Legislator Case Law & Legislation
ca163841-b40f-469c-afd0-71ecbb5a535a AI generated

ca163841-b40f-469c-afd0-71ecbb5a535a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ca163841-b40f-469c-afd0-71ecbb5a535a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp A. J., M. R. J. ir A. J., apsimestine, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, ir pripažinti jÄ pirkimo pardavimo sutartimi; perkelti A. J. pirkėjos teises ir pareigas bei nustatyti, kad A. J., M. R. J. pardavė, o A. J. nupirko nekilnojamÄ turtÄ (pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini)), už kurį sumokėjo 1 024 745 Lt.

Legislator headnote

AI generated

ca163841-b40f-469c-afd0-71ecbb5a535a · Vilniaus apygardos teismas: Po to, kai VMI kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Actio Pauliana) pagrindu į Vilniaus apygardos teismÄ , Å¡alys kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų veiksmai patvirtina skolininko nesÄ Å¾iningumo faktÄ . 2015 m. kovo 2 d. parengiamajame teismo posėdyje Å¡alys pateikė taikos sutartį ir prašė teismo jÄ patvirtinti bei nagrinėjamÄ bylÄ užbaigti. 2015 m. kovo 20 d. teismui pateiktame atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties sudarymo VMI su taikos sutarties sÄ lygomis nesutiko, nurodė, kad A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-1986-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03860-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8; 3.3.2.4; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovams A. J. ir M. R. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi. Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė A. J. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) pripažinti 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp A. J., M. R. J. ir A. J., apsimestine, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, ir pripažinti jÄ pirkimo pardavimo sutartimi;

2) perkelti A. J. pirkėjos teises ir pareigas bei nustatyti, kad A. J., M. R. J. pardavė, o A. J. nupirko nekilnojamÄ turtÄ (pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini)), už kurį sumokėjo 1 024 745 Lt.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. sauso 26 d. atsakovas A. J. sudarė kredito sutartį su AB SEB bankas dėl kredito suteikimo. 2006 m. ši kredito suma buvo refinansuota AB banko „Swedbank“, o 2011 m. spalio 25 d. pasirašytas susitarimas dėl 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutarties pakeitimo, kurio pagrindu suteikta kredito suma padidinta iki 325 034,44 EUR. Tiek šios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, tiek su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovams A.

J. ir M. R. J. priklausantis nekilnojamas turtas (pastatas – gyvenamasis namas ir devyni žemės sklypai). Tačiau A. J. nebeiÅ¡galėjo vykdyti savo įsipareigojimų bankui, todėl 2013 m. gruodžio 20 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl kredito padengimo AB bankui „Swedbank“, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti bankui atsakovų skolos sumÄ , o atsakovai įsipareigojo perleisti ieÅ¡kovei A. J. nuosavybės teise įkeistÄ minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį.

IeÅ¡kovė, vykdydama Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ ir siekdama padengti atsakovų skolÄ bankui, 2014 m. sausio 7 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pasiskolino pinigines lėšas, reikalingas skolos bankui padengimui. 2014 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovė padengė bankui atsakovų skolÄ , t.y. sumokėjo 271 265,28 EUR sumÄ ir paskolino atsakovams 25 534 EUR sumÄ . Atsakovai, siekdami atlyginti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už prievolės bankui įvykdymÄ ir paskolos atsakovams suteikimÄ , 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartimi perleido aukščiau paminėtÄ nekilnojamÄ turtÄ ieÅ¡kovei.

Tokiu bÅ«du dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad atsakovai atsiskaitytų su ieÅ¡kove už skolos bankui padengimÄ , todėl tokio sandorio sudarymu iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitiko tikrųjų Å¡alių ketinimų, nes dovanojimo sutartis pagal savo esmę yra neatlygintinis sandoris. Å alys pasirinko netinkamÄ tikrosios savo valios įtvirtinimo bÅ«dÄ , kadangi jos turėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje bÅ«tų numatyta, kad už įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų sumokėta bankui padengiant atsakovų kreditÄ .

