ca1b9cd6-2021-4e20-8486-c9a129e388f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-307/2015Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00022-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos:       1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio,teisėjų: Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡ui (BekiÅ¡),gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

A. (toliau tekste ir - apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 184 straipsnio 2 dalį vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme. - pagal BK 245 straipsnį dvideÅ¡imties parų areÅ¡to bausme- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dvideÅ¡imties parų areÅ¡to bausme.BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir G.

A. paskirta galutinė vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.BK 63 straipsnio 2 dalies, 9 dalies pagrindu paskirtoji bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme ir G. A. paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas vieneriems metams, ir nuteistajam paskirtas įpareigojimas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ G.

A. BUAB „V.“ naudai priteista 14 987,78 Eur (keturiolika tÅ«kstančių devyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni eurai 78 ct) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, direktoriumi ir einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę pavaldiems pareigÅ«nams duoti nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo, 2008 m. rugpjūčio 5 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2008/1428 UAB „V.“ iÅ¡ UAB „Baltijos realizacijos centras“ įsigijus naudotÄ puspriekabę „KOEGEL (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 66 411,16 Lt vertės, už puspriekabę per sutartyje nustatytÄ laikÄ iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. pilnai neatsiskaičius ir likus skolingu 55 911,16 Lt, 2008 m. lapkričio 25 d.

UAB „Baltijos realizacijos centras“ pateikus ieÅ¡kinį teismui dėl skolos iÅ¡ UAB „V.“ priteisimo, 2008 metų lapkričio mėnesio laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , UAB „V.“ didelės vertės turtÄ - nurodęs vairuotojui V. P. puspriekabę „KOGEL SNCO24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuvaryti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ ir perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nepagrįsdamas puspriekabės perdavimo pagrįstumo ir teisėtumo jokiais dokumentais ir negaudamas jos perdavimo faktÄ patvirtinančio dokumento, tokiu bÅ«du neteisėtai ir neatlygintinai tyčia iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „V.“ puspriekabę „HAAGIS KOGEL SNCO24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB „V.“ 51 749,84 Lt turtinę žalÄ .G.

A. pagal BK 245 straipsnį taip pat nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, direktoriumi ir žinodamas, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „V.“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės veikla sustabdyta, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „O.“ bei privalėdamas ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o bÅ«tent, per teismo nustatytÄ laikotarpį bankroto administratoriui įmonės dokumentų neperdavė, nevykdė antstolio S. V. patvarkymų dėl dokumentų ir kito turto perdavimo bankroto administratoriui, dėl ko Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi jam buvo paskirta bauda, tačiau ir toliau iki 2014 m. rugsėjo 19 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), Alytus, laikė ir bankroto administratoriui neperdavė prekių, skirtų perparduoti, atsargų ir kuro apyvartinių žiniaraščių, nuraÅ¡ymo aktų, 2008 metų kovo – rugpjūčio mėnesių, 2009 metų sausio – kovo mėnesių laikotarpių kasos dokumentų, pirkimų dokumentų, 2008/2009 metų kasos knygos, 2009 metų kasos knygos, deklaracijų, kuriuos 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė policijos pareigÅ«nams pridėti prie ikiteisminio tyrimo, dėl ko bankroto administratorius negalėjo vykdyti UAB „V.“ bankroto procedÅ«ros.Taip pat jis pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, direktoriumi ir vieninteliu akcininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo    Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, kaip Å¡io Å«kio subjekto vadovas, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2012 m. gegužės 7 d., pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalį, kad apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes 2008 m. liepos 2 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 73-1 iÅ¡ kasos V.

A. iÅ¡laiduota 33 000,00 Lt (9 557,46 eurų) suma, iÅ¡laidavimo pagrindu nurodant ,,kasos pajamų orderio kvitas Nr. 356“, Å¡is kasos pajamų kvitas neiÅ¡saugotas, Å¡i suma neregistruota V. A. avanso apyskaitoje, tyrimui nepateikti tiekėjų, atskaitingų asmenų registrai, pagal tvarkomÄ apskaitÄ negalima nustatyti kam buvo panaudota Å¡i suma; ji nedeklaruota kaip ir skolos grÄ Å¾inimas;pagal dokumentus dėl įsiskolinimo likučių 2012 m. gegužės 7 d. negalima nustatyti kokia buvo kreditorinių įsiskolinimų suma, Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje patvirtinti kreditorių reikalavimai 400 746,23 Lt sumai, suvestiniame registre ,,Bandomas balansas“ 2009 m. rugsėjo 30 d. ir balanse bankroto iÅ¡kėlimo dienai įsipareigojimai sutampa ir nurodyti 497 196,59 Lt, tačiau neiÅ¡saugoti detalių įsipareigojimų registrų, pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti kurios įsipareigojimų sumos yra teisingos, kodėl teismo patvirtintame kreditorių sÄ raÅ¡e nėra G.

A. IÄ® ir UAB ,,AGVA prekyba“, o suvestiniame registre 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp 419 883,16 Lt (121 606,57 eurų) mokėtinų sumų nurodytas 48 035,49 Lt (13 912,04 eurų) įsipareigojimas G. A. IÄ® ir 43 468,78 Lt (12589,43 eurų) įsipareigojimas UAB ,,AGVA prekyba“, pagal tvarkomÄ apskaitÄ negalima nustatyti iÅ¡ kokių sumų susidaro įsiskolinimas valstybinei mokesčių inspekcijai, kada ir iÅ¡ kokių lėšų buvo atsiskaityta ir ar atsiskaityta su darbuotojais (2009 m. rugsėjo 30 d. skola 4 869,62 Lt (1410,34 eurų), negalima nustatyti kodėl skiriasi skola „DnB lizingui“, nes 2009 m. rugsėjo 30 d. ji nurodyta 78 805,26 Lt (22 823,58 eurų), o teismo patvirtintame sÄ raÅ¡e 31 746,03 Lt (9 194,29 eurų), negalima nustatyti kodėl susidarė 47 059,23 Lt (13 629,30 eurų) skirtumas (78 805,26 Lt - 31 746,03 Lt), ir jei jis sumokėtas, tai iÅ¡ kokių lėšų; bendrovės apskaitoje ilgalaikiame turte, pagal suvestinį registrÄ ,,Bandomas balansas“ automobilio priekaba „KOEGEL (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) apskaityta, nusidėvėjimas jai neskaičiuotas nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, tačiau bendrovėje jos nėra, tyrimui nepateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad priekaba buvo grÄ Å¾inta pardavėjui - UAB ,,Baltijos realizacijos centras“.

Tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neregistruotas turto perdavimas, nesuraÅ¡ytas joks dokumentas, nurodantis, kad bendrovė neturi ilgalaikio turto už likutinę 51 749,84 Lt (14 987,79 eurų) sumÄ , neregistruotas ilgalaikio turto sumažėjimas. Dėl Å¡ių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,V.“ – veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros; pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalį, kur sakoma, kad apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, 2008 m. vasario 1 d. sudaryta Sutartis 2008/02/01, tarp G.

A. IÄ® (paskolos davėjo) ir UAB ,,V.“ (paskolos gavėjo), dėl beprocentės paskolos iki 100 000,00 Lt, nukreipiant įplaukas už pardavimus į paskolos gavėjo sÄ skaitÄ , paskolos gavėjas įsipareigoja apmokėti paskolos davėjo raÅ¡tu pateiktus mokėjimus, kol bus pilnai grÄ Å¾inta visa paimtos paskolos suma, tačiau neiÅ¡saugojo suvestinio registro, kuriame bÅ«tų registruotos pagal Å¡iÄ sutartį gautos ar apmokėtos sumos, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2008 m. liepos 18 d. į UAB ,,V.“ banko sÄ skaitÄ gauta 76 026,70 Lt (22 018,85 eurų) įmokų, mokėjimuose nurodant sÄ skaitų numerius, nenurodant už kokį juridinį asmenį mokama, tarp UAB ,,V.“ pateiktų iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, sÄ skaitų nurodytais numeriais, nurodytiems asmenims ir sumomis nepateikta, Å¡ie mokėjimai buvo galimai už G.

A. IÄ®, tačiau neiÅ¡saugoti suvestiniai registrai, kuriuose bÅ«tų registruotos Å«kinės operacijos, vykusios tarp G. A. IÄ® ir UAB ,,V.“ pagal 2008 m. vasario 1 d. sutartį 2008/02/01, neaiÅ¡ku kokia gautos 76 026,7 Lt (22 018,85 eurų) sumos paskirtis,2008 m. vasario mėnesį į banko sÄ skaitÄ per kelis kartus G. A. įnešė 45897,00 Lt (13 292,69 eurų), V. A. įnešė 12 000,00 Lt (3 475,44 eurų), įmokėjimo paskirtis visais atvejais nurodyta: ,,UAB ,,V.“ sÄ skaitos papildymas“, pateiktame suvestiniame registre ,,Bandomas balansas 2008 m. vasario 1 d.

– 2008 m. vasario 28 d.“ nenurodyta atskaitingų asmenų panaudotos sumos ar kiti įsipareigojimai G. ir V. A., pagal dokumentus negalima nustatyti kokios lėšos 2008 metų vasarį buvo įneÅ¡tos į banko sÄ skaitÄ , neiÅ¡saugoti jokie pirminiai ar suvestiniai dokumentai, pagrindžiantys 57 897,00 Lt (16 768,13 eurų) sumos įmokėjimÄ , dėl Å¡ių įmokėjimų bendrovė neteikė deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai, pažeisdamas 2004 m. spalio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr. VA-172 patvirtintos Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas deklaracijos FR0711 forma ir priedai bei formos pildymo taisyklių 4 punktÄ nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos FR0711, už 2008 metus, tai yra aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko pagal tvarkomÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,V.“ – veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, t.y. piniginę baudÄ .Apelianto teigimu, apygardos teismas, skirdamas jam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai jų nemotyvavo, netinkamai taikė bausmių skyrimÄ reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas. Už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , kuri nėra tokia pavojinga kaip smurtiniai nusikaltimai, teismas paskyrė jam neproporcingai didelę, neatitinkančiÄ teisingumo principo reikalavimų, neadekvačiÄ ir per griežtÄ laisvės atėmimo vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausmę.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, į jo amžių ir šeimyninę padėtį atsižvelgė tik parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, o ne jos dydį. Nustatydamas bausmės rūšį šis teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis darbe ir visuomeniniame gyvenime apibūdinamas teigiamai, duomenys apie šias aplinkybes iš viso nebuvo renkami. Neanalizuota jo turtinė padėtis, kuri yra sunki. Nors apeliantas dirba, tačiau jo pajamos yra minimalios.

Be to, jis vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , nes sveikatos problemų turinti žmona nedirba, o dvi jų dukros tęsia mokslus, viena dukra yra nepilnametė. Tvirti apelianto socialiniai ryÅ¡iai taip pat rodo, kad padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. Nuo BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo praėjo jau septyneri metai. Tuo tarpu, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) praktika, esant nepateisinamiems procesiniams delsimams, ilga proceso trukmė yra pagrindas Å¡velninti nuteistiesiems skiriamas bausmes.Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas, nes nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Vis dėlto, anot apelianto, skirdamas jam bausmę, apygardos teismas turėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – piniginę baudÄ , ir tokiu bÅ«du įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintÄ teisingumo principÄ . Be to, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, neįvertino, jog nuo BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo praėjo septyneri metai, nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalimi ir neskyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, t. y. piniginės baudos. Taigi, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Dėl to individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, Å¡iuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nusistovėjusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Be to, teismas nuosprendyje, skirdamas bausmę, privalo nurodyti bausmės skyrimo motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, bei vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, padarymÄ .

Apeliantas teisus teigdamas, kad apygardos teismas nuosprendyje skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jų tinkamai nemotyvavo. Teismas, apsiribojęs BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pakartojimu, vos kelias iš įstatyme nurodytų aplinkybių susiejo su nagrinėjamos bylos konkrečiomis aplinkybėmis, svarbiomis individualizuojant bausmę. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir tinkamai nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kolegija neturi pagrindo išvadai, jog nuteistajam buvo paskirta neproporcingai didelė ir neteisinga bausmė.Kaip jau buvo minėta, G.

A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai padarymÄ . Å io baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. BK 245 straipsnyje nurodyta veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, minėto straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra areÅ¡tas. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma nesunkiu nusikaltimu, užtraukiančiu viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodytos nusikalstamos veikos yra pavojingos visuomenei, jų pavojingumo laipsnis nustatytas vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis. Be to, visos Å¡ios nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos nuteistajam veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiÅ¡kais motyvais. Jomis kėsinamasi tiek į nuosavybę, tiek į teismo veiklÄ vykdant teisingumÄ , tiek į normalų finansinės sistemos funkcionavimÄ . Apeliaciniame skunde akcentuojama nuteistojo asmenybę charakterizuojantys teigiami bruožai, kad jis yra faktinėje santuokoje, turi vienÄ nepilnametę dukrÄ , kita dukra studentė, turi darbÄ , teigiamai apibÅ«dinamas, atkreipiamas dėmesys į sunkiÄ nuteistojo ir jo Å¡eimos materialinę bÅ«klę.

IÅ¡ tikrųjų BK 54 straipsnio 2 dalyje viena iÅ¡ pagrindinių nurodytų aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, taip pat yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Ä®statymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibÅ«dina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad tvirti nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai, artima aplinka, Å¡eiminė padėtis teigiamai apibÅ«dina kaltininko asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė G. A. per griežtÄ bausmę. Be to, Å¡ios aplinkybės nesumažina nuteistojo asmenybės pavojingumo. G. A. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, 2006 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, padarymÄ .

