2016-01-06 Nr. AB-388-3-64-3-02083-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-20-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02083-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės Komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijai, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir E. E. dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) 2015 m. liepos 17 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kelmės rajono savivaldybės Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2 ir 2015 m. birželio 17 d. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą; 2) priteisti pareiškėjui iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovavimo teisme išlaidas. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi šį pareiškėjo skundą priėmė nagrinėjimui.

2015 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, papildomai prašydamas panaikinti Kelmės rajono savivaldybės Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Komisija nutarė paskaičiuoti žalą ir įpareigoti pareiškėją įstatymų nustatyta tvarka ją atlyginti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog, kaip patikslintame skunde nurodė pati Asociacija, skundžiamą Sprendimą iš atsakovo pareiškėjas gavo 2015 m. rugsėjo 10 d., taigi paskutinė diena kreiptis į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo buvo 2015 m. spalio 11 d., tuo tarpu patikslintą skundą pareiškėjas pateikė tik 2015 m. lapkričio 23 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo argumentus, jog Komisijos sprendimo teisinę galią, kaip individualaus administracinio akto, sukeliančio pareiškėjui teisines pasekmes, jis suprato tik po to, kai pasibaigus 2015 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiui buvo pakartotinai išanalizuoti visi rašytiniai dokumentai bei teismo posėdžio eiga, todėl ši data laikytina individualaus administracinio akto įteikimo diena, o jo apskundimo terminas – nepraleistu, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai. Pažymėjo, kad pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo 2015 m. rugsėjo 10 d., jis pats tą nurodė, be to, Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka.

II. Pareiškėjas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad, vadovaudamasis ABTĮ 5 ir 6 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, 2015 m. liepos 17 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui apskundė Komisijos 2015 m. birželio 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2 ir 2015 m. birželio 17 d. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą, manydamas, jog šie dokumentai sukelia pareiškėjui tiek tiesiogines, tiek netiesiogines teisines pasekmes. Tai, kad tokie dokumentai gali būti skundžiami kaip sukeliantys teisines pasekmes, pareiškėjo teigimu, patvirtina ir administracinių teismų praktika bei tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė skundą nagrinėti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, jog Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos vertinimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, jame nurodant konkretų apskaičiuotos žalos dydį bei kad vertinant tokio sprendimo teisėtumą turi būti įvertinas ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ir (ar) priimtų tarpinių aktų teisėtumas. Paaiškina, jog žalos vertinimo procedūros metu buvo surašyti ir pareiškėjui oficialiai išsiųsti minėti du Komisijos aktai – 2015 m. birželio 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 2 ir 2015 m. birželio 17 d. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas, tuo tarpu Sprendimas pareiškėjui siunčiamas nebuvo, pareiškėjas apie jo priėmimą informuotas taip pat nebuvo, o apie Sprendimo turinį sužinojo tik 215 m. rugsėjo 10 d. Teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog Komisija nevykdė arba netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalių, 19–23 straipsnių ir 34 straipsnio nuostatas. Pažymi, jog Asociacijos atstovui 2015 m. liepos 2 d. nuvykus į Komisiją ir prašant pateikti visus turimus dokumentus, Sprendimas pateiktas nebuvo bei buvo nurodyta, kad nėra priimta jokių kitų dokumentų, išskyrus tuos, kurie buvo išsiųsti pareikėjui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pagrįstai darė išvadą, kad administraciniam teismui gali būti apskųsti tik tie dokumentai, kurie jam buvo pateikti.

Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis bei administracinių teismų praktika, pareiškėjas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos visos teisinės procedūros, o formalus sprendimas galimai priimtas už akių ir netgi atgaline data, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kartu atsisako ir vykdyti ABTĮ 81 straipsnio imperatyvą. Mano, jog šiuo atveju ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes ją taikant būtų atskiriami administracinės procedūros, kurios teisėtumas ginčijamas, turinys ir forma, nebūtų galima tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti ginčo. Pažymi ir tai, jog nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta ir tai, ar ginčijamos procedūros metu buvo laikytasi Komisijos nuostatų reikalavimų, keliamų administracinės procedūros atlikimui, o to padaryti būtų neįmanoma nepriėmus pareiškėjo patikslinto skundo. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju Asociacija, skųsdama jai pateiktus administracinius aktus, iš esmės skundžia pačią administracinę procedūrą ir jos rezultatus, t. y. patikslintu skundu nėra keičiama ginčo esmė ir jis nėra papildomas nauju reikalavimu, nes juo tik yra tikslinamos ginčo ribos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kelmės rajono savivaldybės Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti su juo nesutinka ir nurodo, kad 2015 m. liepos 2 d. Komisijoje apsilankius Asociacijos atstove prisistačiusiai moteriai jai buvo išaiškinta, jog Kelmės rajono savivaldybėje nustatyta dokumentų pateikimo tvarka bei tai, kad nėra buvę atvejo, jog pateikus prašymą pagal nurodytas procedūras prašomų dokumentų kopijos nebūtų pateiktos. Teigia, jog Asociacijos pirmininkui buvo išsiųsti visi dokumentai, kurių pateikimą numato teisės aktai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. D1-69/3D-36 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo”. Pažymi, jog kiti dokumentai sudaro savivaldybės vidaus tvarkos dokumentus ir jų kopijos gali būti išduodamos pateikus motyvuotą prašymą, tačiau oficialus prašymas iki šiol nėra gautas. Komisijos teigimu nuslėpti dokumentus ar juos suklastoti nėra galima. Tokį teiginį grindžia aplinkybe, jog šiuo klausimu atlikto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo metu pažeidimų užfiksuota nebuvo.

Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjui buvo žinomi visi reikšmingi duomenys, leidžiantys reikalavimą panaikinti Sprendimą suformuluoti pirminiame skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl sužinojimo apie aktą momento bei dėl tinkamo terminų taikymo svarbos, Kelmės rajono savivaldybės administracija teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje taikytino termino kreiptis į teismą eigos pradžią ir padarė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas šį terminą praleido.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. E. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apie Komisijos Sprendimą pareiškėjas sužinojo gavęs šalių atsiliepimus bei jų priedus ir subjektyviai praleido jo apskundimo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti bei priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Sutinka su pareiškėjo nurodytais argumentais, papildomai pažymėdamas, jog administracinėje teisėje galioja turinio prieš formą principas, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju. Teigia, jog Asociacija, skųsdama apžiūros aktą, iš esmės skundo turiniu ginčija ir Sprendimą. Mano, jog nors pirminiame pareiškėjo skunde expressis verbis nebuvo prašoma Sprendimą panaikinti, prašant tik panaikinti apžiūros aktą, tai padarius susidarytų situacija, kuomet apžiūros aktas, esantis Sprendimo pagrindu, nebegaliotų, tačiau Sprendimas, kuriuo nustatyta atlygintina žala – galiotų ir, kadangi jis būtų kilęs iš neteisėto (panaikinto) apžiūros akto, būtų pažeistas ne tik proceso ekonomiškumo principas, bet ir universalus teisės principas – iš neteisės teisė neatsiranda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, ABTĮ nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).

Nagrinėjamoje byloje Kelmės rajono savivaldybės Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. birželio 17 d. priėmė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2 ir Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą. Juose nėra nustatytas įpareigojimas pareiškėjui atlyginti nustatytą padarytą žalą. Tai yra padaryta tos pačios dienos Sprendime, kurį apskųsti pareiškėjas siekė teikdamas teismui patikslintą skundą. Todėl de facto būtent Sprendimas yra galutinis Komisijos, apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, priimtas sprendimas, kuris pagal minėtas Medžioklės įstatymo nuostatas yra skųstinas administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra ginčo, kad Sprendimas, kartu su kitais dviem Komisijos priimtais aktais – 2015 m. birželio 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. 2 ir Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimu, kurie laikytini sudedamosiomis tokio galutinio sprendimo dalimis, nebuvo išsiųstas pareiškėjui ir jis su juo susipažino tik po to, kai gavo atsiliepimą į savo skundą (2015 m. rugsėjo 10 d.), t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegijos vertinimu, manytina, kad gavęs šį skundą laiku (drauge su kitais skundžiamais aktais) pareiškėjas būtų jį apskundęs teikdamas pirminį skundą. Tokia išvada darytina ir įvertinus pareiškėjo pirminio skundo turinį, iš kurio matyti, jog juo pareiškėjas iš esmės siekė apskųsti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio apskaičiavimo procedūros jam sukeliamas teisines pasekmes. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prie atsiliepimo pridėtus dokumentus, turėjo, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, t. y. nurodyti pareiškėjui apie Sprendimą, kaip teisės aktą, sukeliantį jam teisines pasekmes, bei pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimą, pateikti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, jei šis terminas yra praleistas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslinto skundo reikalavimą, kuris turėtų būti nagrinėjamas konkrečioje byloje, tinkamai nesilaikė konstitucinio asmens teisės kreiptis į teismą principo, kuris, be kita ko, yra suprantamas ir kaip asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą. Pradėtoje administracinėje byloje neišnagrinėjus klausimo dėl administracinio sprendimo, kuris pagal teisės aktus turėtų būti ginčijamas, teisėtumo klausimo, administraciniame teisme nebūtų efektyviai įgyvendinta viešojo administravimo subjekto kontrolė.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi neįvykdė ABTĮ 10 straipsnyje numatytos pareigos, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas yra grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo Asociacijos Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan