ca12458e-0d34-4a6f-8d57-e1a8c495acaf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-252-428/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01458-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.5.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3–7) nurodė, jog jis nuo 2018 m. birželio 5 d. kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose rakinamas 21 valandÄ per parÄ . Pasivaikščioti iÅ¡leidžiami tris valandas. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo pažeista reglamentuota vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma.

Kamerose kartu su pareiÅ¡kėju yra nuo 1 iki 9 žmonių, kameros plotas apie 28 kv. m ploto. Patalpų plotÄ mažina jose esantys baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose trÅ«ko oro, buvo prasta ventiliacija. Kameroje, langai buvo grotuoti nuo 2018 m. balandžio mėn., nedaug atsidarė, todėl joje pastoviai trÅ«ko oro, buvo drėgna, neįmanoma nuvalyti dulkes nuo langų ir palangių. Kamerose trÅ«ko inventoriaus, spintelių asmeniniams daiktams susidėti. Nurodė, jog buvo skirta tik viena spintelė į kuriÄ netelpa asmeniniai daiktai.

Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, depresijÄ , pažeminimÄ ir pan., t.y. neturtinę žalÄ . PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. liepos 16 d. Papildomuose paaiÅ¡kinimuose ( b. l. 46–48, 65–69, 103–104, 108–110) pareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis buvo nuteistas nuosprendžiu kalėti pataisos namuose, o ne kalėjimo rėžimu. Dėl rakinimų pareiÅ¡kėjas rašė skundus Teisingumo ministerijai.

Pasivaikščiojimui skirtam laikui metu jis turi nueiti valgyti pasidaryti ir atlikti kitus darbus. Be to, jis priklauso paprastajai grupei, todėl neturėtų bÅ«ti rakinami kamerose. Atsakovo atstovė Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18–22) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma numatyta teisės aktuose. Pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , skaičiuojant gyvenamojo ploto normÄ , neturi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose sporto aikštelėse, naudotis lauke ir pastatų viduje įrengtais sportinių svarmenų kilnojimo įrenginiais, galėjo dirbti, užsiimti dvasinio tobulėjimo bei kita leistina ir prasminga veikla. Nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialines reabilitacijos programas. Nuteistųjų gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Alytaus PN gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir ventiliacija atitinka higienos reikalavimus. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per langus. Ant langų įrengtos vidinės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langus ir taip iÅ¡vėdinti miegamuosius.

Sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė, įrengta veikianti iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl, kaip numatyta BVK 73 straipsnyje, buvo laikomas užrakintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sÄ lygomis bei priklauso bÅ«ti kameroje, kurioje buvo įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema. Jam buvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 13.30 val. iki 16.30 val.).

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais, nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. liepos 16 d. jį kalinant 21 valandÄ per parÄ užrakintoje kameroje, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ , nesilaikant higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl neturėjo bÅ«ti 21 val. per parÄ rakinamas gyvenamojoje patalpoje. Jo nuomone, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turėtų bÅ«ti rakinami aukÅ¡tuose. Alytaus PN atsiliepime į skundÄ bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 86), pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, kuri buvo įrengta pagal kamerų reikalavimus, pasivaikščioti pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leidžiamas 3 valandoms per parÄ dienotvarkėje nustatytu laiku.

Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys paprastajai grupei priskirti nuteistieji galėjo bÅ«ti rakinami gyvenamosiose patalpose, suteikiant jiems teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 731 punkte nurodyta, nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: 731.1 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; 731.2 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

IÅ¡ Å¡ių Taisyklių nuostatų matyti, kad jose įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose. Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes. Nurodytoms grupėms priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos reglamentuotos BVK 73–75 straipsniuose. Pagal BVK 73 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas, pagal 74 straipsnio 5 punktÄ lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas.

BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pagal BVK 145 straipsnio 4 dalį, kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Akivaizdu, kad pagal BVK 73–75 straipsnių, 145 straipsnio 4 dalies nuostatas pataisos namų gyvenamosiose patalpose laikomi užrakinti tik drausmės grupei priskirti nuteistieji, kurių gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus.

Nuobaudas atliekantys nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Teismo nuomone, pagal nurodytas BVK normas pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupės sÄ lygomis bausmę atliekančių nuteistųjų gyvenamosios patalpos negali bÅ«ti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus bei rakinamos. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant aukščiau nurodytas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad minėtuose teisės aktuose yra įtvirtintas nurodymas rakinti nuteistuosius, tačiau jų rakinimo laikas ir bÅ«das (ar rakinama gyvenamoji patalpa, ar aukÅ¡tas) priklauso nuo to, kokioje pataisos įstaigoje kali nuteistieji, kokiai nuteistųjų grupei jie yra priskirtini ir kokio tipo patalpose jie yra kalinami.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo kalinamas pataisos namuose paprastosios grupės sÄ lygomis, todėl, pagal aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, atsakovės atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 16 d. kalinti pareiÅ¡kėjÄ rakinamame 6 lokalinio sektoriaus 14 bÅ«rio 2 miegamajame, įrengtame pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamame kontekste yra pagrindas atsakovės atsakomybei kilti.

Pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, nuosprendyje nustato tik pataisos įstaigos rūšį, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę (BVK 63 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 punktas, be kita ko, nustato, jog pataisos namų direktorius įsakymu sudaro komisijÄ , kuri nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į pataisos įstaigÄ , jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose (kaip nuspręsta teismo nuosprendžiu) paprastosios grupės sÄ lygomis (minėta, kad į grupes nuteistieji skirstomi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais) byloje nėra.

Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant Alytaus PN galėjo bÅ«ti pažeidžiamas teismo nustatytas bausmės vykdymo režimas. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl jam neužtikrintos reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto normos ginčo gyvenamojoje patalpoje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 111.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Byloje pateikti duomenys ( b. l. 23–26) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 21 d. buvo apskirtas į 14 bÅ«rį į miegamÄ jį, kuris yra 34,07 kv. m ploto, jame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. liepos 16 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 14 bÅ«rio 2 miegamajame, kuris yra 33,94 kv. m ploto, jame buvo įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,77 kv. m gyvenamojo ploto. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 6 d. (rakinant pareiÅ¡kėjÄ gyvenamojoje patalpoje) iki 2018 m. liepos 16 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje, todėl skaičiuojant jam tekusiÄ gyvenamÄ jį plotÄ , laikytina, kad Å¡ioje patalpoje nuteistajam turi bÅ«ti užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Akivaizdu, jog pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu neteisėtų atsakovės veiksmų konstatavimui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl ant langų buvusių grotų langai atsidarė nepakankamai, todėl patalpoje trūko oro, buvo drėgna, nešvaru ant langų. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimai langų, grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.9. papunktyje, kuriame nurodyta, kad kamerose iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Pagal Å¡ių taisyklių 11.5 ir 13.7 punktus lengvajai, paprastajai bei drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose ant langų iÅ¡ lauko pusės įrengiamos apsauginės grotos. Reikalavimo Å¡iose patalpose ant langų įrengti vidines grotas nėra nustatyta. Byloje esantys įrodymai (b. l. 29–30, 32, 33) patvirtina, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje ant langų iÅ¡ vidaus buvo įrengtos apsauginės grotos, tai neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, tačiau langai Å¡ioje patalpoje atsidaro, todėl, teismo nuomone, Å¡ioje patalpoje buvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per langÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas pareigūnams, Alytaus PN administracijai dėl oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais parodymais, neprašė apklausti jų teismo posėdyje ir pan.), todėl jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinti abstraktūs, deklaratyvūs argumentai dėl oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje laikomi nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog trÅ«ko inventoriaus, t.y. spintelių. Nurodė, jog jam buvo skirta viena spintelė, tačiau į jÄ viska netilpo. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – AprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi norma), numatyta, jog bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti spintelė prie lovos vienam asmeniui viena spintelė.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo skirta viena spintelė teigtina, jog teisės aktai Å¡iuo atveju nebuvo pažeisti. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad, bÅ«damas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje, užrakintas 21 valandÄ per parÄ .

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emociniais sukrėtimais, emociniais sukrėtimais, depresija, pažeminimu. Ä® bylÄ pateiktuose medicinos dokumentuose (b. l. 41–42), nėra jokių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų sveikatos sutikimų jis ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Alytaus PN sveikatos priežiÅ«ros specialistus, todėl darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, kuris galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (apie du mėnesius), nors pareiÅ¡kėjas buvo rakinamas gyvenamosiose patalpose nepagrįstai, tačiau preziumuojama, jog jo rakinimo sÄ lygos atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (dėl to ginčas nebuvo keliamas), byloje nenustačius reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo, nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais kreipėsi į atsakovės atstovÄ ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie Å¡io pažeidimo poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 16 d. pareiÅ¡kėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo G.

P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Medvedevienė