Aplinkybė, kad G. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , o nagrinėjamu atveju padarė ne tik analogiÅ¡kÄ tik sunkesnį nusikaltimÄ , bet ir daugiau nei vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , neva naujai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. PrieÅ¡ingai, jos padarytos aktyviais nuteistojo veiksmais, pilnai suvokiant nusikalstamÄ savo veiksmų pobÅ«dį. Kolegija pažymi, kad kiekvienas sÄ moningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas.

Todėl, pavyzdžiui, tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sÄ moningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. LogiÅ¡ka to iÅ¡vada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Pavyzdžiui, iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio spręstina apie kaltininko vertybinę orientacijÄ , polinkius, interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

Be aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus G. A. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį skirdamas jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. parinkdamas gerokai mažesnę bausmę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis, o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 245 straipsnį – alternatyvias arešto dvidešimčiai parų bausmes, už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskyrė teisingas bausmes.

Kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovavosi BK 641 straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirtÄ subendrintÄ laisvės atėmimo vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, nustatydamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, nuteistajam paskirtos galutinės vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.Nuteistojo teigimu pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti jam baudÄ .

Kaip jau buvo minėta, Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, taigi skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas galėjo tik nustatęs, jog egzistuoja iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. A. pažeistų teisingumo principo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, Å¡eimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, jo pastangas paÅ¡alinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi, teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra iÅ¡skirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobÅ«džio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-355/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kurios BK 54 straipsnio 3 dalies prasme galėtų bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės, nėra, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Vien tik sunki nuteistojo materialinė padėtis ir stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jo pageidaujamÄ bausmę – baudÄ . Juo labiau, kad dėl blogos nuteistojo finansinės bÅ«klės tokia bausmė bÅ«tų neefektyvi ir neatitiktų savo paskirties.Pagal EŽTT sprendimus ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimų nuostatomis formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ proceso trukmę, nustatymu.

Taigi sprendimas dėl bausmės Å¡velninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi bÅ«ti priimamas tik nuosekliai įvertinus Å¡ios trukmės pagrįstumÄ pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui (Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ , Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006). Apeliaciniame skunde iÅ¡ viso nenurodoma, kurie baudžiamojo proceso laikotarpiai, apelianto vertinimu, turėtų bÅ«ti laikomi pagrindžiančiais iÅ¡vadÄ , kad proceso trukmė prieÅ¡ jį buvo nepateisinamai ilga.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2013 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 3), o pirminis praneÅ¡imas apie įtarimÄ G. A. įteiktas 2013 m. kovo 29 d., tÄ pačiÄ dienÄ atlikta jo apklausa (t. 1, b. l. 82, 85-86). Pirmosios instancijos teismui baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota 2015 m. balandžio 8 d. Skundžiamas nuosprendis pirmosios instancijos teisme paskelbtas 2015 m. rugsėjo 4 d., t. y. nepraėjus nė pusmečiui nuo baudžiamosios bylos teisme gavimo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vadovaujantis EŽTT praktika, baudžiamojo proceso pradžia prieš asmenį skaičiuojama ne nuo jo padarytos veikos, o nuo pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos momento. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas prieš G. A. prasidėjo 2013 m. kovo 29 d. ir tęsiasi šiek tiek ilgiau nei pusantrų metų. Baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys nepatvirtina išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu, ar bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kokių nors nepateisinamų delsimų.

Tiek ikiteisminis tyrimas, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyko sklandžiai, nuolatos buvo atliekami būtini procesiniai veiksmai, gauti specialių žinių reikalaujantys specialistų tyrimai. Nuteistajam nuo 2013 m. kovo 29 d. taikyta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat proceso metu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. sausio 31 d., t. y. aštuoniolikai parų, jis buvo patalpintas į valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (t. 5, b. l. 54-56, 122-124).

Å is laikotarpis nuosprendžiu buvo įskaitytas į nuteistajam paskirtos bausmės laikÄ . Dėl to nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad baudžiamojo proceso metu G. A. teisės buvo itin varžomos, o procesas dėl nepateisinamo institucijų delsimo ar kitokio nekvalifikuoto elgesio truko nepateisinamai ilgÄ laikÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalimi. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog net ir teisės į įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo atveju, tai nereiÅ¡kia, kad bausmė bus suÅ¡velninta bÅ«tent taip, kaip to praÅ¡o asmuo, kurio teisė buvo pažeista.

Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog G. A. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek paskirtoji galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas vieneriems metams, nėra akivaizdžiai per griežtos, todėl jų keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G.

A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Albinas Bielskis Teisėjos                                                                                                      Sigita Bieliauskienė                                                                                                    Daiva Pranytė-Zalieckienė