ca09f2f4-cd6f-4c80-bfb1-e310bb643cf8 · Vilniaus apygardos teismas

N U T A R T I S

   Civilinė byla Nr. 2S-371-302/2011

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02091-2010-2

                                                     Â

Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė, kolegijos teisėjai Virginija Volskienė ir Algirdas AuruÅ¡kevičius, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo antstolio Dariaus Jonaičio atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ , civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiÅ¡kimÄ dėl reikÅ¡mingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, suinteresuoti asmenys Z.

J. , L. J. , Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu vykdomajai bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti, praÅ¡ydamas nustatyti ar vykdomosiose bylose Nr. 688/117/09, 923/117/10, 633/117/10, 1935/117/09, kuriose jis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ KŪB „Jakmista“ Vilniaus apskrities VMI naudai, KŪB „Jakmista“ nario Z. J. sutuoktinė L. J. atsako solidariai su Z. J. iÅ¡ieÅ¡kotojui Vilniaus apskrities VMI už neturinčios turto KŪB „Jakmista“ prievoles.

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad teismas nustato ir vertina aplinkybes, konstatuoja ar paneigia prezumpcijas tik nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtÄ reikalavimÄ . Teismas vykdymo procese sprendžia tik įstatymu jam priskirtus klausimus, tarp kurių nėra vykdomajai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo. Visus klausimus vykdymo procese sprendžia pats antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie galioja vienodai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir visiems asmenims. Todėl ir antstolis, spręsdamas vykdomojoje byloje iÅ¡kilusias problemas, turi jais vadovautis ir priimti sprendimus. Ne antstolis, o jo veiksmais nepatenkinti vykdymo procese dalyvaujantys ir jo baigtimi suinteresuoti asmenys, turi kreiptis į teismÄ skųsdami antstolio veiksmus, jeigu jie nesutinka su antstolio sprendimais ar atliekamais veiksmais. Aplinkybių nustatymas ir pagal prievolę atsakingų asmenų įvardijimas vykdymo procese nėra teismo kompetencijos dalykas, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.

Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir nustatyti sutuoktinių prievolės pobÅ«dį bei galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog prievolės vykdymas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobÅ«dį ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Antstolis privalo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl

galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrÄ sutuoktinių turtÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo (Civilinio proceso kodekso 589, 593 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiÅ¡kimų vykdymo procese priėmimo ir nagrinėjimo klausimus, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Jonaitis pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose Nr. 688/117/09, 923/117/10, 633/117/10, 1935/117/09 iÅ¡ KŪB „Jakmista“ Vilniaus apskrities VMI naudai. Nustatęs, kad KŪB „Jakmista“ neturi pakankamai lėšų iÅ¡ieÅ¡kotoms sumoms padengti, vadovaudamasis CPK 672 str. nutarė

nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ solidariai į jos narių turtÄ , tokiu bÅ«du areÅ¡tavo Z. J. ir L. J. priklausantį turtÄ .

Antstolis, kreipdamasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl reikÅ¡mingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, iÅ¡ esmės praÅ¡o teismo nustatyti kreditorinės prievolės pobÅ«dį ir jos atsiradimo pagrindÄ , kad

galėtų tęsti vykdymo veiksmus paminėtose vykdomosiose bylose. Pažymėtina, jog teismų sprendimų vykdymo proceso

taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), kurio paÅ¡alinimas yra vieÅ¡ojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingÄ gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007). Vienas pagrindinių antstolio atliekamų procesinių veiksmų yra vykdomųjų dokumentų vykdymas (Civilinio proceso kodekso 634 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesÄ

reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis ir tik Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais kreiptis į teismÄ su

pareiškimu (Civilinio proceso kodekso 593 str.).

Kolegijos vertinimu, antstoliui kreipusis į teismÄ su pareiÅ¡kimu reikÅ¡mingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme.

Pažymėtina, jog suvienodindama kasacinio teismo praktikÄ civilinėse bylose dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija iÅ¡aiÅ¡kino, kad prievolės vykdymui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto bÅ«tina nustatyti prievolės pobÅ«dį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobÅ«dį ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iÅ¡ vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡duotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo pakeitimÄ ir CPK 586 str. pažeidimÄ , t.y. vykdymo veiksmai bÅ«tų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT 2008-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; LAT 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009; LAT 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 278

str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito

sutuoktinio) įtraukimas taikant Å¡iuos institutus reikÅ¡tų procesinio sprendimo pakeitimÄ nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kito sutuoktinio turto negali bÅ«ti pasiektas ir iÅ¡ieÅ¡kotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjo, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iÅ¡ sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali bÅ«ti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog į kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolę iÅ¡ bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniÅ¡kai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikÅ¡ti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Å iomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, jog antstolis negali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl prievolės pobÅ«džio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo, nes Å¡ie klausimai, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turi bÅ«ti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas, atitinkamai antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo vadovautis vykdymo procesÄ reglamentuojančiomis proceso normomis ir nustatęs, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto neturi, privalo pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r ė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                             Romualda

Janovičienė

Kolegijos

teisėjai                                                                   Virginija

Volskienė    Â

Algirdas AuruÅ¡kevičius  Â