Atsakovai atsiliepime su pateiktu ieÅ¡kiniu bei jame iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sutiko. Nurodė, jog, susiklosčius sudėtingai finansinei situacijai ir atsakovams nebeiÅ¡galint vykdyti savo įsipareigojimų bankui, 2013 m. gruodžio 20 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas su ieÅ¡kove dėl kredito padengimo AB bankui „Swedbank“, kuriuo ieÅ¡kovė A. J. įsipareigojo sumokėti bankui atsakovų skolos sumÄ , o atsakovai įsipareigojo už skolos pagal kredito sutartį padengimÄ bankui perleisti ieÅ¡kovei nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ , pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį.

Atsakovai, siekdami atlyginti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už prievolės bankui įvykdymÄ ir paskolos atsakovams suteikimÄ , perleido nurodytÄ nekilnojamÄ turtÄ ieÅ¡kovei 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi tikroji Å¡alių valia ir susitarimas bei siekiami tikslai buvo ne neatlygintinai perleisti ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ , bet už atitinkamÄ atlygį, dovanojimo sutartis yra apsimestinė. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dienÄ A. J. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 238 517,55 EUR. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. birželio 9 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo A. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 9 žemės sklypus, kurių vertė 147 639,02 EUR, bei gyvenamÄ jį namÄ , kurio vertė 229 958,30 EUR, tačiau A. J. 2011 m. gegužės 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ perimti sutuoktinės mokestinę nepriemokÄ bei iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ dalimis.

Inspekcija 2011 m. liepos 15 d. priėmė sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo bei 2011 m. liepos 18 d. sprendimu iÅ¡dėstė 191 149,22 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ iki 2016 m. birželio 30 d. ir su A. J. sudarė mokestinės paskolos sutartį. 2011 m. rugsėjo 30 d. A. J. praÅ¡ymu inspekcija panaikino jo turtui taikytus areÅ¡tus, tačiau A. J. pagal mokestinės paskolos sutartį sumokėjo tik 4 633,92 EUR ir toliau mokestinės paskolos sutarties sÄ lygų nevykdė, dėl ko 2013 m. balandžio 17 d. mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta.

Atsakovui buvo iÅ¡siųstas raginimas sumokėti mokestinę nepriemokÄ geruoju, tačiau to nepadarius, priimti sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto. Tada paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas A. J. turto neturi, dirba, tačiau darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra tik 72,41 EUR. 2014 m. gegužės 28 d. bankams pateiktas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų, tačiau iÅ¡ieÅ¡kota tik 632,04 EUR. Taigi atsakovas A. J., žinodamas apie savo finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio nuostatas, sudarė dovanojimo sutartį, kad iÅ¡vengtų atsiskaitymo su kreditoriumi ir taip iÅ¡ esmės sumažino savo turto masę bei sukėlė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, todėl toks sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.

Po to, kai VMI kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Actio Pauliana) pagrindu į Vilniaus apygardos teismÄ , Å¡alys kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų veiksmai patvirtina skolininko nesÄ Å¾iningumo faktÄ . 2015 m. kovo 2 d. parengiamajame teismo posėdyje Å¡alys pateikė taikos sutartį ir prašė teismo jÄ patvirtinti bei nagrinėjamÄ bylÄ užbaigti. 2015 m. kovo 20 d. teismui pateiktame atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties sudarymo VMI su taikos sutarties sÄ lygomis nesutiko, nurodė, kad A.

J., vengdamas atsiskaityti su kreditoriumi ir sudarydamas dovanojimo sutartį, kurios pagrindu savo dukrai perleido jo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai. A. J., žinodamas apie savo finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, sudarydamas sutartį su dukra, iÅ¡ esmės sumažino savo turto masę ir sukėlė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, todėl toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė, kad tarp jų sudaryta dovanojimo sutartis yra pripažintina nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu už nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėta 296 786,67 EUR suma laikytina tinkama kaina; patvirtino, kad už nekilnojamÄ turtÄ kaina yra sumokėta ir su A. ir M.R.

J. yra atsiskaityta tinkamai; likusios kainos dalies, t.y. 25 521,39 sumokėjimu už nekilnojamÄ turtÄ yra laikoma A. J. suteiktos paskolos suma A. ir M. R. J.; kadangi Å¡alių susitarimu suteikta paskola yra užskaitoma kaip kainos dalies už nekilnojamÄ turtÄ sumokėjimas, Å¡alys patvirtino, jog viena kitai jokių mokestinių įsipareigojimų neturi. Å ia nutartimi teismas civilinę bylÄ nutraukė. Teismas nesutiko su kreditoriaus VMI argumentais dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir iÅ¡ byloje esančių aplinkybių nustatė, kad tarp Å¡alių sudaryta dovanojimo sutartis iÅ¡ tiesų buvo pirkimo– pardavimo sutartis, nes už ja perleistÄ turtÄ buvo pilna atsiskaityta.

Teismas nurodė, jog, atsakovams nepadengus kredito sumos bankui ar netinkamai vykdant prisiimtus skolinius įsipareigojimus, kredito suma ir / ar susidariusi skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto, kadangi kreditorius, kurio reikalavimo užtikrinimui yra įkeistas turtas, turi pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius. Dėl to teismas laikė, kad nėra pagrindo teigti, jog tokiu bÅ«du A. J. siekė iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal turimÄ mokestinę nepriemokÄ . Teismas konstatavo, jog, Å¡alims sutinkant, kad iÅ¡ tiesų jų siekiamas sudaryti sandoris buvo pirkimo – pardavimo sandoris, o bylos duomenims patvirtinus, kad sudarytas sandoris buvo atlygintinis, nėra pagrindo jo laikyti dovanojimo sandoriu.

Teismas sprendė, jog tretieji asmenys negali daryti įtakos tarp Å¡alių pasiraÅ¡omai taikos sutarčiai ir priversti jas toliau tęsti teisminį ginÄÄ . Teismas Å¡iuo atveju neįžvelgė trečiojo asmens nurodyto vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai             Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos praÅ¡o nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės A.

J. ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog teismas negalėjo tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kadangi ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar/ir vieÅ¡ajam interesui. Å iuo atveju teismas, vertindamas Å¡alių taikos sutartį, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, o bÅ«tent į tai, kad trečiasis asmuo, ginčijantis teismui pateiktÄ Å¡alių taikos sutartį, yra atsakovo A. J. kreditorius, kreipęsis į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2014 m. sausio 23 d. tarp Å¡alių sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Mokesčių sumokėjimas į biudžetÄ yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu.             IeÅ¡kovė A. J. su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, tuo tarpu atsiliepime nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Valstybinė mokesčių inspekcija siekia sukurti situacijÄ , jog, pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, situacija bÅ«tų analogiÅ¡ka - atsakovui negalint sumokėti bankui paimtos paskolos, ginčijamas turtas pereitų bankui nuosavybės teise, kadangi jam buvo įkeistas.

Atsakovai A. J. ir M. R. J. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jÄ panaikinti. Teismas tinkamai nustatė tikruosius Å¡alių ketinimus ir pagrįstai patvirtino jų pateiktÄ taikos sutartį. VieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iÅ¡ esmės sudaro pagrindÄ apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas ginčo sprendimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.).

Procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo, kuris Å¡alims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t.y. pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, iÅ¡raiÅ¡kų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), Å¡alys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu bÅ«du ir apimtimi iÅ¡spręs kilusį teisminį ginÄÄ , taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 str. 3 d.).

Tačiau dispozityvumo principas ir iÅ¡ jo kylanti Å¡alių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sÄ lygų nėra absoliuti. Å alių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t.y. bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviÅ¡kumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobÅ«džio; nedispozityviomis pripažįstamos bylos, kylančios iÅ¡ Å¡eimos, darbo teisinių santykių, yra susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesÄ Å¾ininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso nustatymu ir pan.

Teismas neturi atsisakyti tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų Å¡alių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia Å¡alims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikÅ¡tų materialiosios teisės pažeidimÄ , o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo.

Apelianto teigimu, vertindamas pateiktÄ tvirtinti taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgė į trečiojo asmens nurodytus argumentus, aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal VMI prie FM ieÅ¡kinį atsakovams A. J., M. R. J. ir A. J. dėl ginčo dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnio 2 dalyje teismui nustatytÄ pareigÄ netvirtinti imperatyviosioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui prieÅ¡taraujančios taikos sutarties.

Apelianto teigimu, patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, buvo pažeisti jo, kaip atsakovo A. J. kreditoriaus, interesai, taigi ir vieÅ¡asis interesas. Tokius atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais.Nagrinėdamas ginčus dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties vieÅ¡ajam interesui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant, ar yra vieÅ¡asis interesas tuo atveju, kai Å¡alys bylÄ baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis Å¡io principo, tuo atveju, kai Å¡alių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra vieÅ¡asis interesas, nors Å¡alių sudaryta taikos sutartis iÅ¡oriÅ¡kai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008).

Bylos duomenys tvirtina, kad nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios Å¡alys – ieÅ¡kovė A. J. ir atsakovai A. J. bei M. R. J., turėjo tikslÄ jÄ užbaigti taikiai, t.y. atsakovai ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų neginčijo. Tokiam bylos užbaigimui prieÅ¡inosi tik apeliantas – trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, pagrindiniu savo argumentu nurodydama atsakovo A. J. nesÄ Å¾iningumÄ bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ bylÄ dėl Å¡alių sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog tarp Å¡alių sudaryta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis akivaizdžiai pažeidžia trečiojo asmens (apelianto) interesus. Ginčo sandoris (dovanojimo sutartis) yra sudaryta tarp artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų (tėvų ir dukters). Å io sandorio apsimestinis pobÅ«dis pradėtas įrodinėti (pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje) tik po to, kai apeliantas Vilniaus apygardos teisme užvedė civilinę bylÄ Nr. 2-1918-467/2015, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovams A.

J., M. R. J.ir A. J. dėl nurodyto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Kai kyla ginčas dėl sandorio (sutarties) rūšies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ir pan., teismas, spręsdamas tokį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Sudarydamos taikos sutartį, Å¡alys eliminavo galimybę trečiajam asmeniui, remtis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir įrodinėti ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , kuo akivaizdžiai buvo pažeistos trečiojo asmens teisės.Atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodyti argumentai, kad, apeliantui net ir pavykus nuginčyti dovanojimo sutartį ir grÄ Å¾inus Å¡alis į prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį, situacija Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu nė kiek nepagerėtų, nes atsakovui neturint iÅ¡ ko sumokėti skolos bankui, ginčo turtas bÅ«tų perleistas jam pagal įkeitimo sandorį, nėra pagrįsti.

Visų pirma, iÅ¡ Å¡iuo metu esančios situacijos nėra aiÅ¡ku, kokia įkeisto turto dalis bÅ«tų perleista bankui, už kiek ji bÅ«tų parduota ir kokia dalis galimai liktų Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovo skoloms iÅ¡ieÅ¡koti. Antra, sprendžiant, kad skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi yra pažeistos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai, svarbi aplinkybė, kad ieÅ¡kinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine buvo pareikÅ¡tas po to, kai apeliantas Vilniaus apygardos teisme užvedė civilinę bylÄ dėl nurodyto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Taigi Å¡alys, iÅ¡keldamos ginÄÄ ir jį užbaigdamos taikos sutartimi, kurioje nėra atsižvelgta į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, akivaizdžiai pažeidė teisingumo principÄ , kuris reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimÄ , prieÅ¡tarauja trečiojo asmens interesams, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str.1 d. 2 p.).                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                      Alma Urbanavičienė