigas minėtų policijos pareigÅ«nų teisėtÄ reikalavimÄ elgtis tinkamai, aktyviai prieÅ¡inosi bandant jį sulaikyti.

Kad sutramdyti besiprieÅ¡inantį A. A. V. ir jį sulaikyti, policijos pareigÅ«nams reikėjo panaudoti fizinę jėgÄ . Tačiau ir po to, kai, panaudojus fizinę jėgÄ , A. A. V. buvo pargriautas ant žemės, jis toliau aktyviai prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams, todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir spec. priemonės – antrankiai. PasiprieÅ¡inimas ir panaudotas fizinis smurtas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, nesugebėjęs atimti policijos pareigÅ«no pažymėjimo, nereagavo į policijos pareigÅ«nų reikalavimus elgtis tinkamai, savo elgesiu buvo agresyvus, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, spyrė pareigÅ«nui G.

M. į kojÄ ir taip padarė policijos pareigÅ«nui G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inės Å¡launies pusgyslinio raumens plyÅ¡imu ir kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies raumenyse. Tik tada, kai A. A. V. atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulso prietaisas Taser, jis buvo sulaikytas ir nuvestas prie policijos automobilio. Tai, kad A. A. V. spyrė einančiam savo pareigas pareigÅ«nui, patvirtino liudytojo M. N. parodymai, kuris paaiÅ¡kino, kad dėl keliamo triukÅ¡mo ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, ir po to veiksmus stebėjo pro rakto skylutę.

Matė kai A. A. V. spyrė pareigÅ«nui. Liudytojo pareigÅ«no T. V. parodymais neabejotinai patvirtinama, kad A. A. V. vengė sulaikymo, buvo perspėtas, kad nesiprieÅ¡intų, duotų rankas už nugaros, jis Å¡ių veiksmų nevykdė, vengė sulaikymo, spirdamas G. M. į kojÄ , todėl buvo įspėtas apie elektros Å¡oko panaudojimÄ , kurį liudytojas ir panaudojo. Perdavus A. A. V. kitam atvykusiam policijos pareigÅ«nui ekipažui, jis dėl kojos traumos vežė kolegÄ Ä¯ Klinikinė ligoninę. Tai, kad G.

M. po kaltinamojo A. A. V. spyrio Å¡lubavo, patvirtino ir kito atvykusio policijos ekipažo pareigÅ«nas E. R.. Sužalojimo faktÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad G. M. nustatytas deÅ¡inės Å¡launies pusgyslinio raumens plyÅ¡imas ir kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies raumenyse, kas vertinama kaip padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, nes dėl deÅ¡inės Å¡launies pusgyslinio raumens plyÅ¡imo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. G. M. padaryti sužalojimai bÅ«dingi tiesioginiam kontaktui – tiesioginio smÅ«gio sudavimui.

Å ios iÅ¡vados rezultatus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. G., paaiÅ¡kinęs, kad diagnozė dėl raumens plyÅ¡imo buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurioje buvo atliktas informatyvesnis nei apžiÅ«ra, ultragarsinis tyrimas. Teismas, remdamasis byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, daro iÅ¡vadÄ , kad fizinio smurto panaudojimo policijos pareigÅ«no G. M. atžvilgiu aplinkybės yra nustatytos neginčytinai. Todėl konstatuotina, kad pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui, vykdant A.

A. V. sulaikymÄ , buvo padarytas A. A. V. aktyviais veiksmais (grumtynėmis, spardymu) ir toks pasiprieÅ¡inimas teisėtiems pareigÅ«nų veiksmams sukėlė byloje nustatytus padarinius, t. y. pareigÅ«no G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Neabejotina, kad A. A. V. suvokė savo veiksmų neteisėtÄ pobÅ«dį, t. y., kad prieÅ¡inasi tarnybines funkcijas atliekančiam pareigÅ«nui, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir Å¡ių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, kad kaltinimas A. A. V. dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojams – policijos pareigÅ«nams ir nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ asmeniui dėl tarnybos pareigų vykdymo, pasitvirtino. Noras kaltinamasis A. A. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visi liudytojai meluoja, jokios muzikos garsiai neleido, netriukÅ¡mavo, kodėl kaimynai naktį jam iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nežino, pareigÅ«no nesužalojo, prieÅ¡ingai, jis buvo pareigÅ«nų sužalotas, ir jo pozicijÄ palaikė sugyventinė J.

