ca28cb8e-a802-4ceb-a7b3-3bbb8dd1a664 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-898/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54669-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.3.; 2.1.4.5.5.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, nuteistajai Ž.

N., jos gynėjui advokatui Romualdui Vitkui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Ž. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme. Å i bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iÅ¡ dalies sudedant, Ž.

N. skirta galutinė 7 (septynių) mėnesių 20 (dvideÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. L. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, jai iÅ¡ nuteistosios priteista 240 Eur turtinei žalai atlyginti. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Ž. N. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: ji, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 25 d., turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas, socialiniame tinklapyje „Facebook“, savo paskyroje patalpino melagingÄ skelbimÄ , kad parduoda moteriÅ¡kus kailinius, o nukentėjusioji L. L., susiraÅ¡inėdama internetu su Ž.

N., susitarė už 240 Eur nupirkti kailinius, kuriuos Ž. N. pažadėjo per 21-30 dienų atsiųsti paÅ¡tu, nors kailinių neturėjo, bei nurodė paÅ¡to perlaida pervesti jai 240 Eur, o L. L. 2018 m. rugpjūčio 29 d., 15.17 val., paÅ¡to perlaida Nr. PP 1567363 pervedus 240 Eur, Ž. N. 2018 m. rugpjūčio 30 d., 14.21 val., Vilniaus 8-ajame paÅ¡te, esančiame ŽirmÅ«nų g. 64, Vilniuje, gautus pinigus iÅ¡grynino, tačiau L. L. iki sutarto laiko kailinių neatsiuntė ir pinigų negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ nedidelės vertės turtÄ â€“ nukentėjusiajai L.

L. priklausančius 240 Eur. Å iais veiksmais Ž. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 3 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Ž. N. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį – pritaikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numato BK 75 straipsnio 2 dalis. 2.1. Skunde pažymi, kad atsakomybėn yra traukiama už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , t. y. už veikÄ , kurios pavojingumo laipsnis įstatymų leidėjo nuomone yra pats mažiausias.

Negalėdama susirasti darbo Ž. N. visÄ laikÄ buvo registruota darbo biržoje. Buvo trumpas laiko tarpas, kuomet ji nebuvo registruota, tačiau tuo metu buvo susiradusi darbÄ , apie tai informavo darbo biržos darbuotojÄ , pirmadienį turėjo eiti į darbÄ , bet susirgo, darželyje, kuriame turėjo dirbti, buvo reikalingas darbuotojas, todėl į jos vietÄ buvo priimtas kitas žmogus. 2019 m. sausio 16 d. ji vėl atvyko į darbo birÅ¾Ä ir ieÅ¡kojo darbo. Nuo kovo 22 d. pradėjo dirbti UAB „B.“ virėjos pareigose, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį. 2.2.

Nors teismas nurodė, kad Ž. N. turi alkoholio vartojimo problemų ir nieko nedaro, su tokia iÅ¡vada nuteistoji nesutinka. Prie skundo pridedama 2019 m. kovo 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad Ž. N. į priklausomybės ligų centrÄ atvyko 2018 m. liepos 17 d., buvo sudarytas pirminis gydymo planas, pacientė reguliariai lankosi. Taigi Ž. N. vykdo teismo nurodymus ir atsisakė alkoholio vartojimo. 2.3. Skunde pažymi, jog jos pageidavimas atlyginti žalÄ nebuvo deklaratyvus, tiesiog ji neturėjo iÅ¡ ko to padaryti, Å¡eimoje nuolat trÅ«ksta pinigų.

ReikalingÄ sumÄ Å¾alai atlyginti pavyko surinkti ir jÄ 2019 m. kovo 21 d. Ž. N. paÅ¡tu persiuntė nukentėjusiajai. Ž. N. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, gyvena su vyru ir sÅ«numi, tikrai padarė tinkamas iÅ¡vadas ir naujų nusikaltimų nedarys. Darydama nusikaltimÄ 2018 m. rugpjūčio mėn. Ž. N. dar nevisai galėjo valdyti savo veiksmus ir emocijas dėl alkoholio vartojimo, neturėdama pinigų nesusivaldė ir padarė didelę klaidÄ . Atsisakius alkoholio gyvenimas ir požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ labai pasikeitė.

Mano esanti verta teismo pasitikėjimo.

3. Teismo posėdžio metu nuteistoji prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Nuteistosios gynėjas posėdžio metu iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme, pažeistos teisės į gynybÄ , prašė skundÄ tenkinti ir bylÄ nutraukti bylÄ , nes buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 4.

Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji praÅ¡o jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija visų pirma vertina galimybę nuteistosios atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Atsižvelgiant į gynėjo apygardos teisme iÅ¡sakytus teiginius dėl teisės į gynybÄ pažeidimo pirmosios instancijos teisme, kuriais beje buvo iÅ¡eita iÅ¡ apeliacinio skundo ribų (apeliaciniame skunde klausimas dėl gynėjo nekeliamas), teisėjų kolegija įvertins, ar Å¡ioje byloje gynėjo dalyvavimas pirmosios instancijos teisme visgi buvo bÅ«tinas.

5. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 3 dalyje, teismas Ž. N. skyrė areÅ¡to bausmę. Subendrinus Å¡iÄ bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, Ž. N. buvo skirtas realus laisvės atėmimas. Svarstydamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas aptarė aktualiÄ teismų praktikÄ bei pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡imtiniais atvejais galimas ir pakartotinis Å¡io instituto taikymas.

Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Tokių iÅ¡skirtinių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė ir sprendė, jog aplinkybė, kad buvo įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, Ž. N. turi mažametį vaikÄ ankstesnių aplinkybių kontekste (teista keturis kartus, tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, už sukčiavimus ne kartÄ bausta administracine tvarka) nėra pagrindas tikėtis, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dar kartÄ Ä¯vertinusi Ž. N. asmenybę bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visgi neturi pagrindo su tokia iÅ¡vada nesutikti.

6. Ž. N. polinkį nusikalsti patvirtina ankstesni teistumai už nusikalstamas veikas bei baustumai už administracinius nusižengimus, kurie padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, t.y. skiriasi tik apgaule iÅ¡viliotų pinigų dydis ir pagal tai Ž. N. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos ar kaip administraciniai nusižengimai. PirmÄ kartÄ už sukčiavimÄ Å½. N. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jai buvo paskirta bauda (veika padaryta 2015 m. balandžio mėnesį).

Pirmasis teistumas ir paskirta bauda Ž. N. nuo sukčiavimų nesulaikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje (trys pažeidimai, padaryti 2015 m. rugpjūčio, gruodžio mėnesiais), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu jai paskirta nuobauda už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ , padarytÄ 2016 m. balandžio mėnesį.

AntrÄ kartÄ už sukčiavimÄ Å½. N. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu (veika padaryta 2017 m. sausio mėnesį), už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ jai paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu Ž. N. ir vėl nuteista už sukčiavimÄ (veika padaryta 2017 m. vasario mėnesį), jai vėlgi paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Ž. N., žinodama apie du jos atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais jai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymÄ ir skirti atitinkami įpareigojimai, savo elgesio nepakeitė ir 2018 m. rugpjūčio mėnesį vėl nusikalto, padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina, jog po minėtų dviejų nuosprendžių 2017 m. priėmimo Ž. N. taip pat darė ir analogiÅ¡kus administracinius nusižengimus: 2018 m. liepos mėnesį padarė du nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, birželio mėnesį padarė vienÄ nusižengimÄ , vasario mėnesį – du nusižengimus, sausio mėnesį vienÄ nusižengimÄ , t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu iÅ¡ viso per 2018 m. administracine tvarka už sukčiavimus bausta Å¡eÅ¡is kartus (b. l. 80 – 88).

7. Po pirmojo jos atžvilgiu priimto nuosprendžio, t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. baudžiamojo įsakymo, Ž. N. taip pat nuteista Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taigi galimybė pasitaisyti atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ iÅ¡ viso nuteistajai buvo suteikta net tris kartus. Kaip matyti, Å¡ia galimybe Ž.

N. nepasinaudojo. Tik priėmus jos atžvilgiu skundžiamÄ nuosprendį, t. y. 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį, supratusi, jog šį kartÄ jai gresia reali laisvės atėmimo bausmė, nuteistoji pradėjo dėti tam tikras pastangas savo elgesiui pakeisti: 2019 m. kovo 21 d. atlygino žalÄ nukentėjusiajai (b. l. 169), 2019 m. kovo 21 d. įsidarbino (b. l. 171, 172), apygardos teismui buvo pateikta ir 2019 m. balandžio 6 d. darbo sutartis. Visos nurodytos pastangos į elgesio keitimÄ buvo įdėtos jau tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo.

Be to, kaip matyti iš išrašo apie asmens darbovietes, nei vienoje iš nurodytų darboviečių Ž. N. nebedirba, paskutiniojoje dirbo mažiau nei mėnesį (nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.).

8. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog Ž. N. deda pastangas ir atsisakė alkoholio vartojimo, todėl labai pasikeitė jos požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ (2.2., 2.3. pastraipos). Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog lankymasis priklausomybės ligų centre galėjo bÅ«ti įtakotas teismui pagal probacijos tarnybos teikimÄ nusprendus taikyti Ž. N. papildomÄ pareigÄ â€“ gydytis priklausomybės ligas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi). Nors į priklausomybės ligų centrÄ nuteistoji atvyko dar 2018 m. liepos 17 d. (b. l. 173), naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteista Å¡ioje byloje, Ž. N. padarė 2018 m. rugpjūčio pabaigoje. Å i aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia abejoti nuteistosios nuoÅ¡irdumu ir pasiryžimu taisyti savo elgesį.

9. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, apeliantės nurodytos Å¡eiminės aplinkybės (turimas vyras, sÅ«nus) egzistavo visus kartus jos atžvilgiu skiriant laisvės atėmimo bausmę ir atitinkamai atidedant bausmės vykdymÄ , tačiau nuo naujų sukčiavimo atvejų Ž. N. nei karto nesulaikė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus tiek aktualiÄ teismų praktikÄ , tiek Ž. N. asmenybę. Atsižvelgdama į teisingumo principÄ bei siekiamus bausmės tikslus, kurių įgyvendinimas ne vienÄ kartÄ pritaikius Ž. N. BK 75 straipsnio nuostatas nebuvo pasiektas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones yra netikslinga.

10. Teisėjų kolegija laiko teisiÅ¡kai nepagrįstomis advokato posėdžio metu itin akcentuotÄ pažeistÄ nuteistosios Ž. N. teisę į gynybÄ , jog jai pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė gynėjÄ , jog buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir teismas privalėjo savo iniciatyva užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ . Atsakydama į Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ reglamentuoja BPK 273 straipsnis ir vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, viena iÅ¡ sÄ lygų jį taikyti yra prokuroro ir gynėjo sutikimas.

Kaip matyti, straipsnyje, reglamentuojančiame sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nėra imperatyvios nuostatos, numatančios, jog taikant Å¡ias BPK nuostatas teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. BPK 51 straipsnio 1 dalyje, numatančioje sÄ raÅ¡Ä atvejų, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, sutrumpintas įrodymų tyrimas taip pat nenumatytas. Gynėjas, posėdžio metu teigdamas, jog atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ buvo bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, galimai supainiojo procesÄ taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ bei pagreitintÄ procesÄ , kuris reglamentuojamas BPK XXXI skyriaus antrajame skirsnyje „Pagreitintas procesas“, kuomet gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, iÅ¡ties yra bÅ«tinas.

Å iuo konkrečiu atveju Ž. N. atžvilgiu teismui perduota baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal įprastas proceso taisykles, o ne pagreitinto proceso tvarka, posėdžio metu Ž. N. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jos teisė turėti gynėjÄ , tačiau ji Å¡ia teise atsisakė pasinaudoti. Savo teise pasikviesti gynėjÄ nuteistoji pasinaudojo apeliacinio proceso metu, teismas įvertino gynėjo pozicijÄ ir dėl ginčijamo aspekto, taigi gynybos teisės procese visumoje buvo užtikrintos. Atsižvelgiant į visa tai, gynėjo argumentai dėl neva pažeistos Ž.

N. teisės į gynybÄ atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios Ž. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas RimÅ¡elis