ca0f1a09-2d9b-41a2-9677-b66969ff2ab8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-186-487/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.5.; 2.14.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties atmesti nuteistojo R.

C. gynėjos praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesilankyti gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo, n u s t a t ė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. C. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis 2016 m. liepos 29 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, Å¡eimyninio konflikto metu tyčia sumušė savo Å¡eimos narį – sutuoktinę R.

C., sugriebęs jÄ už rankų ir spausdamas jas, stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , nuo ko R. C. rankomis, nugara, kojomis trenkėsi į sienÄ , be to, sugriebęs R. C. už riešų, pastÅ«mė Å¡iÄ , nuo ko R. C. nugara ir deÅ¡ine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktÄ , taip pat sugriebęs R. C. už rankų pastÅ«mė Å¡iÄ link miegamojo lovos, nuo ko R. C. kojomis atsitrenkė į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, užlipęs ant R. C., ne mažiau kaip tris kartus sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu nukentėjusiajai į pilvÄ , tokiais savo veiksmais padarė R.

C. deÅ¡inės alkÅ«nės ir dilbio srities poodines kraujosruvas, kairės alkÅ«nės, kairio dilbio, kairės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos, kairės Å¡launies poodines kraujosruvas, deÅ¡inės blauzdos kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmÄ . Å ie R. C. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

2. Tuo pačiu nuosprendžiu R. C. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su R. C., gyv. (duomenys neskelbtini), nesilankyti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

3. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. gegužės 4 d. gautas nuteistojo R. C. gynėjos Eglės Latauskienės praÅ¡ymas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesilankyti gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. C. gynėjos prašymas dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C. panaikinimo. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės taikymas nėra niekaip siejamas su konkretaus būsto nuosavybės teise – asmuo gali būti įpareigojamas gyventi skyrium, o nukentėjusiajam paliekama galimybė gyventi konkrečiame būste net ir tuo atveju, jei tas būstas priklauso ne nukentėjusiajam asmeniui, o nuteistajam.

Teismas, įvertinęs pateiktus byloje duomenis, negalėjo padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nukentėjusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje ir kad nukentėjusioji ginčo gyvenamosiose patalpose nebÅ«na ir negyvena. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog, panaikinus kardomÄ jÄ priemonę, iÅ¡kiltų rizika, jog, nuteistajam ir nukentėjusiajai susitikus tose pačiose gyvenamosiose patalpose, galėtų kilti nesutarimai, sukeliantys grėsmę nukentėjusiajai, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiÅ¡kus pastarųjų santykius.

Siekiant paÅ¡alinti bet kokiÄ rizikÄ nukentėjusiosios saugumui, kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium palikta galioti. II. Pateikto skundo esmė 5. Nuteistojo R. C. gynėja skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti – tenkinti nuteistojo R. C. ir jo gynėjos praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės panaikinimo, iÅ¡nykus kardomosios priemonės pagrindams. PraÅ¡o prie baudžiamosios bylos pridėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atsiliepimÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 5.1.

Nuteistojo gynėja skunde nurodo, jog skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nukentėjusioji R. C. jos deklaruotoje vietoje, kuri yra nuteistojo R. C. asmeninė nuosavybė, negyvena. Be to, pastarajai palikta galimybė gyventi tame name neapibrėžtam laikui, nors galimybės gyventi palikimas BPK 139 straipsnyje nėra reglamentuotas. Gynėja taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje neatsispindi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija įpareigota priimti sprendimÄ dėl R.

C. iÅ¡deklaravimo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini). 5.2. Gynėjos nuomone, skundžiamoje nutartyje nevertinta ir ta aplinkybė, kad bÅ«tent R. C. pusei metų sustabdė elektros vartojimÄ name, adresu (duomenys neskelbtini) rudens – žiemos laikotarpiu, Å¡iais savo veiksmais aiÅ¡kiai parodydama, kad name gyventi nežada ir jai visiÅ¡kai nerÅ«pi, kokios bÅ«klės liks nuteistojo R. C. asmeninė nuosavybė, žiemÄ užšalus vandentiekio sistemoms. Gynėja pažymi, jog elektros energijÄ minėtame name nuo 2018 m. spalio 17 d. vartoja jame gyvenantys R.

