A-442-2493-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2493/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02574-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos 22; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč,

atsakovo atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą ir dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 3R-277(AG-241/05-2011) ir įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjo 2011 m. kovo 16 d. paduotą skundą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. kovo 16 d. padavė Policijos departamentui skundą, kuriame nurodė aplinkybes dėl galimo oficialaus dokumento (pareigūnų įskaitų laikymo protokolo) klastojimo ir kitų tarnybinių pažeidimų Vilniaus rajono policijos komisariate ir prašė atlikti tarnybinį patikrinimą, kaltus pareigūnus patraukti drausminėn atsakomybėn. Į pateiktą skundą gavo policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko 2011 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 5-S-1961, kuriuo pranešta, jog tarnybinis patikrinimas nebus pradėtas, kadangi administracinėje byloje surinktus įrodymus ir procesinius veiksmus įvertina administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas. Pareiškėjas dėl šio sprendimo 2011 m. gegužės 18 d. padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK), kuri 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 3R-277(AG241/05-2011) pareiškėjo skundą atmetė motyvuojant tuo, jog pareiškėjas neturi teisės paduoti tokį skundą ir prašyti atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas rėmėsi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka), ir teigė, kad VAGK neteisingai interpretavo Tvarkos nuostatas bei padarė nepagrįstą išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo klausimai pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia. Manė, kad VAGK išvada prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsniui ir šiurkščiai paneigia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą. VAGK neteisingai vadovavosi Tvarkos 8.2 punkto nuostatomis, nes teisme, kai vyko byla dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, nebuvo nagrinėjama pareigūnų veikla dėl galimo oficialaus dokumento – pareigūnų įskaitų laikymo protokolo klastojimo aplinkybių, nurodytų pareiškėjo skunde, bei galimų tarnybinių pažeidimų Vilniaus rajono policijos komisariate.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2011 m. vasario 27 d. skundas buvo pateiktas dėl pareigūnų veiksmų, atliktų jiems vykdant administracinių teisės pažeidimo bylų tyrimo funkcijas dėl pareiškėjo 2010 m. liepos 28 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2567/2011 paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą, kuriuo teismas nutarė pareiškėją pripažinti kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nenagrinėjo pareigūnų veiklos dėl galimo dokumento klastojimo. Tvirtino, kad skundžiamas Policijos departamento raštas negalėjo pareiškėjui sukelti teisinių pasekmių, kadangi jis negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas ar administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Šis raštas nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų. Asmenų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), kuriose nustatyta, jog atsakymas turi atitikti prašymo turinį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Policijos departamente 2011 m. kovo 16 d. gautas pareiškėjo skundas dėl to, kad jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę policijos pareigūnai nebuvo įgalioti vykdyti eismo priežiūrą, taip pat dėl abejonių, ar tikrai pareigūnas A. S. buvo supažindintas su alkotesterio „Alkotest 7410“ naudojimo techninėmis galimybėmis bei išlaikęs atitinkamas įskaitas ir kt. Į pareiškėjo skundą Policijos departamentas atsakė 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 5-S-1961, kuriame nurodė, jog administracinėje byloje policijos pareigūnų surinktų įrodymų kokybę ir atliktus procesinius veiksmus įvertina administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, taip pat skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas. Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2011 m. sausio 14 d. nutartį, o Policijos departamentas neturi įgaliojimų vertinti teismų priimtų sprendimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vadovaujantis Tvarkos 8.2 punktu, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų veiksmų nėra teisinio pagrindo. Šį Policijos departamento raštą pareiškėjas skundė VAGK, kuri 2011 m. spalio 28 d. sprendimu jo skundo netenkino dėl to, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, jog teisme buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skunde Policijos departamentui minimais pareigūnais ir jų veiksmais, taip pat dėl to, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėjas neturi.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalimis bei sprendė, kad pareiškėjas pateikė Policijos departamentui ne skundą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pateikė pranešimą apie kito asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. T. y. skunde atsakovui pareiškėjas iš esmės pranešė apie, jo manymu, esamus pareigūnų tarnybinius nusižengimus (įstaigos vidinių dokumentų klastojimą (žiniaraštis dėl įskaitų) ir tarnybos tvarkos pažeidimus (alkotesterio išdavimas, teisė surašyti ATP protokolą)), o tuo gali būti pažeidžiamos tik tos institucijos teisės ir teisėti interesai, kurioje tokie pažeidimai daromi. Todėl darė išvadą, kad institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi tik pareigą pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui pranešti, kaip buvo reaguota į jo pranešimą. Pareiškėjas tokį atsakymą gavo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytu terminu, todėl jo teisė gauti administracinės procedūros sprendimą nebuvo pažeista. Rėmėsi Tvarkos 6, 16.4 ir 37 punktais ir nurodė, jog Tvarkos nuostatose, kuriose numatyta teisė teikti pareiškimus apie tarnybinius nusižengimus visiems asmenims (6 punktas), nustatyta, kad ginčyti tokios procedūros sprendimus dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys. Pažymėjo, kad tuo nepaneigiama pareiškėjo teisė taip pat skųsti tokį sprendimą, tačiau jo reikalavimo teisė yra ribojama tuo, kad jo teises ir teisėtus interesus gali pažeisti tik atsakymo (informacijos) jam nepateikimas ar atsakymo pateikimas praleidus terminą. Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo teisinio instituto prasme pareiškėjo kreipimasis nėra susijęs su paties pareiškėjo teisės ar teisėto intereso pažeidimu, todėl, kaip ir nurodyta VAGK sprendime, skundžiamas Policijos departamento raštas jam teisių ar pareigų nesukuria.

Pabrėžė, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise pranešti apie galimą įstatymo pažeidimą ir, laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, gavo atsakymą į tokį pareiškimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Policijos departamentą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal paduotą skundą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Dėl pareiškėjo nurodytų policijos pareigūnų nusikalstamų veikų (dokumentų klastojimo ir kt.), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ar į prokuratūrą ir tik šių institucijų sprendimai gali sukelti pareiškėjui teisinius padarinius.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinio patikrinimo rezultatai neturi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Paaiškina, kad policijos pareigūnai A. S. ir M. K. jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors galimai neturėjo įgaliojimų vykdyti eismo kontrolę ir surašyti protokolą. Nustatyti, ar Vilniaus rajono policijos komisariate buvo klastojami oficialūs dokumentai, galima tik atlikus tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų galima spręsti, ar pareigūnų veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymiai. Todėl tarnybinio patikrinimo rezultatai tiesiogiai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Policijos pareigūnai, pasak pareiškėjo, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, todėl jis pagrįstai prašė atlikti tarnybinį patikrinimą. Pažymi, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog gavus pareiškėjo skundą, Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą pagal skundą, tačiau nepagrįstai pareiškėjo apie patikrinimo rezultatus neinformavo.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 5-S-1961 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas su šiuo raštu nesutinka ir prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 3R-277(AG-241/05-2011), kuriuo jo skundas dėl šio rašto panaikinimo buvo atmestas, bei įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjo 2011 m. kovo 16 d. skundą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, skundas Policijos departamente gautas 2011 m. kovo 16 d. (b. l. 4). Skunde pareiškėjas nurodė, jog jam Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 384891 už tai, kad 2010 m. liepos 28 d., apie 9 val. 17 min., jis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis, bei rankomis naudojosi telefonu, tokia veika pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 21 punktų reikalavimus. Pareiškėjas tvirtino, kad, be kita ko, policijos pareigūnams A. S. bei M. K. nebuvo suteikti įgaliojimai vykdyti eismo kontrolę bei už Kelių eismo taisyklių pažeidimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat kad pareigūnas M. K. neturėjo teisės naudoti alkoholio matuoklį „Alkotest 7410“ bei tikrinti pareiškėjo neblaivumą, kėlė klausimą dėl į administracinio teisės pažeidimo bylą pateikto įskaitų laikymo protokolo, kuriame užfiksuota, kad pareigūnas A. S. 2008 m. lapkričio 23 d. buvo supažindintas su prietaiso „Alkotest 7410“ naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikęs atitinkamas įskaitas, tikrumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašė atlikti tarnybinį patikrinimą ir kaltus pareigūnus patraukti drausminėn atsakomybėn.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, nurodydami policijos pareigūnų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio patikrinimo išvada yra vidaus administravimo dokumentas, kurio pagrindu gali būti priimamas sprendimas dėl tikrinamo pareigūno (ne)patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui ir įstaigos vadovui. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16 punkte numatytos tikrinamų pareigūnų teisės, tarp jų ir teisė, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Taigi šioje tvarkoje išvardintas numatytas teises turi tik tikrinami pareigūnai. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012). Todėl nagrinėjimu atveju vertintinas Policijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, administracinės procedūros metu atliktų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl policijos pareigūnų elgesio teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Realizuodamas šią konstitucinę teisę, pareiškėjas padavė skundą atsakovui dėl galimo savo teisių pažeidimo policijos pareigūnams fiksuojant pareiškėjo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei pradedant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Tokiu atveju viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, privalėjo pareiškėjo skundą ištirti ir informuoti pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus.

Atsakovas ginčijamu 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 5-S-1961 informavo pareiškėją, kad, susipažinus su pareiškėjo skundu, nustatyta, jog pareiškėjo skunde pateikta informacija apie galimus policijos pareigūnų tarnybinius nusižengimus buvo įvertinta administracinio teisės pažeidimo byloje, išnagrinėtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, priimant 2011 m. sausio 14 d. nutartį, todėl vadovaujantis Tvarkos 8.2 punktu pradėti tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų veiksmų nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Tvarkos 8.2 punkte įtvirtinta, jog tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2567/2011, kurioje pareiškėjas buvo kaltinimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, juos apeliacinės instancijos teismas įvertino ir, netenkindamas pareiškėjo apeliacinio skundo, iš esmės juos atmetė, tokiu būdu pripažindamas, jog policijos pareigūnai pareiškėjo administracinius teisės pažeidimus užfiksavo teisėtai. Pareiškėjo 2011 m. vasario 27 d. skunde išdėstyti iš esmės analogiški argumentai dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo kaip ir minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktame apeliaciniame skunde. Atsakovas atsižvelgė į šias aplinkybes ir pateikė motyvuotą išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis G. T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Tvarkos 8.2 punktą sudarė pagrindą nepradėti tarnybinio patikrinimo.

Taigi Policijos departamento 2011 m. balandžio 13 d. raštas yra priimtas ištyrus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovo 2011 m. balandžio 13 d. rašte nurodyta išvada dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo pateikta patikrinus pareiškėjo skunde nurodytą informaciją ir yra paremta teisingu teisės normų aiškinimu. Atsakovas laiku ir tinkamai atsakė į pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo 2011 m. balandžio 13 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs teisės normas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai ir teisėtai paliko nepakeistą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 3R-277(AG-241/05-2011), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 5-S-1961 panaikinimo, ir G. T. B. skundą atmetė. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė