ca1dbf77-d49f-425c-950f-a31cb73b4bf8 · Lietuvos apeliacinis teismas

           Civilinė byla Nr. eA2-2-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00069-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A.

B. praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 pagal A. B. praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 pagal pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės D. B. ir Å iaurės A. K. R. L. Å . teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimÄ byloje Nr. NJ13C00159 dėl nepilnamečio vaiko globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. n u s t a t ė:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje 2T-88/2014 tenkino pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ ir pripažino vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės D. B. ir Å iaurės A. K. R. L. Å . teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimÄ byloje Nr. NJ13C00159, kuriuo nepilnamečio V. B., gimusio 2007 m. sausio 11 d., gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. B., tėvui leista iÅ¡vežti vaikÄ V. B. iÅ¡ Anglijos ir Velso jurisdikcijos nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina A.

B. tvarka.Suinteresuotas asmuo A. B., nesutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, pateikė praÅ¡ymÄ dėl jos peržiÅ«rėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, peržiÅ«rėjusi minėtÄ teismo nutartį, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 nutarė teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 palikti nepakeistÄ , pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės D.

B. ir Å iaurės A. K. R. L. Å . teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimÄ byloje Nr. NJ13C00159. 2015 m. vasario 17 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje Nr. 2T-92/2014. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1-381/2015 atsisakė priimti suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. vasario 24 d. bei 2015 m. vasario 27 d. pateiktus dokumentus. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi ginčas iÅ¡ esmės nebuvo spręstas, o atlikti tik formalÅ«s procesiniai veiksmai, bÅ«tini įvertinti, ar nėra Europos SÄ jungos valstybės narės teismo priimto sprendimo dėl tėvų pareigų nepripažino Lietuvos Respublikoje pagrindų, todėl proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 nėra galimas. 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. liepos 27 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. suinteresuotas asmuo A.

B. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinius praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014. Nurodytus suinteresuoto asmens praÅ¡ymus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2-180/2015, 2015 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3-157/2015, 2016 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1-407/2016 taip pat buvo atsisakyta priimti.Suinteresuotas asmuo A. B. 2016 m. vasario 24 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui dar vienÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014.

Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009, ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-216-254/2012, padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida, kadangi minėtuose teismo sprendimuose buvo nuslėptos reikÅ¡mingos aplinkybės apie vaiko tėvo A. B. paveldėtÄ progresuojančiÄ psichikos ligÄ â€“ Å¡izofrenijÄ , neveiksnumÄ , negalėjimÄ valdyti savo veiksmų, pavojingų nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei, vaiko tėvo atžvilgiu pareikÅ¡tus įtarimus dėl nepilnamečio vaiko seksualinio prievartavimo, taip pat realius grasinimus vaikui.

Priimant Å¡iuos teismo sprendimus, nebuvo atsižvelgta į tai, kad iki vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu nepilnamečiu vaiku visÄ laikÄ rÅ«pinosi jo mama, kuri yra iÅ¡silavinusi bei sugeba tinkamai užtikrinti jo poreikius, kad vaikui pradėjus gyventi su tėvu pas jį atsirado specialieji poreikiai, kurių nebuvo vaikui gyvenant su motina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Kauno m. VTAS) vedėja 2014 m. rugsėjo 23 d. suklastojo pažymÄ , pateiktÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Suinteresuoto asmens teigimu, Kauno m. VTAS bylos nagrinėjimo metu buvo Å¡aliÅ¡kas – teikė teismui melagingus, suinteresuotÄ asmenį A. B. ir jos Å¡eimÄ Å¡meižiančius duomenis, nepagrįstai neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka. Nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo metu suinteresuotam asmeniui A. B. nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybÄ , atliktų ekspertizių aktai buvo suklastoti ekspertams faktiÅ¡kai nebendravus su tiriamu asmeniu. Vykstant teisminiam procesui Jungtinės D.

B. teisme vaiko motinai nebuvo užtikrinta teisė į vertėjÄ , tinkamÄ atstovavimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 priėmė už akių, laiku nepateikęs suinteresuotam asmeniui A. B. susipažinti Kauno m. VTAS ir A. B. atsiliepimų. 2016 m. vasario 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡ymas kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, kÄ reiÅ¡kia gydytojo pažyma su 25 proc. nepilnamečio vaiko sveikatos įvertinimu, taip pat iÅ¡reikalauti iÅ¡ visų Lietuvos psichiatrinių ligoninių duomenis apie vaiko tėvÄ A.

B., skirti vaiko tėvui teismo psichiatrijos ekspertizę, suimti jį. 2016 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuoto asmens A. B. ne tik teismui, bet ir kitoms valstybės įstaigoms ir institucijoms, Lietuvos Respublikos Seimo nariams adresuotas pranešimas apie tai, kad Lietuvos Respublikos teismai ir Kauno m. VTAS veikia priešingai nepilnamečio vaiko V. B. interesams, bylų nagrinėjimo metu vadovaujasi suklastotomis pažymomis, ignoruoja esmines aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko tėvas A. B. serga paveldėta progresuojančia psichikos liga – šizofrenija, yra neveiksnus, todėl negali valdyti savo veiksmų ir tinkamai pasirūpinti vaiku, vaikui gyvenant su tėvu keliama reali grėsmė jo gyvybei ir sveikatai.2016 m. kovo 17 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gauti suinteresuoto asmens A. B. papildomi paaiÅ¡kinimai dėl galimai nepilnamečiui vaikui V. B. daromos žalos, jam gyvenant su tėvu. PareiÅ¡kėjas A. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija. Suinteresuotas asmuo A. B. ne pirmÄ kartÄ kreipiasi į teismÄ su nepagrįstu praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, tokiais savo veiksmais piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, kas sudaro pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl baudos jai skyrimo CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka.

Taip pat, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens A. B. elgesį sistemingai ir nepagrįstai teikiant teismui tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl galimybės perduoti bylos medžiagÄ prokuratÅ«rai, kad pastaroji, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , galėtų kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl suinteresuoto asmens A. B. veiksnumo apribojimo (CK 2.10 straipsnis).Kauno m. VTAS Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame praneÅ¡ime nurodė, kad kreipėsi į UAB „Bendrosios medicinos praktika“ medikus dėl informacijos apie nepilnamečio V.

B. sveikatÄ pateikimo. Medikai paaiÅ¡kino, kad vaiko fizinė raida vertinama naudojant procentilinį metodÄ , vaiko svoris ir Å«gis atitiko 25 procentilę. Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvoje tokio amžiaus grupėje yra apie 75 proc. vaikų, kurie yra galimai didesnio Å«gio ir svorio bei 25 proc. vaikų, kurių Å«gis ir svoris yra mažesnis nei V. B.. Fizinės raidos vertinimas procentiliniu metodu neturi nieko bendro su vaiko fizine sveikata.2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti suinteresuoto asmens A.

B. atsikirtimai į pareiÅ¡kėjo A. B. atsiliepimÄ bei prie jo pridėti nauji įrodymai. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, k o n s t a t u o j a: Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo 2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliaciniam teisme gauti suinteresuoto asmens A. B. atsikirtimai į pareiÅ¡kėjo A. B. atsiliepimÄ bei prie jo pridėti nauji įrodymai (vaiko V.

B. sveikatos pažymėjimas, 2015 m. balandžio 15 d. psichiatro konsultacija, pareiÅ¡kėjo A. B. 2010 metais raÅ¡yti skundai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl A. B. nusikalstamų veikų, jo 2012 metais Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje užduoti klausimai teismo psichiatrijos ekspertizės ekspertams dėl A. B. psichikos sveikatos bÅ«klės, 2012 m. sausio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie A. B. socialinio tinklo paskyroje internete paskelbtÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ ).

Jokių naujų esminių aplinkybių, galinčių turėti teisinės reikÅ¡mės suinteresuotojo asmens praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo byloje, Å¡iuose atsikirtimuose nenurodyta. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog naujų įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , todėl jie prijungiami prie bylos (CPK 42, 181, 245 straipsniai, 369 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos nagrinėjimo procesinės formos Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimÄ nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija mutatis mutandis pagal atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.

Atskirieji skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai juos nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kuria nutarė teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 palikti nepakeistÄ , priėmė iÅ¡nagrinėjusi bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo byloje, kuri nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat yra nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nenustatė. ReikÅ¡mingas suinteresuoto asmens praÅ¡yme keliamas aplinkybes, susijusias su pagrindu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje, yra galimybė įvertinti ir nustatyti bylÄ iÅ¡nagrinėjus raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Todėl suinteresuoto asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka netenkinamas. Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir tikslų CPK 812 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus) byloje galima procesÄ atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sÄ lygų yra suformuota ir aiÅ¡ki. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).

Taigi atnaujinti procesÄ byloje galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismų praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės virÅ¡enybės principas įtvirtintas kaip bendro KonvencijÄ taikančių Å¡alių paveldo dalis. Vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas.

Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v.

Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Dėl praÅ¡ymų atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje nagrinėjimo tvarkos CPK 370 straipsnyje reglamentuota praÅ¡ymų atnaujinti procesÄ nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliÅ¡kumas bei turinys. PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimas susideda iÅ¡ trijų savarankiÅ¡kų stadijų: pirma, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimo sprendimas, antra, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimas, trečia, bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimas.

Taigi, visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi iÅ¡spręsti praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimÄ . PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimas sprendžiamas pagal proceso taisykles, analogiÅ¡kas reglamentuojančioms ieÅ¡kinio priėmimÄ , raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ teismas patikrina, ar praÅ¡ymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo procesines priemones.

Teismas atsisako priimti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose iÅ¡vardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo praÅ¡ymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta. Kita praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo stadija – praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimas teismo posėdyje. Å i proceso atnaujinimo stadija ir jos metu teismo atliekami veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nagrinėjamas teismo posėdyje (priklausomai nuo iÅ¡nagrinėtos bylos kategorijos – raÅ¡ytinio arba žodinio proceso tvarka), kuriame teismas sprendžia, ar praÅ¡ymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto Å¡io Kodekso 368 straipsnyje, ir ar pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais; bylos nagrinėjimo ribos Å¡iuo atveju reiÅ¡kia patikrinimÄ , ar egzistuoja aplinkybės, su kuriomis įstatymo siejama galimybė ir bÅ«tinybė nagrinėti bylÄ pakartotinai.

Teismas nutartimi atnaujina procesÄ ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datÄ arba nutartimi atsisako atnaujinti procesÄ , jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trÅ«kumai. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar praÅ¡ymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ , nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindÄ numatoma įrodinėti pagal įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte iÅ¡vardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ; Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

Jeigu teismas atnaujina procesÄ , byla nagrinėjama pakartotinai iÅ¡ esmės (trečioji proceso atnaujinimo stadija) pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Dėl suinteresuoto asmens praÅ¡ymo padavimo termino Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .

PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (kai teismo sprendime ar nutartyje yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ ar nutartį), jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nurodytas trijų mėnesių terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis), tačiau vienerių metų terminas yra naikinamasis, kuris atnaujinamas negali bÅ«ti.

CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino (naikinamojo) paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumÄ , sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijos nutartis dėl praÅ¡ymo peržiÅ«rėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl leidimo vykdyti Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimÄ Ä¯siteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kuria buvo peržiÅ«rėta ir palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014, įsiteisėjo nuo 2014 m. lapkričio 14 d., o vienerių metų naikinamasis terminas praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ dėl Å¡ios teismo nutarties pasibaigė 2015 m. lapkričio 13 d. Pakartotinį praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 dėl įsiteisėjusios 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu suinteresuotas asmuo padavė 2016 m. vasario 24 d., t. y. praleidęs vienerių metų naikinamÄ jį terminÄ tokiam praÅ¡ymui paduoti.

Nepaisant to, kokiu teisiniu pagrindu bÅ«tų paduotas suinteresuoto asmens praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 2T-92/2014, yra praleistas ir CPK 268 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie civilinės bylos Nr. 2T-92/2014 iÅ¡nagrinėjimÄ bei Å¡ioje byloje teismo priimtÄ 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį iÅ¡ karto po bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Šį faktÄ patvirtina ir A. B. procesinis elgesys byloje, nes ji po to ne vienÄ kartÄ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl proceso byloje atnaujinimo (2015 m. vasario 17 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. liepos 27 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d.). Jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ procesiniam veiksmui byloje atlikti, suinteresuotas asmuo nepateikė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vien CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ paduoti praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl suinteresuoto asmens praÅ¡yme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo Pateiktu praÅ¡ymu suinteresuotas asmuo (vaiko motina) A. B. siekia atnaujinti procesÄ Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kurioje palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 bei pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės D. B. ir Å iaurės A. K. R. L. Å . teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Nr. NJ13C00159, kuriuo nepilnamečio V.

B., gimusio 2007 m. sausio 11 d., gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. B., tėvui leista iÅ¡vežti vaikÄ V. B. iÅ¡ Anglijos ir Velso jurisdikcijos nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina A. B. tvarka. Nors pateiktuose dokumentuose suinteresuotas asmuo tiksliai nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu praÅ¡o atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje, tačiau iÅ¡ pateiktuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad praÅ¡ymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. aiÅ¡kia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , yra nurodęs, kad aiÅ¡ki teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ , gali bÅ«ti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai.

Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti pripažinta iÅ¡imtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ;

Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ grindžia aplinkybėmis, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 peržiÅ«rėjimo metu nebuvo įvertintos faktinės aplinkybės, kad vaiko tėvas A.

B. dėl psichikos ligos yra neveiksnus, smurtauja prieÅ¡ vaikÄ ir kėsinasi jį nužudyti, verčia vaikÄ vartoti vaistus, neužtikrina jo teisės į mokslÄ , todėl vaikui gyvenant su tėvu keliama reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens praÅ¡yme ir jo papildymuose nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, teisminio nagrinėjimo metu buvo iÅ¡samiai įvertintos suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės (kad vaiko tėvas A.

B. piktnaudžiauja alkoholiu, yra psichopatas, vartoja psichotropines medžiagas ir narkotikus, yra Å¡izofrenikas, turi sadistinių polinkių, yra pedofilas, nuolat smurtauja (smaugia vaikÄ , laiko sÅ«nų Å¡aldytuve, bado jį adatomis, bando iÅ¡durti berniukui akis, bando iÅ¡mesti berniukÄ pro langÄ , mauna vaikui ant galvos kėdes ir kt.), grasina susidorojimu suinteresuotam asmeniui A. B. ir jos Å¡eimai, yra teistas dėl smurtinių ir seksualinių nusikaltimų, nuolat kėsinasi nužudyti V. B., juo nesirÅ«pina, verčia vaikÄ vartoti alkoholį ir kt).

Šioms aplinkybėms patikrinti buvo išanalizuoti visi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys Lietuvos Respublikos teismų procesiniai sprendimai, priimti bylose, kuriose dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo vaiko tėvas A. B. ir (arba) vaiko motina A. B., taip pat buvo įvertinti teismo išreikalauti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro tvarkytojo apie vaiko tėvo A. B. teistumus, remiantis kuriais vaiko tėvo atžvilgiu visi inicijuoti ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti, jis nėra teistas.

Nei viename iÅ¡ minėtų teismo procesinių sprendimų teismas nenustatė informacijos, kurios pagrindu galima bÅ«tų daryti net prielaidÄ dėl suinteresuoto asmens teiginių, susijusių su vaiko tėvo psichikos sveikata ir vaiko žalojimu, atitikties tikrovei. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo įvertinti visi suinteresuoto asmens A. B. į bylÄ pateikti dokumentai dėl vaiko sveikatos, kurie yra pateikti ir prie nagrinėjamo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , tačiau Å¡iuose dokumentuose nebuvo nustatyta jokios informacijos, patvirtinančios suinteresuoto asmens teiginius dėl galimo smurto prieÅ¡ vaikÄ bei grėsmės jo sveikatai ir gyvybei.

Šių aplinkybių visumos kontekste teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens A. B. kaltinimai vaiko tėvui, su kuriuo šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra nepagrįsti. Priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas aplinkoje, persmelktoje pykčio, kurio galimam pateisinimui objektyvių duomenų nebuvo pateikta, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamos vaiko priežiūros bei jam daromos žalos buvo tinkamai įvertintos peržiūros metu bei nesudaro atskiro pagrindo proceso atnaujinimo instituto taikymui.

Å ių aplinkybių pagrindu atmestinas suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ visų Lietuvos psichiatrinių ligoninių duomenis apie vaiko tėvÄ A. B., skirti vaiko tėvui teismo psichiatrijos ekspertizę ir pan.PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo A. B. taip pat teigia, kad jai nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ procesÄ J. K. vykusiame teismo procese. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais. PrieÅ¡ingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, Å¡ios aplinkybės taip pat buvo įvertintos peržiÅ«rint Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014.

PeržiÅ«rėjimo metu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad J. K. vykusio teisminio proceso metu suinteresuotas asmuo A. B. pati sÄ moningai atsisakė advokato paslaugų, be to, ne tik dalyvavo užsienio valstybėje vykusiame teismo procese, įskaitant teismo posėdį, kuriame buvo priimtas pripažintas Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas, bet ir aktyviai naudojosi Å¡ios užsienio valstybės proceso teisės aktuose nustatytomis dalyvaujančių byloje asmenų teisėmis – teikė įrodymus, davė parodymus, reiÅ¡kė reikalavimus, teikė skundus ir kt.

Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad A. B. nemoka anglų kalbos bei teisminio proceso metu jai nebuvo suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis, kadangi nurodytos aplinkybės iÅ¡samiai buvo aptartos pripažintame J. K. teismo sprendime. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nenurodo kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens praÅ¡ymas kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, kÄ reiÅ¡kia gydytojo pažyma su 25 proc. nepilnamečio vaiko sveikatos įvertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste neturi esminės reikÅ¡mės proceso atnaujinimo klausimo sprendimui.

Juo labiau, kad nurodyta iÅ¡aiÅ¡kinimÄ pateikė Kauno m. VTAS, kuriame pažymėjo, jog vaiko fizinės raidos vertinimas procentiliniu metodu neturi nieko bendro su vaiko fizine sveikata. Teisėjų kolegija, įvertinusi suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡yme nurodytus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas proceso atnaujinimui iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 (CPK 366 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame praÅ¡yme atnaujinti procesÄ suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009, ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-216-254/2012, padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida. Teisėjų kolegija atkreipia suinteresuoto asmens dėmesį, jog praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtose ir įsiteisėjusiais sprendimais dėl ginčo esmės užbaigtose bylose visais kitais pagrindais, iÅ¡skyrus nurodytus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose, paduodami bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnis).

Todėl praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtose Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-216-254/2012 visais pagrindais, iÅ¡skyrus nurodytus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose, galėtų bÅ«ti paduotas pirmosios instancijos teismui – Kauno miesto apylinkės teismui laikantis Å¡ioje nutartyje anksčiau nurodytos tvarkos ir terminų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neanalizuoja praÅ¡yme nurodytų argumentų, susijusių su pagrindu atnaujinti procesÄ Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-216-254/2012, nes tokio praÅ¡ymo nagrinėjimas nėra teismingas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo ir kreipimosi į prokuratÅ«rÄ pagrindo PareiÅ¡kėjas A. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, prašė suinteresuotam asmeniui už sistemingai teismui teikiamus nepagrįstus praÅ¡ymus skirti baudÄ CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymÄ .

Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali bÅ«ti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir nagrinėjamos bylos eigos aplinkybes, be kita ko, byloje esančių suinteresuoto asmens A.

B. procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju suinteresuoto asmens A. B. neteisingas suvokimas apie galimybę atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ir to nulemtas praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas negali bÅ«ti vertinamas sÄ moningu naudojimosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu), todėl bauda suinteresuotam asmeniui neskirtina.PareiÅ¡kėjas A. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo taip pat prašė spręsti klausimÄ dėl bylos medžiagos perdavimo prokuratÅ«rai, kuri galėtų inicijuoti teisminį procesÄ dėl suinteresuoto asmens A.

B. pripažinimo neveiksnia. Å is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taip pat netenkintinas. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, kad, manydamas, jog suinteresuotas asmuo A. B. dėl psichikos sveikatos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti bei tokia jos bÅ«sena kelia grėsmę jo ir nepilnamečio vaiko saugumui, jis gali pats kreiptis su pareiÅ¡kimu į globos (rÅ«pybos) institucijÄ ar prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas spręsti klausimÄ dėl suinteresuoto asmens A. B. pripažinimo neveiksnia (CK 2.10 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: Atmesti suinteresuoto asmens A. B. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014. Teisėjai                                                    ArtÅ«ras Driukas                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                  Antanas Rudzinskas