C. ir K. C., o ne nukentėjusioji R. C.. 5.3. Be to, nesutikdama su teismo išvada, jog nuteistasis gali daryti poveikį ne tik nukentėjusiajai, bet ir su ja gyvenantiems asmenims, gynėja nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji darė psichologinį poveikį savo suaugusiam sūnui R. C. ir jo sutuoktinei. Pastaroji tiek suaugusįjį sūnų ir jo sutuoktinę, tiek nepilnametį sūnų A. C. išvijo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Nukentėjusioji savo vaikams inicijavo eilę nepagrįstų ikiteisminių tyrimų, dėl ko vaikams buvo apribota teisė gyventi savo namuose ir jie su nuteistuoju R.

C. kelis metus gyveno pas senelę. Gynėjos nuomone, bylos faktinės aplinkybės prieštarauja teismo teiginiui, kad nuteistasis gali daryti poveikį namuose gyvenantiems asmenims, kadangi R. C. vienas rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, nes nukentėjusioji su sūnumi nebendrauju. 5.4. Gynėjos skunde taip pat nurodoma, jog apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais bei jos atstovo paaiškinimais. Gynėja teigia, jog byloje nėra duomenų, kad konfliktas kilo dėl namo, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios atstovo teiginius, jog ginčo name yra nukentėjusiosios asmeniniai daiktai bei kad nukentėjusioji, būdama Lietuvoje, dažnai būna šiame name.

Be to, pasak gynėjos, byloje nėra ir duomenų apie vėliau nuteistojo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Gynėja pažymi ir tai, kad nukentėjusiosios atstovas melagingai nurodė, kad nuteistasis ne kartÄ pažeidė kardomÄ jÄ priemonę. Byloje tokių duomenų nėra. 5.5. Nuteistojo gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio A. C. interesus dėl pernelyg ilgai taikomos aptariamos kardomosios priemonės. Ä®statyme dėl gyvenamosios vietos deklaravimo numatyta, jog daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vykęs asmuo savo iÅ¡vykimÄ turi deklaruoti.

Nukentėjusioji R. C. šios prievolė nevykdo, nors Lietuvoje negyvena 23 mėnesius, tokiu atveju, gynėja mano, jog apygardos teismo nurodytas nepilnamečio patiriamas laikinas nepatogumas, yra nepagrįstas. Nepilnametis A. C. savo namuose negali gyventi 45 mėnesius, t. y. 7,5 karto ilgiau nei įstatyme numatytas terminas. Be to, gynėja pažymi, jog apygardos teismas nevertino byloje pateiktų duomenų apie tai, jog R. C. nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikoje nedirba. Gynėjos nuomone, įvertinus nurodytus faktinius duomenis, matyti, kad nuteistajam R.

C. taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, yra netikslinga ir neatitinka BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. 5.6. Be to, nuteistojo gynėja teigia, jog apygardos teismas nevertino teisiškai reikšmingos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų bei aukštesniųjų Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos, kurioje konstatuota, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape paskirta konkreti ginčijama kardomoji priemonė buvo neišvengiama kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų priemonių taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti jų galiojimo terminus.

