2023-03-01 Nr. AB-4700-3-62-3-00135-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-250-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00135-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą. Pareiškėjas yra dirbantis, todėl duše maudydavosi kiekvieną dieną. Bendrame duše tarp kabinų nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes jis turi kūno negalią, dėl to patirdavo replikų. Pareiškėjo netenkino tai, kai nesant pertvarų tarp dušo kabinų jis turėjo maudytis ir stebėti šalia jo buvusius kitus nuogus vyrus. Dėl to kreipėsi į pareigūnus, kurie patardavo kentėti ir tylėti, tačiau tokiais atsakymais buvo žeminamas ir verčiamas kentėti. Pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės nuteistųjų dušinėse įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pareiškėjas raštu ginčo laikotarpiu skundų dėl netinkamų sąlygų neteikė. Pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. privatumo pažeidimo nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo trečiajame sektoriuje 2 būryje 11 gyvenamojoje patalpoje. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigė, jog bendrojo naudojimo dušuose nėra pertvarų ar dušo kabinų. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo.

Teismas sutiko, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Tai patvirtina atsakovo atstovo 2022 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 87-49, iš kurios matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. nesikreipė į trečiame sektoriuje esančius psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu.

Asmuo buvo užrašytas konsultacijai, tačiau neatėjo nurodytu metu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turi kūno negalią, dėl to patirdavo replikų. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašo nustatyta, kad jokia negalia (fizinė ar protinė) pareiškėjui nėra nustatyta, pareiškėjas skundėsi tik negalėjimu valgyti ir svorio kritimu, nes neturi daugelio dantų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I1-446-279/2021 pareiškėjas nieko nenurodė ir neužsiminė apie savo negalią nagrinėjant analogišką bylą tik už kitą laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jog privatumas nebuvo užtikrintas kiekvieną dieną, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, bendrą šalies ekonominę situaciją, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., atlyginimo.

11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas tuo, kad jam nepagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeistas jo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

15. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu) ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, byloje nesant duomenų, jog dėl minėto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, įvertinusi, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

17. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, jam būtų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui J. M. (J. M.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizacijos), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys