A-552-2738-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -2738/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00026-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui D. Č.,

atsakovo atstovei G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti televizorių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Č. skundu (I t., b. l. 4-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pataisos namai) direktoriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. P-433 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jis buvo pripažintas 2011 m. vasario 22 d. padaręs tarnybinį pažeidimą; 2) įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją grąžinti iš jo paimtą televizorių „Kenstar“ Nr. 61050810500111407.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu buvo nepagrįstai nustatyta, jog 2011 m. vasario 22 d. jis paėmė į laisvę paleisto bausmę atlikusio nuteistojo R. S. prie Pataisos namų paliktą televizorių, siekdamas naudos, pasinaudodamas tarnybine padėtimi. 2011 m vasario 22 d. nuteistasis R. S. buvo išleistas į laisvę pasibaigus jo laisvės atėmimo bausmei. Kadangi privalo dalyvauti išleidžiant nuteistąjį į laisvę (taip nurodyta pareigybės aprašyme), išėjo su R. S. kartu iš pataisos namų, nes šis teigė nežinantis, kaip jam rasti buhalteriją.

Už Kontrolės ir praleidimo posto Nr. 1 vartų R. S., pamatęs jo laukiančius artimuosius, nusikeikdamas pasakė, kad ketina televizorių išmesti. Tai išgirdęs ir supratęs, pareiškėjas pasakė pastarajam, kad nemestų televizoriaus, o padėtų šalia čia pat esančios šiukšlių dėžės ir parodė gestu jos pusėn. R. S. padėjo televizorių ant greta esančio suolelio, juo atsikratydamas kaip nereikalingo daikto. Po to, kai nuteistasis su savo artimaisiais išvažiavo, pareiškėjas paėmė televizorių ir tokiu būdu įgijo į jį nuosavybės teisę remdamasis Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 5 punkto, 4.57 straipsnio 3 punkto, 4.58 straipsnio 4 punkto nuostatomis, pasisavindamas bešeimininkį daiktą.

Tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad jis televizorių iš R. S. gavo kaip dovaną. Pažymėjo, jog jo santykiai su R. S. iki pastarojo išleidimo į laisvę buvo tarnybiniai, o po nuteistojo išleidimo į laisvę – normalūs žmogiški, nes tarnybiniai ryšiai, išleidus nuteistąjį į laisvę, nutrūko. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, jog rašytoje R. S. charakteristikoje šis asmuo buvo charakterizuojamas kaip netinkamai atlikęs bausmę, niekada nebuvo teiktas skatinti. Būdamas būrio viršininkas, pareiškėjas netaikė jokių lengvatų R.

S., todėl šis neturėjo jokio motyvo ar tikslo atsidėkoti dovana. Pareiškėjas nurodė, jog nepagrįstai kaltinamas be leidimo išėjęs iš Pataisos namų ir pažeidęs Pataisos namų direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. V-101 3 punktą, kadangi juo remiantis, išleidžiant nuteistuosius į laisvę leidimą išeiti per Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 1 (toliau – ir KPP) gali duoti direktoriaus budintysis padėjėjas. Įvykio dieną dirbęs direktoriaus budintysis padėjėjas R. O. neprieštaravo pareiškėjo išėjimui per KPP Nr.1, nes priešingu atveju, jis paprasčiausiai būtų buvęs neišleistas pro elektromagnetu valdomus pataisos namų vartus.

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl šio įvykio kiti pareigūnai nebuvo nubausti tarnybine tvarka, o tai reiškia, kad jo išleidimas už Pataisos namų teritorijos buvo teisėtas

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo D. Č. skundą (I t., b. l. 29-37) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Pataisos namų direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-228 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), atliko tyrimą dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. Č., pažeisdamas Pataisos namų direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtintas Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisykles (toliau –ir Taisyklės), neturėdamas tikslo vykdyti jokios kitos jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, 2011 m. vasario 22 d. išėjo iš pataisos namų 11.30 val. kartu su išleistu į laisvę nuteistuoju, gavo dovaną, ją priėmė, t. y. atlikdamas tarnybines pareigas siekė naudos sau. Komisijos išvada pagrįsta tarnybinio tyrimo metu nustatytais faktais ir surinktais įrodymais, kurie patvirtina, jog D. Č. vilkėdamas tarnybinę uniformą ir eidamas valstybės tarnautojo pareigas, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, išėjo iš pataisos namų ir paėmė R. S. televizorių. Kadangi R. S. nurodė, jog televizorių D. Č. atidavė iš draugiškumo, todėl atmestina D. Č. versija, neva jis paėmė televizorių, kuriuo atsikratė R. S. ir tokiu būdu įgijo į jį nuosavybės teisę, pasisavindamas kaip bešeimininkį turtą. D. Č. versija, jog jis įgijo bešeimininkį turtą būtų tikėtina, jei jis būtų televizorių radęs. Tarnybinio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys įrodo, jog D. Č. sąmoningai siekė savanaudiškų tikslų. Toks pareiškėjo elgesys diskredituoja bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas. Pažymėjo, jog pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nuspręsta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, tačiau Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, kurios renkamojo organo narys yra pareiškėjas, atsisakius duoti sutikimą skirti nuobaudą, kol atsisakymas buvo ginčijamas teisme, pasibaigė Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl tarnybinė nuobauda buvo neskirta, tačiau ginčijamu įsakymu pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu (I t., b. l. 181-186) pareiškėjo D. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad skundžiamu įsakymu pripažinta, jog pareiškėjas 2011 m. vasario 22 d. padarė tarnybinį pažeidimą, pažeisdamas: 1) Tarnybos Kalėjimų departamente statuto (toliau – ir Statutas 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 6 punktą; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.3.1, 3.3.5, 3.4.1, 3.4.2 ir 6 punktus; 3) Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių, patvirtintų Pataisos namų direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101 „Dėl Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių patvirtinimo“, 3 punktą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojančio teisės akto – Taisyklių 3 punktas nustatė, jog visi pareigūnai, kuriems būtina nenumatytu laiku išeiti iš pataisos namų teritorijos, turi gauti valdybos viršininko arba skyriaus viršininko leidimą. Išleidžiant nuteistuosius į laisvę leidimą išeiti per KPP Nr.1 gali duoti direktoriaus budintysis padėjėjas. Budinčios pamainos pareigūnai per KPP Nr. 1 išleidžiami be atskiro leidimo tik pietų pertraukos metu, po darbo (Taisyklių 2 p., 6 p.). Esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas gali būti išleistas iš pataisos namų žodiniu valdybos viršininko arba skyriaus viršininko nurodymu. Apie tokį pareigūno išėjimą iš pataisos namų KPP Nr.1 pareigūnas atžymi specialiame žurnale (Taisyklių 5 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai be leidimų iš pataisos namų išleidžiami nuo 13.45 iki 16.00 val. (Taisyklių 11 p.). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, jog pareiškėjas per KPP Nr.1 išėjo lydėdamas nuteistąjį R. S. 11.30 val. , taigi išeidamas iš pataisos namų teritorijos tokiu metu pagal Taisykles privalėjo gauti valdybos viršininko, skyriaus viršininko arba direktoriaus budinčio padėjėjo leidimą.

Teismas nurodė, kad Pirmosios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-28, 7.32 punkte nurodyta, jog būrio viršininkas darbo dieną dalyvauja savo būrio nuteistojo išleidime į laisvę, tačiau detaliai jo veiksmai, išleidžiant nuteistąjį į laisvę, nenurodyti. Pagal Taisyklių 33 punktą, būrio viršininkui, jeigu jis tuo metu dirba, nustatyta pareiga pristatyti jo žinioje esantį paleidžiamą nuteistąjį į budėtojų dalį. Tolimesnius veiksmus nuteistąjį išleidžiant į laisvę (nustatyti paleidžiamo asmens tapatybę, jį identifikuoti, sutikrinti pastarojo dokumentus) pagal minėto akto nuostatas pavesta atlikti įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui kartu su įskaitos darbuotoju bei Kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui (Taisyklių 34 punktas). Paleistą asmenį palydėti į pataisos įstaigos administracinį pastatą, kuriame paleistajam įteikiami likę asmens byloje jam priklausantys dokumentai, pagal Taisyklių 35 punktą turi pareigą įskaitos tarnybos darbuotojas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog ši funkcija buvo priskirta atlikti įskaitos tarnybos darbuotojai, teismo posėdžio metu patvirtino apklausta liudytoja D. A., įvykio dieną ėjusi šias pareigas. Todėl padarė išvadą, kad praeiti per KPP Nr.1 ir lydėti nuteistąjį iki administracinio pastato pareiškėjui pagal pareigas nepriklausė. Konstatavo, jog atlikdamas šiuos veiksmus, jis peržengė savo kompetencijos ribas, todėl ginčijamu įsakymu buvo pagrįstai pripažinta, jog 2011 m. vasario 22 d. pareiškėjas pažeidė Taisyklių 3 punktą.

Teismas vertino, kad palydėdamas R. S. iki administracinio pastato, kuris yra maždaug už 1 km ribų nuo pataisos namų teritorijos, parodydamas nuteistajam, kur padėti televizorių, kurį išėjus nuteistajam į laisvę, paėmė savo žinion, pareiškėjas, vykdydamas būrio viršininko pareigas, ne tik pažeidė Taisyklių 3 punktą, bet šiais veiksmais parodydamas išskirtinį dėmesį vienam nuteistajam, išskirdamas jį iš kitų, kartu paimdamas nuteistojo paliktą televizorių nuo tos vietos, į kurią jis pats nurodė jį padėti, sudarė pagrindą tiek bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, tiek nuteistiesiems manyti, buvus tarp jo ir išleidžiamo pareigūno netarnybinio pobūdžio ryšių, t. y., jo elgesys sukėlė abejonių bausmių vykdymo sistemos pareigūnų reputacija, prisidėjo prie visuomenės pagarbos bei pasitikėjimo tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu sumažėjimo, todėl tarnybinio tyrimo metu buvo pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 3.3.1, 3.4.1, 3.4.2, 6 punktų reikalavimus.

Tačiau teismas pažymėjo, kad jo vertinimu byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas būtų padaręs tarnybinį pažeidimą, numatytą Statuto 21 straipsnio 6 punkte, draudžiantį pareigūnams gauti dovanų, išskyrus vardines dovanas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kai tai susiję su pareigūno tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis bei Etikos taisyklių 3.3.5 punkte, kuris numato, jog pareigūnas turi būti nepaperkamas, nepriimti tiesiogiai ar per tarpininkus dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, įvairių lengvatų ar nuolaidų, kurios būtų susijusios su tarnyba. Pažymėjo, kad prielaidomis, spėjimais, abejonėmis negali būti grindžiamas tarnybinio pažeidimo faktas, o R. S. paaiškinimuose yra aiškiai nurodęs, jog televizorių dar prieš išeinant į laisvę buvo apsisprendęs palikti įkalinimo įstaigoje, nes šis daiktas jam nebuvo reikalingas, tai patvirtino ir jo motina T. S.. Kadangi byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybines pareigas iš nuteistojo R. S. televizorių gavo kaip dovaną, siekdamas naudos sau, atsakovas priimdamas sprendimą, neatliko objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl teismas pareiškėjo skundą dėl minėtų aplinkybių pripažino pagrįstu, iš dalies tenkinant ir panaikinant 2011 m. gruodžio 27 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. P-433 dalį, kuria pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, numatytą Statuto 21 straipsnio 6 punkte bei Etikos taisyklių 3.3.5 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kad R. S. buvo apsisprendęs išeidamas į laisvę televizorių palikti įkalinimo įstaigoje, tačiau vietą, kurioje televizorius buvo paliktas, iš esmės lėmė paties pareiškėjo veiksmai, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais, būdamas pareigūnu, įtakojo R. S. apsisprendimą dėl daikto likimo, todėl nesutiko su pareiškėjo išdėstyta pozicija dėl minėto daikto teisėto įgijimo.

III. Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 192-195), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl likusios Įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo gražinti jam televizorių „Kenstar“. Pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, juos papildęs tuo, kad :

1. Teismas pripažino, kad nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jog pareiškėjas padarė pažeidimą – gavęs dovaną, susijusią su tarnyba. Pažymi, kad jis R. S. palydėjo iki administracinio pastato šiam prašant, pagal nusistovėjusią praktiką ir vadovaudamasis Etikos taisyklių 3.8.2 punkto nuostata. Atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinis tyrimas pradėtas tik dėl neteisėto dovanos gavimo fakto, o teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodytas jo nepagrįstumas. Tačiau kaltinimai pažeidus Etikos taisyklių reikalavimus liko, nors jie susiję būtent su kaltinimu neteisėtai gavus dovaną, kuris paties teismo buvo panaikintas. Todėl neabejotinai turėjo būti panaikinti ir kiti kaltinimai pažeidus Etikos taisykles.

2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 3 punkto reikalavimą, kadangi direktoriaus budintysis padėjėjas R. O. 2011 m. balandžio 7 d. rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad prieštaravo pareiškėjo išėjimui, o teismo posėdyje teigė, kad leidimo nedavė, bet taip pat negalėjo nurodyti, kad prieštaravo pareiškėjo išėjimui ar liepė KPP Nr. 1. viršininkui B. K. neatidaryti vartų. Atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 3 punkto nuostata netaikoma Įskaitos skyriaus darbuotojams. Teismas neatsižvelgė į išleidimo technines aplinkybes, t.y. tai, kad išeiti pro šliuzo tipo pataisos namų gyvenamosios zonos vartus, jeigu nesi išleidžiamas niekaip neįmanoma - niekada neatidaromos dvi durys iš karto, vienas praėjus, jos uždaromos praėjusiajam už nugaros ir tik tada atidaromos priekyje esančios, todėl teiginys, kad pareiškėjas išėjo pats, pasinaudojęs tarnybine padėtimi, neatitinka tikrovės.

3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą grąžinti iš jo neteisėtai paimtą R. S. prie pataisos namų paliktą televizorių. Mano, kad teismas šiuo atveju turėjo taikyti Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 4 punkto nuostatą, jog kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Be to, R. S. ne vieną kartą apklausiamas raštu patvirtino, kad televizorių prie pataisos namų paliko, nurodydamas, kad jis jam nebereikalingas ir tokiu būdu teisių į jį atsisakė. Nesutinka su teismo išvada, kad vietą, kurioje televizoriaus savininkas paliko savo daiktą iš esmės lėmė pareiškėjo veiksmai. Tai neatitinka tikrovės, kadangi R. S. ketino mesti savo daiktą ir sudaužyti čia pat juo atsikratydamas, tuo tarpu pareiškėjas jį tokiu būdu sudrausmino.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-5) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, praeiti pro KPP Nr.1 ir lydėti nuteistąjį iki administracinio pastato pareiškėjui pagal pareigas nepriklausė ir tokiu būdu jis peržengė savo kompetencijos ribas. D. Č. yra statutinis pareigūnas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas, todėl savo veikloje turi pareigą veikti, taip, kaip numato teisės aktai. Atsižvelgiant į teismų praktiką aiškinant viešojo administravimo subjektų funkcijų atlikimą vadovaujantis įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais, Etikos taisyklių 3.8.2 punkto nuostata: „Būti tolerantiškas ir paslaugu, pagarbiai elgtis su bausmių vykdymo sistemos pareigūnais, kitais darbuotojais, suimtaisiais, nuteistaisiais ir kitais asmenimis“ tiek nagrinėjamoje, tiek ir panašiose situacijose, negali būti aiškinama taip, kaip ją bando aiškinti apeliantas.

2. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas gilinosi į išleidimo technines galimybes, tačiau padarė išvadą, kad D. Č. išėjo be leidimo, nes tokio leidimo jis nebuvo gavęs. O tai, kad kitų pareigūnų atžvilgiu nebuvo atliekamas tarnybinis tyrimas dėl jo išėjimo iš pataisos namų teritorijos be leidimo, nepaneigia pareiškėjo tarnybinio pažeidimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo įsakymo, kuriuo statutinis pareigūnas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas teigia, kad jokio nusižengimo nepadarė, tik teisėtai paėmė daiktą, kurio savininkas atsisakė. Atsakovas, kurio poziciją iš esmės palaikė ir pirmosios instancijos teismas, mano, jog D. Č. neteisėtai išėjo iš Pataisos namų teritorijos, pasisavino buvusio nuteistojo televizorių ir tuo pažeidė Etikos taisykles.

Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad D. Č. yra Pataisos namų pirmosios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas – statutinis pareigūnas. Jis 2011 m. vasario 22 d. dalyvavo išleidžiant į laisvę jam priskirto būrio nuteistąjį, kartu su juo apie 11 val. 30 min. per KPP Nr.1 išėjo iš Pataisos namų teritorijos, nurodė nuteistajam, kur palikti pastarojo atliekant bausmę turėtą asmeninį televizorių, o nuteistajam su giminaičiais išvažiavus, televizorių pasiėmė sau.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių 3 punktą, nes be įgalioto pareigūno leidimo Taisyklėse nenustatytu laiku išėjo iš Pataisos namų teritorijos, nesant tam tarnybinio būtinumo. Pareiškėjo nurodytas motyvas, kad nuteistasis prašęs parodyti, kur yra buhalterija, vertintinas kaip jo gynybos būdas, juolab, kad R. S. asmeninėje sąskaitoje pinigų neturėjo, Pataisos namams skolingas nebuvo, prašymo pašalpai gauti taip pat nebuvo parašęs, į buhalteriją po paleidimo užėjęs nebuvo. Analizuojant pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei Taisyklėse nustatytą nuteistojo paleidimo procedūrą, matyti, kad D. Č., nagrinėjamu atveju išeidamas iš Pataisos namų teritorijos nevykdė jokios teisėtos ir būtinos tarnybos veiklos ir viršijo savo kompetenciją. Šio tarnybinio nusižengimo vertinimui neturi teisinės reikšmės ir tas faktas, kad kiti Pataisos namų pareigūnai nebuvo nubausti už neteisėtą pareiškėjo išleidimą per KPP Nr.1.

Etikos taisyklės reikalauja, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai savo veikloje laikytųsi inter alia nesavanaudiškumo ir padorumo principų : atlikdami pareigas, teiktų prioritetą visuomenės interesams, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengtų viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto; saugotų nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikytų nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas; laikytųsi duotos pareigūno priesaikos, elgtųsi sąžiningai. Be to, Etikos taisyklių 6 punktas numato, kad pareigūnas tarnybos ir ne tarnybos metu viešumoje privalo laikytis visuotinai pripažintų moralės normų, etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu.

Kaip matyti iš byloje esančios D. Č. duotos pareigūno priesaikos teksto, jis yra prisiekęs dorai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų departamento pareigūno vardui. (b.l.104)

Taigi D. Č., išskirtinai palydėjęs atlikusį bausmę nuteistąjį už Pataisos namų teritorijos ribų, įtakodamas nuteistojo veiksmus su jo asmeniniu turtu bei po to pasisavinęs nuteistojo paliktą televizorių, sudarė pagrindą kitiems asmenims manyti, kad tarp jo ir nuteistojo buvo susiklostę netarnybinio pobūdžio ryšiai, už kuriuos yra materialiai atsilyginama. Toks pareiškėjo elgesys kenkė bausmių vykdymo sistemos reputacijai bei geram Kalėjimų departamento pareigūno vardui, sudarė viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybę.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Etikos taisyklių 3.3.1, 3.4.1, 3.4.2, 6 punktų reikalavimus.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad Pataisos namų administracija neatsisako grąžinti pareiškėjui televizorių „Kenstar“, kai bus baigti teisminiai ginčai. Šis televizorius nėra įtrauktas į Pataisos namų inventoriaus sąrašą ar perduotas trečiajam asmeniui, o jo nuosavybės klausimas nėra nagrinėtinas administraciniame teisme, bet spręstinas civilinio proceso tvarka pagal Civilinio kodekso normas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį pareiškėjo reikalavimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius