ca2b8550-0ca0-4d9b-acd2-b336f9de8e80 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-258/2013                                     Procesinio sprendimo kategorija: 33; 38; 121.18 (S)                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo N. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-651-544/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui N. M. dėl 219 019,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo V.

K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :  I. Ginčo esmė            Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 219 019,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. su V. K. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 560361, kuria buvo apdrausta automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2007 m. lapkričio 9 d.

Airijoje Limericko mieste eismo įvykio metu buvo sužalota taksi automobiliu Nissan Almera, (duomenys neskelbtini), važiavusios keleivės T. B. sveikata. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir savininkas atsakovas N. M., kuris iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis žalos faktÄ ir dydį patvirtinančiais dokumentais, Airijos draudimo bendrovei Zurich Insurance PLC nukentėjusiam autoįvykyje asmeniui iÅ¡mokėjo 63 432,50 Eur (219 019,73 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudarė 40 000 Eur kompensacija už asmens sveikatos sužalojimÄ , 18 532,50 Eur (5830,00 Eur + 12 702,00 Eur) mokesčių už teisines paslaugas, 1400 Eur už žalos vertinimÄ bei 3500 Eur administravimo mokesčio.

Todėl ieÅ¡kovas įgijo regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl 219 019,73 Lt atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).            Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad automobilį be jokių dokumentų Airijoje pardavė nepažįstamiems asmenims, todėl autoįvykio metu 2007 m. lapkričio 9 d. automobilio savininku ir vairuotoju nebuvo, autoįvykio nesukėlė, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio. Teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kuo pasireiÅ¡kė jo kaltė dėl padarytos žalos ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra kaltas dėl autoįvykio bei neįrodė kitų civilinės atsakomybės  sÄ lygų, numatytų CK 6.246 bei 248 straipsniuose.

Byloje nėra jokio oficialaus sprendimo, kuris patvirtintų, kad jis yra kaltas dėl autoįvykio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 219 019,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5380 Lt žyminio mokesčio, 719,95 Lt iÅ¡laidų, sumokėtų vertėjui, 333,96 Lt iÅ¡laidų, susijusių su vieÅ¡u paskelbimu spaudoje apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , 2856 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas konstatavo, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Airijoje Limericko mieste eismo įvykio metu buvo sužalota taksi automobiliu važiavusios keleivės T. B. sveikata, o pagal Airijos atitinkamų institucijų surinktus duomenis Å¡io eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Kadangi automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė V. K., su kuria 2007 m. vasario 27 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl ieÅ¡kovas Airijos draudimo bendrovei Zurich Insurance PLC iÅ¡mokėjo 63432,50 Eur (219 019,73 Lt) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina žalos dydį bei kad ieÅ¡kovas sumokėjo Airijos draudimo bendrovei už autoįvykyje patirtÄ Å¾alÄ . Sprendė, kad autoįvykio metu automobilio BMV, v/n (duomenys neskelbtini) savininku faktiÅ¡kai buvo N. M., kuris pripažino, kad nusipirko minėtÄ automobilį iÅ¡ V. K.. Padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma (automobilyje rasta atsakovo kreditinė kortelė, liudytojų parodymai ir kt.) leidžia teigti, kad atsakovas vairavo automobilį ir pabėgo iÅ¡ įvykio vietos.

Konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie minėto automobilio pardavimÄ yra prieÅ¡taringos, nenuoseklios, todėl vertintinos kaip nepagrįstos. Pažymėjo, kad minėtame BMV automobilyje buvo rasta atsakovo banko kortelė, kuria naudojantis eismo įvykio rytÄ buvo iÅ¡gryninti pinigai. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog įvykio metu automobilio savininku buvo kitas asmuo, o ne atsakovas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimÄ , kadangi atsakovas, dėl kurio kaltės kilo eismo autoįvykis, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos bei neiÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d., 22 str. 1 d. 4 p., Kelių eismo taisyklių 59.4 p., 60.1 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismo sprendimas priimtas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis ir tikimybėmis. Atsakovas niekada nebuvo automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) savininku, todėl nebuvo pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnį. Teigia, kad eismo įvykio dienÄ automobilis buvo parduotas nepažįstamiems asmenims. Automobilį pardavė V. K.. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas sukėlė autoįvykį.

2. Pagrindinis įrodymas – automobilyje rasta galiojanti atsakovo banko kortelė – negali bÅ«ti svarus, nes atsakovas galėjo pamesti kortelę anksčiau ir jos nepasigesti. MaÅ¡ina pavežti du studentai, kurie atpažino atsakovÄ , buvo neblaivÅ«s, todėl atsakovas nesutinka su Å¡iais įrodymais. Teismas negalėjo remtis pastaruoju įrodymu, nes policijos tyrimas nebuvo baigtas ir prokuratÅ«ra nebuvo priėmusi galutinio sprendimo. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teigdamas, jog niekada nebuvo automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) savininku, atsakovas prieÅ¡tarauja savo parodymams bei apeliacinio skundo motyvams. IÅ¡ Mibi Sprougle-Graham Partnership pažymos apie įvykio aplinkybes turinio matyti, kad įvykį sukėlusio automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo N. M.. Minėtoje pažymoje taip pat nustatyta, kad automobilyje rasta jam priklausanti galiojanti banko kortelė, kuri paskutinį kartÄ buvo panaudota eismo įvykio rytÄ . Atsakovas argumentuotai nepaaiÅ¡kino, kaip kortelės nepasigedo, jei pinigai jam buvo mokami kas savaitę, o automobilis parduotas prieÅ¡ porÄ savaičių iki eismo įvykio.

Nurodė, kad neblaivus asmuo taip pat gali neklysdamas atpažinti kitÄ asmenį, o automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) pavėžėti studentai nebuvo sunkaus girtumo laipsnio. IeÅ¡kovas pažymi, kad civilinė atsakomybė nėra siejama su administracinės ar baudžiamosios atsakomybės buvimu. Todėl net ir nesant duomenų apie atsakovo patraukimÄ administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, tai nepaneigia atitinkamų Airijos institucijų surinktų duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo atsakovas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Byloje kilo ginčas dėl draudimo bendrovės, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , teisės reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ asmens, kuris neigia, kad yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ .

Nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Airijoje, Limericko mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota T. B., važiavusi taksi automobiliu Nissan Almera, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 18-21, 36-47). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis buvo registruotas V. K. vardu (b.l. 119) ir apdraustas vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (b.l. 12-14).

Minėtos sutarties pagrindu atsakovas sumokėjo Airijos draudimo bendrovei Zurich Insurance PLC 63 432,50 Eur (219 019,73 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo regreso tvarka (b.l. 15-16, 22-35, 48-64). Apeliaciniame skunde apeliantas neigia sukėlęs aukščiau minėtÄ eismo įvykį. Taip pat apeliantas neigia buvęs automobilio BMV, v/n (duomenys neskelbtini) savininku. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarasis apeliacinio skundo teiginys prieÅ¡tarauja tiek teismo posėdžių metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek ir tolesniems apeliacinio skundo teiginiams.

Apeliantas pripažįsta ir neginčija fakto, kad automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) 2007 metais, apie rugsėjo mėnesį, pirko iÅ¡ V. K. brolio V. K.. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. K. teismo posėdžio metu (b.l. 140). Automobilis su dokumentais buvo perduotas apeliantui valdyti. Nors Å¡is pirkimo-pardavimo sandoris ir nebuvo privalomai įregistruotas, toks sandoris pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alims galioja (CK 1.75 str. 1 d., 1.94 str.). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Automera“ v.

G. M., bylos  Nr. 3K-7-309/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas tapo automobilio savininku, nors vieÅ¡ajame registre ir nebuvo įregistruotas kaip Å¡ios transporto priemonės savininkas. IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčijo, todėl ji laikytina įrodyta. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentas, jog eismo įvykio metu automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini) buvo parduotas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

Apeliantas negalėjo nurodyti nei laikraščio, į kurį buvo patalpintas skelbimas dėl automobilio pardavimo, pavadinimo, nei jį nupirkusių asmenų pavardžių. Pagrįstų abejonių, kad minėtas automobilis buvo parduotas, kelia ir tai, kad apeliantas painiojasi dėl Å¡io automobilio pardavimo aplinkybių, t.y. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilį nepažįstamiems asmenims pardavė V. K., tuo tarpu posėdžių metu teigė, kad automobilį pardavė pats, o V. K. tik patalpino skelbimÄ laikraÅ¡tyje (b.l. 114, 138).

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu teigė patalpinęs skelbimÄ laikraÅ¡tyje, tačiau kitų paradavimo aplinkybių negalėjo nurodyti (b.l. 140). Taigi esminės aplinkybės – kuris iÅ¡ minėtų dviejų asmenų faktiÅ¡kai pardavė automobilį – supainiojimas sudaro pagrindÄ teigti, kad automobilis nebuvo parduotas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbiausia yra tai, kad apeliantas nesugebėjo nurodyti asmens, kuris eismo įvykio metu buvo automobilio savininku. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, teigdamas, jog jis nėra automobilio savininkas, turėjo pareigÄ Ä¯ procesÄ Ä¯traukti asmenį, kuriam, jo teigimu, yra perėjusi nuosavybės teisė į Å¡iÄ transporto priemonę.

Taip pat teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje VÅ¡Ä® Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Apeliantas turėjo siekti, kad į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų įtraukta kita sandorio Å¡alis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimÄ .

Sandorio Å¡alies įtraukimas į bylÄ dalyvaujančiu joje asmeniu (atsakovu ar trečiuoju asmeniu) yra bÅ«tinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliantas į bylÄ neįtraukė kitos sandorio Å¡alies bei nepateikė jokių savo teigiamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl jis laikytinas automobilio savininku. Å aliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.

Taigi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai buvo apelianto N. M. nuosavybe.            Dėl draudimo sumos dydžio teisėjų kolegija nepasisako, kadangi Å¡i aplinkybė nebuvo kvestionuojama apelianto atsiliepime į ieÅ¡kinį bei nėra apeliacinio skundo objektu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įrodymai, jog bÅ«tent apeliantas vairavo eismo įvykį sukėlusiÄ transporto priemonę, yra netiesioginiai.

Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, kadangi apelianto pareiga regreso tvarka atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtÄ Å¾alÄ kyla nenurodžius asmens, kuris eismo įvykio metu buvo automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas. Taip pat pažymėtina, kad Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės duomenų apie apelianto patraukimÄ baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn nebuvimas, kadangi civilinė atsakomybė nėra sietina su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės buvimu. Apibendrinant teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas.

Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 1 d.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus apie iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ turėjo 532,40 Lt iÅ¡laidų (b.l. 163-164). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra pagrįsta, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui.            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, n u t a r i a :

           Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo N. M. ieÅ¡kovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ naudai 532,40 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti. Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė                                                                                                                                   Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                    Donatas Å ernas