ca2a02c9-5e35-4f99-8a79-eeb8c6ba170a · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-606/2020 Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45488-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei-Čarienei, gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

K. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine areÅ¡to bausme, t. y. prie griežtesnės Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (vienas mėnuo) Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų areÅ¡to bausmės, jÄ keičiant į laisvės atėmimÄ , ir paskirta galutinė subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. ir atliktas bausmės laikas pagal Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. birželio 10 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ . Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. L. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 22 d., apie 16 val., prie A. B. drabužių parduotuvės (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam A. B. priklausantį, ant manekeno pakabintÄ 245 Eur vertės moteriÅ¡kÄ paltÄ â€žLoreta“ ir 35 Eur vertės rankinę „Vera pelli“, taip bendrais veiksmais pagrobė A. B. priklausančio turto už 280 Eur. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L.

K. praÅ¡o iÅ¡samiai peržiÅ«rėti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti teisingÄ sprendimÄ , tvirtindamas, kad jis joks A. S. bendrininkas nebuvo, ir jo daromoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, tam neturėjo tikslo. Nuteistojo L. K. teigimu, A. S. jau prieÅ¡ pasisavindamas kailinius, buvo paėmęs rankinę ir jÄ paslėpęs už parduotuvės kampo. Jam išėjus iÅ¡ parduotuvės, A. S. paprašė paimti nuo žemės rankinę, nes jis laikė kailinius, jo rankos buvo užimtos. Vėliau A. S. rankinę padovanojo savo sugyventinei.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. K. teigia, kad jis A. S. daromoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, A. S. jau prieÅ¡ pasisavindamas, kaip nurodo apeliaciniame skunde, kailinius, buvo paėmęs rankinę ir jÄ paslėpęs už parduotuvės kampo, o jis rankinę tik paėmė, nes to paprašė A. S., kadangi A. S. rankos buvo užimtos, nes jis laikė kailinius (paltÄ ).

7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

9. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ jų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ , o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016, 2K-349-648/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija.

11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo L. K. teiginį, kad jis nebuvo susitaręs su A. S. daryti vagystės, ir joje nedalyvavo, vertino tik kaip jo pasirinktÄ gynybinę taktikÄ ir siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokį nuteistojo L. K. teiginį visiÅ¡kai paneigia objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.

12. Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. S. aiÅ¡kiai parodė, kad jis susitarė su nuteistuoju L. K., jog parduotuvėje L. K. užkalbins pardavėjÄ , o jis kÄ nors pavogs. Parduotuvėje taip ir buvo – L. K. kalbino pardavėjÄ , o jis paėmė paltÄ , kuris buvo pakabintas ant manekeno, stovinčio lauke, prie parduotuvės, o rankinė, jam imant paltÄ , nukrito ant žemės, jÄ , jam paliepus, paėmė L. K.. Daiktus susidėjo į maiÅ¡elį ir paskambino E. J., su juo susitikę, jam abu su L. K. perdavė šį maiÅ¡elį su pagrobtais daiktais, nurodė už daiktus pageidaujamÄ gauti pinigų sumÄ (t. 2, b. l. 65–66).

13. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojos L. B.-D. parodymų nustatyta, kad įvykio dienÄ jai jau einant į darbÄ , ji matė A. S., kuris ėjo link parduotuvės, kurioje ji dirba. Po to A. S. sustojo prie parduotuvės durų ir stovėjo, o apie 15.30 val. – 16.00 val. į parduotuvę atėjo kitas asmuo, jis apžiÅ«rinėjo moteriÅ¡kus paltus, užkalbino, sakė, kad ieÅ¡ko vestuvinės dovanos savo žmonai, nors jai nepasirodė, kad tas asmuo ketino kažkÄ pirkti, nes jis tampė rÅ«bus, apžiÅ«rinėjo ne paltus, o striukes.

Po to į parduotuvę atėjo dar keli žmonės, o tas asmuo staiga kažkur dingo. Nešdama manekenus, pamatė, kad ant vieno iš jų nėra palto ir rankinės (t. 2, b. l. 66). Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad pardavėja L. B.-D. jam, kaip parduotuvės savininkui, po įvykio papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes, kad į parduotuvę buvo atėjęs įtartinas žmogus, domėjosi paltu, jį norėjo nupirkti savo žmonai. Vėliau pardavėja pastebėjo, kad dingo paltas ir rankinė, kurie buvo pakabinti lauke, ant manekeno (t. 2, b. l. 66).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo A. S. parodymai parodo, kad nuteistieji buvo ne tik susitarę iÅ¡ parduotuvės pavogti daiktų, bet ir aptarę net temÄ , apie kuriÄ L. K. kalbės su parduotuvės pardavėja, t. y. jog vagystės metu nuteistasis L. K. kalbės su pardavėja bÅ«tent apie tai, kad ieÅ¡ko palto savo žmonai, kartu stebės, ar pardavėja nemato manekeno, kad jie nepastebėti galėtų nuo jo pavogti paltÄ ir rankinę (t. 1, b. l. 131–132). Liudytojos L. B.-D. parodymai patvirtina, kad L. K. vagystės metu tam, kad nukreiptų jos dėmesį, net ir kalbėjo su ja bÅ«tent apie tai, kÄ ir buvo aptarę prieÅ¡ darydami vagystę, t. y. kad nori nupirkti paltÄ Å¾monai.

15. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nuteistasis L. K. tik teisiamajame posėdyje pradėjo neigti savo kaltę dėl bendrininkavimo pavagiant iÅ¡ parduotuvės paltÄ ir rankinę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes ir susitarimÄ su nuteistuoju A. S. pavogti minėtus daiktus davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir nuteistasis A. S., t. y. kad eidami pro parduotuvę pamatė ant manekeno kabantį paltÄ ir rankinę, sugalvojo Å¡iuos daiktus pavogti, juos parduoti ir taip užsidirbti pinigų.

Užėjęs į parduotuvę užkalbino pardavėjÄ , kad ieÅ¡ko palto savo žmonai, ir jÄ stebėjo, kad ji nematytų vagytės. A. S. paėmė nuo manekeno paltÄ , o jis – rankinę. Po to sugalvojo, kad pavogtus daiktus gali padėti parduoti bendras pažįstamas, jam ir nuvežė daiktus, pasakė, jog jis parduotų juos už pusę kainos arba nusipirktų pats (t. 1, b. l. 74–75, 80). Tokie nuteistojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiÅ¡kai sutampa ne tik su nuteistojo A. S., bet ir su liudytojų L.

B.-D. bei E. J. parodymais. Pažymėtina, kad nuteistasis L. K. ir parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įvykio aplinkybes, kurioms esant, jis su A. S. nuo manekeno stovo pagrobė paltÄ ir rankinę (t. 1, b. l. 85–89).

16. Teisiamajame posėdyje duoti liudytojo E. J. parodymai patvirtina, kad nuteistasis A. S. kartu su nuteistuoju L. K. pasiÅ«lė jam nusipirkti naujÄ moteriÅ¡kÄ paltÄ ir moteriÅ¡kÄ rankinę už 150-170 Eur. Vėliau jam paskambino L. K. ir pasakė, kad A. S. sulaikė policijos pareigÅ«nai, tačiau daiktai yra jo (L. K.), jis paprašė, kad paltÄ ir rankinę grÄ Å¾intų (t. 2, b. l. 112–113).

17. Nustatytų ir aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina nuteistųjų A. S. ir L. K. susitarimÄ daryti bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad nuteistieji veikė bendru sutarimu, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iÅ¡ jų realizuoja dalį vagystės sudėties objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti, iki buvo pasiektas norimas rezultatas. Byloje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas tarp kaltinamųjų veikti bendrai.

18. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu L. K. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

19. Atsižvelgdamas į nuteistÄ jį L. K. charakterizuojančius ir skundžiamame nuosprendyje aptartus duomenis, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, parinko griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ pagrįstai ir teisėtai, nustatytas konkretus Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas