2024-06-26 Nr. AB-10001-3-61-3-03176-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-421-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03176-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu, kurį, šalindama teismo nustatytus skundo trūkumus, patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2022 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4E-7986 „Nepriimti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paraiškos taršos leidimui Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 pakeisti“ (toliau – ir Sprendimas). Bendrovė taip pat prašė jai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Bendrovė vykdo krovos veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir jai yra išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas). Pareiškėjas su 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. s-22-78 kreipėsi į Agentūrą dėl Taršos leidimo sąlygų peržiūros dėl planuojamos mineralinių medžiagų krovos Jūrų perkėlos terminale ir pateikė paraišką pakeisti Taršos leidimą (toliau – Paraiška).

2.2. Nors atsakovas Sprendime nurodė, kad mineralinių medžiagų sandėliavimas atvirose sandėliavimo aikštelėse, kai sandėliuojamų krūvų aukštis 10 m, o sandėliuojamas kiekis vienu metu yra 63 000 t/m, laikytinas nauja įmonės planuojama ūkinė veikla ir norimas sandėliuoti papildomas 250 000 t akmens anglies kiekis laikytinas veiklos išplėtimu, kuris atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAVĮ) 2 priedo 6.6 papunktį, todėl šiai naujai veiklai yra reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau poveikio aplinkai vertinimas šiuo atveju nėra privalomas, kadangi Taršos leidimas keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu, patenkančiu į PAVĮ taikymo sritį.

2.3. PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis, kuriuo vadovaujasi Agentūra, yra 6 punkto „Chemijos pramonė“ dalis, o tai reiškia, kad PAVĮ 2 priedo 6.6. papunktis, kuris nustato, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama, kai vykdomas naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas, yra taikomas būtent chemijos pramonei. Atsakovas pareiškėjo veiklą nepagrįstai priskyrė chemijos pramonei, tokia jo pozicija prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams.

2.4. Agentūra Sprendimą privalėjo priimti vadovaudamasi teismų nustatyta faktine aplinkybe, kad Bendrovės veiklai PAVĮ 1 ar 2 priedo nuostatos netaikomos. Nepaisant to, Sprendimas ne tik yra paremtas būtent pareiškėjo veiklai netaikomu PAVĮ 2 priedo 6.6 papunkčiu, bet jame net nėra užsimenama apie teismų nustatytą faktinę aplinkybę dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sąsajų su chemijos pramone nebuvimo, nepaisant jos prejudicinės galios bylos šalims.

2.5. Bendrovė nėra chemijos pramonės įmonė, ji nevykdo jokios chemijos pramonės veiklos ir neužsiima cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimu, o perkrauna įvairius krovinius ir juos sandėliuoja labai ribotu laikotarpiu krovos operacijų vykdymo tikslais bei veikia kaip krovinių transportavimo proceso dalyvis. Pareiškėjo kraunami kroviniai yra ne jo, o jo klientų nuosavybė.

2.6. Tai, kad cheminių medžiagų saugojimas yra nurodytas prie „Chemijos pramonės“, patvirtina, jog cheminės medžiagos sąvoka PAVĮ yra naudojama siauresne prasme nei Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiame Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas), ir neapima nei vieno iš Bendrovės kraunamų krovinių, kadangi cheminėms medžiagoms PAVĮ prasme nepriskiriamos medžiagos, kurios planuojamos ūkinės veiklos vykdytojo yra nenaudojamos chemijos pramonėje. Bendrovė nei veikia chemijos pramonėje, nei tokias medžiagas naudoja, jos pareiškėjui apskritai nepriklauso. Agentūra Sprendime chemine medžiaga laiko net akmenis ir smėlį. Atsakovas siekia kitų, nei įstatymuose nustatytų tikslų, galbūt bet kokio AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ veiklos pokyčio draudimo, jos veiklos žlugdymo. Pareiškėjui nėra suprantami Agentūros sprendimai, kuriais visi aplinkoje esantys elementai yra laikomi galinčiais kelti grėsmę aplinkai.

2.7. Yra akivaizdu, kad ir PAVĮ leidėjas cheminėmis medžiagomis laiko tik chemijos pramonės įmonių sandėliuojamas chemijos pramonėje naudojamas chemines medžiagas. Mineralai, kuriuos Bendrovė planuoja krauti, bet ne juos naudoti, nėra modifikuoti, pakeisti, iš jų nėra išgautos kokios nors cheminės medžiagos ar pavieniai mineralai, jie bus kraunami ir sandėliuojami natūralioje būsenoje. Pareiškėjas Paraiškoje pagrindė, kad šių veiklų metu teršalai aplinkoje neviršys jiems nustatytos aplinkos kokybės normos, kaip yra privaloma pagal teisės aktus.

2.8. Agentūra Sprendime neteisingai interpretuoja atlikto modeliavimo rezultatus ir foninių duomenų naudojimo reikalavimus. Pareiškėjas nepagrįstomis mano esant ir kitas Agentūros pastabas (dėl akmens anglies sandėliavimo, dėl nuotekų išleistuvų, dėl sukeliamo triukšmo).

2.9. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 192 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punktu, kadangi Paraiškos nepriėmimo pagrindu ir atveju negalėtų būti 192 straipsnio 5 dalies 4 punktas, nes planuojamai veiklai PAVĮ procedūros neturi būti taikomos.

2.10. Agentūra Sprendimą priėmė vadovaudamasi PAVĮ norma, kuri pareiškėjo veiklai neturi būti taikoma, nesivadovaudama teisės aktų reikalavimais, plečiamai aiškindama įstatymus, taikydama normas, kurios atitinkamai veiklai nėra ir negali būti taikomos, abstrakčiai samprotaudama apie su Paraiška nesusijusius elementus ar abejodama dėl teritorijos išsiplėtimo, kai iš pateiktų duomenų yra aišku, kad teritorijos plotas išlieka toks pats ir jokios statybos nėra planuojamos. Taip Agentūra nepagrįstai riboja ūkinę veiklą, nedarančią jokio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašė pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmesti.

5. Atsakovas savo poziciją grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinių projektų rengimas“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. Agentūrai pateikė vertinti Atrankos informaciją apie pareiškėjo planuojamą ūkinę veiklą „Atliekų (degiosios atliekos) ir mineralinių medžiagų perkrovimas ir sandėliavimas Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, Smeltės pusiasalyje, Klasco nuomojamoje teritorijoje“. Šioje atrankos informacijoje yra nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra Bendrovė ir kad PAVĮ 2 priedo 14 papunktis taikomas į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai planuojamai ūkinei veiklai – veiklai, kuriai yra nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį. Veiklos išplėtimas, papildant atliekų (degiųjų atliekų) laikymo veiklą, yra nurodytas PAVĮ 2 priedo planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11.5 ir 6.6 papunkčiuose. Atrankos informacijos 12 puslapyje yra nurodyta planuojamos veiklos pajėgumai ir technologijos, kad Bendrovė siekia išplėsti perkraunamų krovinių ir sandėliavimo veiklą bei numato per metus perkrauti apie 200 000 t degiųjų atliekų bei 200 000 t mineralinių medžiagų, o teritorijoje laikinai sandėliuoti apie 10 000 t degiųjų atliekų bei apie 65 000 t mineralinių medžiagų. Atrankos informacijoje taip pat yra nurodyta, kad planuojamų perkrauti ir sandėliuoti birių mineralinių medžiagų nomenklatūra, ženklinimas ir klasifikavimas pateikiami 6-3 lentelėje bei jų saugos duomenų lapai pateikiami Informacijos priede Nr. 4. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus.

5.2. Bendrovė numatė poreikį atlikti ne tik Taršos leidimo priedų, bet ir leidimo specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ pakeitimus, įskaitant planuojamus išmetamų teršalų pokyčius ir naujus taršos šaltinius, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 69 punktu, privalėjo teikti paraišką, neatsižvelgiant į planuojamų pokyčių reikšmingumą aplinkai. Agentūra Paraišką įvertino ne tik pagal jos formą, bet ir turinį. Paraiškos pateikimams atitinka AAĮ 192 straipsnio 8 dalies nuostatą, kadangi Bendrovė, su Paraiška kreipdamasi į Agentūrą, geriausiai žinojo, koks veiklos išplėtimas bus, ir įvertino, kad reikia keisti ne tik Taršos leidimo priedus, bet ir Taršos leidimo specialiąją dalį. Agentūros pozicija, kad Paraiškos pateikimas atitinka AAĮ 192 straipsnio 8 dalies nuostatą, Sprendimo negaliojančiu ar būtinu naikinti nedaro.

5.3. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjo veiklą chemijos pramonei priskyrė nepagrįstai, ir su jo cituojama teismų praktika, kadangi nurodomi sprendimai yra priimti teismų, vadovaujantis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nei yra šiuo atveju. Be to, PAVĮ 2 priedas jau pagal jo pavadinimą ir loginę prasmę turi būti suprantamas taip, kad PAVĮ 2 priede yra išvardintos planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas. Yra akivaizdu, kad pagal PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį veikla – cheminių medžiagų saugojimas (sandėliuose ar aikštelėse), yra netiesiogiai su chemijos pramonės susijusi veikla.

5.4. Mineralai (mineralinės medžiagos) yra cheminės medžiagos, apibrėžiamos kaip neorganinių sudedamųjų dalių, randamų žemės plutoje, derinys, turintis tik jam būdingą cheminę sudėtį, kristalines formas (nuo labai kristališkos iki amorfinės) ir fizines bei chemines savybes.

5.5. Agentūra, vadovaudamasi REACH reglamento nuostatomis, Sprendime teisingai ir aiškiai nurodė bei motyvavo, kodėl geležies silikatas, geležies šlakas, klinkeris, siera, skalda ir smėlis yra mineralinės medžiagos, bei pagrindė, kad jos yra cheminės medžiagos. Bendrovė REACH reglamentą supranta ir interpretuoja neteisingai bei savo naudai.

5.6. Saugodamas viešąjį interesą, atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo planuojamos perkrauti ir sandėliuoti birios mineralinės medžiagos yra cheminės medžiagos REACH reglamento nuostatų prasme ir todėl turi būti taikomos PAVĮ 2 priedo 6.6 papunkčio nuostatos bei reikalaujama, kad Bendrovė naujai (išplėstinei) planuojamai veiklai – sandėliuoti chemines medžiagas – atliktų atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

5.7. Techninė klaida, padaryta nurodant akmens anglies sandėliavimo kiekius, neturėtų būti laikoma maža ar nereikšminga. Agentūra, vertindama Paraišką ir visus pateiktus skaičiavimus bei pagrįsdama savo Sprendimą, vadovavosi Bendrovės pateikta informacija bei medžiaga, vertino ją kaip teisingą ir negalėjo suprasti, kad Paraiškoje yra padaryta techninė klaida ir dėl kurios skaičiavimus reikia suprasti taip, kaip skunde nurodė pareiškėjas. Įvertinęs Paraiškoje pateiktą informaciją, atsakovas Sprendime aiškiai ir argumentuotai nurodė, kodėl šiai naujai veiklai yra reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Vietoje to, kad pareiškėjas Agentūrai pateiktų naują ištaisytą paraišką, jis nusprendė kreiptis į teismą ir, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, skųsti Sprendimą. Būtų neteisinga, nesąžininga ir neteisėta, jeigu Agentūra turėtų priimti Paraišką su tokia technine klaida, kokią teigia padariusi Bendrovė, ir taip ji greičiausiai išvengtų pareigos atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Esant tokiai Paraiškai, kokia buvo pateikta, kitoks Sprendimas negalėjo būti priimtas, o tai, kad pareiškėjas Paraiškoje padarė techninę klaidą, lėmė visas Sprendime nurodytas pastabas, išvadas ir motyvus, todėl yra neteisinga aiškinti, kad dėl techninės klaidos Sprendimas yra iš esmės nepagrįstas.

5.8. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nurodyta teismų praktika visiškai neatitinka faktinių aplinkybių ir neturėtų būti taikoma. Be to, Agentūra, atlikdama savo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nurodytas funkcijas, saugo viešąjį interesą, visuomenės teisę į saugią ir švarią aplinką; ši institucija negali priimti paraiškos su klaida, kad pareiškėjas galėtų didinti krovos ir sandėliavimo kiekius, numatytus Paraiškoje, nepaisant to, kad pati Bendrovė nurodė, jog tai yra klaida. Patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir įpareigojus Agentūrą priimti Paraišką, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ naujai veiklai nereikėtų atrankos vertinimo aplinkai ir ji veiklą galėtų vykdyti be jokių papildomų sąlygų ar apribojimų, o taip būtų pažeista visuomenės teisė į saugią aplinką bei sveikatą.

5.9. Priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi AAĮ 192 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punktais ir, vykdydamas Taisyklių 46 punktą, 46.1 papunktį bei 48 punktą, Sprendimą priėmė atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, todėl Sprendimas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių bei nesuprantamų ir ginčytinų teisinių argumentų neturėtų būti panaikintas; jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Agentūra veikė pagal jai įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

6. Teismo posėdyje atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir akcentavo, kad Agentūra nekliudo tikslinti paraiškas, tačiau negali žinoti, kada pareiškėjas teikia klaidingus duomenis. Be to, atsakovas nevertino Bendrovės, kaip cheminės veiklos subjekto, tiesiog pagal Paraiškos duomenis taikė PAVĮ 6.6 papunktį. Būtent REACH reglamento 3 straipsnis apibrėžia, kas yra cheminės medžiagos. Agentūra vadovaujasi šiuo reglamentu, kuris viską vertina per atsargumo principą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atsakovui pateiktos paraiškos dėl Taršos leidimo pakeitimo nagrinėjimu, ir Agentūros priimtą Sprendimą bei aktualų teisinį reguliavimą, ir, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad Paraiškoje Bendrovė numatė poreikį atlikti ne tik Taršos leidimo priedų, bet ir leidimo specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ pakeitimus, įskaitant planuojamus išmetamų teršalų pokyčius ir naujus taršos šaltinius, todėl, vadovaujantis Taisyklių 69 punktu, tokiu atveju teikiama paraiška, neatsižvelgiant į planuojamų pokyčių reikšmingumą aplinkai. Teismas nurodė, kad Sprendime atsakovas Paraišką įvertino ne tik pagal jos formą, bet ir pagal Paraiškos turinį. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog Paraiškoje nurodytas Bendrovės veiksmas (Paraiškos pateikimas) atitinka AAĮ 192 straipsnio 8 dalies nuostatą, kadangi su Paraiška kreipdamasi į Agentūrą, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ geriausiai žinojo, koks veiklos išplėtimas bus, ir įvertino, kad reikia keisti ne tik Taršos leidimo priedus, bet ir Taršos leidimo specialiąją dalį.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovas jo veiklą nepagrįstai priskyrė chemijos pramonei, ir pažymėjo, kad PAVĮ 2 priede yra išvardintos planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas; pagal šiame priede išdėstytą rūšių sąrašą, viena iš rūšių yra chemijos pramonė ir kurios 6.6 papunktyje yra nurodyta, kas priskiriama prie šios rūšies. Teismas pagrįsta pripažino išvadą, kad tai yra susiję ne tik su tiesiogine chemijos pramonės veikla, bet ir su chemijos pramone netiesiogiai susijusi veikla, kuo užsiima Bendrovė, nepaisant to, kaip nurodė skunde, jog ji nėra saugojamų produktų ir medžiagų savininkė. Iš Paraiškos yra akivaizdu, kad pareiškėjo veikla – birių mineralinių medžiagų, kurios yra klasifikuojamos pagal REACH reglamentą ar pagal REACH reglamento 7 punkto V priedą, mineralui taikoma registravimo prievolės išimtis, sandėliavimas ir atitinka veiklą „cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse), todėl, pagal PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį, ši veikla yra laikytina chemijos pramonės veikla. Atsižvelgiant į tai, pagal PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį, turi būti atliktos PAVĮ nustatytos procedūros. Teismas nurodė, kad Bendrovė atrankos informacijos pateikimą pagrindė PAVĮ 2 priedo 6.6 papunkčio nuostatomis ir kartu pripažino, kad birių medžiagų krovos bei sandėliavimo veiklai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

10. Remdamasis REACH reglamento 1 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 3 straipsnio 1 punkto nuostatomis, teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi šiuo reglamentu. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė pateikė jos numatomų perkrauti ir sandėliuoti mineralinių cheminių medžiagų pavadinimus; pagal jų pavojaus klasifikaciją ir Europos cheminių medžiagų agentūros viešai prieinamą Europos Bendrijos lygiu suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo / ženklinimo inventoriaus duomenų bazę bei cheminių medžiagų gamintojų / importuotojų pateiktų savarankiškų konkrečios cheminės medžiagos pavojingumo įvertinimą nurodytos medžiagos klasifikuojamos kaip pavojingos, taip pat ir mineralai (mineralinės medžiagos) yra cheminės medžiagos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas subjektyviai interpretuoja REACH reglamento nuostatas dėl mineralinių, natūralių ir cheminių medžiagų klasifikavimo bei registravimo, o Agentūra pagrįstai vadovavosi REACH reglamento nuostatomis ir Sprendime aiškiai motyvavo, kodėl geležies silikatas, geležies šlakas, klinkeris, siera, skalda ir smėlis yra cheminės medžiagos, nors ir priskirtinos mineralams (mineralinėms medžiagoms). Teismas nurodė, kad yra akivaizdu, jog didelė dalis iš ketinamų perkrauti bei sandėliuoti cheminių medžiagų yra pavojingos ar gali būti pavojingos žmonių sveikatai ir / ar aplinkos apsaugai, ir sprendė, kad, saugodama viešąjį interesą (visuomenės teisę į saugią ir švarią aplinką), Agentūra padarė teisingą išvadą, jog Bendrovės planuojamos perkrauti ir sandėliuoti birios mineralinės medžiagos yra cheminės medžiagos REACH reglamento nuostatų prasme ir todėl turi būti taikomos PAVĮ 2 priedo 6.6 papunkčio nuostatos bei iš pareiškėjo reikalaujama naujai (išplėstinei) planuojamai veiklai atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

11. Teismas nesutiko su skundo argumentu, kad už Bendrovės galbūt padarytas, jos teigimu, technines, klaidas turėtų būti atsakinga Agentūra, net jeigu tokie duomenys instituciją suklaidino. Sprendimas buvo priimtas pagal tokią informaciją, kokią pateikė pareiškėjas, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei buvo priimtas remiantis teisės normomis. Pagal Paraiškoje pateiktą informaciją, nurodytus medžiagų kiekius ir paskaičiavimus, akmens anglies sandėliavimo kiekio techninė klaida nelaikytina maža ar nereikšminga. Agentūra, vertindama Paraišką ir visus pateiktus skaičiavimus bei pagrįsdama savo Sprendimą, vadovavosi būtent Bendrovės pateikta informacija ir negalėjo jos vertinti kitaip, nei buvo nurodyta patiektuose dokumentuose, bei pagrindė, kodėl naujai veiklai yra reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Gavusi Sprendimą, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ Agentūrai galėjo patiekti ištaisytą paraišką. Teismas ginčo situaciją vertino pagal Paraiškos teikimo ir Sprendimo priėmimo metu šalių turėtą medžiagą bei duomenis, o ne pagal ginčo nagrinėjimo teisme momentu galbūt pasikeitusią situaciją ir pareiškėjo Agentūrai teikiamus kitokius duomenis.

12. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra Sprendime nurodė visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis vadovavosi priimdama Sprendimą, taip pat nurodė jo apskundimo tvarką; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies prasme Sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas, priimant jį, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, Sprendimo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, jį priimant, nebuvo pažeisti viešojo administravimo, teisėtumo ir gero administravimo principai. Teismo nuomone, Sprendimas iš esmės atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, tiek ir kitus ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus; priimant Sprendimą, buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir principų.

13. Teismas pažymėjo, kad atmetus pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą, jis neturi teisės į patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Bendrovė taip pat prašo jai priteisti patirtas teismo išlaidas.

15. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja įsiteisėjusiems ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią byloje turintiems teismo sprendimams, kuriuose buvo konstatuota, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ neveikia chemijos pramonėje, o natūralios mineralinės medžiagos nėra cheminės medžiagos pagal PAVĮ. Pareiškėjas teigia, kad tiek atsakovo, tiek teismo sprendimais yra nepagrįstai ribojama jo ūkinė veikla. Bendrovė akcentuoja, kad teismas sprendė, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra privaloma dėl jos po Sprendimo priėmimo atliktų veiksmų ir Agentūrai pateiktos informacijos, nors tokia prievolė privalo ir gali būti kildinama išimtinai iš įstatymo reikalavimo. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pažymi, kad teismas sprendimą motyvavo dokumentais (įrodymais), sukurtais po skundžiamo sprendimo priėmimo ir kurių nebuvo skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Be to, teismas rėmėsi išimtinai atsakovo motyvais, ignoruodamas ir nepateikdamas motyvų dėl pareiškėjo skundo argumentų. Bendrovės nuomone, prieš priimdama Sprendimą, Agentūra privalėjo į ją kreiptis ir prašyti patikslinti Paraiškos duomenis.

16. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

17. Atsakovas visiškai nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir jame nurodytais teisiniais argumentais, motyvais bei reikalavimais ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris, jo nuomone, yra teisėtas, pagrįstas ir turėtų būti paliktas galioti. Agentūra teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei proceso teisės normų nepažeidė.

IV. 18. Atsižvelgusi į tai, kad buvo gautas atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prašymas ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 791 straipsnio nuostatomis, 2024 m. sausio 17 d. nutartimi ginčą perdavė spręsti teisminės mediacijos būdu.

19. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. gegužės 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2024 m. gegužės 13 d. pareiškėjo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kurią bylos šalys prašo patvirtinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Agentūros 2022 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-7986 „Nepriimti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paraiškos taršos leidimui Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 pakeisti“ pagrįstumo ir teisėtumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė. Pareiškėjas dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo padavė apeliacinį skundą.

21. Apeliacine tvarka nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2024 m. gegužės 13 d. bylos šalių sudaryta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti. Taikos sutartyje, be kita ko, yra nurodyta, jog atsakovas pagal pareiškėjo prašymą patikslinti taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 sąlygas, 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (30-3)-A4E-5575 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 sąlygų peržiūros ir leidimo sąlygų tikslinimo“ patikslino Taršos leidimą, o Agentūrai patikslinus Taršos leidimą, pareiškėjo paraiška Taršos leidimui pakeisti, pateikta kartu su jo 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. s-22-78 „Dėl taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 keitimo“, bei šios paraiškos pagrindu priimtas Sprendimas neteko prasmės.

22. Teisė sudaryti taikos sutartį administraciniame procese yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

23. Įvertinus 2024 m. gegužės 13 d. taikos sutarties turinį, matyti, kad šia sutartimi bylos šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą, šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Vertinant šios taikos sutarties turinį, nebuvo nustatyta, kad jos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

24. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija patvirtina 2024 m. gegužės 13 d. taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimas panaikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

25. Pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, nors turėjo būti sumokėta 22,5 Eur (Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str. 1 ir 3 d.), o už apeliacinį skundą sumokėjo 12 Eur, nors turėjo būti sumokėta 11,25 Eur (Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str. 2 ir 3 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą, todėl pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (1,25 Eur) grąžintina Bendrovei. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 str. 3 d.).

26. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ grąžinama pusė jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 16,88 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Šalys) 2024 m. gegužės 13 d. sudarytą šią taikos sutartį (toliau – ir Sutartis):

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiima paraišką Taršos leidimui pakeisti, pateiktą su pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. s-22-78 „Dėl taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 keitimo“.

2. Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (30.3)-A4E-7986 „Nepriimti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paraiškos taršos leidimui Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 pakeisti“ pripažįstamas netekusiu galios.

3. Pasirašydamos Sutartį, Šalys pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad Sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; Sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią bei interesus, Šalių yra tinkamai suprastos; Šalys turi visus įgaliojimus, leidimus, sutikimus ir kitus reikiamus dokumentus Sutarčiai pasirašyti bei joje numatytiems įsipareigojimams vykdyti; Sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas.

4. Šalys susitaria, kad kiekviena iš Šalių apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos. Teismo išlaidas, joms esant, padengia pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ naudai bus grąžinta 50 procentų jo sumokėto žyminio mokesčio sumos.

6. Šalys susitaria, kad, jeigu bet kuri iš Šalių nevykdo, netinkamai vykdo ar kitaip pažeidžia Sutartį, kaltoji Šalis turės atlyginti visus kitos Šalies patirtus nuostolius.

7. Šalys patvirtina, kad, įvykdžius Sutarties sąlygas, viena kitai neturės ir nereikš jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų bei neinicijuos jokių teisminių ar neteisminių procesų, susijusių su šia administracine byla ir joje nagrinėtu ginču ir (ar) šia Sutartimi, bei šį ginčą laikys visiškai išspręstu.

8. Sutartis sudaryta ir turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę. Bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš Sutarties ar susiję su ja, yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

9. Šalys patvirtina, kad Sutartis sudaroma laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų ir apribojimų.

10. Šalims yra žinomos Sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51, 103 ir 104 straipsniuose, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnį teismo patvirtinta Sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu.

11. Sutartis įsigalioja ir privalo būti vykdoma nuo teismo nutarties, patvirtinančios Sutartį, įsiteisėjimo momento.

12. Sutartis sudaroma trimis egzemplioriais, kurių vieną atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikia teismui, o kiti lieka Šalims. Tuo atveju, jeigu Sutartis pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu, sudaromas vienas Sutarties egzempliorius.

13. Šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, prašo teismo patvirtinti šią Sutartį rašytinio proceso tvarka ir administracinę bylą nutraukti.

14. Šalys susitaria, kad Sutartį teismui patvirtinti pateiks Aplinkos apsaugos agentūra.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ žyminio mokesčio permoką – 1,25 Eur (vieną eurą ir dvidešimt penkis centus), bei 16,88 Eur (šešiolika eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė