ca14354b-6a96-412a-8cec-e96afec5d4ff · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-730-536/2012Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00503-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.;1.2.20.3. VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 31 d.VilniusVilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij PaÅ¡kevič, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,   dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei,        gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij, vertėjai Erikai Vencevičienei,        vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.Å . asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, advokatas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 233 str. 1 d., padarymu, nustatė:advokatas A.

Š., būdamas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. prilygintas valstybės tarnautojui, piktnaudžiaudamas tarnyba ir tuo pažeisdamas LR Advokatūros įstatymo 5 str. 3, 6 p., 19, 39 str., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 p. nuostatas, darė poveikį nukentė-jusiajam: gindamas M. B., kuris Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-468/2011 buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str., 2 d., 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 25 str. 4 d. ir 140 str. 1 d., 2011-12-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, esančio Laisvės pr. 79A, Vilniuje (toliau – teismas), patalpose jis, siekdamas sudaryti ginamajam M.

B. palankias sÄ lygas, leidžiančias pastarajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymÄ , paprašė nukentėjusįjį J. A. pakeisti savo parodymus kaltinamojo M. B. naudai ir pažadėjo už tai atsidėkoti. 2012-02-08 tarp 9 val. 4 min. ir 9 val. 32 min. tose pačiose teismo patalpose A. Å . paprašė J. A., kad apklausos teisiamojo posėdžio metu jis duotų melagingus parodymus apie tai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-321-468/2011 ikiteisminio tyrimo metu jis, J.

A., M. B. parodymo jam, nukentėjusiajam, atpažinti metu nurodė į M. B. kaip į asmenį, kuris jį sumušė, dėl policijos pareigÅ«nų spaudimo, kurie neva prieÅ¡ Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimÄ parodė jam, J. A. , M. B. fotonuotraukÄ ir liepė pasakyti tyrėjui, kad bÅ«tent Å¡is asmuo jį, J. A., sumušė. Už tokius parodymus A. Å . pažadėjo J. A. atsilyginti. Kaltinamasis A. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis kaltinamajame akte minimoje baudžiamojoje byloje tikrai gynė M.

B., tačiau ryÅ¡io su liudytoju J. A. neieÅ¡kojo. Pastarasis pats pradėjo domėtis, ar jis yra M. B. advokatas. M. B. ir kitų kaltinamųjų baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Vilniaus m. 1 apylinkės teismo patalpose daugybėje posėdžių. 2011-10-27 pertraukos tarp posėdžių metu prie jo priėjo anksčiau jam nepažįstamas J. A. ir pareiÅ¡kė, kad jis, J. A., jokių pretenzijų M. B. neturįs. 2011-10-30 teismui teisiamajame posėdyje paskelbus eilinę pertraukÄ prie jo dar kartÄ priėjo J.

A. ir pakartojo, kad jis pretenzijų jo ginamajam neturįs, paaiÅ¡kino, kad M. B. jo nemušė, bet prokuratÅ«roje pareigÅ«nai privertė jį nurodyti į pastarÄ jį kaip asmenį, kuris jį sumušė. Jis, A. Å ., susidomėjo tokiais liudytojo paaiÅ¡kinimais ir pasiÅ«lė J. A. tai pakartoti apklausos teisme metu. Be to, jis, kaltinamasis, pasiÅ«lė J. A. tokius paaiÅ¡kinimus iÅ¡dėstyti raÅ¡tu, padavęs jam popieriaus lapÄ . Po keleto minučių J. A. perdavė jam suraÅ¡ytÄ lapÄ , kurį jis pasiėmė, neskaitęs, ir padėkojo.

J. A. paprašė perduoti M. B., kad jis, liudytojas, laukia iÅ¡ M. B. atsilyginimo. 2012-02-08 prieÅ¡ eilinį posėdį nagrinėjant minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ jis, kaltinamasis, pamatęs J. A., paklausė jo, ar prisimena jis tai, kÄ yra sakęs ankstesnių susitikimų metu. Po savaitės gavo praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Kaltinimas yra sufabrikuotas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no R.JakÅ¡to ir jo kolegų dėl jo, kaltinamojo, principingos pozicijos ginant M. B..Kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia daręs spaudimÄ liudytojui J.

A., paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visetas. Liudytojas M. B. patvirtino, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jį gynė advokatas A. Š.. Šioje byloje jis, M. B., yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, tame tarpe ir J. A. sumušimu, nors iš tikrųjų jis J. A. sumušęs nebuvo. A. Š. jis, M. B., neprašė daryti poveikio jokiems liudytojams, tame tarpe ir J. A.. Pastarasis gi pats buvo atsiuntęs jam į tardymo izoliatorių kelis laiškus, kuriuose teigė, kad šiam yra daromas spaudimas, grasinama, jis verčiamas šmeižti jį, M.

B., ir jo gynėjÄ . M. B. parodymai apie J. A. neva minėtÄ vertimÄ apÅ¡meižti jį ir A. Å . nepasitvirtino.Liudytoja I. A., M. B. sesuo, parodė, kad 2011 m. spalį teismui paskelbus pertraukÄ baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju patrauktas M. B., nagrinėjime J. A. buvo priėjęs prie brolio gynėjo A. Å . ir su juo kalbėjosi. J. A. buvo perdavęs jai rankraÅ¡tinį laiÅ¡kÄ , kuriame buvo teigiama, kad jis, J. A., M. B. pretenzijų neturi. Šį raÅ¡tÄ ji perdavė advokatui M.PaukÅ¡tei.2012-03-20 advokatas M.

P. pateikė laiÅ¡ko M. B., LukiÅ¡kių TI-K gauto 2012-03-06 kopijÄ (t. 1, 95-98 b.l). Å io laiÅ¡ko vokas pasiraÅ¡ytas J. A.. Å is teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad laiÅ¡kÄ rašė jis. Jame raÅ¡oma, kad laiÅ¡ko autorius laiÅ¡ko gavėjui pretenzijų neturi, tačiau nekalbama apie tai, kad autorius bÅ«tų patyręs kokį nors teisėsaugos institucijų darbuotojų spaudimÄ (nurodoma, kad laiÅ¡ko autorių dėl laiÅ¡ko gavėjo advokato „presuoja“, kas gali bÅ«ti suprantama kaip spaudimas, tačiau šį spaudimÄ darantys asmenys, spaudimo pobÅ«dis nenurodomi).

Kartu laiške nurodomas toks posakis, kaip „kas buvo, tas buvo“ su užuomina, kad M. B. už tai galėtų bent atsiprašyti. Šio posakio ir užuominos reikšmė atskleidžiama bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos teismas vertins žemiau.Išdėstyti L. A. parodymai nepatvirtina kaltinamojo iškeltos versijos apie tai, kad J. A. pats atkakliai ieškojo kontaktų su juo, pats buvo pokalbių su juo iniciatorius: L. A. prisipažino, kad ji nematė, kas prie ko teismo patalpose buvo priėjęs:

J. A. prie A. Å . ar atvirkščiai, patikslino, kad ji negirdėjo ir to, apie kÄ kaltinamasis ir J. A. kalbėjosi. Paties gi pokalbio su A. Å . faktÄ patvirtino pats liudytojas J. A., kuris parodė, kad prieÅ¡ keletÄ metų Vilniaus čigonų tabore jį sumušė keli vyriÅ¡kiai, atvažiavę „Mercedes“ automobiliu. Tarp jų buvo M. B., kuris pats jo nemušė, tačiau pastÅ«mė. M. B. jis, J. A., pažinojo anksčiau, kažkiek bendravo su juo, net iÅ¡gėrinėjo kartu, tačiau M. B. pavardė jam, J.

A., buvo nežinoma. Tai, kad Å¡is asmuo yra B., ir kad automobilis, kuriuo į taborÄ buvo atvažiavę jį sumušę vyriÅ¡kiai, priklausė M. B., jam pasakė policijos pareigÅ«nai. Jie gi pranešė, kad yra vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas jo sumuÅ¡imas, nurodė sumuÅ¡ime dalyvavusių asmenų vardus, tačiau jie nebuvo girdėti anksčiau. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl sumuÅ¡imo jis, J. A., buvo apklaustas apie sumuÅ¡imo aplinkybes, po to jam buvo parodytos kelios vyriÅ¡kių nuotraukos.

Tarp jų jis atpažino M. B. kaip tÄ asmenį, kuris dalyvavo jo sumuÅ¡ime, nurodė į Å¡iÄ nuotraukÄ pareigÅ«nams. Su M. B. advokatu A. Å . jis yra bendravęs apie 3-4 kartus pastarojo iniciatyva. VienÄ kartÄ advokatas klausė, ar jis, J. A., gali pakeisti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis, liudytojas, atsakė, kad gali, nes pretenzijų M. B. jis neturįs. Vėliau, pertraukos kitame teismo posėdyje metu, A. Å . priėjo prie jo ir paprašė teisme pasakyti, kad M. B. jo, J. A., nemušė, ir iÅ¡dėstyti tokius parodymus raÅ¡tu.

Rašto turinį jam, liudytojui, padiktavo pats kaltinamasis. Jis, J. A., šiame rašte nurodė, kad jis M. B. atpažino policijos pareigūnų nurodymu, tačiau M. B. jokių pretenzijų neturi. Advokatas pasakė, kad už tai jam, J. A., bus atlyginta. Baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju patrauktas M. B., ikiteisminio tyrimo metu J. A. teigė (t. 1, b.l. 12-14), kad 2009-09-21 čigonų tabore jį sumušė vyriškis vardu Marekas ir dar keli vaikinai. Iš J. A. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad Mareku jis vadino M.

B.. M. B. parodymo J. A. atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu pastarasis nurodė į M. B. nuotraukÄ , teigdamas, kad Å¡is asmuo kartu su kitais jį sumušė (t. 1, b.l. 15-18). Pats parodymas atpažinti atliktas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 194, 195 str. reglamentuotų tokio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo taisyklių, t.y. teisėtai, ir Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo protokole įraÅ¡yti duomenys yra leistini įrodymai.Vertinti J. A. parodymus yra gana sudėtinga: dėl Å¡io liudytojo psichologijos bÅ«do ir tipo (apklausa teisme parodė, kad jis lengvai susierzina, netenka kantrybės, duodantį parodymus, jį lengva supainioti, dėl ko jis tuoj pat netenka psichologinės pusiausvyros, užsiskleidžia ir pradeda teigti, kad nieko nebeatsimena) jie buvo iÅ¡ dalies nenuoseklÅ«s, kartais prieÅ¡taringi.

Liudytojo apklausos metu teismo nuomone gynyba siekė pasinaudoti tokiomis silpnomis J. A. asmenybės vietomis ir pademonstruoti jo parodymų nepatikimumÄ . Nepaisant to J. A., atsakydamas į daugybę kaltinamojo ir jo gynėjo klausimų, vis dėlto grįždavo prie kelių pagrindinių tezių:

1) prieÅ¡ keletÄ metų jis čigonų tabore buvo sumuÅ¡tas kelių asmenų,2) tarp jį sumuÅ¡usių buvo ir M. B., kuris jį pastÅ«mė,3) M. B. jis atpažino be jokių iÅ¡ankstinių policijos pareigÅ«nų nurodymų dėl parodymo atpažinti rezultatų,4) susitikimo teismo patalpose metu A. Å . pasiÅ«lė jam pakeisti tyrimo metu duotus parodymus ir teigti, kad M. B. jis atpažino, patirdamas policijos pareigÅ«nų, kurie vertė jį nurodyti į M. B. nuotraukÄ ir patvirtinti, kad bÅ«tent jis jį, J.

A., sumušė, psichologinę prievartÄ . Tuomet jis, J. A., diktuojant A. Å . surašė laiÅ¡kÄ , kuriame teigė, kad pretenzijų M. B. jis neturi,5) kito susitikimo teismo patalpose metu A. Å . priminė jam apie praÅ¡ymÄ pakeisti parodymus apklausos teisme metu ir aiÅ¡kinti sumuÅ¡imo aplinkybes taip, kaip buvo sutarta. BÅ«tina pažymėti, kad teisiamajame posėdyje J. A. patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b.l. 30-36), atitikimÄ tikrovę. Jų turinys faktiÅ¡kai atitinka parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, turinį.

Patikrindamas J. A. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jie tam tikroje dalyje patvirtinami ir Å¡io liudytojo žmonos J. A. parodymais. Liudytoja J. A. patvirtino, kad prieÅ¡ 2 m. čigonų tabore, kur gyveno ji, J. A. ir jų vaikas, keli jaunuoliai sumušė jos vyrÄ J. A., iÅ¡vilioję jį iÅ¡ namų. Tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo lapinių gaujos nariai. Å ioje byloje jos vyras buvo apklaustas, vėliau pastarasis ir ji pati buvo pakviesti į teisiamÄ jį posėdį, kuris vyko 2011-12-07 Laisvės prospekte esančiame apylinkės teismų pastate.

A. Å ., pasikabinęs paltÄ , priėjo prie jos ir vyro ir, kreipdamasis į vyrÄ , paklausė, ar Å¡is atsimena, kÄ turėtų pasakyti. Tolesnio pokalbio ji, pasitraukusi į Å¡alį, negirdėjo. J. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b.l. 38, 39) tikrumÄ . IÅ¡ jų matyti, kad 2011-12-07 pertraukos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju patrauktas M. B., nagrinėjime metu prie J. A. buvo priėjęs A. Å . (protokole užfiksuota, kad tai buvo advokatas, kurio pavardė prasideda iÅ¡ „š“ raidės, tačiau J.

A.-nės, J. A. ir A. Å . parodymų sugretinimas rodo, kad liudytoja apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu turėjo omenyje kaltinamÄ jį). Tarp jų vyko trumpas pokalbis, po kurio J. A. grįžo susierzinęs ir paaiÅ¡kino, kad advokatas prašė pakeisti tyrimo metu duotus parodymus M. B. naudai. Pasak J. A. 2012-02-08 apylinkės teismų pastate prieÅ¡ prasidedant teisiamajam posėdžiui A. Å . vėl buvo priėjęs prie J. A. ir, pasakęs, kad Å¡iandien pastarasis turbÅ«t bus apklausiamas, pasiteiravo, ar Å¡is atsimena, kÄ turėtų pasakyti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. A. pasak J. A. aiškino jai, kad advokatas A. Š. prašė jo teismo posėdyje pasakyti, kad M. B. anksčiau nepažinojo, apie jį sužinojo tik iš policijos pareigūnų, ir pretenzijų M. B. neturi. Tokie J. A. parodymai sutampa su paties J. A. išdėstytais parodymais. Suprantama, šioje dalyje J. A. tik pakartojo paties J. A. teiginius, ji pati šių aplinkybių nežinojo, tačiau tokia J. A. suteikta informacija patvirtina tai, kad J. A. pozicija tiek oficialiame baudžiamajame procese, tiek buityje bendraujant su ja buvo vienoda: jis nieko neverčiamas atpažino M.

B. kaip asmenį, dalyvavusį jo sumuÅ¡ime, o A. Å . prašė teisiamajame posėdyje parodyti, kad M. B. jis atpažino policijos pareigÅ«nų nurodymu ir dėl jų taikyto psichologinio smurto.Atsižvelgdamas į J. A. ir J. A. tarpusavyje sutampančių parodymų visetÄ , teismas pripažįsta nustatytu tÄ faktÄ , kad J. A. 2009 m. buvo sumuÅ¡tas kelių asmenų, tarp kurių buvo ir M. B.. Pastarojo dalyvavimo Å¡iuose veiksmuose bÅ«das ir intensyvumas (fizinio smurto forma, konkretÅ«s veiksmai) jo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 26 str. 5 d. nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ apėmė jų tyčia, atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. (toks kaltinimas M.

B. yra pareikÅ¡tas) kaip vykdytojai. Papildomos informacijos, leidžiančios patikrinti ir įvertinti J. A. parodymus, pateikė liudytojas R.JakÅ¡to, policijos pareigÅ«nas. Jis parodė, kad atliekant tyrimÄ dėl vadinamos lapinių gaujos nusikalstamų veikų buvo sulaikytas M. B., kurį gynė advokatas A. Å .. J. A. Å¡ioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tyrimo metu prokuratÅ«ros pareigÅ«nai pateikė J. A. keletÄ fotonuotraukų, tarp kurių buvo ir M. B. fotografija. J. A. pastarÄ jį atpažino.

Joks psichologinis spaudimas J. A. prieÅ¡ parodymÄ atpažinti nebuvo daromas. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroro pavedimu jis, R.JakÅ¡to, įteikė J. A. teismo Å¡aukimÄ kviečiant jį į posėdį. Ä®vykusio pokalbio metu J. A. jam pasakė, kad A. Å . prašė jo duoti melagingus parodymus ir žadėjo už tai atsilyginti. Tarnybiniu praneÅ¡imu jis, R.JakÅ¡to, informavo apie tai savo vadovybę, apie tai buvo praneÅ¡ta ir specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). PrieÅ¡ eilinį teismo posėdį STT pareigÅ«nai tarnybinėse patalpose pritvirtino prie J.

A. kÅ«no specialų garso įraÅ¡ymo įrenginį, ir jis buvo pristatytas į apylinkės teismų pastatÄ , kur vyko bylos nagrinėjimas. Po teisiamojo posėdžio J. A. pasakė, kad tÄ dienÄ A. Å . vėl bandė jį paveikti, siekdamas jo parodymų pakeitimo. Teismas neturi pagrindo abejoti R.JakÅ¡to parodymais, kuriais jis neigia bet kokį psichologinį smurtÄ , spaudimÄ J. A. siekiant paveikti M. B. fotonuotraukos parodymo jam atpažinti rezultatÄ : toks kaltinamojo teiginys yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie įrodymai.

Tuo tarpu pats J. A. taip pat neigė tokias kaltinamojo tezes, teigdamas, kad joks policijos pareigūnų spaudimas jam nebuvo daromas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė (t. 2, b.l.

99) rankraÅ¡tinį laiÅ¡kÄ , teigdamas, kad jį surašė pats J. A. (t. 2, b.l. 100-101). J. A. pripažino, kad šį laiÅ¡kÄ rašė jis, tačiau darė tai diktuojant pačiam A. Å . po pastarojo praÅ¡ymo pakeisti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismo nuomone Å¡io laiÅ¡ko turinys nepatvirtina kaltinamojo teiginių apie tai, kad J. A., atpažindamas M. B., dėl policijos pareigÅ«nų poveikio turėjo iÅ¡ankstinius nusistatymus dėl atpažinimo rezultatų: laiÅ¡ke nurodoma, kad tai, kad laiÅ¡ko autorių mušė M.

B., jis sužinojo tik iÅ¡ policijos žodžių, ir kad policijos pareigÅ«nai buvo parodę jam M. B. fotonuotraukÄ . Apklausos teisme metu paaiÅ¡kėjo, kad J. A. neskiria teisėsaugos institucijų rÅ«Å¡ių, todėl sÄ voka „policija“ Å¡io laiÅ¡ko kontekste gali reikÅ¡ti ir policijos, ir STT, ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nus. Be to, iÅ¡ jo parodymų matyti, kad jis tikrai iki parodymo atpažinti nežinojo M. B. pavardės, ir Å¡i informacija jam galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikta atlikus parodymo atpažinti veiksmÄ .

M. B. nuotrauka J. A. tikrai buvo parodyta, bet tai vyko parodymo iÅ¡ fotonuotraukų atlikimo metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas advokatas A.Čiupaila parodė, kad pats matė, kaip teismo patalpose prie jo kolegos A. Å . buvo priėjęs J. A. ir jį užkalbino. Teismo nuomone tokie parodymai nepaneigia A. Å . pareikÅ¡to kaltinimo nuostatos apie tai, kad kaltinamasis darė spaudimÄ J. A., nes A.Čiupaila pastarųjų pokalbyje nedalyvavo, apie kÄ buvo kalbėta, negirdėjo, o pats faktas, kad prie kaltinamojo buvo priėjęs J.

A., nepatvirtina kaltinamojo parodymų apie paties pastarojo iniciatyvÄ duoti kitus, negu ikiteisminio tyrimo metu, parodymus. YpatingÄ reikÅ¡mę kaltinimo objektyvumui įvertinti turi iÅ¡raiÅ¡kingi procesinės prievartos priemonių taikymo rezultatai. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-02-07 nutartimi (t. 1, b.l. 66-67) nuo 2012-02-07 iki 2012-04-07 buvo leista: J. A. atlikti veiksmus (užmegzti ryÅ¡ius su A. Å . žadant jam pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-468/2011 M.

B. atžvilgiu pastarojo naudai) neatskleidžiant savo tapatybės, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nams G.Gečėnui ir R.JakÅ¡to, STT Vilniaus skyriaus pareigÅ«nui R.Grabauskui – slaptai panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant A. Å . ir J. A. pokalbius ar kitokį susižinojimÄ . Å ių veiksmų atlikimo protokoluose, suraÅ¡ytuose 2012-02-10 (t. 1, b.l. 68-70) nurodoma, kad buvo užfiksuoti 2 A. Å . ir J. A. pokalbiai, vykę 2012-02-08 nuo 9 val. 4 min. 58 sek. iki 9 val. 6 min. 27 sek. ir nuo 9 val. 30 min. 35 sek. iki 9 val. 32 min. 20 sek.

IÅ¡ Å¡ių pokalbių stenogramų (jos vertimas yra t. 1, b.l. 75-77 ) matyti, kad kaltinamasis tiesiogiai įteiginėja J. A. apklausos teisme metu parodyti, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu jis, J. A., atpažino policijos pareigÅ«nų, parodžiusių M. B. fotonuotraukÄ , iÅ¡ankstiniu nurodymu. IÅ¡ J. A. ir paties kaltinamojo frazių aiÅ¡ku, kad apie tokį parodymų pakeitimÄ su A. Å . buvo kalbėta jau anksčiau, ir kaltinamasis už tai žadėjo J. A. atsidėkoti (nenurodant konkrečios formos).

Å i aplinkybė patvirtina J. A. parodymus apie tai, kad su praÅ¡ymu nurodytu bÅ«du pakeisti parodymus A. Å . kreipėsi į jį ankstesnio bylos M. B. ir kitų nagrinėjimo dienÄ . Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu J. A. nurodė, kad tai buvo 2011-02-07. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis baudžiamosios bylos, kuriuos M. B. yra patrauktas kaltinamuoju, nagrinėjimas 2011-12-07 tikrai buvo paskirtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko nustatytu kaltinamajame akte nurodytÄ faktÄ , kad ankstesnis A.

Å . ir J. A. susitikimas vyko 2011-12-07.Antro pokalbio, užfiksuoto specialia technika, metu A. Å . pakartoja pažadus atsidėkoti J. A. (iÅ¡ abiejų pokalbių konteksto aiÅ¡ku, kad kalbama apie atlygį už parodymų pakeitimÄ ), o pats J. A. su apmaudu patvirtina, kad jis dienos metu matant vaikui buvo sumuÅ¡tas. A. Å . į tai įteigia J. A., kad tai buvo asmeniniai jo ir jį sumuÅ¡usių santykiai, tačiau J. A., prieÅ¡taraudamas, teigia, kad jokių tokių asmeninių santykių nėra buvę. Teismas atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad A.

Å . bendravimo su J. A. kontrolė, specialiosios technikos taikymas įraÅ¡ant jų pokalbius pažeidė LR AdvokatÅ«ros įstatymo 46 str. nuostatas ir Å¡iuos surinktus įrodymus padarė niekiniais. IÅ¡ tikrųjų, kaltinamojo minima teisės norma be kita ko draudžia kontroliuoti advokato telekomunikacijų tinklais perduodama informacijÄ ir kitokį susižinojimÄ iÅ¡skyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Nei 2012-02-08, nei tuo labiau 2011-12-07 praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 233 str. 1 d. numatytus nusikaltimus A.

Š. nebuvo paskelbtas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad LR Advokatūros įstatymo 46 str. reglamentuoja advokato procesinės veiklos garantijas. Šio įstatymo 4 str. 3 d. numato, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. To paties įstatymo 2 str. išaiškinama, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese.

Toks sÄ vokos turinio atskleidimas rodo, kad teisinės paslaugos yra legali, įstatymų reikalavimų nepažeidžianti advokato veikla. LR AdvokatÅ«ros įstatymo 5 str. 3 p. taip pat numato, kad vienas pagrindinių advokato veiklos principų yra teisėtumas, o to paties įstatymo 48 str. 2 d. 6 p. įpareigoja advokatÄ savo veikloje naudoti tik teisėtas gynybos priemones. PraÅ¡ymas, siÅ«lymas, vertimas duoti melagingus parodymus yra neteisėtas veiksmas, kuris, savaime aiÅ¡ku, iÅ¡krenta iÅ¡ teisinių paslaugų ratÄ sudarančių veiksmų.

Vykdant tokius neteisėtus veiksmus LR AdvokatÅ«ros įstatymo 46 str. numatytos garantijos netaikomos. Tai ne kartÄ pabrėžė savo nutartyse ir LR Aukščiausiasis Teismas (2005-11-29 nutartis byloje Nr. 2K-562/2005, 2010-03-15 nutartis byloje Nr. 2K-144/2011, 2010-03-30 nutartis byloje Nr. 2K-102/2010). Taigi Å¡ie nurodyti faktiniai duomenys yra gauti nepažeidžiant jų leistinumo taisyklių ir pripažįstami įrodymais. Toks įraÅ¡ytų pokalbių tarp J. A. ir A. Å . turinys tiesiogiai rodo, kad A. Å . 2011-12-07 iki 2012-02-08 bandė paveikti J.

A., kad pastarasis apklausos teisme metu parodytų, jog M. B. kaip jį, J. A., sumuÅ¡usį asmenį jis atpažino tik dėl to, kad prieÅ¡ Å¡io procesinio veiksmo atlikimÄ policijos pareigÅ«nai parodė jam M. B. nuotraukÄ ir liepė pareikÅ¡ti, kad bÅ«tent Å¡is asmuo jį buvo sumušęs. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Tai reiÅ¡kia, kad A. Å . siekė paveikti J. A., kad Å¡is teisme duotų melagingus parodymus. Tokie A. Å . veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., sudėtį.Kaltinamajame akte apraÅ¡ant Å¡iÄ A.

Å . inkriminuotÄ veikÄ J. A. vadinamas liudytoju, tuo tarpu baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00044-09 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tyrimo metu J. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b.l. 15). Atsižvelgdamas į šį faktÄ , teismas atitinkamai patikslina A. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . A. Å ., vykdydamas advokato pareigas ir teikdamas vieÅ¡Ä sias paslaugas, pagal Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. prilyginamas valstybės tarnautojui. LR Aukščiausiasis Teismas 2010-03-30 nutartyje, priimtoje analogiÅ¡koje byloje Nr. 2K-102/2010, nurodo, kad tokiu atveju kaltinamajam gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas kaltinimas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 ar 2 d.IÅ¡ tikrųjų, Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens piktnaudžiavimÄ savo tarnybine padėtimi, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. reglamentuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę už tÄ pačiÄ veikÄ , kai jÄ padaro turtinės ar kitokios naudos siekiantis asmuo nesant kyÅ¡ininkavimo požymių.  Įstatymų suteiktas ir garantuojamas teises bei pareigas, kurios ir sudaro tarnybinės padėties sÄ vokÄ , kaltinamasis panaudojo prieÅ¡ingai advokato profesinės veiklos interesams: LR AdvokatÅ«ros įstatymo 5 str. 3 ir 6 p. įtvirtina tokius advokato veiklos principus, kaip teisėtumas ir nepriekaiÅ¡tingas elgesys.

Å io įstatymo 19 str. nustato advokato priesaikos turinį, pagal kurį pradėdamas savo veiklÄ advokatas prisiekia dorai ir sÄ Å¾iningai atlikti advokato pareigas. Minėto įstatymo 39 str. 1 d. įpareigoja advokatÄ laikytis priesaikos ir įstatymų, sÄ Å¾iningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiÅ¡kai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 p. reikalauja iÅ¡ advokato laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, o Å¡io kodekso 1.3 p. numato advokato prievolę visada saugoti profesinę garbę ir orumÄ ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos.

A. Å . veiksmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, pažeidė Å¡iuos principus ir reikalavimus advokato veiklai. Tuo A. Å . piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Teismo įsitikinimu tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai, kuriuose nėra kyÅ¡ininkavimo požymių, diskreditavo advokato vardÄ , sumenkino Lietuvos advokatÅ«ros autoritetÄ bei pasitikėjimÄ valstybės teisine sistema ir tuo padarė didelės žalos Lietuvos valstybei ir Lietuvos advokatÅ«rai. Å ie kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., sudėtį.

Skirdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis nebuvo teistas, tačiau sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisyklių reikalavimus (t. 1, b.l. 143-148). Jis turi Å¡eimÄ , augindamas 2 mažamečius vaikus (t. 2, b.l. 103, 104). Trečiųjų asmenų kaip advokatas ir sportininkas mėgėjas apibÅ«dinamas teigiamai (t. 2, b.l. 124, 125). Kartu atsižvelgtina į tai, kad dėl padarytų nusikaltimų jis nesigaili.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visetÄ , teismas laiko pagrįstu ir tenkintinu prokurorės siÅ«lymÄ skirti A. Å . už abiejų nusikaltimų padarymo baudos bausmę. Kaltinamajam skirtinos baudos bausmės tarpusavyje subendrintinos taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. nuostatas, nes Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. numatyti nusikaltimai sudaro idealiÄ jÄ sutaptį.Elektroninės laikmenos su A. Å . ir J. A. pokalbių garso įraÅ¡ais, su J. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ garso įraÅ¡u laikytinos prie Å¡ios baudžiamosios bylos visÄ jos saugojimo laikÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas nusprendė :A.Å . pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. numatytus nusikaltimus ir paskirti jam:pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

– dviejų Å¡imtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių litų, dydžio baudos bausmę,pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. – vieno Å¡imto minimalių gyvenimo lygių, t.y. trylikos tÅ«kstančių litų, dydžio baudos bausmę.Å ias bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti A. Å . galutinę subendrintÄ dviejų Å¡imtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių litų, dydžio baudos bausmę.Ä®pareigoti nuteistÄ jį Å¡iÄ baudÄ susimokėti per keturis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paskirtÄ A.

Å ., palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Elektronines laikmenas su A. Å . ir J. A. pokalbių garso įraÅ¡ais (priedas prie bylos vokas), su J. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ garso įraÅ¡u (t. 2, b.l.

97) laikyti prie Å¡ios baudžiamosios bylos visÄ jos saugojimo laikÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ . TEISĖJAS                                                                                                     VALERIJ  PAÅ KEVIČ