ca0c4f0b-28a6-4e07-98ad-9246ed29ebd0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.,2.8.11.

                                                                                                   1.2.14.5.1.;

2.1.15.3.3.2.;

                                                                                                   2.3.6.4.5.

                    Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Kęstučio Jucio ir Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,

gynėjui advokatui Andriui Baranskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

V. M. panaikintos priverstinio pobÅ«džio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio

24 d. nutartimi pripažinta įrodyta, jog:

V. M. kartu su E. S. , dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta Å¡iam mirus, ir A. Ž. 1993 m. pavasarį Vilniuje organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ daryti nusikaltimus, tarp jų ir tyčinius nužudymus, asmeninio turto vagystes, V. M. vadovavo Å¡iam nusikalstamam susivienijimui, suÅ¡aukdamas susivienijimo narių pasitarimus, duodamas nurodymus jiems daryti konkrečius nusikaltimus, rinkdamas bei paskirstydamas nusikalstamu bÅ«du įgytas lėšas, disponuodamas susivienijimo turimais Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis, taip pat jis kartu su E. S. į nusikalstamÄ susivienijimÄ nuo jo sukÅ«rimo pradžios įtraukė S. B. , A. O.

ir E. O. , nuo 1993 m. vasaros į jo veiklÄ Ä¯traukė V. A. ir nuo 1994 m. vasario mėnesio į jo veiklÄ Ä¯traukė O. V. M. . V. M. kartu su anksčiau

išvardytais asmenimis dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje bei jo daromuose nusikaltimuose - asmeninio turto vagystėse, pasikėsinimuose nužudyti Z. M. (Z. M. );

V. M. 1993-1994 m. laikotarpiu kartu su S. B. , A. O. ,

A. Ž. , V. A. , E.

S. , ir E. O. neteisėtai įgijo, nešiojo, laikė bei perdavė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų;

V. M. kartu su E. S. , S. B. , A.

O. ir E. O. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, 1993 m. gruodžio 4 d. slapta pagrobė K. J. priklausantį automobilį;

V. M. 1994 m. kovo-balandžio mėn. organizavo, o A. O. ir E. O. sužalojo S. D. turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, taip padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalÄ ;

V. M. kartu su S. B. , A. O. , O. V. M. , E. S. , V.

A. ir A. Ž. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, 1994 m. gegužės-rugpjūčio mėn. pasikėsino nužudyti Z.

M. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios;

V. M. kartu su E. S. , S. B. , A.

O. , E. O. , V. A. ir O. V. M. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, 1994 m. rugsėjo 28 d. pagrobė K. G. ir R.

R. automobilius, padarydami nukentėjusiesiems žymiÄ Å¾alÄ , taip V. M. padarė veikas, numatytas 2000 m. BK 249 straipsnio l

dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 2000 m. BK

24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio l dalyje, 129 straipsnio l dalyje.

Atsižvelgęs į 2003 m. spalio l d. teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 13 iÅ¡vadÄ , padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų sunkumÄ , į tai, kad viena iÅ¡ veikų (pasikėsinimas nužudyti) yra labai sunki, Å¡ių veiksmų pobÅ«dį, taip pat į tai, kad V. M. buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 24 d. nutartimi taikė V. M. atžvilgiu 2000 m. BK 98 straipsnio l dalies 2 punkte numatytas prieverčiamÄ sias medicinos priemonės.

Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartis pakeista ir

V. M. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartį pakeitė, nurodydamas, kad, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2336 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 24 d.) bylos dėl V. M. inkriminuojamų veikų nagrinėjimas sustabdomas.

V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymas buvo tęsiamas iki 2010 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl V. M. paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės nutraukimo ar jos taikymo pratęsimo, 2010 m. spalio 27 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 405 straipsnio 5 dalimi, 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamÄ jį procesÄ V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nutraukė konstatavęs, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas bei panaikino priverstinio pobÅ«džio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymÄ V. M. atžvilgiu.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų.

Prokuroras skunde teigia, jog apygardos teismui, nutarus atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama teisiamajame posėdyje bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 400 straipsnio 1 dalyje. Bylos teisminiame nagrinėjime turėjo teisę dalyvauti nukentėjusieji ir jų atstovai, civiliniai ieÅ¡kovai ir jų atstovai (BPK 245 straipsnio 1 dalis) arba teismas turėjo spręsti klausimÄ , ar galima apginti Å¡ių proceso dalyvių interesus ir iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes jiems nedalyvaujant (BPK 251 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nedalyvaujant pirmiau minėtiems proceso dalyviams ir tai, apelianto teigimu, sukliudė teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi BPK

254 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tačiau tokiu bÅ«du apygardos teismas pažeidė BPK 403 straipsnio nuostatas. IÅ¡ byloje esančių ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro duomenų matyti, kad V. M. psichinė bÅ«klė nepakito nuo to momento, kai pastarajam paskutinį kartÄ buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas, iki paskutinio teismo posėdžio, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl tokios priemonės termino

pratęsimo. Prokuroro teigimu, pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. M. psichinė bÅ«klė nepakito, jo pavojingumas neiÅ¡nyko.

Todėl apygardos teismo išvada, jog V. M. konstatuotas psichikos sutrikimas neišnyko, tačiau jis tapo nebepavojingu visuomenei, yra nepagrįsta.

Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl baudžiamojo proceso nutraukimo panaikinti ir priimti naujÄ nutartį: V. M. atžvilgiu

taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį; baudžiamÄ jį procesÄ V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249

straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, nutraukti; perduoti V. M. šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti (BPK 403 straipsnio

3 dalis) ir nustatyti jam medicininį stebėjimÄ .

Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2002 m. liepos 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių skyrimo V. M. . Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartimi V. M. atžvilgiu pritaikytos priverčiamosios medicinos priemones, paskiriant jam stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartis pakeista ir V. M. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ kasacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundÄ , 2005 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartį pakeitė, nurodydamas, kad, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2336 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 24 d.) bylos

dėl V. M. inkriminuojamų veikų nagrinėjimas sustabdomas. V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis

stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymas buvo tęsiamas iki 2010 m. spalio 27 d.

2010 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. M. gynėjo advokato praÅ¡ymas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymo. 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gauti ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro teikimai, kuriuose rekomenduojama nutraukti V. M. priverstinio pobÅ«džio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 ir 27 d. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro teikimÄ nutraukti V. M. paskirtos priverstinio pobÅ«džio medicinos priemonės taikymÄ ir V. M. gynėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ bei taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir 2010 m. spalio 27 d. priėmė nutartį, kuria iÅ¡sprendė abu pirmiau minėtus klausimus – atnaujino baudžiamosios bylos Nr. 1-36-2003 nagrinėjimÄ , baudžiamÄ jį procesÄ V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bei panaikino V. M. priverstinio pobÅ«džio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad sunkiausia V. M. inkriminuojama nusikalstama veika – pasikėsinimas nužudyti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, Å¡is nusikaltimas įvykdytas 1994 m. gegužės mėnesį. Tuo metu galiojusio 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu suėjo deÅ¡imt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymÄ gali bÅ«ti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo teisinį pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ ir nutraukdamas baudžiamÄ jį procesÄ V. M. atžvilgiu teismo posėdyje, surengtame pagal BPK XXIX skyriuje numatytas bylos nagrinėjimo taisykles, neteisingai taikė BPK normas ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sutrukdžiusius teisingai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas 2005 m. birželio 28 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimÄ V. M. atžvilgiu, pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo ir

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Vadinasi, baudžiamosios bylos nagrinėjimas V. M. atžvilgiu nėra baigtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir baudžiamojo proceso nutraukimo klausimai turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti remiantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme taisyklėmis, numatytomis BPK XIX skyriuje. BPK 245 straipsnio 1 nustatyta, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant teismo iÅ¡kviestiems prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymÄ ir gynėjui, civiliniam ieÅ¡kovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovui. Å iuo atveju apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ pirmosios instancijos teismas informavo tik

V. M. gynėjÄ , prokurorÄ ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovÄ . Kitiems proceso dalyviams, tarp jų ir nukentėjusiesiems, apie 2010 m. spalio 18 d. įvykusio teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta nebuvo. Ikiteisminiame tyrime V. M. buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu nužudyti, plėšimais ir kt., padarymu. Akivaizdu, kad nukentėjusiaisiais Å¡ioje byloje pripažinti asmenys

turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamojo proceso nutraukimo V. M. atžvilgiu bei, kaip numatyta BPK 312 straipsnyje,

apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį ar nutartį. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jos Å¡iuo atveju nepraneÅ¡us proceso dalyviams apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ bei priimtÄ teismo nutartį, kuria baudžiamasis procesas V. M. atžvilgiu nutrauktas, buvo esmingai suvaržytos proceso dalyvių teisės, kurias jiems garantuoja baudžiamojo proceso įstatymas. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas

baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ ir nutraukdamas baudžiamÄ jį procesÄ V. M. atžvilgiu teismo posėdyje, surengtame pagal BPK XXIX

skyriuje numatytas bylos nagrinėjimo taisykles, suvaržė nukentėjusiųjų ir kitų asmenų, turinčių teisę dalyvauti baudžiamajame procese, teises, tokiu bÅ«du padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kurio apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvių galimybių iÅ¡taisyti. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti apygardos teismui

           Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad netgi pripažinus, jog apygardos teismas atnaujindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ ir baudžiamÄ jį procesÄ V. M. atžvilgiu nutraukdamas, pagrįstai vadovavosi BPK XXIX skyriuje numatytomis bylos nagrinėjimo taisyklėmis, skundžiama nutartis negalėtų bÅ«ti pripažinta teisėta. Pagal BPK 405 straipsnio nuostatas, dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal Å¡ios priemonės taikymo vietÄ . Sprendžiant šį klausimÄ , teismo posėdyje privalo dalyvauti iÅ¡vadÄ apie asmens sveikatos bÅ«klę pateikusios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovas. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ teismas privalo praneÅ¡ti asmeniui, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonės, jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui ir prokurorui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas apie teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo proceso nutraukimo V.

M. atžvilgiu ir jam paskirtųjų priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonių taikymo nutraukimo, laikÄ ir vietÄ informavo tik prokurorÄ , V.

M. gynėjÄ ir VÅ Ä® ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro atstovÄ (t. 22 b.l. 14-16). Taigi, pirmosios instancijos teismas, surengęs teismo posėdį BPK XXIX skyriuje nustatyta tvarka ir apie jį nepranešęs visiems BPK 404 straipsnyje nurodytiems proceso dalyviams, pažeidė ir BPK 405 straipsnio reikalavimus, tokiu bÅ«du suvarždymas proceso dalyvių teises.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio

27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kolegijos pirmininkas                                                            Albinas

Bielskis

Teisėjai                                                                                   Kęstutis

Jucys

                                                                                               Jonas

Algimantas Venckus                                         Â

                                          Â