IlgÄ laikÄ besitęsianti Å¡i kardomoji priemonė įpareigoja kardomosios priemonės galiojimo klausimÄ svarstantį teismÄ kiekvienÄ kartÄ itin kruopščiai patikrinti, ar tolesni pagrindinės asmens teisės – laisvai judėti ir rÅ«pintis savo nuosavybe – suvaržymas konkrečiu atveju ga bÅ«ti pateisinamas, kuris tokiu atveju nepažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. 5.7. Gynėja skunde taip pat pažymi, jog 2020 m. gegužės 26 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo informavo teismÄ , jog R. C. atstovė 2020 m. vasario 4 d. elektroniniu paÅ¡tu nurodė, kad R. C. nuo 2018 m. vasaros name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Gynėjos nuomone, Å¡is neginčijamas gyventojų deklaravimo funkcijas atliekančios įstaigos liudijimas patvirtina, kad nuteistajam R. C. yra iÅ¡nykę jam skirtos kardomosios priemonės pagrindai.

III. Teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Nukentėjusiosios R. C. atstovas atsiliepime praÅ¡o nuteistojo gynėjos skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundas atmetamas 7. IÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį bei skundo nagrinėjimui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta, BPK 1321 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuteistajam R.

C. taikoma pagrįstai.

8. Vadovaujantis BPK 1321 straipsnio 1 dalimi, įtariamasis (nagrinėjamu atveju – nuteistasis) gali bÅ«ti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimÄ gyventi skyrium, įtariamasis taip pat gali bÅ«ti įpareigojamas nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose bÅ«na nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. BÅ«ste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis.

9. Nuteistojo gynėjos skunde praÅ¡ymas dėl BPK 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės panaikinimo iÅ¡ esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pateiktame praÅ¡yme apygardos teismui, t. y. siekiama įrodyti, jog nukentėjusioji R. C. yra iÅ¡vykusi į užsienį, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, juo nesirÅ«pina ir neprižiÅ«ri, papildomai nurodant, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija įpareigota priimti sprendimÄ dėl R. C. iÅ¡deklaravimo iÅ¡ ginčo namo, taip pat nurodant, jog pati nukentėjusioji yra informavusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijÄ , jog nuo 2018 m. vasaros tame name negyvena. Teisėjų kolegija sprendžia, kad gynėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo prieiti prie iÅ¡vados dėl tolesnio BPK 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės taikymo netikslingumo.

10. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios užsienyje praleidžiamo laiko, tačiau, kaip atsiliepime į nuteistojo gynėjos skundÄ nurodo nukentėjusiosios atstovas, nukentėjusioji dažnai grįžta į LietuvÄ , R. C. gyvenamoji vieta deklaruota bÅ«tent (duomenys neskelbtini), kur R. C. laiko savo asmeninius daiktus ir apsistoja grįžusi iÅ¡ užsienio. Pažymėtina, jog apygardos teismas tinkamai įvertino pateiktÄ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ informacijÄ , konstatavęs, jog Å¡ie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad namas buvo prižiÅ«rimas aplaidžiai ar iÅ¡vis neprižiÅ«rimas.

Tai, kad aptariamame name buvo laikinai sustabdytas elektros vartojimas, nereiÅ¡kia, kad nukentėjusioji jame daugiau nebuvo apsistojusi ar kad neketino juose nuolat gyventi. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo gynėja klaidingai nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija įpareigota priimti sprendimÄ dėl R. C. iÅ¡deklaravimo iÅ¡ ginčo namo. IÅ¡ byloje pateikto minėto sprendimo turinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija įpareigota iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjo R.

C. 2019 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ dėl R. C. iÅ¡deklaravimo iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio namo. Duomenų apie priimtÄ sprendimÄ nagrinėjamoje byloje nėra. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nukentėjusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje ir kad aptariamame name ji negyvena ar kad iÅ¡ viso neturi teisės jame gyventi. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog BPK 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės taikymas nėra niekaip siejamas su konkretaus bÅ«sto nuosavybės teise – asmuo gali bÅ«ti įpareigojamas gyventi skyrium, o nukentėjusiajam paliekama galimybė gyventi konkrečiame bÅ«ste net ir tuo atveju, jei tas bÅ«stas priklauso ne nukentėjusiajam asmeniui, o (kaip Å¡iuo atveju) nuteistajam.

Taigi, net ir priėmus sprendimÄ dėl R. C. iÅ¡deklaravimo iÅ¡ aptariamo namo, Å¡is sprendimas nebÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, vertinant dėl paskirtos kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo. Tai, kad nukentėjusiosios atstovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijÄ yra informavusi, jog R. C. nuo 2018 m. vasaros minėtame name negyvena, nepaneigia nukentėjusiosios atstovo atsiliepime nurodomų aplinkybių, kad grįžusi į LietuvÄ R. C. apsistoja minėtame name ir laiko jame asmeninius daiktus.

11. Gynėjos skunde nesutinkama su apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis gali daryti poveikį ne tik nukentėjusiajai, bet ir su ja gyvenantiems asmenims. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo gynėjos dėmesį, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl galimo nuteistojo neteisėto poveikio nukentėjusiajai R. C.. Be to, skundÄ nagrinėjantis teismas pritaria atsiliepime į nuteistojo gynėjos skundÄ nurodytam argumentui, kad bÅ«tinas pagrindas taikyti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę nėra poveikio darymas kitiems su nukentėjusiÄ ja gyvenantiems asmenims.

Pakanka, kad toks poveikis bÅ«tų daromas vien nukentėjusiajai. Nuteistojo gynėjos skundo argumentai, jog dėl nuteistajam taikomos kardomosios priemonės nepilnametis A. C. patiria nepatogumus, nepaneigia kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei paskirtų įpareigojimų pagrįstumo. Ä®statymų leidėjas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės, ypatingai artimos aplinkos subjektų rato, saugumo interesÄ , todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad A. C. negali gyventi aptariamame name, nesuteikia pagrindo naikinti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog bet kurios kardomosios priemonės taikymas yra neatsiejamai susijęs patiriamais nepatogumais ir suvaržymais. Visgi Å¡ie suvaržymai nėra savitiksliai, jais siekiama konkrečių procesinių tikslų, Å¡iuo konkrečiu atveju visapusiÅ¡kai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, eliminuoti bet kokiÄ galimybę prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudoti neleistinÄ poveikį ar atlikti neteisėtus veiksmus, kas visgi yra svarbiau už nuteistajam ar jo artimiesiems tenkančius patirti kardomosios priemonės sukeliamus laikinus nepatogus.

12. Nagrinėjamoje byloje R. C. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdęs sveikatÄ savo Å¡eimos nariui sutuoktinei R. C.. Nuteistasis ir nukentėjusioji vis dar yra susieti santuokiniais ryÅ¡iais bei turi bendrÄ Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bylos duomenimis, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios Å¡iuo metu yra įtempti santykiai, tarp jų vyksta skyrybų procesas. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, jog konfliktas įvykio dienÄ ir vėliau sekę galimai nusikalstami nuteistojo veiksmai yra susiję ir su nesutarimais dėl minėto namo.

Nuteistosios atstovas atsiliepime nurodo, jog būtent nukentėjusiosios buvimas namuose buvo pagrindinė priežastis dėl ko nuteistajam kildavo agresijos priepuoliai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” šeimos gydytojos rašte nurodyta, jog R. C. buvo diagnozuotas sunkus depresinis sutrikimas dėl vyro smurto šeimoje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji šiuo metu yra pažeidžiama. Akivaizdu, jog dabartinėje bylos stadijoje, nepalikus galioti skundžiamos kardomosios priemonės, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, nebus užtikrintas nukentėjusiosios saugumas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog panaikinus kardomÄ jÄ priemonę iÅ¡kiltų rizika, jog, nuteistajam ir nukentėjusiajai susitikus tame pačiame name, galėtų kilti nauji nesutarimai, sukeliantys grėsmę nukentėjusiajai, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiÅ¡kus pastarųjų santykius. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , daroma iÅ¡vada, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Aloyzas Kruopys Justas Namavičius