ca16d0da-4582-4e76-a91b-e02793a5716b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos numeris 2A-411-560/2019 Teisminio proceso numeris 2-68-3-31111-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.1.2.4.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Å vedienės ir Irmanto Å ulco, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė: 1.1 pripažinti negaliojančia 2007-03-08 pirkimo – pardavimo sutartį, not. reg. Nr. VB7-2098; 1.2 taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo A. K. nuosavybėn žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 1.3 pripažinti negaliojančiu 2009-09-18 graižtvinio Å¡autuvo Sako Varmint 223 Remington Nr. 627208 pirkimo – pardavimo sandorį tarp ieÅ¡kovo A.

K. ir atsakovo V. B.; 1.4 pripažinti negaliojančiu 2009-09-08 graižtvinio šautuvo Mannlicher Classic 300 Winchester Magnum Nr. 1038543 pirkimo – pardavimo sandorį tarp ieškovo A. K. ir atsakovo V. B.; 1.5 priteisti iš atsakovo V. B. 5 791 Eur ieškovui A. K.; 1.6 priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nors sandoris notarine tvarka buvo įformintas kaip pirkimas – pardavimas, tačiau iÅ¡ tiesų juo nuosavybės teisė į minėtus žemės sklypus nebuvo perleista. AtsakovÄ V. B. su ieÅ¡kovu siejo itin geri santykiai, todėl atsakovui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ tapti Å«kininku jis paprašė ieÅ¡kovo perraÅ¡yti jo vardu ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei priklausančius žemės Å«kio paskirties žemės sklypus. IeÅ¡kovas sutiko tai padaryti, nesusimÄ stydamas apie tokio sandorio galimas neigiamas pasekmes ir pažado perraÅ¡yti atgal neįvykdymÄ .

IeÅ¡kovas už minėto sandorio sudarymÄ negavo jokio atlygio, nes visiÅ¡kai pasitikėjo atsakovu. Atsakovui ieÅ¡kovas iÅ¡davė įgaliojimÄ jo vardu įsigyti turtÄ ir netgi disponuoti ieÅ¡kovo vardu atidaryta sÄ skaita. Pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo žodinį susitarimÄ , įsigijęs kitos žemės Å«kio paskirties žemės savo nuosavybėn arba praėjus penkerių metų terminui, V. B. perleistus žemės sklypus turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo nuosavybėn, todėl pinigai už Å¡iuos žemės sklypus nebuvo mokami.

Tuo pačiu metu, kadangi ieÅ¡kovo turimos ir galimos perleisti atsakovui žemės dar trÅ«ko, pagelbėti atsakovui ieÅ¡kovas paprašė ir kitÄ savo draugÄ J. Ž., kuris pasitikėdamas ieÅ¡kovu taip pat sutiko laikinai perraÅ¡yti V. B. nuosavybės teisę į jam kartu su sutuoktine priklausantį 1,82 ha žemės sklypÄ . Kad žemės sklypai ginčo sandoriu realiai neperėjo atsakovo nuosavybėn taip pat pagrindžia ir ta aplinkybė, kad nesant jokios sutarties dėl nuomos ar panaudos Å¡iÄ Å¾emę atsakovui įsigijus, ieÅ¡kovas, kaip Å«kininkas Å¡iÄ Å¾emę dirbo ir jÄ deklaruoja.

Praėjus sutartam žemės perdavimo laikinam naudojimo terminui, 2012 m. ieškovui pareikalavus, jog atsakovas perrašytų ginčo žemės sklypus ieškovui, atsakovas to padaryti nesutiko, teigdamas, kad ieškovas jam yra skolingas 20 000 Lt. Šalių santykiai pašlijo.

3. Nenorėdamas, kad brangūs ginklai būtų laikomi policijoje, sutarė su savo draugais J. Ž., V. S., kad jie perims ginklus savo žinion saugojimui iki ieškovo atskiro pavedimo. Nors sandoris ir buvo įformintas kaip pirkimas – pardavimas, tačiau pinigai už šiuos ginklus ieškovui mokėti nebuvo. Kad minėtais ginklų perleidimo sandoriais nebuvo siekiama sukurti pirkimo – pardavimo sandorio pasekmių netiesiogiai taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, kad kiti asmenys, su kuriais ieškovas sudarė analogiškus ginklų perleidimo sandorius, ieškovo prašymu perrašė artimiems žmonėms.

4. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alių sudaryta žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, visiÅ¡kai atitiko abiejų Å¡alių valiÄ ir sukėlė jų norimas teisines pasekmes. Atsakovas įgyvendino jaunojo Å«kininko programÄ , kuriai reikėjo įgyti žemės sklypus. Po sutarties sudarymo pasikeitė žemės savininkai.

Atsakovas, vykdydamas Å«kininko veiklÄ , yra pirkęs ir vėliau pardavęs daug įvairių sklypų, tačiau nė vienas sandoris nebuvo sudarytas fiktyviai ar tik dėl akių, taip pat nė dėl vieno nebuvo kreiptasi jį ginčijant. Ä®sigijęs žemės sklypus jais naudojosi atsakovas. Sudarant ginčo sandorius, ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo sudėtinga ir jam stigo lėšų. Kad su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta už ginčo žemės sklypus patvirtina į bylÄ pateikti ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai.

Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog už ginčo žemės sklypus pagal sandorį sumokėta nebuvo, tai negali būti pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia. Šalių sudarytas sandoris negali būti laikomas tariamu, nes ieškovas mėgina įrodyti, jog tai ne tariamas sandoris, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise. Prasidėjus baudžiamajam procesui ieškovas neteko darbo, jam pradėjo stigti lėšų, todėl jis pradėjo pardavinėti turimus ginklus, kuriais negalėjo naudotis dėl paskirtų kardomųjų priemonių.

Atsakovas sutiko nupirkti iš ieškovo tik du jo turėtus šaunamuosius ginklus už 4 500 Eur. Jokio susitarimo, jog šie ginklai vėliau bus atpirkti ieškovo šalys nebuvo sutarusios.

5. Trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodydama, jog ji neturi jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų aplinkybių, kadangi jos sutuoktinis (dabar jau buvęs), niekada neaiÅ¡kino kokius sandorius (tikrus ar tariamus) jis sudarinėjo su kitais asmenimis. Sandorių sudarymo laikotarpiu ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo labai artimi santykiai verslo klausimais. Prašė teismo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

6. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį kuriame nurodė, jog Å¡ioje byloje nėra keliami klausimai nei dėl notarės civilinės atsakomybės taikymo, nei dėl notarės profesinės civilinės atsakomybės draudiko pareigos mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ . Prašė ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra.

7. Tretieji asmenys Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B., G. K. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-17 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nurodė, kad ginčo, kad steigiant atsakovui Å«kininko Å«kį reikėjo atitinkamo ploto žemės sklypų, byloje nėra. IÅ¡ pateiktos į bylÄ ieÅ¡kovo metinės pajamų mokesčio deklaracijos už mokestinį laikotarpį - 2007 m. matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ savo Å«kininko Å«kyje vykdomos veiklos gavo pajamų - 209 667 Lt (60 723,76 Eur) sumÄ , o vien iÅ¡ advokato veiklos pajamų suma sudarė 363 390,81 Lt (105 245, 25 Eur).

Trečiasis asmuo G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo žemės sklypų sandorio sudarymo laikotarpiu, jų Å¡eimos turtinė padėtis buvo gera. Tiek J. Ž., tiek A. P., duodami parodymus teismo posėdžio metu patvirtino, jog pinigai už sandorius mokami nebuvo, nes susitarimas buvo toks, kad įsteigus atsakovui Å«kininko Å«kį Å¡is sklypas bus sugrÄ Å¾intas J. Ž., kas ir buvo įgyvendinta minėtu bÅ«du. Teismas, įvertinęs liudytojos R. G. parodymus nurodė, kad sutuoktiniams Burokams nutraukus santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tiek atsakovo, tiek liudytojos įvardintas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise atiteko A.

B.. Å iuo atveju, atsakovas įgyvendino tÄ patį žemės sklypų įgijimo modelį – kai už juos nėra sumokama, tačiau ketinama „perraÅ¡yti atgal“.

9. V. B. įsigijęs ginčo sklypus juos deklaravo 2009 – 2011 m., o ieÅ¡kovas pradėjo juos deklaruoti nuo 2012 – 2016 m., t. y. atsakovas netiesiogiai pripažino, kad A. K. turėjo pagrindÄ teikti sklypų deklaracijÄ . Ir tik iÅ¡kėlus teisme bylÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovas 2016-08-01 kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentÅ«rÄ dėl informacijos pateikimo apie jam priklausančius ginčo sklypus, kas patvirtina, kad minėtus žemės sklypus iki 2016-08-01 dirbo ir jais rÅ«pinosi bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų atsakovo ginčo žemės sklypuose nėra matę, jo nepažįsta. Pats atsakovas patvirtino, jog nuo 2012 m. ginčo žemės sklypus paliko likimo valiai. Visos faktinės aplinkybės patvirtino, kad ieÅ¡kovas visada ginčo žemės sklypus valdė, dirbo žemę, o atsakovas, formaliai bÅ«damas Å¡ių žemių savininku ir iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros gaudamas iÅ¡mokas, tuo metu bÅ«damas sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos atžvilgiu ir suprasdamas, kas ta žeme rÅ«pinasi, Å¡ia lėšas yra perleidęs G.

K.. Vertindamas visumÄ aukščiau paminėtų bylos aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas 2007-03-08 sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, jo Å¡alims nesiekiant sukurti tikrų teisinių santykių ir sandoryje numatytų padarinių, siekiant tik sudaryti Å¡alių tokių ketinimų įspÅ«dį. Pripažinus minėtÄ sutartį negaliojančia teismas taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovui A. K. ginčo žemės sklypus.

10. Norint pardavėjui atpirkti daiktÄ iÅ¡ pirkėjo, visų pirma, reikia jį parduoti ir už parduodamÄ daiktÄ gauti atlygį, tačiau to nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Žalos priteisimo klausimas valstybei dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo Å¡ioje byloje nekeliamas ir nenagrinėjamas, todėl atsakovo atstovo nurodyti argumentai, susiję su ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumu, fiktyvaus sandorio pripažinimui negaliojančiu įtakos neturi, juolab, kad bylos medžiaga patvirtina, kad paramÄ iÅ¡ valstybės gavo ne ieÅ¡kovas, o atsakovas.

Atsakovas nurodo, kad jis už ginklus ieÅ¡kovui sumokėjo 4 500 Eur ir Å¡i suma ieÅ¡kovui buvo perduota tada, kai Å¡alys RokiÅ¡kyje automobiliu vyko į ginklų parduotuvę įforminti minėtų sandorių. Atsakovo nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ apie sumokėtas už ginčo ginklus sumas patvirtina jo paties paaiÅ¡kinimai duoti 2016-04-13 teismo posėdžio metu, kuriame nurodė, jog lėšų už ginklus jis turėjo, nes tuo metu jo kiÅ¡enpinigiai buvo apie 100 000 Eur, o jau 2016-04-18 teismo posėdžio metu teigė, jog Å¡ias lėšas atsakovas paėmė iÅ¡ savo įmonės, nes įmonės balanse buvo jo asmeninių lėšų ir įsipareigojo pateikti įmonės buhalterinius dokumentus, iÅ¡ kurių matytųsi, kad tuo laikotarpiu atsakovui buvo pervesta ginčo suma, tačiau Å¡ių įrodymų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės taip ir nepateikė.

Ieškovo turtinė padėtis nebuvo tokia bloga, kaip nurodė atsakovas. Kad nebuvo siekiama sudaryti ginčo ginklų pirkimo – pardavimo sutarčių patvirtino ir trečiasis asmuo G. K.. Teismas sprendė, kad tikroji ieškovo ir atsakovo valia buvo ne perleisti ginčo ginklus atsakovo nuosavybėn, o juos pasaugoti, t. y. tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė žodinė pasaugos sutartis. Tokiu būdu teismas pripažino apsimestiniais 2008-09-18 pirkimo – pardavimo sandorius Nr. 106 ir Nr. 107, kuriais buvo dengiami neatlygintiniai pasaugos sandoriai.

Atsakovo atstovas ketino pateikti ginklų vertes pagrindžiančius dokumentus, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės to nepadarė, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti vieninteliais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ginklų vertes ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5 791 Eur sumÄ .

11. Trečiojo asmens G. K. paaiÅ¡kinimais patvirtinta, jog ji neturi jokių pretenzijų atsakovui ir yra ieÅ¡kovo pusėje, todėl akivaizdu, kad ji neturi pretenzijų ir savo dar esamam sutuoktiniui, todėl ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į visÄ ginčo turtÄ , o jų abipusiai turtiniai santykiai nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, jog kreipėsi į teismÄ tik po to, kai sužinojo apie atsakovo santuokos nutraukimo bylÄ , kurioje į bendrÄ turto balansÄ buvo įtraukti ir dalinami ginčo žemės sklypai. 2009 m. teismuose buvo pradėta daug bylų, kuriose ieÅ¡kovas buvo proceso dalyvis.

Senaties klausimo nagrinėjamu atveju spręsti nebuvo pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo G. K. buvo bendraturčiai, kuriems priklausė po ½ dalį parduodamo turto. PareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas siekia ginti ne tik savo, tačiau ir trečiojo asmens tariamai pažeistas teises, nepaisydamas to, jog pats trečiasis asmuo sandorio neginčija, atsakovui pretenzijų neturi ir savo reikalavimus atsiėmė.

Teismui priteisus visus keturis žemės sklypus ieÅ¡kovui, susidarė situacija, jog jis gavo daugiau turto nei jam priklausė, t. y. ginčo sandoriu ieÅ¡kovas pardavė tik ½ dalį turto, o teismo sprendimu gavo visÄ turtÄ , t. y. ir savo ir trečiojo asmens dalį.

13. Teismas neatskleidė pirkimo – pardavimo sutarties teisinių pasekmių, todėl negalėjo nustatyti ar jos kilo ar ne. Pirmosios instancijos teismui pakako nustatyti, jog ieškovas rūpinosi žemės sklypų apdirbimu ir to pakako, kad būtų nustatyta, jog nekilo pirkimo-pardavimo sutartimi turėjusios kilti teisinės pasekmės. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ar nuosavybė buvo perduota. Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, jog atsakovas įregistravo savo nuosavybę į ginčo žemės sklypus.

Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ar atsakovui realiai buvo perduota nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypus, o konkrečiai - ar atsakovas įgijo teisę savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti žemės sklypus ir jais disponuoti. Byloje nekilo ginčas, o pirmosios instancijos teismas sprendime ir nustatė, jog Å¡alys ginčo sandorį sudarė siekdamos, kad atsakovas galėtų vykdyti Å«kininko veiklÄ , kas reiÅ¡kia – naudoti įgytus žemės sklypus Å«kininkaujant. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovas kaip žemės savininkas ir valdytojas mokėjo žemės mokesčius, t. y. laikydamas save turto savininku mokėjo jo iÅ¡laikymo mokesčius.

14. Nė vienas iÅ¡ liudytojų negalėjo identifikuoti tikslių žemės plotų. Teismas nevertino aplinkybės, jog bÅ«tent atsakovas atsiskaitė su samdomais darbuotojais, kurie dirbo žemę. Nuosavybės teisė neverčia savininko fiziÅ¡kai pačiam arti žemės, atsakovas kaip žemės savininkas pats sprendė kaip naudoti savo turtÄ , jis samdė darbuotojus dėl žemės dirbimo ir mokėjo jiems lėšas. 2014 metais iÅ¡kėlus atsakovo santuokos nutraukimo bylÄ , ginčo žemės sklypus atsakovas laikė savais ir dalino juos santuokos nutraukimo byloje.

Atsirado visos teisinės pasekmės, kurios bÅ«dingos pirkimo – pardavimo sutarčiai. 2015 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovui buvo pritaikytos sankcijos už tai, jog jis be jokio teisinio pagrindo deklaravo 3,50 ha valstybinės žemės plotÄ ; 2016 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovui buvo pritaikytos sankcijos už žemės sklypų, priklausančių kitiems asmenims deklaravimÄ ; 2016 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovui buvo pritaikytos dar vienos sankcijos už žemės sklypų, priklausančių dar kitiems asmenims deklaravimÄ .

Teismas atsakovo delsimÄ laikė kaip kažkokių faktų pripažinimÄ , o ieÅ¡kovo delsimas neginant savo pažeistų teisių labai ilgÄ laikÄ teismo buvo nevertinamas.

15. Teismas nevertino itin svarbaus įrodymo apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, o konkrečiai byloje esančių įrodymų, jog 2006-08-30 mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 49 000 Lt. Atsakovas nesiekė nieko imituoti, jis siekė įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypus ir jÄ Ä¯gijo. Sandorio Å¡alys siekė akivaizdžių pirkimo – pardavimo sandorio teisinių pasekmių, kurios ir kilo, todėl teismo padaryta iÅ¡vada dėl pasekmių imitavimo yra neteisinga. Pagal ieÅ¡kovo dėstomas aplinkybes, Å¡alių sudarytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu, nes pačiam ieÅ¡kinyje nurodyta, jog teisinės sandorio pasekmės kilo. Net ir tokiu atveju, jei sutartis bÅ«tų laikoma su atpirkimo teise, ji negalėtų bÅ«ti nuginčyta. IeÅ¡kovas niekada nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui jokio reikalavimo dėl žemės sklypų atpirkimo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino, jog ieÅ¡kovas yra profesionalus teisininkas.

16. IeÅ¡kovo ginklai buvo saugomi policijos komisariate, todėl nebuvo jokio tikslo jų perduoti saugoti atsakovui. Sutarčių sudarymo datų skirtumai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo sudarytų sutarčių su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis tikslai skyrėsi. Atsakovo galimybės leido saugoti visus ieÅ¡kovo ginklus. Jei ieÅ¡kovas ir bÅ«tų sumokėjęs skolÄ tik po 8 mėnesių, tai nelaikytina neprotingu ir neapdairiu elgesiu kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Toks skolos sumokėjimo terminas yra logiÅ¡kas ir pagrįstas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo nurodytÄ ginklų vertę, t. y. 4 500 Eur. Teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė visÄ ginklų vertę, t. y. 5 791 Eur, nors ieÅ¡kovui priklausė tik ½ dalis ginklų, likusi dalis priklausė trečiajam asmeniui.

17. IeÅ¡kovas A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nesirėmė aplinkybe, kad neva tai jis negali vienas reikÅ¡ti tokio reikalavimo, nes sudarant ginčijamÄ sandorį buvo galiojančioje santuokoje su trečiuoju asmeniu G. K.. Negali bÅ«ti taip, kad sandoris, tiek, kiek jį sudarė ieÅ¡kovas, negalioja, o tiek, kiek jį sudarė G. K. galioja, ar pan. Trečiojo asmens pasyvumas ir abejingumas negali atimti teisės ieÅ¡kovui pačiam teisminiu bÅ«du ginti savo pažeistas teises. SugrÄ Å¾inęs ginčo sklypus savo nuosavybėn, ieÅ¡kovas, galimai, turėtų atlyginti G. K. jai priklausančiÄ dalį, jeigu ji to pareikalautų. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame sprendime jo ir G. K. - solidariųjų kreditorių - tarpusavio turtiniai santykiai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Apeliantas iÅ¡ esmės remiasi tik teorine galimybe, kad sklypus valdyti ir naudoti įmanoma ir pačiam jų fiziÅ¡kai nedirbant, tačiau nepagrindžia, kokie įrodymai patvirtintų taip buvus Å¡iuo konkrečiu atveju. Apeliantas nepateikė sutarčių, kad žemės sklypus bÅ«tų ieÅ¡kovui ar kam nors kitam perdavęs nuomos, panaudos sutarčių pagrindu, darbo sutarčių ar pan., kas rodytų atsakovÄ samdžius kitus asmenis sklypams apdirbti. Pasėlių deklaravimas nėra sudėtinga procedÅ«ra.

Apelianto dėstoma pozicija, kad pinigų sumokėjimo faktÄ pakankamai įrodo atitinkamas įraÅ¡as notaro patvirtintoje sutartyje bÅ«tų pagrįsta nebent tuo atveju, jeigu Å¡alys nuosavybės teises viena kitai perleistų realiai. Sudarant pirkimo- pardavimo sutartį su atpirkimo teise, Å¡alių valia bÅ«na nuo pat sutarties sudarymo nuosavybės teisės realiai perleisti pirkėjui. Å is tampa tikruoju daikto savininku, su vieninteliu apribojimu: jis įsipareigoja daiktÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.

Ginčo atveju, šalių valios sklypus perleisti atsakovui nebuvo. Nepaisant negaliojančio sandorio sudarymo, atsakovas sklypų nevaldė ir jų nenaudojo.

19. Jaunojo Å«kininko paramÄ siekė gauti ne ieÅ¡kovas, o atsakovas. Jeigu atsakovas V. B. mano, kad jaunojo Å«kininko paramÄ gavo neteisėtai, tai belieka jam pasiÅ«lyti pačiam kreiptis į teisėsaugos institucijas ir prisipažinti pasisavinus valstybės lėšas. Ginklus perdavė saugoti trims skirtingiems asmenims todėl, kad nenorėjo tapti visiÅ¡kai priklausomu nuo kurio nors vieno iÅ¡ jų sÄ Å¾iningumo. Ginklai iÅ¡ ieÅ¡kovo įstatymo nustatyta tvarka buvo paimti tik laikinai, todėl nepagrįsta apelianto pozicija, kad ginklai ieÅ¡kovui nebuvo reikalingi.

Apeliantas nepagrindžia, kodėl piniginis ekvivalentas esÄ turėtų bÅ«ti skaičiuojamas pagal dabartinę ginklų vertę. Atsakovas yra nesÄ Å¾iningas - jis perleido kitiems asmenims ieÅ¡kovui priklausiusius du medžioklinius Å¡autuvus, kuriuos buvo sutikęs tik pasaugoti. Nors pirmos instancijos teismas ir nemotyvavo, pagal kokiu metu buvusiÄ ginklų vertę nustato piniginio ekvivalento sumÄ , tačiau dėl Å¡io formalaus pagrindo iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti naikinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 21. IeÅ¡kovas A. K. veikiantis už save ir sutuoktinę G. K. 2007-03-08 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi, not. reg. Nr.VB7-2098 pardavė atsakovui V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2007-09-19 sutartimi, not. reg.

Nr.IVVR-5283, J. Ž. ir V. Ž. pardavė atsakovui V. B., atstovaujamui A. K., sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , turintį 1,82 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). už 1 900 Lt, kuriuos pardavėjas patvirtino, kad gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. 2009-06-19 sutartimi, not. reg. Nr. IVVR-2588, V. B., atstovaujamas J. Ž. ir A. B. pardavė A.

P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ turintį 1,82 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 1 900 Lt, kuriuos pardavėjas patvirtino, kad gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu santuoka tarp V. B. ir A. B. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ , be kitų daiktų, V. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko Å«kininko Å«kis, Å«kio identifikavimo kodas 6551692, įregistruotas 2007-03-26, 12 447,70 Eur vertės, Javų kombainas Claas, Mercator 60, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 594,30 Eur vertės bei visi aukščiau nurodyti ginčo žemės sklypai, kurie buvo įsigyti 2007-03-08 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties, not. reg.

Nr.VB7-2098, pagrindu. Atsakovui iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros yra iÅ¡mokėtos kompensacinės iÅ¡mokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų Å«kininkų įsikÅ«rimas“ 135 868 Lt (39 350,09 Eur). Atsakovas iÅ¡ gautos paramos įsigijo kombainÄ . 2009-09-18 A. K. pirkimo – pardavimo sandoriu Nr. 106, pardavė V. B. ginklÄ â€“ graižtvinį Å¡autuvÄ Mannlicher Classic 300 Winchester Magnum Nr. 1038543. 2009-09-18 A. K. pirkimo – pardavimo sandoriu Nr. 107, pardavė V.

B. ginklÄ - graižtvinį Å¡autuvÄ Sako 223 Remington Nr. 627208. Minėtuose pirkimo – pardavimo sandoriuose nėra nurodyta daiktų kaina bei Å¡alių atsiskaitymo tvarka. Dėl apeliacinio skundo argumentų 23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas panaikino ginčo sandorius ir iki santuokos ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priklausiusį turtÄ (sklypus ir ginklus) grÄ Å¾ino tik vienam bendraturčiui, tai yra ieÅ¡kovui. CK 6.17 straipsnis numato, jog jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas iÅ¡ jų turi teisę reikalauti lygios dalies, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimų nustatytus atvejus. Ä®statymai ar Å¡alių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iÅ¡ kreditorių turi teisę pareikÅ¡ti skolininkui reikalavimÄ tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies.

Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.18 straipsnis). CK 6.19 straipsnis numato, kad skolininkas turi teisę pasirinkti bet kurį iÅ¡ kreditorių, turinčių solidariÄ jÄ reikalavimo teisę, kuriam jis įvykdys prievolę, iÅ¡skyrus atvejus, kai vienas iÅ¡ kreditorių jau yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį skolininkui dėl prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog abipusiai ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, kaip kreditorių, turtiniai santykiai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir gali bÅ«ti sprendžiamas bendraturčių susitarimu.

Trečiasis asmuo, turėdamas pretenzijų dėl savo turto dalies, gali jas reikÅ¡ti ieÅ¡kovui, su kuriuo jie turėtų atitinkamai pasidalinti ginčo turtÄ , kuris anksčiau priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 6.18 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas, atsakovo interesams neturi reikÅ¡mės ar reikalavimÄ reiÅ¡kia vienas ieÅ¡kovas, ar su savo buvusia sutuoktine, o ieÅ¡kovas negali netekti teisės ginti savo galimai pažeistas teises tik todėl, jog to nedaro trečiasis asmuo.

25. Apeliantas nurodo, jog Å¡alių sudarytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu, nes Å¡alys siekė akivaizdžių pirkimo – pardavimo sandorio teisinių pasekmių, kurios ir kilo. Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties Å¡alių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame iÅ¡reikÅ¡ta sandorio Å¡alių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio Å¡alių ketinimų.

Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008, 2006-03-15 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-191/2006, 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006 ir 2005-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005).

Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog šiuo atveju sandoris negali būti pripažintas tariamuoju. Byloje esanti medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, jog tikroji sutarties šalių valia nebuvo parduoti ginčo sklypų atsakovui, kadangi atsakovui buvo reikalinga tik tai, kad sklypai viešuosiuose registruose laikinai būtų įregistruoti jo vardu (dėl paramos gavimo), tačiau atsakovas nesiekė jų nupirkti, kadangi ieškovui už juos nesumokėjo, be to ieškovas ir toliau naudojosi sklypais.

Apeliantas nurodo, jog jis samdė darbuotojus dėl žemės dirbimo, mokėjo jiems pinigus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes nepateikė. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje. IeÅ¡kovui praÅ¡ant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios įrodytų, jog šalys siekė sudaryti ir sudarė pirkimo pardavimo sandorį su visomis jo pasekmėmis. Tai, kad apeliantas įregistravo savo nuosavybę į ginčo žemės sklypus, nepaneigia sandorio tariamumo, kadangi aplinkybė, jog viešuosiuose registruose ginčo žemės sklypai laikinai būtų įrašyti kaip atsakovo nuosavybė ir buvo tai, ko tokio sandorio sudarymu siekė atsakovas.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog argumentai, susiję su atpirkimo teise yra paneigti byloje esančių kitų nustatytų aplinkybių. CK 6.417 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktÄ pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotÄ daiktÄ atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.

Å iuo atveju, kaip ir teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui bÅ«tų apmokėjęs už sklypus, todėl toks sandoris jau vien dėl to negali bÅ«ti laikytinas pirkimu-pardavimu su atpirkimo teise. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginklų verte, kuriÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi apeliantas, nors ir su nustatyta ginklų verte nesutiko, tačiau į bylÄ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kitÄ , nei nustatyta, ginklų vertę.

28. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ginčo sandorių sudarymo tariamumÄ , teismo nebuvo įvertinti.

Atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino konkrečių apelianto apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kadangi teismas, vertindamas įrodymų visetÄ , nebÅ«tinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus, sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl sandorių, kuriuos ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais, tariamumo.

29. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 30. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymoje nurodytÄ sumÄ â€“ 104 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Atsakovo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. valstybės naudai 104 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė Irmantas Å ulcas