ca26452a-a692-44bd-99fa-55885ffb8fdb · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-1385-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00343-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.20.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „buhalterės.lt“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Andersen Soft“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Buhalterės.lt“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė UAB „Andersen Soft“ prašė teismo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieÅ¡kovei jos pateiktų atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytÄ duomenų bazę laikotarpio, kai atsakovė buvo atsakinga už ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 1 d.

2. Nurodė, kad ji (buvęs pavadinimas – UAB „Tęstinos idėjos“) ir atsakovė (buvęs pavadinimas – UAB „Bonus socius“) 2015 m. balandžio 23 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis). IeÅ¡kovė 2021 m. sausio 19 d. informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimÄ . Sutartu laiku atsakovė perdavė buhalterinius likučius, duomenų bazę atsisakė perduoti nurodžiusi, kad tokio įsipareigojimo pagal Sutartį ji neprisiėmė. IeÅ¡kovė, susipažinusi su atsakovės perduotais buhalteriniais dokumentais, suprato, kad jų negalės panaudoti savo veikloje ir tokiu bÅ«du užtikrinti apskaitos tęstinumo.

3. IeÅ¡kovės teigimu, įprastai buhalterinės apskaitos programas paslaugų teikėjai įsigyja siekdami sukurti duomenų bazes, iÅ¡saugoti duomenis apskaitai ir analizei. Tokios programos yra reikalingos tinkamam paslaugų teikimui ir užsakovo interesų užtikrinimui – galimybei tolesnėje veikloje panaudoti teiktų paslaugų rezultatÄ . Atsakovė buhalterinę apskaitÄ tvarkė naudodamasi programa RIVILĖ. IeÅ¡kovė prašė teismo perduoti ne Å¡iÄ programÄ , o pagal jos dokumentus sudarytÄ duomenų bazę, nes ieÅ¡kovė, kaip paslaugos užsakovė, negali gauti iÅ¡ vykdytojos paslaugos rezultato, už kurio sukÅ«rimÄ mokėjo visÄ sutarties galiojimo laikÄ , ir duomenys yra jos, užsakovės nuosavybė. IeÅ¡kovė turės pakartotinai vesti tuos duomenis ir atlikti tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė. IeÅ¡kovė, sudarydama Sutartį su atsakove, buvo suinteresuota ne tik einamųjų buhalterinės apskaitos duomenų suvedimu, bet ir galimybe Å¡iuos duomenis tinkamai bei patogiai panaudoti savo tolesnėje veikloje, juos analizuoti ir sisteminti sudarant duomenų bazę.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad visi duomenys ieÅ¡kovei buvo perduoti. Pagal Sutarties 7.4 punktÄ atsakovė turėjo paruoÅ¡ti užsakovei visus buhalterinius likučius iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos. Atsakovė tai ir padarė, perdavimo–priėmimo aktais nusiuntė ieÅ¡kovei Å¡ios buhalterinės apskaitos likučius su visais 2017–2019 metų apskaitos registrais. IeÅ¡kovė juos priėmė, pretenzijų neturėjo. Tai, kad ieÅ¡kovei galbÅ«t bÅ«tų patogiau turėti tuos duomenis įvestus į elektroninę apskaitos programÄ , yra atsakovės darbo ir pastangų dalykas, bet ne atsakovės prievolė pagal pasiraÅ¡ytÄ Sutartį. Tokio įsipareigojimo atsakovė nei pagal Sutartį, nei pagal teisės aktų reikalavimus neturi.

5. Atsakovės teigimu, kai ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi norÄ nutraukti Å¡alių sudarytÄ Sutartį, pripažino, kad nepateikė atsakovei visų pirminių apskaitos dokumentų, kuriuos reikėjo suvesti į atitinkamų metų apskaitÄ . IeÅ¡kovė siuntė atsakovei trÅ«kstamus praėjusio 5 metų laikotarpio dokumentus. Kadangi tai buvo didelės apimties dokumentai, tai atsakovė už tokius papildomus darbus teikė savo buhalterinių paslaugų sÄ skaitas, o ieÅ¡kovė jas apmokėdavo. Likus tik nedidelei daliai reikalingų suvesti dokumentų, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad ji daugiau paslaugų nepageidauja, ir pareikalavo perduoti apskaitos likučius tokius, kokie yra. Atsakovė nutraukė paslaugų teikimÄ ir perdavė ieÅ¡kovei Å¡ios buhalterinius likučius, buvusius Sutarties nutraukimo dienÄ . Patenkinusi ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atsakovė turėtų atlikti papildomus darbus tam, kad sudarytų ieÅ¡kovės įsivaizduojamÄ duomenų bazę.

6. Atsakovė pažymėjo, jog tam, kad būtų galima naudotis buhalterinės apskaitos programa RIVILĖ, jos standartinė versija kainuoja apie 2000 Eur (licencija), tačiau programos atskiri funkcionalumai, įskiepiai ir pan. kainuoja papildomai ir yra atskirai pritaikomi. Atsakovė yra daug investavusi, išbandžiusi funkcionalumus ir juos taiko savo profesinėje veikloje. Šie naujausi technologiniai sprendimai yra atsakovės komercinė paslaptis, išskirtinumas rinkoje ir komercinis pranašumas. Šiuos funkcionalumus atsakovė atlygintinai parduoda kai kuriems kitiems rinkos dalyviams. Atsakovei perkeliant tam tikrus duomenis iš savo programos, šie funkcionalumai perkeliami kartu. To padaryti kitokiu būdu nėra galimybės arba gali kainuoti neproporcingai daug.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieÅ¡kovei UAB „Andersen Soft“ pagal Å¡ios pateiktus atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentus sudarytÄ 2016 m. birželio 1 d. – 2021 m. lapkričio 1 d. laikotarpio duomenų bazę.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių sudarytos Sutarties 7.4 punktÄ , nustatė, kad Å¡alys susitarė, jog, nutraukus Sutartį, atsakovė įsipareigoja per 15 darbo dienų paruoÅ¡ti ieÅ¡kovei visus buhalterinius likučius iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos. Atsakovė Å¡iÄ Sutarties 7.4 punkte nurodytÄ pareigÄ Ä¯vykdė ir 2021 m. lapkričio 29 d. aktu perdavė ieÅ¡kovei visus buhalterinius likučius iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, pati galėjo pasirinkti, kokia forma, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tvarkys ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ . IeÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ atsakovė tvarkė naudodamasi kompiuterine programa RIVILĖ, joje panaudodama papildomus įskiepius. Toks pasirinktas paslaugų pagal sutartį teikimo bÅ«das nulėmė, kad atsakovė pagal ieÅ¡kovės teikiamus pirminius dokumentus turėjo suvedinėti duomenis į kompiuterinę programÄ ir vėliau, naudodamasi jos funkcionalumais, rengti iÅ¡vestinius (suvestinius) buhalterinės apskaitos dokumentus pagal suvestus duomenis. Tokiu bÅ«du į kompiuterinę programÄ suvestų pirminių duomenų visuma sudarė duomenų bazę. Turint Å¡iuos skaitmenine forma suvestus duomenis (duomenų bazę), su jais galima atlikti įvairias operacijas: rÅ«Å¡iavimÄ , filtravimÄ ir pan.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokios duomenų bazės sukÅ«rimas nebuvo Sutarties tikslas ir atsakovės prievolė, jis buvo nulemtas pačios atsakovės pasirinktos paslaugų teikimo formos ir toks rezultatas atsirado kaip pagrindinės prievolės vykdymo pasekmė. Tokios skaitmeninės duomenų bazės turėjimas atsakovei, kuri toliau neteikia buhalterinės apskaitos paslaugų ieÅ¡kovei, neduoda ir negali duoti jokios naudos ir neturi jai jokios vertės, nes joje esantys duomenys yra susiję su ieÅ¡kove ir jos atliekamomis finansinėmis operacijomis, o ieÅ¡kovei Å¡i duomenų bazė, toliau turint pareigÄ vesti savo buhalterinę apskaitÄ , yra reikÅ¡minga ir vertinga. Tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad, vykdant Sutartį, ieÅ¡kovė už teikiamas paslaugas sumokėjo atsakovei sutartÄ atlyginimÄ .

10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tarp Å¡alių kilusiems santykiams reglamentuoti turi bÅ«ti taikomi BAÄ® reikalavimai. Atsakovė ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ tvarkė elektroniniu bÅ«du, panaudodama apskaitos kompiuterinę programÄ RIVILĖ, todėl pagal BAÄ® 19 straipsnio 5 dalį jai kilo pareiga perduoti visus su ieÅ¡kovės Å«kine komercine veikla susijusius buhalterinės apskaitos duomenis (duomenų bazę), kuriais galima naudotis elektroniniu bÅ«du ir kurie neturi savarankiÅ¡kos turtinės vertės. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė turi skaitmenine forma suvestus duomenis pagal Sutartį.

11. Pirmosios instancijos teismas atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes apie jos lėšomis įgytÄ apskaitos programÄ RIVILĖ ir papildomus įskiepius pripažino teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis, nes ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma įpareigoti perduoti Å¡iÄ programinę įrangÄ , praÅ¡oma perduoti tik skaitmeninius duomenis (duomenų bazę), kurie buvo sukurti pasinaudojant Å¡ia programine įranga. Tai, kad, ieÅ¡kovei gavus Å¡iuos duomenis (duomenų bazę), juos perskaityti ir tvarkyti reikės turėti tinkamÄ programinę įrangÄ , neįpareigoja atsakovės perduoti ieÅ¡kovei programinę įrangÄ ar Å¡iuos duomenis (duomenų bazę) pertvarkyti (konvertuoti) į ieÅ¡kovei tinkančiÄ formÄ .

12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės apeliacinį skundÄ , 2022 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad duomenų bazės sukÅ«rimas nebuvo Sutarties tikslas ir atsakovės prievolė, nes atsakovė nebuvo įpareigota sukurti paslaugos rezultato – duomenų bazės – ir perduoti jo ieÅ¡kovei: ginčo Å¡alys Sutartyje susitarė dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, t. y. pagal ieÅ¡kovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, remiantis pateikta apskaitos politika, bendraisiais apskaitos principais ir galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminiais aktais, atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei sudaryti finansines ir mokesčių ataskaitas (Sutarties 1 punktas), o ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei mokėti už sutartas paslaugas mėnesinį mokestį (Sutarties 2 punktas). Pagal Sutarties 1.1 punktÄ atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei teikti tik Sutarties priede Nr. 1 detalizuotas buhalterinės apskaitos paslaugas, Å¡iame priede nėra iÅ¡skirta ar nustatyta, kad atsakovė sukuria ir perduoda ieÅ¡kovei jos pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytÄ elektroninę duomenų bazę. Nurodytų paslaugų teikimas pagal savo esmę atitiko atlygintinų paslaugų teikimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BAÄ® 19 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad atsakovė tinkamai įvykdė Sutarties 7.4 punkte įtvirtintÄ pareigÄ ir, nutraukus sutartį, 2021 m. lapkričio 29 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė ieÅ¡kovei visus buhalterinius likučius iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos. Duomenų bazės perdavimas neprieÅ¡tarauja BAÄ® 19 straipsnio 5 daliai, kurioje nėra nustatyta baigtinė visų perduotinų buhalterinės apskaitos dokumentų nomenklatÅ«ra, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenų bazės perdavimas turėjo bÅ«ti aptartas Sutartyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nesant Å¡alių Sutartyje nustatytos atsakovės pareigos sukurti ir perduoti ieÅ¡kovei duomenų bazę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiÅ¡kino ginčo Sutartį, juolab kad Sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovei pareiga duomenis tvarkyti tik viena, pavyzdžiui, elektronine forma, remiantis buhalterinės apskaitos programa, todėl pareigos sudaryti duomenų bazę ir sutartyje nustatytais atvejais jÄ perduoti atsakovei nekilo, nes apskaitos vedimo bÅ«dų (formos) pasirinkimas, jų keitimas, taip pat ir jų kombinavimas, pavyzdžiui, elektroninės ir popierinės formos, pagal Sutartį priklausė nuo atsakovės valios ir pasirinkimo.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-943/2023, nutarta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

17. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nepasisakė, kokia apimtimi Å¡alys, sudarydamos sutartį bei jÄ vykdydamos, susitarė dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties rezultato – duomenų rinkinio, neatliko vertinimo, ar toks duomenų rinkinys atitinka duomenų bazės požymius, netyrė ir nevertino, ar tuo atveju, jei atsakovės sukurtas duomenų rinkinys bÅ«tų pripažintas duomenų baze, taikytina autorių teisių ar sui generis apsauga ir ar apskritai tokia apsauga gali bÅ«ti taikoma. Taip pat, atkreipė dėmesį, kad, vertinant galimybę tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ įpareigoti perduoti duomenų bazę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, turi bÅ«ti ne tik įsitikinta tokio reikalavimo tenkinimo galimybe, bet, ir jį tenkinus, turi bÅ«ti suformuluotas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus įpareigojimas, kuris prireikus galėtų bÅ«ti įvykdytas priverstinai.

18. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar duomenų rinkinio, kuris gali atitikti ir duomenų bazės požymius, sukÅ«rimas gali bÅ«ti laikomas vykdytos paslaugų sutarties rezultatu, bÅ«tina įvertinti sutarties sudarymo tikslÄ , Å¡alių ketinimus, susiklosčiusiÄ sutarties vykdymo praktikÄ ir galimÄ tokios sutarties vykdymo rezultatÄ .

19. Pagal CK 6.722 straipsnį atlygintinų paslaugų teikėjui nustatyta pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, praneÅ¡ti klientui visÄ informacijÄ apie paslaugų suteikimÄ ar teikimo eigÄ ; nedelsiant pateikti klientui ataskaitÄ apie paslaugų suteikimÄ ar teikimo eigÄ ; nedelsiant perduoti klientui viskÄ , kÄ paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad paslaugų teikėjas, jeigu Å¡alys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieÅ¡ apmokėjimÄ ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitÄ ir visÄ informacijÄ apie atliktÄ darbÄ , nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iÅ¡ paslaugų teikėjo gauti visÄ informacijÄ apie suteiktas paslaugas. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo. Nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, dėl kokio atlygintinų paslaugų rezultato Å¡alys susitarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kovės reikalavimo perduoti duomenų bazę nebuvo įvertinta teiktų paslaugų specifika.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančioje sutartyje expressis verbis (tiesiogiai, aiÅ¡kiais žodžiais) nebuvo aptarta paslaugų teikimo forma, tačiau Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo praktika patvirtina, kad Å¡alys laikėsi atsakovės pasirinktos paslaugų teikimo formos – buhalterinė apskaita buvo vedama elektroniniu bÅ«du, naudojantis specialia kompiuterine programa. Å alys sutartyje buvo aptarusios ir apsikeitimo informacija tvarkÄ (Sutarties 4 straipsnis), be kita ko, ir duomenų rÅ«Å¡iavimÄ bei jų perdavimÄ elektronine forma, taip pat galimybę užsakovei naudoti specifinį sÄ skaitų planÄ . Taigi Å¡alys, vykdydamos sutartį, keitėsi dokumentais elektronine forma, o iÅ¡ susitarimo dėl perduodamos informacijos turinio, duomenų rÅ«Å¡iavimo ir pan. galima susidaryti įspÅ«dį ir dėl siekio turėti elektroninį duomenų rinkinį. Toks buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo bÅ«das užtikrina ne tik duomenų suvedimÄ , bet ir jų panaudojimÄ ateityje, tiek Å¡ių duomenų pagrindu atliekant naujas operacijas, tiek tikrinant (koreguojant) istorinius duomenis. Esminis Å¡io bÅ«do privalumas – automatizuotas duomenų apdorojimas. Toks sutarties vykdymo bÅ«das daro įtakÄ ir paslaugų rezultato perdavimui užsakovui paslaugų sutarčiai pasibaigus. <...> Å«kio subjektas, sudaręs sutartį dėl apskaitos paslaugų, pagrįstai gali tikėtis, kad Å¡i apskaita bus tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka ir leidžiama forma, o jos duomenis bus galima panaudoti ir ateityje, t. y. pasibaigus tokiai paslaugų sutarčiai, pakartotinai nebeatliekant veiksmų, atliktų Å¡iÄ apskaitÄ sudarant.

21. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu buvo reikalaujama įpareigoti atsakovę perduoti duomenų bazę, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme Å¡is reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, susijusios su buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties vykdymu, nebuvo įvertinti, teisiÅ¡kai kvalifikuoti pagal ATGTÄ®. Dėl Å¡ios priežasties byloje iÅ¡ esmės liko neatskleista, koks rezultatas buvo sukurtas Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu ir ar jis buvo perduotas ieÅ¡kovei ta pačia forma, kokia buvo teikiamos paslaugos pagal susiklosčiusiÄ sutarties vykdymo praktikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus sudaryta duomenų bazė savaime negali bÅ«ti eliminuojama iÅ¡ ATGTÄ® taikomos apsaugos. Tačiau vien tai, kad tai yra duomenų bazė, taip pat savaime nesuteikia ATGTÄ® apsaugos (nei kaip kÅ«riniui, nei kaip sui generis duomenų bazei), jeigu nenustatomos apsaugai reikalingos sÄ lygos. Kaip minėta anksčiau, galima ir ketvirta galimybė – duomenų bazė neatitinka nei autorių, nei sui generis teisinės apsaugos sÄ lygų, todėl yra Å¡ių teisių nesaugoma.

III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo ir papildomų rašytinių paaiškinimų argumentai

22. Atsakovė UAB buhalteres.lt (toliau – ir atsakovė, apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytos duomenų bazės perdavimo atmesti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; 2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantei priklauso pareiga papildomai perduoti buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytÄ duomenų bazę, kurios perdavimas sutartyje nebuvo numatytas, sprendime nurodė, kad tokios duomenų bazės sukÅ«rimas nebuvo Sutarties tikslu ir atsakovės prievole, taip pat akcentuoja, kad apeliantė galėjo pagal Sutartį rinktis paslaugos teikimo bÅ«dus (formÄ ), tačiau kitose sprendimo pastraipose jau prieÅ¡taringai teigia, kad buhalterinę apskaitÄ tvarkant elektroniniu bÅ«du pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 19 straipsnio 5 dalį atsakovei kilo pareiga perduoti visus su jos Å«kine komercine veikla susijusius ir buhalterinės apskaitos duomenis (duomenų bazę), kuriais galima naudotis elektroniniu bÅ«du ir kurie neturi savarankiÅ¡kos turtinės vertės. Taigi teismo motyvai yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys, nepagrįsti, be to, grindžiami tam tikromis prielaidomis apie bylos aplinkybes, taip pat specialių žinių reikalaujančiais klausimais, kurie byloje nebuvo įrodinėti.

24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo duomenų bazės funkcionalumus, nepateikdamas jokių motyvų, kaip jie šio ginčo atveju buvo nustatyti, nenurodė, ar tikrai tokios aplinkybės egzistuoja. Be to, tai aplinkybės, reikalaujančios specialių žinių, kurias nustatyti ir tinkamai įvertinti turėtų atitinkamos srities specialistas, išmanantis buhalterinės programos veikimo principus, duomenų perkėlimo ypatumus, galintis nustatyti, kitokie duomenų pjūviai galimi, ar iš tikrųjų galimas teismo nurodytas duomenų filtravimas, rūšiavimas ir koks būtent yra galimas šio ginčo atveju (CPK 212 straipsnis), kokiu teisiniu pagrindu egzistuoja tokia plati apeliantės pareiga ir ieškovės teisė bei interesas duomenų bazę turėti. Pirmosios instancijos teismo spendime nėra pateikta motyvų, kad ieškovės įsivaizduojama duomenų bazė buvo sukurta ir kaip intelektinės nuosavybės objektas teisėtai, tinkamai ir objektyviai galėtų būti perduodama.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nustatė papildomas sÄ lygas nekonkretizuotos duomenų bazės perdavimui: atsakovei kilo pareiga perduoti duomenų bazę, kuri neturi savarankiÅ¡kos turtinės vertės, ir tai, kad duomenis perskaityti ir tvarkyti reikės ieÅ¡kovei turėti tinkamÄ programinę įrangÄ , neįpareigoja atsakovės ieÅ¡kovei perduoti programinę įrangÄ ar Å¡iuos duomenis (duomenų bazę) pertvarkyti (konvertuoti) į ieÅ¡kovei tinkančiÄ formÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino, ar ieÅ¡kovė apskritai turi programinę įrangÄ , reikalingÄ apeliantės kompiuteryje esančių duomenų perkėlimui. To nesant, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra sÄ lyginis. Teismas turėjo įvertinti (nustatyti) aplinkybes, ar ieÅ¡kovė galės priimti tam tikrus konkrečius duomenis iÅ¡ kompiuterinės programos, turi atitinkamas licencijas ir pan., turėjo aiÅ¡kintis, ar ieÅ¡kovė susivedė jai reikalingus duomenis į programÄ elektronine forma ar reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovei nėra pertekliniu, yra sÄ Å¾ininga jos pažeistų teisių gynyba.

26. Ieškovė neįrodinėjo ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, kad ji negali gauti iš vykdytojo paslaugos rezultato ir duomenų, kurie yra jos nuosavybė, tapo akivaizdu, kad ji negalės informacijos panaudoti savo veikloje, nebus užtikrintas apskaitos veikos tęstinumas, ji negalės pateikti informacijos mokestinių patikrinimų metu ar pan. Pirmos instancijos teismas šių ieškovės nurodytų aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino kaip teisiškai reikšmingų.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendime kalba apie prievolę perduoti duomenų bazę, kuri „neturi savarankiÅ¡kos turtinės vertės“. Atsakovė yra daug investavusi, iÅ¡bandžiusi funkcionalumus ir juos taiko savo profesinėje veikloje. Tačiau Å¡ie naujausi technologiniai sprendimai yra atsakovės komercinė paslaptis (jos know-how), iÅ¡skirtinumas rinkoje ir komercinis pranaÅ¡umas. Å iuos funkcionalumus atsakovė parduoda kai kuriems kitiems rinkos dalyviams už atitinkamÄ atlygį. Atsakovei perkeliant tam tikrus duomenis iÅ¡ savo programos, Å¡ie funkcionalumai perkeliami kartu. To padaryti kitokiu bÅ«du nėra galimybės arba gali kainuoti neproporcingai daug. Atsakovė turėtų dirbti, pasitelkti brangius informacinių technologijų specialistus kartu su paslaugas teikusiomis buhalterėmis, kad ieÅ¡kovės įsivaizduojama duomenų bazė bÅ«tų jai sudaryta ir perduota.

28. Pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį kalbama apie duomenų bazės sudarymÄ („sudarytÄ â€œ) ir perdavimÄ . Tad nesant nustatyto fakto, kad duomenų bazė buvo apeliantės sudaryta (ir bÅ«tent kokia sudaryta), užkeliama pareiga atsakovei jÄ sudaryti (sukurti) ir perduoti. Tokio įsipareigojimo atsakovė nėra prisiėmusi sutartyje, tokios duomenų bazės sudarymas ir perdavimas reikalaujama didelių papildomų pastangų, žmogiÅ¡kųjų resursų ir laiko.

29. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime tėra nurodęs, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės apie jos lėšomis įgytÄ apskaitos programÄ RIVILĖ, jos papildomus įskiepius, laikytos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis sprendžiant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ , nes ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma įpareigoti perduoti Å¡iÄ programinę įrangÄ , o praÅ¡oma perduoti skaitmeninius duomenimis (duomenų bazę), kurie buvo sukurti pasinaudojant Å¡ia programine įranga. Pirmosios instancijos teismo motyvacija Å¡iuo klausimu ir nuoroda tik į programinę įrangÄ yra neiÅ¡sami, nepakankama ir teisiÅ¡kai nepagrįsta, nes motyvų, kodėl „nereikÅ¡minga“ nėra pateikiama. Duomenis, jų bazę sutapatinti su programine įranga, kurioje jie yra, yra nepagrįsta, nes tai ne tas pats.

30. Byloje nėra atskleista, ar duomenų bazė buvo sukurta ir kokia, ar jos funkcionalumai negali bÅ«ti laikomi atsakovės komercine paslaptimi, kaip duomenų bazė turėtų bÅ«ti perduodama ieÅ¡kovei, ar ji turi reikalingas programas (įrangÄ ) jÄ priimti, ar pati jau savo įsivaizduojamos duomenų bazės nėra sukÅ«rusi ir pan. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstÄ , nemotyvuotÄ , neaiÅ¡kų, realiai neįvykdomÄ teismo sprendimÄ . Atsakovė visiÅ¡kai įvykdė BAÄ® 19 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir Å¡ioje normoje numatytus konkrečius dokumentus perdavė ieÅ¡kovei, t. y. priėmimo-perdavimo aktais pateikė (nusiuntė) ieÅ¡kovei buhalterinės apskaitos likučius su visais apskaitos registrais už 2017-2019 metus. IeÅ¡kovė juos priėmė ir pretenzijų po jų pateikimo neturėjo. BAÄ® 19 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinta, kad pasikeitus buhalteriui, turi bÅ«ti perduodama ir duomenų bazė.

31. Atsakovė buvo laisva pasirinkti kaip teikti paslaugas, paslaugų teikimo forma galėjo būti ir mišri – ir elektroninė, ir neelektroninė, naudodama skirtingas programas bei keisti šias formas skirtingais laikotarpiais. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės atstovas niekada nepripažino, kad ieškovei buvo sukurta ar kuriama kokia nors duomenų bazė. Teismas taip pat ne visai teisingai sprendime teigia, kad atsakovės atstovas pripažino, jog atsakovė turi skaitmenine forma suvestus duomenis pagal Sutartį. Atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė vedė pirminius apskaitos dokumentus skaitmenine forma, bet kokius vedė ir ar turi visus suvestus bei už kokį laikotarpį, nežino.

32. Akcentavo tai, kad pagal Sutarties 1.1 punktÄ ieÅ¡kovė pavedė atsakovei teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, kurios detalizuotos Sutarties priede Nr. 1. Å iame priede nėra iÅ¡skirta, kad atsakovė sukuria ir perduoda ieÅ¡kovei jos pateiktų buhalterės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytÄ elektroninę duomenų bazę, toks reikalavimas nėra įtvirtintas BAÄ®. IeÅ¡kovės ir pirmosios instancijos teismo pateiktas Sutarties ir BAÄ® aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja sutarties aiÅ¡kinimo taisyklėms, teisės aiÅ¡kinimo principams. Teismo pateikiamas aiÅ¡kinimas negali iÅ¡eiti už teisės normos reguliavimo ribų, taip pat negali pakeisti Sutarties turinio ir tikslų, kuriuos teismas teisingai nustatė pripažindamas, kad duomenų bazė nebuvo Sutarties tikslas ir atsakovės įsipareigojimas pagal Sutartį.

33. Pažymėjo, jog egzistuoja ir savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas – apeliantės intelektinės nuosavybės teisė, jos neliečiamumas ir apsauga. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ATGTĮ) įtvirtina ir duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises). Sui generis teisių subjektas tai duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.

34. IeÅ¡kovei byloje praÅ¡ant (reikalaujant) jos per 5 metus perduotų buhalterinių dokumentų pagrindu sudarytos duomenų bazės, o pirmosios instancijos teismui vertinant, kad tokia duomenų bazė atsakovės buvo sukurta ir egzistuoja su visais elektroninės duomenų bazės funkcionalumais ir ypatumais, tokiu atveju taip pat vertintina (reikia nustatyti), ar perduodant intelektinės nuosavybės objektÄ (duomenų bazę), kuris buvo sukurtas apeliantės ir jai priklauso nuosavybės teise, nebus pažeidžiamos jos intelektinės nuosavybės teisės. Intelektinės nuosavybės teisės, jos sudėtinės dalys ar atskiri objektai gali bÅ«ti perleidžiami (sprendžiama dėl jų perleidimo galimybės ir teisėtumo) pagal specialų teisinį reguliavimÄ ir ten numatytas intelektinės nuosavybės apsaugos sÄ lygas.

35. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į intelektinės nuosavybės teises (ATGTÄ® 61 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be jokio pagrindo besÄ lygiÅ¡kai įpareigojęs apeliantę sudarytÄ duomenų bazę per 7 dienas perduoti (perkelti) ieÅ¡kovei. Ginčo atveju, Sutartis nenumatė duomenų bazės kaip tokios sudarymo, atitinkamai atsakovės prievolės jÄ perduoti nėra (ATGTÄ® 61 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas vertina, kad elektroninė duomenų bazė egzistuoja ir turi bÅ«ti perduodama, tai jos perdavimas turi bÅ«ti numatytas sutartyje ar konkrečiame įstatyme, konkrečiai šį atvejį, santykį sureglamentuojant. Kitu atveju toks perdavimas (ne pagal sutartį ir ne pagal įstatyme numatytÄ konkretų atvejį) yra neteisėtas. Taigi pirmos instancijos teismas, nustatęs aplinkybes dėl atsakovės buhalterinių dokumentų pagrindu sukurtos duomenų bazės, turėjo dar įvertinti, ar jos perdavimas ieÅ¡kovui yra teisėtas.

36. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, prievolės vykdymo natÅ«ra, kaip toks teisių gynimo bÅ«das, negalimas, jei skolininkas tokios prievolės neprisėmė. CK įtvirtina principÄ , kad jeigu skolininkas neįvykdo nepiniginės sutartinės prievolės natÅ«ra per nustatytÄ terminÄ arba kreditorius neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, tai kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo bÅ«dus (CK 6.216 straipsnis). Negalintis įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natÅ«ra, kreditorius turi teisę reikalauti tik atlyginti nuostolius (CK 6.60, 6.146, 6.213 straipsniai ir kt.). Taigi pirmos instancijos teismas be pagrindo byloje taikė ieÅ¡kovės nurodytÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , kuris ginčo atveju negalimas. Teismo sprendime nėra pateikta jokių motyvų, kodėl netaikytina minėta atsakovės byloje nurodyta CK 6.216 straipsnio norma.

37. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neįvykdytinas (nebÅ«tų įmanoma identifikuoti, kÄ privalu atlikti, ir nebÅ«tų įmanoma patikrinti, ar toks sprendimas yra įvykdytas), kas pažeistų sprendimo privalomumo požymį (CPK 18 straipsnis) ir vykdytinumo savybę. Visi reikalingi Sutarties nutraukimo dienai duomenys yra pateikti, ieÅ¡kovė juos turi ir jie pakankami mokestiniams ir kt. patikrinimams, ieÅ¡kovės turtui, įsipareigojimams, kt. finansiniams rodikliams nustatyti, kaip tai pažymėta ir BAÄ® 19 straipsnio 5 dalyje.

38. IeÅ¡kovė UAB „Andersen Soft“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės UAB buhalteres.lt apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovės UAB apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas sekančiais argumentais.

39. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad duomenų bazės, dėl kurios kilo ginčas tarp Å¡alių, sukÅ«rimas nebuvo Sutarties tikslas. Sutartyje nebuvo nurodyta, kokias priemones (kompiuterines programas, įrangÄ ) atsakovė naudos paslaugai teikti. Apeliantei galėjus pagal Sutartį rinktis paslaugos teikimo bÅ«dus (formÄ ) – ieÅ¡kovės pateiktus buhalterinius dokumentus pasirinkus tvarkyti naudojant buhalterinės apskaitos programÄ RIVILĖ, t. y. atsakovei buhalterinę apskaitÄ tvarkant elektroniniu bÅ«du, pagal BAÄ® 19 straipsnio 5 dalį atsakovei kilo pareiga perduoti visus su ieÅ¡kovės Å«kine komercine veikla susijusius ir buhalterinės apskaitos duomenis (duomenų bazę)

40. Pažymėjo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė teikė praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ kviesti atsakovės IT specialistÄ , kuris galėtų paaiÅ¡kinti paslaugos ieÅ¡kovui teikimo technines aplinkybes: duomenų bazės sudarymÄ /nesudarymÄ , RIVILĖ programos naudojimÄ ir kt. Atsakovės atstovas praÅ¡ymui prieÅ¡taravo, nurodydamas, jog į visus klausimus atsakys pats, todėl praÅ¡ymas buvo atmestas. Taigi, atsakovė pasirinko savo gynybos taktikÄ , įvertino savo bÅ«simų atsikirtimų pagrįstumÄ ir įrodymų pakankamumÄ . Atsakovė neteikė praÅ¡ymo į bylÄ pateikti ir iÅ¡tirti papildomus įrodymus ar pasitelkti specialistus.

41. Atkreipė dėmesį, kad buhalterinės apskaitos programa RIVILĖ rinkoje egzistuoja ir vartotojų naudojama 25 metus. Duomenų bazė – tai organizuotas duomenų rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu bÅ«du. Duomenų bazėje įraÅ¡ai saugomi tokia tvarka (pavidalu), kad naudojant kompiuterinę programÄ galima jais naudotis ir gauti atsakymus į užklausas. Užklausų rezultatai tampa informacija, kuria remiantis galima daryti iÅ¡vadas, priimti sprendimus, kas kitu bÅ«du bÅ«tų sudėtinga suvokti arba neįmanoma aprėpti. Taigi, apeliantės tvarkyti ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai buhalterinės apskaitos programoje RIVILĖ yra duomenų bazė.

42. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neteikė reikalavimų dėl perduotinų buhalterinių duomenų bazės funkcionalumų panaudojimo. Apeliantės atstovas, atsakydamas į teismo klausimÄ , ar atsakovė vedė buhalterinę apskaitÄ elektronine forma ir turi ieÅ¡kovės buhalterinių duomenų bazę, atsakė teigiamai. Atsakovės atstovė patvirtino duomenų bazės egzistavimÄ ir nurodė, kad duomenų bazę UAB buhalterės.lt perduoda savo užsakovams nutraukiant paslaugų teikimo sutartis. JÄ ieÅ¡kovei parengti IT specialistai galėtų per savaitę.

43. Apeliantei neigiant duomenų bazės egzistavimÄ , nėra tikslinga aiÅ¡kintis jos perdavimo bei veikimo technines galimybes. Be to, ieÅ¡kinio reikalavimui – perduoti duomenų bazę nėra reikÅ¡mingos apeliantės skunde nurodomos sÄ lygos, kurių egzistavimÄ neva turėjo aiÅ¡kintis teismas: tai buhalterinės programos veikimo principai, atitinkamų licencijų turėjimas, duomenų perkėlimo ypatumai, atitinkamo kompiuterinio failo perkėlimo galimybės, dviejų programinių įrangų (kompiuterių) suderinamumo klausimai, duomenų pjÅ«viai ir jų galimybės, duomenų filtravimas, rÅ«Å¡iavimas. Å ios aplinkybės neturi įtakos ieÅ¡kinio reikalavimui bei neriboja ieÅ¡kovės teisės gauti jai nuosavybės teise priklausančiÄ duomenų bazę. Duomenų bazė gali bÅ«ti perduodama duomenis įraÅ¡ant į kompiuterinę laikmenÄ arba perkeliant į ieÅ¡kovės nurodytÄ serverį. Jokios programinės įrangos tam nereikia.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog RIVILĖS buhalterinės apskaitos programa, kad bÅ«tų galima naudotis jos standartine versija, kainuoja apie 2000 EUR (licencija), tačiau jos atskiri funkcionalumai, įskiepiai ir pan. kainuoja papildomai ir yra atskirai pritaikomi. Å ių teiginių atsakovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Buhalterinės apskaitos programas paslaugų teikėjai įsigyja siekdami sukurti duomenų bazes, siekiant iÅ¡saugoti duomenis apskaitai ir analizei. Duomenų bazės su užsakovo duomenimis vykdytojas, nutraukus sutartį toliau savo reikmėms nenaudoja, todėl ir apeliantės galimai naudojami programos RIVILĖ funkcionalumai negali bÅ«ti paslaptis (komercinė). Visi klientams prieinami programos RIVILĖ funkcionalumai skelbiami UAB „Rivilė“ internetinėje svetainėje https://www.robolabs.lt/funkcionalumai.

45. IeÅ¡kovės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė BAÄ®, sutarčių aiÅ¡kinimo nuostatas nurodydamas, kad ieÅ¡kovei tvarkant atsakovės buhalterinę apskaitÄ elektroniniu bÅ«du, panaudojant apskaitos kompiuterinę programÄ RIVILĖ, pagal BAÄ® 19 straipsnio 5 dalį atsakovei kilo pareiga perduoti ieÅ¡kovei visus su jos Å«kine komercine veikla susijusius ir buhalterinės apskaitos duomenis (duomenų bazę). Duomenų bazės perdavimas neprieÅ¡tarauja BAÄ® 19 straipsnio 5 daliai, kurioje nėra ir negali bÅ«ti numatyta baigtinė visų perduotinų buhalterinės apskaitos dokumentų nomenklatÅ«ra. Duomenų bazėje yra nurodytame įstatymo straipsnyje iÅ¡vardinti užsakovui perduotini jo apskaitos dokumentai

46. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, sudarydama sutartį su atsakove, buvo suinteresuota ne tik einamųjų buhalterinės apskaitos duomenų suvedimu, bet ir galimybe Å¡iuos duomenis tinkamai bei patogiai panaudoti savo tolesnėje veikloje, juos analizuoti bei sisteminti, užtikrinti apskaitos tęstinumÄ naudojant duomenų bazę. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovės atstovė, ieÅ¡kovės buhalterijos padalinys – Ukrainoje. Sudarant paslaugų teikimo sutartį ieÅ¡kovė neturėjo atstovo Lietuvoje ar darbuotojo, kalbančio lietuviÅ¡kai. Sutarties tekstÄ parengė atsakovė, ji nėra parengta ir ieÅ¡kovei suprantama kalba. Todėl pasitikėjo profesionaliu paslaugų teikėju – atsakove ir pagrįstai tikėjosi, jog pasibaigus sutarčiai gaus tinkamÄ naudoti tolesnėje savo veikloje produktÄ â€“ rezultatÄ , už kurį tinkamai sumokėjo.

47. Å alys laisvai traktavo sutarties sÄ lygas jos vykdymo metu: sutartis nebuvo pakeista pasikeitus Å¡alių pavadinimams, buvo teikiamos ir Sutarties priede Nr.1 nenurodytos paslaugos, ieÅ¡kovė atsiskaitydavo už paslaugas kitais, nei Sutartyje nurodyti, tarifais, todėl faktas, jog sutartyje nebuvo nurodytas duomenų bazės sudarymas bei perdavimas neprieÅ¡tarauja Sutarties Å¡alių susitarimui bei Sutarties tikslui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad duomenų bazės sukÅ«rimas nebuvo sutarties tikslas ir atsakovės prievolė, bet toks duomenų bazės sukÅ«rimas buvo nulemtas atsakovės pasirinktos paslaugų teikimo formos ir toks rezultatas atsirado kaip pagrindinės prievolės vykdymo pasekmė (Å¡alutinis jos rezultatas). Sutinkamai su nusistovėjusia praktika, buhalterinės apskaitos duomenys yra sisteminami buhalterinės apskaitos duomenų bazėse, kurios vėliau perduodamos užsakovams. Å alių sudarytoje sutartyje nebuvo jokių nuostatų ir dėl elektronine forma esančių duomenų (ne)perdavimo, kadangi duomenų bazė neįgijo savarankiÅ¡kos turtinės vertės.

48. Apeliantė skunde nurodo, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdomas, nes nėra aiÅ¡kus. Apeliantei nėra aiÅ¡ku, kas konkrečiai turi bÅ«ti sudaroma, perduodama ir kokiu bÅ«du, ar ieÅ¡kovė apskritai turi reikalingÄ programÄ (programinę įrangÄ ), kad galėtų duomenų bazę perimti. Tačiau apeliantė nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į teismÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 278 straipsnis). Be to, perduotinos duomenų bazės sÄ voka, apimtis bei perdavimo bÅ«das, kitų jos perdavimui sÄ lygų reikalingumas yra visuotinai suprantamas bei aptartas bylos nagrinėjimo metu bei Å¡iame atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Taigi teismo sprendimas visiÅ¡kai aiÅ¡kus ir įvykdomas.

49. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Andersen Soft“ 2023 m. birželio 9 d. papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat nustatė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buhalterės.lt“ 14 dienų terminÄ , nuo nutarties priėmimo dienos, papildomiems raÅ¡ytiniams paaiÅ¡kinimams pateikti.

50. IeÅ¡kovė UAB „Andersen Soft“ papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, pažymėjo, kad įstatyme (BAÄ®) nurodyta profesionalams suprantama finansinės apskaitos sistemos apimtis bei jos sudarymo tikslai. Todėl finansinės apskaitos paslaugų užsakovai, tame tarpe ir ieÅ¡kovė, sudarydamas Sutartį su atsakove, buvo suinteresuota ne tik einamųjų buhalterinės apskaitos duomenų suvedimu, bet ir, pasibaigus paslaugos teikimui, galimybe Å¡iuos duomenis tinkamai bei patogiai panaudoti savo tolesnėje veikloje, juos analizuoti bei sisteminti, importuoti duomenis iÅ¡ duomenų bazės, tuo užtikrinant apskaitos tęstinumÄ .

51. Sutinkamai su susiklosčiusia buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo praktika, ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad, pasibaigus paslaugų teikimo Sutarčiai, jis galės naudoti paslaugų rezultatÄ , pakartotinai nebeatliekant veiksmų, atliktų Å¡iÄ apskaitÄ sudarant. Apeliantei atsisakius perduoti duomenų bazę, ieÅ¡kovė turėjo pakartotinai atlikti tuos buhalterinės apskaitos veiksmus, kuriuos pagal Sutartį įsipareigojo atlikti apeliantė ir jai už tai buvo sumokėta. Todėl paslaugos teikimas, vykdytas iki Sutarties nutraukimo, tampa niekinis. IeÅ¡kovė dėl apeliantės kaltės patyrė nuostolius, pakartotinai atlikdamas darbus bei mokėdamas už tų pačių paslaugų suteikimÄ .

52. Pasisakant dėl duomenų bazės sudarymo nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantė, teikdama paslaugÄ ieÅ¡kovei, sudarė duomenų rinkinį. Tai, ar duomenų rinkinys atitinka duomenų bazės požymius, nurodo duomenų bazės sÄ voka, visuotinai žinoma ir suprantama vienodai: duomenų bazė – tai organizuotas duomenų rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu bÅ«du. Duomenų bazėje įraÅ¡ai saugomi tokia tvarka (pavidalu), kad naudojant kompiuterinę programÄ galima jais naudotis ir gauti atsakymus į užklausas. Užklausų rezultatai tampa informacija, kuria remiantis galima daryti iÅ¡vadas, priimti sprendimus, kas kitu bÅ«du bÅ«tų sudėtinga suvokti arba neįmanoma aprėpti. Taigi, akivaizdu, kad apeliantės tvarkyti ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai, buhalterinės apskaitos programoje „RIVILĖ“, neabejotinai yra duomenų bazė. Tai pripažino ir pati apeliantė, apeliaciniame skunde teikdama argumentus dėl nuosavybės teisių į duomenų bazę kaip į intelektinės nuosavybės objektÄ .

53. Pasisakant dėl apeliantės veiksmų atitikimo profesijos standartams ir nusistovėjusiai praktikai, nurodo, kad apeliantės veiksmai neperduodant ieÅ¡kovei duomenų bazės ne tik neatitinka jos pačios nusistovėjusios praktikos, bet ir profesinių standartų bei kliento interesų. Ä®prastai buhalterinės apskaitos programas paslaugų teikėjai įsigyja siekdami sukurti duomenų bazes, siekiant iÅ¡saugoti duomenis apskaitai ir analizei. Taigi, tokios programos yra reikalingos tinkamam paslaugų teikimui ir užsakovo interesų užtikrinimui – galimybei tolesnėje veikloje panaudoti teiktų paslaugų rezultatÄ . Duomenų bazės su užsakovo duomenimis vykdytojas, nutraukus Sutartį, toliau savo reikmėms nenaudoja. Be to, buhalterinės apskaitos paslaugų teikėjo visų turimų dokumentų, nepriklausomai nuo jų formos, perdavimas užsakovui atitinka nusistovėjusiÄ praktikÄ : baigus teikti paslaugas, vykdytojas turi užtikrinti kitų, subjektui taikytinų teisinių reikalavimų vykdymÄ (2022 m. spalio 14 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Rekomendacijos apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos perdavimas, kai keičiasi apskaitÄ tvarkantis asmuo arba subjekto vadovas kitų subjektui).

54. Pasisakant dėl duomenų bazių gamintojų teisių apsaugos, nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad apeliantė, teikdama buhalterinės apskaitos paslaugas ieÅ¡kovei, naudojosi buhalterinės apskaitos programa „RIVILĖ“. Kaip nurodoma oficialiame UAB „Rivilė“ tinklalapyje https://www.rivile.lt/, Rivile – tai prekinis ženklas, kuris priklauso UAB „Rivilė“. Akivaizdu, kad suvesdamas ieÅ¡kovės pateiktus buhalterinius duomenis į programÄ , apeliantė savarankiÅ¡kai jokių kÅ«rinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų nerinko bei neiÅ¡dėstė. Apeliantė - programos „RIVILĖ“ naudotojas, nėra nei jos, nei bet kokių, funkcionalumų bei įskiepių, taigi ir intelektinės nuosavybės savininkas. Atkreiptia dėmesį, kad apeliantė tvarkė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius duomenis. Taigi, apeliantė nesukÅ«rė jokio produkto – nei intelektinio, nei kokio nors kitokio, o tik elektroniniu bÅ«du vedė ieÅ¡kovės buhalterinius duomenis. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo ieÅ¡kovės veiklos buhalteriniai dokumentai taptų apeliantės nuosavybe.

55. IeÅ¡kovė nurodo, kad tai, kokiu bÅ«du gali bÅ«ti perduota duomenų bazė, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės atstovė adv. R. Ivanauskaitė. Tai visuotinai žinomi bÅ«dai: duomenų įraÅ¡ymas į kompiuterinę laikmenÄ arba perkėlimas į ieÅ¡kovės nurodytÄ serverį, kas profesionaliam paslaugų teikėjui – apeliantei yra žinoma ir taikoma: jis savo klientams perduoda duomenų bazes, pastariesiems nutraukiant sutartis ar Å¡ioms pasibaigus. Å iÄ aplinkybę patvirtino apeliantės atstovė A. S. ir tai nebuvo paneigta apeliantės bylos nagrinėjimo metu.

56. Atsakovė UAB buhalterės.lt pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagrindinė buhalterio pareiga perduodant jo vestos buhalterijos duomenis kitam buhalteriui yra pagrįsti likučius ir nurodyti, iš ko jie susideda.

57. Atsakovė visiÅ¡kai ir pilnai įvykdė savo pareigas nutraukus sutartį ir tai rodo perduoti konkretÅ«s suvesti buhalteriniai registrai, ataskaitos, suvestinės ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad buhalterinių paslaugų sutarties tikslas negali bÅ«ti atsietas nuo paslaugų rezultato – tam tikros Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistemos perdavimo, kas atitinka buhalterinių paslaugų specifikÄ . Ginčo atveju visus Å¡iuos duomenis – buhalterinės apskaitos sistemÄ , reikalingÄ kitam buhalteriui kokybiÅ¡kai toliau vesti (tęsti) Å«kio subjekto apskaitÄ , priimti ekonominius sprendimus ir sudaryti finansinę ataskaitÄ ieÅ¡kovė gavo.

58. Pagal Sutarties 1.1 punktÄ atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei teikti Sutarties priede Nr. 1 detalizuotas buhalterinės apskaitos paslaugas. Å iame priede nr. 1 nėra iÅ¡skirta (nustatyta), kad atsakovė sukuria ir perduoda ieÅ¡kovei jos pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytÄ kokiÄ nors specifinę, istorinę ar dar kokiÄ nors elektroninę duomenų bazę.

59. Atsakovė pažymi, kad Sutarties vykdymo (bendradarbiavimo) metu per visus šiuos metus nuo 2016 metų, ieškovė niekada neprašė jokių specifinių duomenų, jų bazių, pjūvių, juodraštinių atsakovės dokumentų su istoriniais redagavimais ir skaičiavimais kitų dalykų, o atsakovė jų niekada specialiai nerengė, neturėjo ir nesiuntė ieškovei, nesaugojo, jų nerūšiavo ir pan. Atsakovė nurodo, kad su ieškove el. paštu, buvo bendrauta dėl netinkamai įformintų pirminių apskaitos dokumentų, jose nurodytos valiutos ir kitų formalumų, susijusių su darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir kt.

60. Atsakovė teigia, jog kasacinės instancijos teismo teiginiai, kad Å¡alys vykdydamos sutartį, keitėsi dokumentais elektronine forma, o iÅ¡ susitarimo dėl perduodamos informacijos turinio, duomenų rÅ«Å¡iavimo ir pan. galima susidaryti įspÅ«dį ir dėl siekio turėti elektroninį duomenų rinkinį – nėra iki galo suprantami, kÄ tiksliai norėta pasakyti ir kokių bylos duomenų pagrindu toks argumentavimas atsiradęs. Tai, kad Å¡alys bendravo el. paÅ¡tu, siuntė atitinkamus dokumentus, kuriuos atitinkamai rÅ«Å¡iuoti buhalterijoje visada reikia sudarant atskirus registrus (pvz., pirkimų sÄ skaitos prie pirkimų ataskaitos; pardavimo – prie Å«kio subjekto pardavimo ataskaitų ir pan.); atitinkami registrai, ataskaitos, deklaracijos teiktos pdf ar excel formatu persiunčiant el. paÅ¡tu – tai normali bendravimo (bendradarbiavimo) keitimosi tarp Å¡alių informacija Å¡iuolaikinė praktika, ir ji pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados apie tai, kad toks bendravimas el. paÅ¡tu ir dokumentų siuntimas PDF ar Excel sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad iÅ¡ tokio bendravimo turėjo atsirasti kažkokia elektroninė duomenų bazė, turinti kažkokius funkcionalumus su informacijos apdorojimais, tariamais pjÅ«viais ir pan.

61. Atsakovė pažymi ir tai, kad ieÅ¡kovė niekada neturėjo prisijungimo prie atsakovės el. programų, nebuvo iÅ¡pirkęs Å¡ių programų naudojimo jam reikalingai apskaitai vesti ir nemokėjo už tai atsakovei. IeÅ¡kovė pati niekada nevedė duomenų buhalterinėse programose, neskaičiavo ir nematė, kaip tÄ atlieka atsakovė, kaip ji sudaro atitinkamas ataskaitas dėl mokėtinų mokesčių ir registrų. Taip pat, ieÅ¡kovė už tai nieko nemokėjo atsakovei ar programų gamintojui (dėl to ir nebuvo susitarta), t. y. dėl atitinkamų programų įsigijimo, jų palaikymo, jų funkcionalumų ir pan. Taigi iÅ¡ ginčo Sutarties vykdymo aplinkybių, bendradarbiavimo praktikos, taip pat remiantis daugelio buhalterinių įmonių, jų asociacijų buhalterinių paslaugų sutarčių vykdymo praktika, daryti iÅ¡vadÄ , kad paslaugos teikėjas (atsakovė) turi pareigÄ perduoti atskirai sudarytÄ elektroninę duomenų bazę (su kažkokiais funkcionalumais, informacijos apdorojimo ypatumais ir kažkokiais papildomais duomenimis, jų rezultatu), yra nepagrįsta, negalima, neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga.

62. Pasisakant dėl komercinių paslapčių ir intelektinės nuosavybės apsaugos, nurodo, kad byloje reikėtų akcentuoti ir tai, kad duomenų baze pagal jos apibrėžimÄ galima naudotis ne tik elektroniniu bÅ«du per tam tikrÄ programÄ , bet ir kitu bÅ«du. Ginčo atveju atsakovės perduotus duomenis, galima naudoti ir kitu bÅ«du arba juos atitinkamai apdoroti. Faktas tas, kad ieÅ¡kovė duomenų bazę (savo apskaitos buhalterinę sistemÄ ), atitinkančiÄ Å¡alių bendradarbiavimo, Sutarties vykdymo praktikÄ gavo, ji buvo tinkama jam toliau vesti buhalterinę apskaitÄ ir ji buvo jo panaudota, nes ieÅ¡kovės finansinė atskaitomybė už 2022 metus sudaryta ir pateikta Juridinių asmenų registrui.

63. Tačiau jei norima matyti ir suprasti atsakovės buhalterinių paslaugų teikimo know-how, komercines paslaptis ir konfidencialiÄ informacijÄ , nes tokios paslaugos atsakovės pastaruoju metu teikiamos naudojant ne tik buhalterines programas su įvairiais „įskiepiais“, bet ir vidine CMR programa su savo ypatumais ir jų priderinimu prie buhalterinės apskaitos programų, „skriptais“, kitais įrankiais, tai tokiu atveju neabejotinai turi bÅ«ti keliamas ir atsakovės komercinių sutarčių, konfidencialios informacijos, intelektinės nuosavybės apsaugos pagal ATGTÄ® nuostatas klausimai.

64. Atsakovė taip pat akcentuoja, kad Rivilės duomenų bazės įskiepių atskirti nuo pačių joje esančių duomenų (perkeliamų duomenų iÅ¡ programos) neįmanoma. Jei tai bÅ«tų padaryta, ieÅ¡kovė nemokamai gautų visus Rivilės funkcionalumus ir ypatumus, papildomus produktus, nieko nemokėdamas Rivilei ir kuriems pati atsakovė yra iÅ¡leidusi Å¡imtus tÅ«kstančių eurų. Atitinkamai, galimai bÅ«tų pažeidžiamos ir Rivilės intelektinės nuosavybės teisės, nes ji saugo savo programas ir atskiras jos modifikacijas kaip savo intelektinės nuosavybės produktÄ . Su tuo sutinka ir ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose 2023 m. birželio 9 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 19-21 punktuose, t. y. kad egzistuoja Rivilė funkcionalumai, jie yra papildomi funkcionalumai (programos ypatumai), už kuriuos reikia mokėti Rivilei ir be Rivilės leidimo jų platinti, modifikuoti, kurti iÅ¡vestinius kÅ«rinius ir pan. negalima; taip pat, kad pati programa ir jos papildomi funkcionalumai gali bÅ«ti perduoti kitiems asmenims, tik sÄ sajoje su sistemomis, t. y. sistemas reikia įsigyti iÅ¡ Rivilės už tai sumokant.

65. Atitinkamų elektroninių duomenų (duomenų bazių), sudarytų naudojant IT produktus gavimas iÅ¡ atsakovės reikÅ¡tų jos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimÄ (sui generis ir ATGTÄ® 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nes ji buhalterinių paslaugų srityje IT srityje (vidinių procesų suderinimo su buhalterinėmis programomis) yra padariusi dideles (esmines) investicijas.

66. IeÅ¡kovė klaidinamai teigia (ir galima sakyti vien iÅ¡ to kildina savo reikalavimÄ byloje), kad A. S. yra nurodžiusi, pažadėjusi perduoti elektroninę duomenų bazę. Tačiau to nebuvo, A. S. ieÅ¡kovei yra atsakiusi, kad kažkokių papildomų duomenų (duomenų bazės) perdavimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas suderinus su atsakovės vadovu L. J. ir remiantis pasiraÅ¡ytos buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nuostatomis. Po Å¡io A. S. atsakymo, atsakovė taip pat ieÅ¡kovei nurodė, kad remiantis pasiraÅ¡ytos Sutarties nuostatomis ir Sutarties vykdymo praktika elektroninė duomenų bazė kaip tokia nebuvo sudarinėjama ir todėl negali bÅ«ti perduodama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

68. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais, atsakovė teikia naujus rašytinius įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, bei nepagrindžia minėtų dokumentų pateikimo būtinybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų papildomų rašytinių įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

69. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimai pagrindžia, jog 2015 m. balandžio 23 d. tarp ieÅ¡kovės (ankstesnis pavadinimas – UAB „Tęstinės idėjos“) ir atsakovės (ankstesnis pavadinimas – UAB „Bonus socius“) buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. BS/359 (toliau - Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pavedė atsakovei teikti buhalterinės apskaitos paslaugas pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, remiantis pateikta apskaitos politika, bendraisiais apskaitos principais ir galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminiais aktais, sudaryti finansines ir mokesčių ataskaitas (Sutarties 1 punktas), o ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei mokėti už sutartas paslaugas mėnesinį mokestį (Sutarties 2 punktas). Tokiu bÅ«du tarp Å¡alių iÅ¡ Å¡ios Sutarties susiklostė sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis). Pagal Sutartį atsakovė teikė paslaugas, o ieÅ¡kovė už jas mokėjo ir Å¡ioje byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl Å¡ių Å¡alių prievolių vykdymo.

70. Å alių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, jog 2021 m. sausio 19 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė pranešė atsakovei, jog vadovaudamasis Sutarties 11.3 punktu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Sutartį ir praÅ¡o sustabdyti paslaugų teikimÄ nuo 2021 m. vasario 20 d. IeÅ¡kovė 2021 m. spalio 19 d. raÅ¡tu paprašė atsakovės grÄ Å¾inti buhalterinės apskaitos dokumentus. 2021 m. lapkričio 29 d. Buhalterinės apskaitos likučių priėmimo – perdavimo aktu atsakovė perdavė ieÅ¡kovui nurodytus dokumentus.

Dėl buhalterinės apskaitos paslaugų rezultato, pareigos jį perduoti

71. Kaip Å¡ioje byloje pažymėjo kasacinės instancijos teismas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, kokia apimtimi Å¡alys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl buhalterinės apskaitos paslaugų rezultato – duomenų rinkinio sukÅ«rimo, vertinant tiek Å¡alių ketinimus, tiek susiklosčiusiÄ sutarties vykdymo praktikÄ , taip pat ir paslaugų sutarties vykdymo bei kliento interesų prioriteto kontekste (CK 6.717, 6.718 straipsniai).

72. Pagal CK 6.722 straipsnį atlygintinų paslaugų teikėjui nustatyta pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, praneÅ¡ti klientui visÄ informacijÄ apie paslaugų suteikimÄ ar teikimo eigÄ ; nedelsiant pateikti klientui ataskaitÄ apie paslaugų suteikimÄ ar teikimo eigÄ ; nedelsiant perduoti klientui viskÄ , kÄ paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad paslaugų teikėjas, jeigu Å¡alys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieÅ¡ apmokėjimÄ ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitÄ ir visÄ informacijÄ apie atliktÄ darbÄ , nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iÅ¡ paslaugų teikėjo gauti visÄ informacijÄ apie suteiktas paslaugas. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 38 punktas). CK 6.718 straipsnio 2 dalis nustato, kad, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

73. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas byloje aktualias BAĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nurodė, kad byloje nustačius, jog ieškovės buhalterinės apskaita buvo vedama elektronine forma, ta pačia forma turi būti perduoti ir visi sutarties vykdymo laikotarpiu sudaryti duomenų rinkiniai. Be to, konstatavo, jog byloje buvo nustatyta, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama elektroniniu būdu, naudojantis kompiuterine apskaitos programa <...> šalių sudarytos sutarties vykdymo praktika patvirtina, kad šalys laikėsi atsakovės pasirinktos paslaugų teikimo formos – buhalterinė apskaita buvo vedama elektroniniu būdu, naudojantis specialia kompiuterine programa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties 33, 36 punktai).

74. IeÅ¡kovė papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad atsakovė ieÅ¡kovei el. paÅ¡tu persiuntė informacijÄ â€“ užfiksuotus buhalterinius veiksmus be jų detalizacijos, kurių ieÅ¡kovė negali panaudoti savo veikloje: importuoti duomenis, Å¡ių duomenų pagrindu atlikti naujas operacijas, tikrinti ir koreguoti istorinius duomenis.

75. Atsakovė tuo tarpu, iš dalies nesutikdama su kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, laikosi pozicijos, kad ji neįsipareigojo perduoti skaitmeninio duomenų rinkinio. Papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad visi reikalingi duomenys PDF formatu, kurių visuma ir sudaro duomenų bazę/rinkinį, buvo perduoti. Atsakovė duomenų neprašė Excel formoje ir šiuo metu to neprašo, todėl laikytina, kad perdavimo elektroninė forma buvo tinkama.

76. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės dėstoma pozicija. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kasacinės instancijos teismo iÅ¡akinimus Å¡ioje byloje, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atsisakymas perduoti suskaitmenintus duomenų rinkinius (nepriklausomai nuo naudojamos programinės įrangos) nėra pagrįstas teisės ir fakto prasme. Kaip minėta, byloje nustačius, kad buhalterinės apskaita buvo vedama elektronine forma, tokia pačia forma turi bÅ«ti perduoti ir duomenų rinkiniai, sudaryti teikiant paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su atsakovės pozicija, kad duomenų perdavimas PDF formatu, vertintinas kaip tinkamas pareigos perduoti dokumentus įvykdymas, nes byloje nėra pateikta objektyvių duomenų pagrindžiančių, kad PDF formato dokumentai gali bÅ«ti importuojami į atitinkamas programas ir naudojami vykdant tęstinę ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ .

77. Taigi, atsižvelgiant į Å¡alių Sutarties vykdymo praktikÄ , remiantis iÅ¡dėstytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, seka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, sudarydama Sutartį su atsakove turėjo tikslÄ Ä¯gyti galimybę naudoti susistemintus duomenis pagal Sutartį jos tolesnėje veikloje, taip tęsiant sudaromÄ apskaitÄ , Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog nustačius, kad ieÅ¡kovės buhalterinė apskaita buvo vedama elektronine forma, ta pačia forma turi bÅ«ti perduoti ir visi sutarties vykdymo laikotarpiu sudaryti duomenų rinkiniai (paslaugų sutarties rezultatas) (CK 6.718 straipsnio 5 dalis). PrieÅ¡ingu atveju galėtų bÅ«ti vertinama, jog sutarties tikslas – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistemÄ (BAÄ® 2 straipsnio 4 dalis), nėra pasiektas.

78. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad įprasta buhalterinės apskaitos programas paslaugų teikėjams įsigyti siekiant sukurti duomenų bazes/rinkinius ir iÅ¡saugoti duomenis apskaitai ir analizei, tam, kad Å¡ie duomenys vėliau galėtų bÅ«ti panaudoti užsakovo vykdant atitinkamÄ veiklÄ , tačiau Å¡iuo atveju duomenų bazė/rinkinys nebuvo perduota, persiųsta tik informacija – užfiksuoti buhalteriniai veiksmai be jų detalizacijos PDF formatu, kurių ieÅ¡kovė negali panaudoti savo veikloje.

79. Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant galimybę tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ įpareigoti perduoti duomenų bazę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, turi bÅ«ti ne tik įsitikinta tokio reikalavimo tenkinimo galimybe, bet, ir jį tenkinus, turi bÅ«ti suformuluotas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus įpareigojimas, kuris prireikus galėtų bÅ«ti įvykdytas priverstinai.

80. Å iuo apsektu, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė formuluodama ieÅ¡kinio reikalavimus nenurodė kokia konkrečia elektronine forma ir/ar kokia konkrečia programine įranga naudojantis sukurta duomenų bazė/rinkinys turėtų bÅ«ti perduotas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas perduoti ieÅ¡kovei jos pateiktų atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytÄ duomenų bazę/rinkinį, laikotarpio, kai atsakovė buvo atsakinga už ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 1 d., suformuluotas tinkamai ir yra įgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, „duomenų bazės“ perdavimas elektronine forma apima formÄ (Rivilė, Exel ar kt.), leidžiančiÄ naudotis suskaitmenintu duomenų rinkiniu, o „duomenų bazė“ aiÅ¡kiai indikuoja „duomenų rinkinį“, kuris atsižvelgiant į paslaugų teikimÄ elektroniniu bÅ«du, suponuoja ir duomenų bazės/rinkinio perdavimÄ elektroniniu bÅ«du, pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus.

Dėl duomenų bazių gamintojo teisių apsaugos

81. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėję teismai nevertino, ar, Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu atsakovei suteikus ieÅ¡kovei buhalterinės apskaitos paslaugas, Å¡ių paslaugų rezultatas – kompiuteriniu bÅ«du sukurtas duomenų rinkinys – neatitinka duomenų bazės sampratos pagal ATGTÄ®.

82. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalį, duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad ginčo objektu esantis sukurtas duomenų rinkinys neatitinka duomenų bazės sampratos.

83. ATGTĮ 2 straipsnio 47 dalyje nustatyta, kad sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.

84. ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, be to, autorių teisių objektais laikomi kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.

85. ATGTÄ® 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti Å¡iuos veiksmus: 1) bet kokiu bÅ«du ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visÄ duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitÄ laikmenÄ ; 2) bet kokiu bÅ«du padaryti vieÅ¡ai prieinamÄ visÄ duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo bÅ«dais, taip pat platinti duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, parduodant, įskaitant vieÅ¡Ä siÅ«lymÄ jas pirkti ar tikslinę duomenų bazės kopijų reklamÄ , skatinančiÄ vartotojus jas įsigyti. ATGTÄ® 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės gali bÅ«ti perduodamos kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymÄ ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kÅ«rinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

86. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145) nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kÅ«rinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar iÅ¡dėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sÄ lyga, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas investicijų rÅ«Å¡is, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankiÅ¡kÄ turtinę vertę. Å iuo atveju aktualios yra tiek kiekybinės investicijos, susijusios su finansinėmis iÅ¡laidomis, tiek ir kokybinės investicijos, kuriomis laikomos profesinės žinios, reikalingos duomenų bazei kurti, taip pat organizacinės iÅ¡laidos (žr. ten pat, p. 138–145; BirÅ¡tonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 255–256) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015).

87. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl duomenų bazių gamintojų teisių apsaugos, pripažįstama, kad, priklausomai nuo aplinkybių, galimi keli variantai: 1) duomenų bazė, atitinkanti kÅ«riniui keliamus reikalavimus, gali bÅ«ti saugoma autorių teisių (ATGTÄ® 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 2) duomenų bazėms, kurių turiniui parinkti, sudaryti, tikrinti ir pateikti yra padaryta esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, yra suteikiama sui generis teisinė apsauga (ATGTÄ® 61 straipsnio 1 dalis); 3) atitinkanti tiek autorių, tiek sui generis teisinės apsaugos sÄ lygas duomenų bazė gali turėti ir autorių teisių, ir sui generis teisinę apsaugÄ (BirÅ¡tonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 253). Kaip pažymima teisės doktrinoje, galima ir ketvirta galimybė – duomenų bazė neatitinka nei autorių, nei sui generis teisinės apsaugos sÄ lygų, todėl yra Å¡ių teisių nesaugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-421/2019, 40 punktas).

88. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieÅ¡kove, kad apeliantei suvedant ieÅ¡kovės pateiktus buhalterinius duomenis į programÄ , apeliantė savarankiÅ¡kai jokių kÅ«rinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elemento nerinko bei neiÅ¡dėstė. Tuo tarpu, tai, kad duomenų bazė buvo sukurta naudojant papildomus programos „RIVILĖ“ įskiepius, niekaip nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo. UAB „RIVILĖ“ naudojimosi sÄ lygų (https://www.rivile.lt/erpnaudojimosi-salygos) 11 punkte yra nurodoma, kad „Mes iÅ¡laikome turtines ir neturtines MÅ«sų suteiktų aptarnavimo paslaugų rezultatų, įskaitant bet neapsiribojant modifikacijas, teises, JÅ«s jokių autorių iÅ¡imtinių teisių į juos neįgyjate, tačiau turite teisę naudotis Å¡iais rezultatais sutarties galiojimo laikotarpiu be teisės perduoti kitiems, tik sÄ sajoje su Sistemomis“. Taigi, teigti, kad apeliantė, įgyjo savininko teisių apsaugÄ Ä¯ programos „RIVILĖ“ paslaugos rezultatÄ (duomenų bazę), suvedant ieÅ¡kovės buhalterinius duomenis, nėra pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

89. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

91. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

92. IeÅ¡kovė UAB „Andersen Soft“ už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pirmÄ jį kartÄ patyrė 2 371,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kasacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 105 Eur žyminis mokestis ir 1 815 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos už kasacinio skundo parengimÄ . IeÅ¡kovė UAB „Andersen Soft“ pateikė duomenis apie 1 242,26 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ .

93. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos pagrįstos ir įrodytos, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl iÅ¡ viso ieÅ¡kovei priteistina 5 533,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „buhalterės.lt“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Buhalterės.lt“, juridinio asmens kodas 302546905, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andersen soft“, juridinio asmens kodas 303389264, naudai 5 533,86 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė

Virginijus Kairevičius

Asta Pikelienė