ca1947a1-e43c-483f-89ab-8f2d79556930 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-827-594/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Å virino, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. K. (toliau – T. K.) skundÄ dėl 2016 m. gegužės 31 d.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimÄ Nr. 93-291 taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : T. K. 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., nuteistas galutine subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., T. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, paskiriant T. K. galutinę subendrintÄ 7 (septynių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu T. K. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta, paskiriant nuteistajam galutinę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmės pradžia – 2009 m. rugsėjo 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 24 d..2016 m. balandžio 22 d.

Komisijos nutarimu Nr. 93-291 nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam T. K., tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi šį Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis T. K. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 93-291 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , analizuojamu atveju netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nuostatas, kadangi be T. K. nustatytos žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (21 balas), apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimÄ , nepagrįstai vertino ir elgesio pažangÄ jam atliekant bausmę pataisos namuose. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, nuteistojo įsitikinimu, neatitinka tikrosios įstatymų leidėjo valios, kadangi esant žemai nuteisto asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo elgesio pažangos vertinimas neatliekamas.

Nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentais, jog T. K. pažanga analizuojamu atveju pastebima tik nuo 2016 m. vasario 29 d.. Nuteistojo teigimu, pataisos namuose nustatytas vidaus tvarkos taisykles jis buvo pažeidęs vos du kartus, o už gerÄ elgesį paskatintas net 21 kartÄ , dėl ko ir buvo perkeltas į lengvÄ jÄ grupę. Pabrėžiama, jog nuobauda už pataisos namų režimo reikalavimų pažeidimus nuteistajam gali bÅ«ti paskirta kiekvienÄ dienÄ , tuo tarpu paskatinimas – tik vienÄ kartÄ per tris mėnesius (jei asmuo to vertas).

Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad T. K. yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, jo įsitikinimu, yra nepagrįsta. Skundu akcentuojama, kad nuteistasis yra baigęs profesinio rengimo mokyklÄ , iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, patekęs į pataisos įstaigÄ nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio jis dirbo pataisos namuose kÅ«riku, Å¡iuo metu visuomeniniais pagrindais dirba meno ir kÅ«rybos studijoje, todėl, T.

K. įsitikinimu, apylinkės teismo iÅ¡vada dėl menkos jo darbo patirties vėlgi yra nepagrįsta. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada, pasak nuteistojo, darytina ir įvertinus apylinkės teismo motyvus dėl jo finansinio nestabilumo. T. K. nurodo, jog pagal iÅ¡gales jį nuolat remia jo artimieji, giminės bei draugai, gaunamų pinigų savo asmeniniams poreikiams tenkinti nuteistajam pakanka, be to, iÅ¡ gaunamų pinigų jis dar geba ir dengti jam priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Pabrėžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatuoja tokias aplinkybes, kurios visiÅ¡kai neatitinka Komisijos nutarime iÅ¡dėstytų duomenų (nuteistasis vienÄ ar daugiau kartų naudojo smurtÄ ar grasinimus smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų; užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu; buvo veikiamas bendrų; yra manipuliatyvus; jo integracijos į visuomenę galimybės yra tik patenkinamos), tokiu bÅ«du, nuteistojo įsitikinimu, remdamasis vien tik 2008 m. sausio 21 d. jo atžvilgiu priimto teismo nuosprendžio motyvais, pateikdamas juos kaip socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ .

Å iame kontekste pažymima, kad T. K. lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „Gėlių bliuzas“ pirkimų vadybininku, jo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima iÅ¡likę Å¡ilti ir tvirti, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi aiÅ¡kiai susiformavęs ateities planus. Nuteistojo T. K. skundas atmetamas. BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo T.

K. apygardos teismui pateiktais argumentais, jog esant žemai nuteisto asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai (pagal „OASys“ metodikÄ ), pažangos vertinimas neatliekamas, atsižvelgiant tiek į komentuojamo straipsnio lingvistinį aiÅ¡kinimÄ (o bÅ«tent: ir (ar) jungtukų įvardijimÄ ), tiek vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pakanka nustatyti bent minimalius nuteistojo elgesio pokyčius, leidžiančius pagrįstai konstatuoti jo elgesyje esant tam tikrÄ pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau nuteistojo elgesio pažangos įvertinimas, net ir tokiu atveju yra bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T.

K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad T. K. analizuojamu atveju priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ BVK 157 str. 1 d. nuostatų pagrindu, turi bÅ«ti vertinama ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis (ne Komisijos nutarimo, kaip tai, sprendžiant iÅ¡ nuteistojo skundo, suvokia jis pats), vis dar iÅ¡skiriami keli T.

K. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, bei menka darbinė patirtis ir dėl to atsirandantis finansinis nestabilumas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Bylos duomenimis nustatyta, kad nors T.

K. gyvenime nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių ir nėra, tačiau, sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, teisės pažeidėjas vis tik vienÄ ar daugiau kartų yra naudojęs smurtÄ ar grasinimus smurtu kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas, kad kiti paklustų. Å iÄ iÅ¡vadÄ , prieÅ¡ingai nei savo skundu teigia nuteistasis, neabejotinai patvirtina ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei įvykdymo aplinkybės – kartu su bendrininkais, turėdami žmogui žaloti pritaikytus įrankius, tokiu kaip dujinis balionėlis, aÅ¡arinių dujų pistoletas, peiliai, įviliojo nukentėjusįjį į kemperį, kur bendrai veikdami jį nužudė.

Vertinant nuteistojo elgesį bei mÄ stymÄ , kaip vienÄ iÅ¡ jo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nuteistasis dar iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo užsiimdavo veikla, susijusia su jo nusikalstamumu, buvo veikiamas savo bendrų ir nors bylos duomenimis, Å¡iuos ryÅ¡ius T. K. stengiasi nutraukti, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad Å¡is veiksnys (bendravimas su netinkamais asmenimis), neabejotinai galintis paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje, yra nebeaktualus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

Vertinant T. K. elgesio korekcijÄ bei jo pastangas Å¡alinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktus bei kitus skundo nagrinėjimo medžiagoje esančius duomenis, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo darbo patirties stokÄ bei dėl to galintį atsirasti finansinį jo nestabilumÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytų T. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, nuteistasis yra įgijęs 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , suvirintojo, Å¡altkalvio bei kalvio specialybes.

Iki suėmimo oficialiai dirbo UAB „N.“ darbininko pareigose, tačiau pataisos namuose jo darbinė patirtis fiksuojama tik laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų spręsti, jog tęsti savo darbo pataisos namuose nuteistasis negalėjo dėl savo sveikatos bÅ«klės, skundui pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu sutinkamai su BVK 111 str. nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis dirba visuomeniniais pagrindais ir įvertinus aplinkybę, jog pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T.

K. bÅ«tų aktyviai ir nuolatos siekęs įsidarbinti pataisos namuose po 2010 m. rugsėjo mėnesio ir iÅ¡ gaunamo atlyginimo mokėti iÅ¡ jo priteistÄ 118382.61 eurų žalos atlyginimÄ (Å¡iuo metu jis atlyginęs vos 5 eurus), leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti bei jo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo Å¡altinį. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju T. K. bus įdarbintas UAB „G.

B.“ pirkimų vadybininko pareigose, kadangi darbo turėjimas nuo nusikaltimų įvykdymo jo nesustabdė. Nors skundu apygardos teismui T. K. teigia, jog analizuojamu atveju jo finansinis nestabilumas nėra galimas, kadangi jį nuolat finansiÅ¡kai remia jo artimieji ir draugai, tačiau tai, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neatitinka visuotinai pripažįstamos finansinio stabilumo sÄ vokos – nuolatinių pajamų egzistavimo (darbo atlyginimas, socialinės iÅ¡mokos ir pan., mokamos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ esmės vienodomis pinigų sumomis) – prasmės. Netaikant lygtinio paleidimo T.

K. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis už įvairaus pobÅ«džio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas) drausmine tvarka buvo baustas du kartus ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau T. K. padarytų pažeidimų pobÅ«dis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų.

O įvertinus ir paskutinės T. K. paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo datÄ â€“ 2016 m. vasario 29 d. – darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog nuteistojo pokyčiai iÅ¡imtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo Å¡io laiko. ŠiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina dar ir tai, kad 2014 m. balandžio 7 d. atlikto T. K. elgesio rizikos vertinimas atitiko 21 balÄ , o 2016 m. balandžio 19 d. – 26 balus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Å¡iam atliekant bausmę pataisos namuose ne mažėjo, o prieÅ¡ingai – padidėjo, kÄ Ä¯vertinus aukščiau aptartų duomenų visumoje leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamos elgesio korekcijos nebuvimÄ T.

K. veiksmuose. Å iame kontekste 21 nuteistajam paskirtas paskatinimas esminės reikÅ¡mės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ , aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, vis tik neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ esmės visi jie (iÅ¡skyrus paskutinįjį – 2016 m. vasario 29 d., kurio pagrindu prieÅ¡ terminÄ buvo panaikinta 2015 m. lapkričio 18 d. nuteistajam paskirta drausminė nuobauda) buvo paskirti iki paskutiniosios T. K. nustatytos drausminės nuobaudos. Tuo tarpu po jos paskyrimo nesant jokių T.

K. teigiamo elgesio paskatinimų, vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad T. K. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Be to, nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo tai, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl nesudaro pakankamo pagrindo Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutÄ , vien tik Å¡iuo pagrindu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad T. K. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ , juolab, kad Å¡is teistumas nuteistajam nėra vienintelis – 2008-01-21 teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d..Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam T.

K. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl ko, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo T. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                          Albinas Antanaitis                                                                                                                               Svetlana Jurgaitienė                                                                                                        Rimas Å virinas                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Â