ca163841-b40f-469c-afd0-71ecbb5a535a · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp A. J., M. R. J. ir A. J., apsimestine, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, ir pripažinti jÄ pirkimo pardavimo sutartimi; perkelti A. J. pirkÄjos teises ir pareigas bei nustatyti, kad A. J., M. R. J. pardavÄ, o A. J. nupirko nekilnojamÄ turtÄ (pastatÄ â gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini)), už kurį sumokÄjo 1 024 745 Lt.
Legislator headnote
AI generatedca163841-b40f-469c-afd0-71ecbb5a535a · Vilniaus apygardos teismas: Po to, kai VMI kreipÄsi su ieÅ¡kiniu dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais (Actio Pauliana) pagrindu į Vilniaus apygardos teismÄ , Å¡alys kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų veiksmai patvirtina skolininko nesÄ Å¾iningumo faktÄ . 2015 m. kovo 2 d. parengiamajame teismo posÄdyje Å¡alys pateikÄ taikos sutartį ir praÅ¡Ä teismo jÄ patvirtinti bei nagrinÄjamÄ bylÄ užbaigti. 2015 m. kovo 20 d. teismui pateiktame atsiliepime į praÅ¡ymÄ dÄl taikos sutarties sudarymo VMI su taikos sutarties sÄ lygomis nesutiko, nurodÄ, kad A.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2S-1986-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03860-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8; 3.3.2.4; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Alma UrbanaviÄienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo treÄiojo asmens ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs A. J. ieÅ¡kinį atsakovams A. J. ir M. R. J. dÄl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo â pardavimo sutartimi. Teismasn u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovÄ A. J. kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä:
1) pripažinti 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp A. J., M. R. J. ir A. J., apsimestine, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, ir pripažinti jÄ pirkimo pardavimo sutartimi;
2) perkelti A. J. pirkÄjos teises ir pareigas bei nustatyti, kad A. J., M. R. J. pardavÄ, o A. J. nupirko nekilnojamÄ turtÄ (pastatÄ â gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypÄ , (duomenys neskelbtini)), už kurį sumokÄjo 1 024 745 Lt.
IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad 2005 m. sauso 26 d. atsakovas A. J. sudarÄ kredito sutartį su AB SEB bankas dÄl kredito suteikimo. 2006 m. Å¡i kredito suma buvo refinansuota AB banko âSwedbankâ, o 2011 m. spalio 25 d. pasiraÅ¡ytas susitarimas dÄl 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutarties pakeitimo, kurio pagrindu suteikta kredito suma padidinta iki 325 034,44 EUR. Tiek Å¡ios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, tiek su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovams A.
J. ir M. R. J. priklausantis nekilnojamas turtas (pastatas â gyvenamasis namas ir devyni žemÄs sklypai). TaÄiau A. J. nebeiÅ¡galÄjo vykdyti savo įsipareigojimų bankui, todÄl 2013 m. gruodžio 20 d. tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovų buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dÄl kredito padengimo AB bankui âSwedbankâ, kuriuo ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo sumokÄti bankui atsakovų skolos sumÄ , o atsakovai įsipareigojo perleisti ieÅ¡kovei A. J. nuosavybÄs teise įkeistÄ minÄtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį.
IeÅ¡kovÄ, vykdydama Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ ir siekdama padengti atsakovų skolÄ bankui, 2014 m. sausio 7 d. sudarÄ paskolos sutartį, kurios pagrindu pasiskolino pinigines lÄÅ¡as, reikalingas skolos bankui padengimui. 2014 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovÄ padengÄ bankui atsakovų skolÄ , t.y. sumokÄjo 271 265,28 EUR sumÄ ir paskolino atsakovams 25 534 EUR sumÄ . Atsakovai, siekdami atlyginti ieÅ¡kovÄs patirtas iÅ¡laidas už prievolÄs bankui įvykdymÄ ir paskolos atsakovams suteikimÄ , 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartimi perleido aukÅ¡Äiau paminÄtÄ nekilnojamÄ turtÄ ieÅ¡kovei.
Tokiu bÅ«du dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad atsakovai atsiskaitytų su ieÅ¡kove už skolos bankui padengimÄ , todÄl tokio sandorio sudarymu iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitiko tikrųjų Å¡alių ketinimų, nes dovanojimo sutartis pagal savo esmÄ yra neatlygintinis sandoris. Å alys pasirinko netinkamÄ tikrosios savo valios įtvirtinimo bÅ«dÄ , kadangi jos turÄjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje bÅ«tų numatyta, kad už įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų sumokÄta bankui padengiant atsakovų kreditÄ .
Atsakovai atsiliepime su pateiktu ieÅ¡kiniu bei jame iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis sutiko. NurodÄ, jog, susiklosÄius sudÄtingai finansinei situacijai ir atsakovams nebeiÅ¡galint vykdyti savo įsipareigojimų bankui, 2013 m. gruodžio 20 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas su ieÅ¡kove dÄl kredito padengimo AB bankui âSwedbankâ, kuriuo ieÅ¡kovÄ A. J. įsipareigojo sumokÄti bankui atsakovų skolos sumÄ , o atsakovai įsipareigojo už skolos pagal kredito sutartį padengimÄ bankui perleisti ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise nekilnojamÄ jį turtÄ , pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį.
Atsakovai, siekdami atlyginti ieÅ¡kovÄs patirtas iÅ¡laidas už prievolÄs bankui įvykdymÄ ir paskolos atsakovams suteikimÄ , perleido nurodytÄ nekilnojamÄ turtÄ ieÅ¡kovei 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi tikroji Å¡alių valia ir susitarimas bei siekiami tikslai buvo ne neatlygintinai perleisti ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ , bet už atitinkamÄ atlygį, dovanojimo sutartis yra apsimestinÄ. TreÄiasis asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti.
NurodÄ, kad atsiliepimo pateikimo dienÄ A. J. mokestinÄ nepriemoka valstybÄs biudžetui sudaro 238 517,55 EUR. Vilniaus apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija 2010 m. birželio 9 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo A. J. nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â 9 žemÄs sklypus, kurių vertÄ 147 639,02 EUR, bei gyvenamÄ jį namÄ , kurio vertÄ 229 958,30 EUR, taÄiau A. J. 2011 m. gegužÄs 26 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ perimti sutuoktinÄs mokestinÄ nepriemokÄ bei iÅ¡dÄstyti mokestinÄs nepriemokos sumokÄjimÄ dalimis.
Inspekcija 2011 m. liepos 15 d. priÄmÄ sprendimÄ dÄl mokestinÄs nepriemokos perÄmimo bei 2011 m. liepos 18 d. sprendimu iÅ¡dÄstÄ 191 149,22 EUR mokestinÄs nepriemokos sumokÄjimÄ iki 2016 m. birželio 30 d. ir su A. J. sudarÄ mokestinÄs paskolos sutartį. 2011 m. rugsÄjo 30 d. A. J. praÅ¡ymu inspekcija panaikino jo turtui taikytus areÅ¡tus, taÄiau A. J. pagal mokestinÄs paskolos sutartį sumokÄjo tik 4 633,92 EUR ir toliau mokestinÄs paskolos sutarties sÄ lygų nevykdÄ, dÄl ko 2013 m. balandžio 17 d. mokestinÄs paskolos sutartis buvo nutraukta.
Atsakovui buvo iÅ¡siųstas raginimas sumokÄti mokestinÄ nepriemokÄ geruoju, taÄiau to nepadarius, priimti sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinÄ nepriemokÄ iÅ¡ turto. Tada paaiÅ¡kÄjo, kad atsakovas A. J. turto neturi, dirba, taÄiau darbo užmokestis, neatskaiÄius mokesÄių, yra tik 72,41 EUR. 2014 m. gegužÄs 28 d. bankams pateiktas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinÄ nepriemokÄ iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų, taÄiau iÅ¡ieÅ¡kota tik 632,04 EUR. Taigi atsakovas A. J., žinodamas apie savo finansinÄ padÄtį bei įsipareigojimus VMI, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio nuostatas, sudarÄ dovanojimo sutartį, kad iÅ¡vengtų atsiskaitymo su kreditoriumi ir taip iÅ¡ esmÄs sumažino savo turto masÄ bei sukÄlÄ realiÄ grÄsmÄ, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, todÄl toks sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.
Po to, kai VMI kreipÄsi su ieÅ¡kiniu dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais (Actio Pauliana) pagrindu į Vilniaus apygardos teismÄ , Å¡alys kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų veiksmai patvirtina skolininko nesÄ Å¾iningumo faktÄ . 2015 m. kovo 2 d. parengiamajame teismo posÄdyje Å¡alys pateikÄ taikos sutartį ir praÅ¡Ä teismo jÄ patvirtinti bei nagrinÄjamÄ bylÄ užbaigti. 2015 m. kovo 20 d. teismui pateiktame atsiliepime į praÅ¡ymÄ dÄl taikos sutarties sudarymo VMI su taikos sutarties sÄ lygomis nesutiko, nurodÄ, kad A.
J., vengdamas atsiskaityti su kreditoriumi ir sudarydamas dovanojimo sutartį, kurios pagrindu savo dukrai perleido jo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , elgÄsi nesÄ Å¾iningai. A. J., žinodamas apie savo finansinÄ padÄtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, sudarydamas sutartį su dukra, iÅ¡ esmÄs sumažino savo turto masÄ ir sukÄlÄ realiÄ grÄsmÄ, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, todÄl toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ             Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarÄ, kad tarp jų sudaryta dovanojimo sutartis yra pripažintina nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu už nekilnojamÄ jį turtÄ sumokÄta 296 786,67 EUR suma laikytina tinkama kaina; patvirtino, kad už nekilnojamÄ turtÄ kaina yra sumokÄta ir su A. ir M.R.
J. yra atsiskaityta tinkamai; likusios kainos dalies, t.y. 25 521,39 sumokÄjimu už nekilnojamÄ turtÄ yra laikoma A. J. suteiktos paskolos suma A. ir M. R. J.; kadangi Å¡alių susitarimu suteikta paskola yra užskaitoma kaip kainos dalies už nekilnojamÄ turtÄ sumokÄjimas, Å¡alys patvirtino, jog viena kitai jokių mokestinių įsipareigojimų neturi. Å ia nutartimi teismas civilinÄ bylÄ nutraukÄ. Teismas nesutiko su kreditoriaus VMI argumentais dÄl kreditoriaus teisių pažeidimo ir iÅ¡ byloje esanÄių aplinkybių nustatÄ, kad tarp Å¡alių sudaryta dovanojimo sutartis iÅ¡ tiesų buvo pirkimoâ pardavimo sutartis, nes už ja perleistÄ turtÄ buvo pilna atsiskaityta.
Teismas nurodÄ, jog, atsakovams nepadengus kredito sumos bankui ar netinkamai vykdant prisiimtus skolinius įsipareigojimus, kredito suma ir / ar susidariusi skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto, kadangi kreditorius, kurio reikalavimo užtikrinimui yra įkeistas turtas, turi pirmenybÄ prieÅ¡ kitus kreditorius. DÄl to teismas laikÄ, kad nÄra pagrindo teigti, jog tokiu bÅ«du A. J. siekÄ iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal turimÄ mokestinÄ nepriemokÄ . Teismas konstatavo, jog, Å¡alims sutinkant, kad iÅ¡ tiesų jų siekiamas sudaryti sandoris buvo pirkimo â pardavimo sandoris, o bylos duomenims patvirtinus, kad sudarytas sandoris buvo atlygintinis, nÄra pagrindo jo laikyti dovanojimo sandoriu.
Teismas sprendÄ, jog tretieji asmenys negali daryti įtakos tarp Å¡alių pasiraÅ¡omai taikos sutarÄiai ir priversti jas toliau tÄsti teisminį ginÄÄ . Teismas Å¡iuo atveju neįžvelgÄ treÄiojo asmens nurodyto vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai             Atskiruoju skundu treÄiasis asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Finansų ministerijos praÅ¡o nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovÄs A.
J. ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog teismas negalÄjo tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kadangi ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar/ir vieÅ¡ajam interesui. Å iuo atveju teismas, vertindamas Å¡alių taikos sutartį, neatsižvelgÄ Ä¯ byloje nustatytas aplinkybes, o bÅ«tent į tai, kad treÄiasis asmuo, ginÄijantis teismui pateiktÄ Å¡alių taikos sutartį, yra atsakovo A. J. kreditorius, kreipÄsis į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl 2014 m. sausio 23 d. tarp Å¡alių sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia actio Pauliana pagrindu.
MokesÄių sumokÄjimas į biudžetÄ yra susijÄs su vieÅ¡uoju interesu.             IeÅ¡kovÄ A. J. su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog teismas priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, tuo tarpu atsiliepime nurodyti argumentai yra nepagrįsti. ValstybinÄ mokesÄių inspekcija siekia sukurti situacijÄ , jog, pripažinus negaliojanÄia dovanojimo sutartį, situacija bÅ«tų analogiÅ¡ka - atsakovui negalint sumokÄti bankui paimtos paskolos, ginÄijamas turtas pereitų bankui nuosavybÄs teise, kadangi jam buvo įkeistas.
Atsakovai A. J. ir M. R. J. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog teismo nutartis yra pagrįsta ir teisÄta, o ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jÄ panaikinti. Teismas tinkamai nustatÄ tikruosius Å¡alių ketinimus ir pagrįstai patvirtino jų pateiktÄ taikos sutartį. VieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Atskiriesiems skundams nagrinÄti taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 338 str.). ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iÅ¡ esmÄs sudaro pagrindÄ apskųstajai teismo nutarÄiai panaikinti.Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , taikos sutartis â tai ginÄo Å¡alių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojanÄių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas ginÄo sprendimo sÄ lygas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010-12-28 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.).
ProcesinÄ Å¡alių teisÄ sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â viena iÅ¡ civiliniame procese galiojanÄio Å¡alių dispozityvumo principo, kuris Å¡alims suteikia teisÄ disponuoti tiek ginÄo objektu, t.y. pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, tiek procesinÄmis priemonÄmis, iÅ¡raiÅ¡kų. Taikos sutarÄiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarÄiai, galioja sutarties laisvÄs principas (CK 6.156 str.), Å¡alys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu bÅ«du ir apimtimi iÅ¡sprÄs kilusį teisminį ginÄÄ , taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 str. 3 d.).
TaÄiau dispozityvumo principas ir iÅ¡ jo kylanti Å¡alių laisvÄ susitarti dÄl taikos sutarties sÄ lygų nÄra absoliuti. Å alių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t.y. bylÄ nagrinÄjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad dispozityviÅ¡kumo civiliniame procese ir teismo kontrolÄs laipsnis priklauso nuo nagrinÄjamos bylos pobÅ«džio; nedispozityviomis pripažįstamos bylos, kylanÄios iÅ¡ Å¡eimos, darbo teisinių santykių, yra susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesÄ Å¾ininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso nustatymu ir pan.
Teismas neturi atsisakyti tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisÄje tų Å¡alių teisÄs nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia treÄiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisÄ draudžia Å¡alims nustatyti kitas ginÄo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikÅ¡tų materialiosios teisÄs pažeidimÄ , o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009-02-09 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010-06-01 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).             NagrinÄjamoje byloje kilo ginÄas dÄl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisÄtumo.
Apelianto teigimu, vertindamas pateiktÄ tvirtinti taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgÄ Ä¯ treÄiojo asmens nurodytus argumentus, aplinkybÄ, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinÄjama civilinÄ byla pagal VMI prie FM ieÅ¡kinį atsakovams A. J., M. R. J. ir A. J. dÄl ginÄo dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojanÄiu actio Pauliana pagrindu, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnio 2 dalyje teismui nustatytÄ pareigÄ netvirtinti imperatyviosioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui prieÅ¡taraujanÄios taikos sutarties.
Apelianto teigimu, patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, buvo pažeisti jo, kaip atsakovo A. J. kreditoriaus, interesai, taigi ir vieÅ¡asis interesas. Tokius atskirojo skundo argumentus apeliacinÄs instancijos teismas laiko pagrįstais.NagrinÄdamas ginÄus dÄl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties vieÅ¡ajam interesui, kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad, vertinant, ar yra vieÅ¡asis interesas tuo atveju, kai Å¡alys bylÄ baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.
Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų. Laikantis Å¡io principo, tuo atveju, kai Å¡alių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisÄs, tokių teisių gynimas yra vieÅ¡asis interesas, nors Å¡alių sudaryta taikos sutartis iÅ¡oriÅ¡kai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginÄo baigimas. Teismas, nustatÄs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-11-04 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-552/2008).
Bylos duomenys tvirtina, kad nuo bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme pradžios Å¡alys â ieÅ¡kovÄ A. J. ir atsakovai A. J. bei M. R. J., turÄjo tikslÄ jÄ užbaigti taikiai, t.y. atsakovai ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų neginÄijo. Tokiam bylos užbaigimui prieÅ¡inosi tik apeliantas â treÄiasis asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija, pagrindiniu savo argumentu nurodydama atsakovo A. J. nesÄ Å¾iningumÄ bei Vilniaus apygardos teisme nagrinÄjamÄ bylÄ dÄl Å¡alių sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia.
ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylos medžiagÄ , sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog tarp Å¡alių sudaryta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis akivaizdžiai pažeidžia treÄiojo asmens (apelianto) interesus. GinÄo sandoris (dovanojimo sutartis) yra sudaryta tarp artimais giminystÄs ryÅ¡iais susijusių asmenų (tÄvų ir dukters). Å io sandorio apsimestinis pobÅ«dis pradÄtas įrodinÄti (pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nagrinÄjamoje byloje) tik po to, kai apeliantas Vilniaus apygardos teisme užvedÄ civilinÄ bylÄ Nr. 2-1918-467/2015, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovams A.
J., M. R. J.ir A. J. dÄl nurodyto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojanÄiu actio Pauliana pagrindu (teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenys). Kai kyla ginÄas dÄl sandorio (sutarties) rūšies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmÄs ir pan., teismas, sprÄsdamas tokį ginÄÄ , vadovaujasi sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis. Sudarydamos taikos sutartį, Å¡alys eliminavo galimybÄ treÄiajam asmeniui, remtis sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis ir įrodinÄti ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , kuo akivaizdžiai buvo pažeistos treÄiojo asmens teisÄs.Atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodyti argumentai, kad, apeliantui net ir pavykus nuginÄyti dovanojimo sutartį ir grÄ Å¾inus Å¡alis į prieÅ¡ tai buvusiÄ padÄtį, situacija ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos atžvilgiu nÄ kiek nepagerÄtų, nes atsakovui neturint iÅ¡ ko sumokÄti skolos bankui, ginÄo turtas bÅ«tų perleistas jam pagal įkeitimo sandorį, nÄra pagrįsti.
Visų pirma, iÅ¡ Å¡iuo metu esanÄios situacijos nÄra aiÅ¡ku, kokia įkeisto turto dalis bÅ«tų perleista bankui, už kiek ji bÅ«tų parduota ir kokia dalis galimai liktų Valstybinei mokesÄių inspekcijai atsakovo skoloms iÅ¡ieÅ¡koti. Antra, sprendžiant, kad skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi yra pažeistos treÄiojo asmens teisÄs ir teisÄti interesai, svarbi aplinkybÄ, kad ieÅ¡kinys dÄl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine buvo pareikÅ¡tas po to, kai apeliantas Vilniaus apygardos teisme užvedÄ civilinÄ bylÄ dÄl nurodyto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojanÄiu actio Pauliana pagrindu.
Taigi Å¡alys, iÅ¡keldamos ginÄÄ ir jį užbaigdamos taikos sutartimi, kurioje nÄra atsižvelgta į kitų asmenų teises ir teisÄtus interesus, akivaizdžiai pažeidÄ teisingumo principÄ , kuris reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant proceso ir materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias taikos sutarties tvirtinimÄ , prieÅ¡tarauja treÄiojo asmens interesams, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todÄl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 327 str.1 d. 2 p.).                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinÄs instancijos teismas              n u t a r i a :Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
TeisÄja                                                                                      Alma UrbanaviÄienÄ