ca1b6392-eb64-4d2d-9988-e8291949c874 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2129-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08473-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos:(S)110.; 122.2.; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo UAB „Valdjusta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė                          Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 87 099,56 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo apimtyje areÅ¡tuoti ieÅ¡kovui priklausančias pinigines lėšas, esančių pas ieÅ¡kovÄ , jo banko sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant – kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi areÅ¡tavo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį 87 099,56 Lt vertės nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , Å¡io turto neesant ar nepakankant pinigines lėšas, leidžiant iÅ¡ Å¡ių lėšų iÅ¡mokėti įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas ir mokant mokesčius valstybei. Teismas nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Valdjusta“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.              SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. NepraneÅ¡us atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ neįmanoma.

Tokia grėsmė teismo nutartyje turi bÅ«ti motyvuota. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės lėmė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimÄ nepraneÅ¡us apie tai ieÅ¡kovui. Dėl to ieÅ¡kovas neturėjo galimybių pateikti teismui įrodymų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nebÅ«tinas bei nėra jokios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.              2. Atsakovas vengia atsiskaityti už ieÅ¡kovo atliktus statybos subrangos darbus.

IeÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl savo teisių gynybos. Tik po ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ atsakovas sureagavo į jam siųstus raginimus, tačiau siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovu ėmėsi veiksmų, norėdamas įrodyti tariamus statybos darbų trÅ«kumus.              3. IeÅ¡kovas turi turo už 194 113 Lt, o kapitalas sudaro 194 112 Lt. IeÅ¡kovas nėra skolingas valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams. IeÅ¡kovo patikimumÄ Ä¯rodo tai, jog klientai renkasi jį ir sudaro su juo didelės vertės sutartis.

Atsižvelgiant į prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ bei duomenis apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, darytina iÅ¡vada, kad nėra grėsmės, jog atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovas slėptų savo pajamas, turtÄ ar kitaip vengtų prievolių įvykdymo.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Judras“ praÅ¡o skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kina, kad pagal CPK 147 str. 1 d. apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ teismas gali praneÅ¡ti atsakovui (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovui) tik atveju, jeigu nustato, kad tai yra bÅ«tina. IeÅ¡kovo pateikti dokumentai apie jo turtinę bei finansinę padėtį nepaneigia fakto, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma yra labai didelė, kas savaime suponuoja grėsmę dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovės veiksmų ėmimosi, siekiant padaryti teismo sprendimo įvykdymÄ nebeįmanomu ar sunkiai įmanomu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacijos objektÄ nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę ieÅ¡kovo atžvilgiu.              CPK 144 str. 1 d. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

ReikÅ¡damas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje dalyvaujantis ar kitas suinteresuotas asmuo privalo ne tik prima facie įrodyti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pateikti konkrečius įrodymus apie objektyviÄ grėsmę, jog jam palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas ar jo įvykdymas itin pasunkės, jeigu nebus pritaikytos praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju preliminariai (prima facie) įvertinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliacinės instancijos teismas negali padaryti iÅ¡vados, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Kadangi preliminarus prieÅ¡ieÅ¡kinio įvertinimas nėra ginčo nagrinėjimas iÅ¡ esmės, neesant akivaizdžių duomenų apie prieÅ¡ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimÄ . Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal CPK 147 str. 1 d. praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka apie tai nepraneÅ¡us atsakovui, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas mano, kad yra bÅ«tina apie nagrinėjamÄ praÅ¡ymÄ praneÅ¡ti atsakovui.

Net ir laikant, jog pirmosios instancijos teismas pagal bylos medžiagÄ apie atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ turėjo praneÅ¡ti apeliantui, tokie teismo veiksmai negalėtų bÅ«ti traktuojami kaip procesinis pažeidimas, nes apeliantas savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo pateikė kartu su atskiruoju skundu, su kuriuo pirmosios instancijos teismas nesutiko ir persiuntė apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 str. 2 d. 2 p.), t.y. apeliantas bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡klausytas.

Pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai tarp bylos Å¡alių vyksta turtinio pobÅ«džio ginčas, vien didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė.

Didelė ieÅ¡kinio suma vertintina atsižvelgiant į konkrečias atsakovo finansines galimybes, reputacijÄ , elgesį ir kitas atskiru atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.PareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡o priteisti 87 099,56 Lt nuostolių. IeÅ¡kovas kartu su atskiruoju skundu, siekdamas pagrįsti gerÄ savo turtinę padėtį, pateikė nepasiraÅ¡ytus ir įmonės antspaudu nepatvirtintus 2012 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ ir balansÄ . IÅ¡ jų matyti, kad ieÅ¡kovo turimo turto vertė yra 194 113 Lt (ilgalaikis turtas - 13 423 Lt, trumpalaikis turtas – 180 690 Lt, iÅ¡ kurio per vienerius metus gautinos sumos – 134 109 Lt), iki 2012 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovas gavo 10 864 Lt grynojo pelno.

Pažymėtina, kad balanse nėra duomenų apie ieÅ¡kovo finansinių įsipareigojimų dydį tretiesiems asmenims. Taigi Å¡ie ieÅ¡kovo finansinės bÅ«klės duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio suma - 87 099,56 Lt, lyginant jÄ su ieÅ¡kovo turimo turto verte, yra didelė. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir ieÅ¡kovo pateiktos statybos rangos bei subrangos sutartys, nes jos bet kuriuo atveju nepatvirtina, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų gaus sutartyse nurodytas sumas. Taigi ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį, prieÅ¡ieÅ¡kinio suma betarpiÅ¡kai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikoma prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bandytų perleisti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo finansinę padėtį, tačiau tai neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ lemia didelė prieÅ¡ieÅ¡kinio suma, kuri pati savaime suponuoja atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalimumo galimybę (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė mažiausiai ieÅ¡kovo teises varžančias laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. pirmiausia turi bÅ«ti areÅ¡tuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ir tik Å¡io turto nepakankant trÅ«kstamai sumai yra leidžiama areÅ¡tuoti pinigines lėšas, iÅ¡ pastarųjų ne tik leidžiant atsiskaityti su darbuotojais, bet ir su valstybe.

Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad nebūtų pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai.              Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, todėl apygardos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad atmetus atsakovo priešieškinį, apeliantas turės teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).

             Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                                                                                                                                  n u t a r i a:

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                                 Teisėjas                                                                                                                    Algirdas AuruÅ¡kevičius