ca125c6e-2c82-404e-9740-554bc169e7cd · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr2 -             Baudžiamoji byla Nr. 1-57-282/2011Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00411-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.5.1.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.2.3.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.; 3.12. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U2011 m. gegužės 10 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,kaltinamajam M.

R.,nukentėjusiajai R. D.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-09-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 44 MGL (5 720 LT) bauda, įskaičius sulaikyme bÅ«tÄ laikÄ â€“ 40 MGL (5200Lt) dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

M. R. 2009 m. birželio 20 d. laikotarpiu tarp 21 val. ir 22 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute tyčia spyrė koja S. U. į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvas kaklo audiniuose, poliežuvinio kaulo kairio rago lūžį, ir jie sunkiai sutrikdė sveikatÄ , ir tai komplikavosi trauminiu Å¡oku, todėl nuo kaklo organų sumuÅ¡imo nukentėjusysis S. U. įvykio vietoje mirė, t. y. M. R. nužudė S. U..Kaltinamasis M. R. iÅ¡ esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. birželio 20 d. su draugu gėrė alkoholinius gėrimus.

Jis nuėjo pas A. Å ., gyvenantį tame pačiame name – (duomenys neskelbtini), papraÅ¡yti cigarečių. Pas A. Å . buvo S. U., kuris sėdėjo ant lovos. Jo veidas buvo kruvinas. A. Å . pasakė, kad S. U. jau toks atėjo. S. U. buvo girtas. Anksčiau S. U. nepažinojo, tik buvo matęs. Užsidegęs cigaretę jis apsisuko eiti lauk. Tuo metu S. U. iÅ¡ kažkur pasiėmė peilį, nes A. Å . pasakė jam: „KÄ darai?“. Tada kaltinamasis atsisuko ir pamatė S. U., einantį link jo ir rankose laikantį peilį.

S. U. laikė peilio geležtę atkišęs į jį. Vos pamatęs, jog S. U. iÅ¡sitraukė peilį, jis pasiÅ¡okęs spyrė jam į galvÄ . Jis buvo labai girtas, todėl iÅ¡sigando. Atstumas tarp jo ir S. U. buvo apie 1–1,5 metro, nors tiksliai pasakyti negali. PasiÅ¡okęs spyrė S. U., nes jis buvo aukÅ¡tas. S. U. nugriuvo ant žemės, judino rankas, rankomis lietė veidÄ , spurdėjo. S. U. nuo žemės nesikėlė, atsisėdęs nebuvo. Jis nekalbėjo, nedejavo, negargaliavo, o tik nestipriai kosėjo.

Kas vyko po to, neprisimena, nes buvo girtas. Matė, kad koja pataikė į galvÄ , koja praslydo pro ausį. Prisimena, kad koja kliudė galvÄ , bet neprisimena, į kuriÄ pusę spyrė. S. U. nuo smÅ«gio susvirduliavo, apsisuko apie savo ašį ir nukrito ant grindų kaire veido puse. Krisdamas jis trenkė galvÄ Ä¯ lovos kraÅ¡tÄ , nes lova buvo Å¡alia. Lovos galas kietas, medinis. Matė, kaip S. U. trenkėsi pakauÅ¡iu, Å¡onu į lovos galÄ . Teigia, kad ne nuo jo smÅ«gio mirė nukentėjusysis. Nuo jo smÅ«gio nukentėjusysis krito ir trenkėsi į lovÄ ir gal nuo to mirė.

Supranta, kad pasiÅ¡okus spiriant žmogui į galvos sritį galima sunkiai sužaloti žmogų. Teigia nenorėjęs S. U. sužaloti, o spyręs dėl to, kad gynėsi. Dėl to, kÄ padarė, labai gailisi. Mano, kad girtumas įtakos turėjo.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R. D. parodė, kad nužudytasis S. U. – jos brolis. Brolis S. U. gyveno vienas. S. U. laidojo visi kartu: broliai ir seserys. IÅ¡laidas laidotuvėms ir paminklui praÅ¡o priteisti jai. Turtinė žala – 6000 Lt. IÅ¡ tos sumos yra atimta 1040 iÅ¡ valstybės gauta paÅ¡alpa laidoti.

Brolis buvo paÅ¡arvotas pas seserį namuose. Už karstÄ mokėjo 885 Lt, drabužiai – 400 Lt, batai – 80 Lt, marÅ¡kiniai, apatiniai marÅ¡kiniai – 80 Lt, gėlės, vainikai – 500 Lt, duobės iÅ¡kasimas – 350 Lt, automobilis karstui vežti – 200 Lt, bažnyčiai už miÅ¡ias – 200 Lt, paminklas – 2000 Lt, gedulingi pietÅ«s kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ – 1500 Lt. Ji su S. U. susitikdavo beveik kiekvienÄ dienÄ . Ji jam neÅ¡davo valgyti. Brolis dažnai iÅ¡gerdavo.

Teisiamajame posėdyje neturtinę žalÄ prašė priteisti S. U. dukrai, gyvenančiai Ukrainoje, o vėliau pateiktais raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais neturtinę žalÄ prašė priteisti jai. Liudytojas A. Å . parodė, kad 2009-06-20 apie pietus pas jį atėjo S. U.. Jis buvo girtas, jo veidas buvo kruvinas, sakė, kad jį primušė „piemenys“. Vėliau atėjo M. R., jis paprašė cigaretės. Kai M. R. atėjo, S. U. sėdėjo ant lovos. Kada M. R. atėjo, negali pasakyti, nes buvo labai girtas ir dėl girtumo nesiorientavo laike.

Teigia, jog nematė, kaip buvo sužalotas S. U., nematė, kad S. U. puolė M. R. peiliu, kad M. R. spyrė S. U.. Dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių. Po įvykio tų aplinkybių niekada nebuvo prisiminęs. Jis tas dienas labai daug gėrė ir neprisimena, kokius parodymus davė, nežino, iš kur tokie parodymai, kad S. U. paėmė peilį ir puolė M. R. norėdamas jam įdurti. Jo namuose vienas peilis buvo atlenkiamas, o kitas – paprastas virtuvinis. Peiliai buvo kambaryje padėti ant stalo ar ant spintelės. Įvykio metu jis dėl girtumo negalėjo vaikščioti po kambarį, daryti tvarkos, pakelti nuo žemės peilį, nes, kai atvažiavo policija, jį vos pavedė.

Liudytoja B. R. parodė, kad kaltinamasis M. R. yra jos sÅ«nus. Ji paties įvykio nematė. 2009 m. birželio 20 d. apie 22 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Išėjusi į koridorių pamatė savo dukras R., L., D.. Jos pasakė, kad įvyko nelaimė, kad M. iÅ¡sikvietė policijÄ , kad kažkÄ sužalojo. Po įvykio jai sÅ«nus sakė, kad jį užpuolė su peiliu, ir jis tam žmogui spyrė. Ä®vykio dienÄ apie 14 val. (duomenys neskelbtini) bute ji girdėjo triukÅ¡mÄ , ten buvo girtaujama.Liudytoja R.

J. parodė, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini) bute, tačiau nematė, kaip buvo sužalotas S. U., nes įvykio dienÄ 14.30 val. išėjo pas draugę.Liudytoja R. R. parodė, kad M. R. yra jos brolis.             2009-06-20 ji S. U. matė A. Å . bute. Jo galva buvo kruvina. Vėliau atėjusi pas A. Å . matė S. U. sėdintį ant fotelio, o kai trečiÄ kartÄ nuėjo pas A. Å ., pamatė S. U. gulintį ant grindų Å¡alia lovos. S. U. galva buvo kruvina, jam iÅ¡ galvos bėgo kraujas.

S. U. buvo girtas. Praėjus kelioms valandoms kilo triukÅ¡mas. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) butÄ pasižiÅ«rėti. Visi kalbėjo, kad Mantas sakė, jog S. U. puolė jį su peiliu, ir jis jam spyrė. S. U. gulėjo jau kitoje vietoje. M. R. sėdėjo ant fotelio. A. Å . nieko nepasakojo, nes buvo labai girtas. M. pasakojo, kad ėjo papraÅ¡yti cigarečių, kad susistumdė. Dėl ko susistumdė, M. nepasakojo. Liudytoja L. B. parodė, kad M. R. yra jos brolis. 2009-06-20 eidama pro Å¡alį iÅ¡girdo brolio balsÄ A.

Å . bute. Užėjusi į butÄ pamatė sėdintį ant lovos A. Å ., brolis M. R. sėdėjo ant fotelio, o vidury kambario ant žemės gulėjo žmogus. Po to žmogaus galva matė kraujÄ . Ji patikrino to žmogaus pulsÄ , pulsas buvo. Sesuo R. jai pasakė, kad greitoji jau yra iÅ¡kviesta. Brolis M. sakė, kad tas žmogus jį puolė su peiliu.Liudytojas E. S. parodė, kad 2009-06-20 savo namuose girtavo su M. R.. Apie 22 val. M. R. pasakė, kad eina namo, ir išėjo. Po pusvalandžio kilo triukÅ¡mas koridoriuje.

Jis nematė, kas ten atsitiko. KitÄ rytÄ M. R. pasakojo, kad jis įėjo į A. Å . butÄ , paprašė cigaretės, ir tas žmogus pakilęs pradėjo jį pulti, o M. R. tÄ Å¾mogų stumtelėjo, trenkė jam. M. nesakė jam, kad jis tam žmogui spyrė. KitÄ dienÄ , kai susitiko su L. B., ji pasakė, kad M. spyrė tam žmogui. Ekspertas Algimantas Smalenskas paaiÅ¡kino, kad, jeigu praėjo mažiau nei para laiko, tai negalima atskirti, kurie sužalojimai padaryti įvykio metu, o kurie prieÅ¡ įvykį.

S. U. galėjo susižaloti krentant ir atsimušant, tiek nuo tiesioginio smūgio. Visi smulkūs sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam krintant, kadangi jis buvo neblaivus. Smūgis koja buvo į kairę kaklo pusę, nes smūgis buvo stiprus. Nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį į nosį. Spiriant koja galėjo būti padaryti kraujosruvos kaklo kairėje pusėje minkštuose audiniuose, poliežuvinio kaulo lūžimas. Tam, kad lūžtų poliežuvinis kaulas, turėjo būti stiprus smūgis į kairę kaklo pusę, t. y.

į kairę veido pusę. Jeigu smÅ«gis buvo suduotas koja, tai yra nesvarbu, ar koja buvo apauta, ar ne. Kojos smÅ«gis visada bÅ«na stiprus, ir dar paÅ¡okus. Nuo Å¡ito smÅ«gio, nes tai yra Å¡okoveninė vieta – kaklas, iÅ¡ karto atsirado kvėpavimo centro paralyžius – Å¡okas, ir nukentėjusysis iÅ¡ karto mirė. Mirtinas smÅ«gis buvo į kairę priekinę kaklo dalį, daugiau į kairę pusę. Mirtinam sužalojimui užteko vieno smÅ«gio. Nosies lūžis galėjo bÅ«ti padarytas nuo suduoto smÅ«gio koja arba krintant atsitrenkti į kietÄ pavirÅ¡ių.

Taip pat galėjo nukentėjusysis anksčiau bÅ«ti gavęs smÅ«gį į nosį. Po nosies kaulo sulaužymo nukentėjusysis galėjo vaikščioti, judėti. Nukentėjusysis galėjo susižaloti kaklÄ krisdamas, bet turėjo bÅ«ti atsikišęs daiktas, kad ant jo krisdamas nukentėjusysis galėtų susižaloti kaklÄ . Labai maža tikimybė, kad nukentėjusysis galėjo krisdamas pataikyti kaklu į lovos galÄ . Paprastai poliežuvinio kaulo rago lūžis gali atsirasti tik nuo tiesioginio smÅ«gio kumščiu, o Å¡iuo atveju – nuo smÅ«gio koja.

Labiau tikėtina, kad Å¡iuo atveju buvo suduotas stiprus tiesioginis smÅ«gis į kaklÄ , nes poliežuvinis kaulas yra giliai po minkÅ¡taisiais audiniais. Po kaklo organų sumuÅ¡imo ir poliežuvinio kaulo lūžio nukentėjusįjį iÅ¡tiko Å¡okas, ir jis negalėjo atlikti jokių savarankiÅ¡kų veiksmų, nebent dar galėjo bÅ«ti tik traukuliai ar kitokie nevalingi judesiai. Po to mirtino smÅ«gio nukentėjusysis dar galėjo bÅ«ti gyvas apie porÄ minučių. 2009-06-20 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur buto patalpose rastas vyro lavonas su iÅ¡orinėmis smurto žymėmis (1 t. 18–34 b. l.).2010-04-16 daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rtas CD diskas su jame įraÅ¡ytu vaizdo įraÅ¡u bei pirminiais įtariamojo M.

R. įrašytais parodymais (1 t. 41 b. l.).2009-11-13 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad M. R. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 119–123 b. l.).Specialisto išvadoje Nr. M 107/09(13) nustatyta, kad S. U. kūne nustatyta: odos nubrozdinimai, kraujosruvos ir žaizdos veide, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kakle, odos nubrozdinimai, kraujosruvos ir paviršinė žaizda dešinio dilbio srityje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kaklo organų sumušimas: kraujosruvos kaklo audiniuose, poliežuvinio kaulo kairio rago lūžis; nosies kaulų lūžiai.

Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti krintant ir atsitrenkiant į aplinkoje esančius daiktus. S. U. mirtis įvyko nuo kaklo organų sumušimo. Tai komplikavosi trauminiu šoku. Mirtis galėjo įvykti prieš 1–3 val. iki apžiūros įvykio vietoje 2009-06-20 d. 23 val. S. U. kraujyje rasta 3,57 promilės etilo alkoholio, ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t. 46–53 b. l.).Papildomoje specialisto išvadoje Nr. M 3-10 107/09(13) nustatyta, kad kaklo organų sumušimas ir poliežuvinio kaulo lūžis padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, didesnė tikimybė, kad padarytas tiesioginio smūgio metu.

Po kaklo organų sumuÅ¡imo ir poliežuvinio kaulo lūžio S. U. negalėjo atlikti savarankiÅ¡kų veiksmų, galėjo bÅ«ti tik traukuliai ar kitokie nevalingi judesiai (1 t. 56 b. l.). Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo Teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog M. R. kaltė nužudžius S. U. visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis M. R. prisipažino vienÄ kartÄ spyręs S. U. į galvos sritį, tačiau neatsimena, į kuriÄ bÅ«tent vietÄ pataikė. Å iÄ aplinkybę kaltinamasis patvirtino visuose savo parodymuose, tai užfiksuota ir vaizdo įraÅ¡e, kada į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams M.

R. pasakojo apie įvykį (TV laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraÅ¡as – 1 t. 40–41 b. l.). Be to, M. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. IÅ¡ liudytojų R. R., E. S. parodymų matyti, jog po įvykio M. R. kitiems asmenims pasakojo, kad spyrė S. U.. Taigi visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis vienÄ kartÄ spyrė S. U. į galvos sritį. Ekspertas A. Smalenskas nurodė, kad S. U. mirtinas smÅ«gis buvo suduotas į kairę priekinę kaklo dalį, mirtinam sužalojimui užteko vieno smÅ«gio koja, nes kojos smÅ«gis, ir dar paÅ¡okus, visada bÅ«na stiprus, o kadangi kaklas yra Å¡okoveninė vieta, iÅ¡ karto atsirado kvėpavimo centro paralyžius – Å¡okas, ir nukentėjusysis iÅ¡ karto mirė.

Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad S. U. mirtis įvyko nuo kaklo organų sumušimo ir kad po kaklo organų sumušimo ir poliežuvinio kaulo lūžio S. U. negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, galėjo būti tik traukuliai ar kitokie nevalingi judesiai, o iš kaltinamojo M. R. parodymų matyti, kad po jo koja suduoto smūgio S. U. nugriuvo ant žemės, judino rankas, spurdėjo, tačiau nuo žemės nesikėlė, nekalbėjo, tik nestipriai kosėjo. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo S. U. mirties ir kaltinamojo M.

R. veiksmų – spyrio koja S. U. į galvos sritį, ir, kaip pats kaltinamasis nurodė, pasiÅ¡okėjus, yra priežastinis ryÅ¡ys. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad nuo jo smÅ«gio S. U. krito ir pakauÅ¡iu trenkėsi į kietÄ medinį lovos galÄ ir tik po to nukrito ant grindų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų, sužalojimų pakauÅ¡io srityje pas S. U. nebuvo rasta. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. buvo apklaustas įtariamuoju net 5 kartus, ir nė karto nenurodė tokios aplinkybės, kad nuo jo smÅ«gio S. U. atsitrenkė pakauÅ¡iu į lovos galÄ (1 t. 101–102, 106–107, 110, 113, 116 b. l.).

PrieÅ¡ingai, 2010-07-22 apklausos metu jis nurodė, kad nepamena, ar krisdamas S. U. į kÄ nors atsitrenkė, ir kad toks faktas neiÅ¡liko atmintyje (1 t. 113 b. l.). Tokios aplinkybės įtariamasis nenurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 119–123 b. l.). Be to, iÅ¡ jau minėto vaizdo įraÅ¡o, daryto įvykio vietoje, matyti, jog lovos galas, Å¡alia kurio matosi ant grindų gulinčio S. U. galva, yra žemesnis už lovos čiužinį, todėl į tokį atsitrenkti nukentėjusysis negalėjo, o Å¡alia lovos galo stovinčio fotelio Å¡onas yra ne medinis ir ne kietas, nes aptrauktas audiniu, platus.

Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad S. U. griuvimo po smūgio aplinkybes S. R. teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jog S. U. po S. R. koja suduoto smūgio griuvo ant grindų ir iki savo mirties nebeatsikėlė. Nors kaltinamasis M. R. nuo pat pirmos apklausos teigė, kad jis pasišokėjęs spyrė S. U. į galvos sritį dėl to, kad šis artinosi link jo laikydamas rankoje peilį, tačiau tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina kiti įrodymai. Priešingai, ir įvykio vietos apžiūros protokole (1 t. 18–34 b. l.), ir vaizdo įraše, darytame įvykio vietoje tuojau po įvykio, matyti, kad kambaryje, kuriame buvo nužudytas S. U., rasti du peiliai, kurie buvo padėti ant stalelio lentynos, o greta S. U. kūno numesto ant grindų peilio nerasta.

Po patirto smÅ«gio S. U. padėti peilį į lentynÄ nebegalėjo, nes nuo žemės nebeatsikėlė, o kambaryje įvykio metu buvęs A. Å . parodė, kad jis įvykio metu negalėjo vaikščioti po kambarį, daryti tvarkos, pakelti nuo žemės peilį, nes dėl girtumo policija jį vos pavedė. Taigi visuma nustatytų aplinkybių paneigia kaltinamojo parodymus, jog jis spyrė S. U. gindamasis nuo pastarojo puolimo panaudojant peilį. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamasis neteigia, kad S. U. jį agresyviai puolė, kad jam dėl puolimo buvo iÅ¡kilusi reali grėsmė, nuo kurios jis turėjo gintis.

Nors teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad S. U. veido iÅ¡raiÅ¡ka buvo grėsminga, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, prieÅ¡ingai, t. y. kad S. U. nieko jam nesakė, agresyviai nusiteikęs nebuvo, tik artinosi peilį nukreipęs į jį (1 t., 110 b. l.). Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad M. R. spyrė S. U. į galvos sritį ir taip padarė mirtinÄ sužalojimÄ nesant bÅ«tinosios ginties situacijos. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu M. R. buvo labai girtas, neatmestina tai, kad jis galėjo situacijÄ Ä¯vertinti klaidingai.

Kadangi byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis nužudė S. U. dėl chuliganiÅ¡kų ar kitokių nužudymÄ kvalifikuojančių paskatų, jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. Kaltinamasis teigia nenorėjęs nužudyti S. U.. Tai patvirtina ir bylos aplinkybės: M. R. sudavė S. U. tik vienÄ smÅ«gį ir po to nebesidomėjo jo bÅ«kle. Tačiau M. R. nukentėjusiajam pasiÅ¡okęs sudavė koja stiprų smÅ«gį į galvÄ , ir tai, atsižvelgiant į jo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, rodo, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nuo jo suduotų smÅ«gių S. U. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad M. R. nužudė S. U. turėdamas netiesioginę tyčiÄ , nes suprato, kad savo veika kelia pavojų S. U. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Prokuroro pateiktame kaltinime M. R. inkriminuoti visi S. U. kÅ«ne rasti sužalojimai. IÅ¡ kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, kad S. U. įvykio dienÄ buvo labai girtas, ant jo veido matėsi kraujas iki M. R. suduodant mirtinÄ smÅ«gį.

Tai rodo, kad S. U. dar iki nagrinėjamo įvykio buvo patyręs sužalojimų. Kadangi jis vaikščiojo, byloje nėra duomenų, kad skundėsi sveikata ar prašė pagalbos, daroma iÅ¡vada, kad jo anksčiau patirti sužalojimai nebuvo sunkÅ«s ir mirčiai įtakos neturėjo. Kadangi teismo medicinos ekspertas nurodė, jog atriboti, kurie sužalojimai padaryti įvykio metu, o kurie padaryti prieÅ¡ įvykį per parÄ , nėra galimybės, iÅ¡ kaltinimo M. R. Å¡alinamos aplinkybės, susijusios su nežymių bei nesunkių sužalojimų S. U. padarymu, nes visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Dėl bausmės M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis iÅ¡ esmės kaltu prisipažino, t. y. nuo bylos tyrimo pradžios prisipažino spyręs nukentėjusiajam ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.Skiriant M. R. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Taip pat atsižvelgiama į M. R. asmenybę – baustas administracine tvarka (1 t. 88 b. l.), teistas, bausmės neatlikęs, tačiau nusikaltimÄ Ä¯vykdė bÅ«damas neteistas, charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 95 b. l.). Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, M. R. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė remiantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. bendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu M.

R. paskirta bausme, nes nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, ir nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., įskaitytina bausmė iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. 2 paros, iÅ¡bÅ«tos sulaikyme, nes, kaip matyti iÅ¡ antstolio S. D. pateiktos informacijos, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu paskirtos baudos M. R. nėra sumokėjęs (2 t. 14 b. l.).

             Dėl civilinio ieÅ¡kinio              Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R. D. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 155 litus turtinės žalos atlyginimo. 2011-03-10 ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo patikslino savo reikalavimus ir prašė jai priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 645 litų turtinės žalos atlyginimo (1 t. 198 b. l.). Kadangi ieÅ¡kovei turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jos brolio S. U. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iÅ¡ S. U. nužudžiusio M.

R.. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. M. R. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieÅ¡kovei R. D. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl brolio netekties. Ä®vertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieÅ¡kovė 2011-03-08 praÅ¡yme nurodė, kad su broliu S. U. jos santykiai buvo labai geri, ir ji dėl brolio mirties patyrė labai didelius iÅ¡gyvenimus ir skausmÄ (1 t. 198 b. l.).

Tačiau anksčiau, apklausiama 2011-01-11 teisiamajame posėdyje, ieÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡o neturtinę žalÄ priteisti ne jai, o S. U. dukrai, gyvenančiai Ukrainoje, taip pat parodė, kad S. U. dažnai girtaudavo, ji neÅ¡davo broliui valgyti beveik kiekvienÄ dienÄ (1 t. 155–156 b. l.). Vertindamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias žuvusiojo S. U. ir ieÅ¡kovės santykius, bei į tai, kad nusikaltimÄ M.

R. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamojo M. R. turtinę padėtį – jis neturi turto, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas R. D. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 5 000 litų, todėl jos ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės R. D. reikalavimas dėl 5 645 litų turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkinamas iÅ¡ dalies.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). IÅ¡ ieÅ¡kovės patikslinto reikalavimo (1 t. 198 b. l.) matyti, kad dėl brolio S. U. laidotuvių ji turėjo iÅ¡laidų: už kostiumÄ mokėjo 400 Lt, už batus – 80 Lt, už kitus drabužius – 80 Lt, už karstÄ â€“ 885 Lt, už gėles ir vainikus – 500 Lt, už maistÄ â€“ 1500 Lt, bažnyčiai – 200 Lt, ir paminklas kainavo 2000 Lt. Be to, teisiamajame posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, kad už duobės iÅ¡kasimÄ mokėjo 350 Lt, už automobilio karstui vežti nuomÄ â€“ 200 Lt, bažnyčiai už miÅ¡ias – 200 Lt (1 t. 155–156 b. l.).

Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie iÅ¡laidas paminklui, netgi nepateikė įrodymų, kad paminklas pastatytas, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio tenkinti nėra pagrindo. IeÅ¡kinio dalis dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo tenkinama iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė nepateikė laidojimo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl priteistina tik už iÅ¡laidas, kurios laidojimui yra neiÅ¡vengiamos, t. y. už mirusiojo drabužius (400 Lt ir 80 Lt), batus (80 Lt), karstÄ (885 Lt), už duobės iÅ¡kasimÄ (350 Lt), už automobilio karstui vežti nuomÄ (200 Lt), už miÅ¡ias (200 Lt), iÅ¡ viso 2 195 Lt.

Kadangi ieÅ¡kovė gavo laidojimo paÅ¡alpÄ 1040 Lt, priteistina suma mažinama iki 1 155 Lt (2195 – 1040). Dėl daiktų Kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u paliktinas saugoti kartu su byla. Sienos tapeto dalis, pagalvės audinio dalis sunaikintini kaip beverčiai. 4 peiliai bei Å¡aukÅ¡tas grÄ Å¾intini jų savininkui A. Å ..                               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–306, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams (8 m. 6 mėn.).             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę M.

R. paskirti laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams (8 m. 6 mėn.).             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendį atliktÄ bausmę – dvi laikinojo sulaikymo paras.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.              KardomÄ jÄ priemonę M. R. palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

IÅ¡ M. R. priteisti R. D. 5 000 (penkis tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti ir 1 155 (tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt penkis) litus laidojimo iÅ¡laidų. Prie bylos prijungtus daiktus – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti kartu su byla, sienos tapeto dalį, pagalvės audinio dalį sunaikintini, 4 peilius bei Å¡aukÅ¡tÄ grÄ Å¾intini jų savininkui A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

                                       Teisėja                                                                                                                      Virginija Žindulienė                                       Â