R., jų parodymai, kaip iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, vertintini kritiÅ¡kai, kaip A. A. V. siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojos J. R. parodymai taip pat atmetami, kaip suinteresuoto asmens, kadangi A. A. V. jos sugyventinis. LogiÅ¡kų argumentų, dėl kurių teismas kaltinamojo parodymus vertintų kaip neabejotinus, nepateikta. Kaltinamojo teiginiai, kad įvykio metu netriukÅ¡mavo, nepasitvirtino, kadangi policijos pareigÅ«nai, atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ , girdėjo garsiai grojančiÄ muzikÄ , A.

A. V. elgesys, reikalaujant policijos pareigÅ«nui pateikti dokumentÄ Ä¯sitikinimui neva pareigÅ«nas yra tikras, o ne persirengęs asmuo, siekiant iÅ¡traukti iÅ¡ pareigÅ«nų rankų pažymėjimÄ , buvo konfliktÄ provokuojantis veiksmas, o ne siekis vykdyti pareigÅ«nų teisėtus reikalavimus dėl nakties metu keliamo triukÅ¡mo. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio dispozicijoje iÅ¡dėstytas ir Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). PasiprieÅ¡inimas taip pat gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija už tokį sveikatos sutrikdymÄ numato griežtesnę bausmę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui. BK 286 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimÄ iki trejų metų, o 138 straipsnio 2 dalies sankcija – iki penkerių. Todėl teismas konstatuoja, kad visi A.

A. V. nusikalstami veiksmai dėl šio įvykio (pasipriešinimo policijos pareigūnams) turi būti kvalifikuojami kaip idealioji BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų sutaptis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. A. V. veika atitinka BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų sudėties būtinuosius požymius. Pagrindo manyti, kad jo tokia veika galėtų užtraukti tik administracinę atsakomybę, nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2007, 2K-802/2007, 2K-298/2009, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

Dėl bausmės skyrimo Teismas sprendžia, kad visi iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė abu jam inkriminuotus nusikaltimus, dėl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę. Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ jų vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų, savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų sunkina tai, kad jis Å¡ias nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , nusikalstamų veikų pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijų vidurkiai (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ . Vertinant, ar paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos vykdymo, bÅ«tina pažymėti, kad kaltinamasis neteistas, tačiau 2015 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (t 2 b. l. 10-12), už šį nusižengimÄ buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau administracine tvarka nenubaustas, kadangi pradėta baudžiamojo proceso teisena (t 2 b. l. 6), dirba, pagal kolektyvinę sutartį vyksta darbams į IslandijÄ , VÅ¡Ä® Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t b. l. 13, 15).

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad yra galima tikėtis, jog bausmės tikslai A. A. V. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti jo realiai neizoliavus nuo visuomenės ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjus. Dėl to jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nusikalstamo elgesio prevencijÄ , kaltinamajam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas tęsti darbÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas A. A. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. balandžio 8 d., 04 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 9 d., 11 val. 30 min. (dvi paros). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Byloje pateikti du civiliniai ieÅ¡kiniai: Kauno teritorinės ligonių kasos dėl 104,35 Eur ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieÅ¡kinys 1 133,83 Eur.

Ieškiniai pagrįsti pateiktas dokumentais. Šios išlaidos patirtos dėl kaltinamojo kaltų veiksmų, jo nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinių ieškovų patirta turtine žala, todėl civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti ir tenkintini visiškai. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais, nusprendžia: A. A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ , subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti A. A. V. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti A. A. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. balandžio 8 d., 04 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 9 d., 11 val. 30 min. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. A. V. bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir įpareigoti A. A. V. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ tęsti darbÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. A. V. 104, 35 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 35 ct) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. A. V. 1 133,83 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris eurus 83 ct) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Aurelijus Rauckis