2025-08-13 Nr. AB-12613-3-61-3-01227-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2224-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01227-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo pagal pareiškėjo I. A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m vasario 27 d. sprendimą Nr. 25S58654 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 29 d. atvyko į Lietuvą mokytis Kauno technologijos universiteto (toliau – ir Universitetas) transporto priemonių inžinerijos magistrantūros 1,5 metų trukmės studijose. Pareiškėjas teigė, kad 2025 m. vasario mėn. prašė Universiteto atidėti jo mokėtinus mokesčius už studijas, tačiau Universitetas atmetė šį prašymą, o vėliau, t. y. 2025 m. kovo 7 d., suteikė pareiškėjui akademines atostogas iki 2025 m. rugsėjo 1 d., tačiau Migracijos departamentas 2025 m. vasario 27 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėjo teigimu, jis ketina kreiptis į teismą dėl Universiteto atsisakymo atidėti mokėtinus mokesčius už mokslą, dėl kurio jis buvo priverstas prašyti suteikti akademines atostogas.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsniu, teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo pašalinimu iš Universiteto, netinkamai taikė teisinį pagrindą. Pareiškėjas patvirtino, kad atitinka visus Lietuvoje studijuojančiam ir dirbančiam užsieniečiui keliamus reikalavimus.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti skundą.

5. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu studijuoti Universitete. Atsakovas teigė, kad 2025 m. vasario 26 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) gautas Universiteto pranešimas Nr. 2502-PRNŠ-1537 (toliau – ir Pranešimas), kad pareiškėjo studijos nutrauktos 2025 m. vasario 13 d. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Atsakovas nurodė, kad Universitetas kartu su Pranešimu Migracijos departamentui pateikė Universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekano 2025 m. vasario 13 d. potvarkį „Dėl studijų nutraukimo nesumokėjus mokesčio už studijas“ Nr. D0620240677, iš kurio buvo matyti, jog studijų sutartis su pareiškėju buvo nutraukta dėl studijų sutarties pažeidimo, o ne sustabdyta akademinių atostogų pagrindu, kaip nurodė pareiškėjas. Atsakovas teigė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, priimant Sprendimą, pareiškėjas neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo žinomos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (siekis gauti akademines atostogas), tačiau šios aplinkybės nekeičia ir nepaneigia nustatyto fakto, kad studijos su pareiškėju yra nutrauktos. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su akademinėmis atostogomis, neegzistavo priimant ginčijamą Sprendimą. Iš pareiškėjo prie skundo pridėtų įrodymų – susirašinėjimo – buvo matyti, kad susirašinėjimas vyko ne tarp pareiškėjo ir Universiteto, o tarp asmens, vardu A. A. S. ir Kauno kolegijos. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui šiuo metu suteiktos akademinės atostogos.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną iš jų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis atitinka visus Lietuvoje studijuojančiam ir dirbančiam užsieniečiui keliamus reikalavimus, yra teisiškai nereikšminga, nes, pareiškėjui nutraukus studijas, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

9. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo Migracijos departamento atstatytas ir šiuo metu yra galiojantis, todėl pareiškėjo skundas turi būti patenkintas. Atsakant į teismo klausimą, kokie dokumentai patvirtina pareiškėjui Universiteto suteiktas akademines atostogas, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pats pareiškėjas jam nurodė šią aplinkybę, jis neturi tai patvirtinančių dokumentų, nes iki šiol nėra aiški situacija dėl pareiškėjo statuso. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesikreipė į Universitetą dėl akademinių atostogų suteikimo.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), kuriam Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu 2023 m. birželio 5 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760255365, galiojęs iki 2025 m. birželio 5 d.

11.2. Universiteto Migracijos departamentui 2025 m. vasario 26 d. pateiktame Pranešime nurodyta, kad 2025 m. vasario 13 d. pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų, nutraukus studijas Universitete pareiškėjui nesumokėjus mokesčio už studijas. Iš Universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekano 2025 m. vasario 13 d. potvarkio Nr. D0620240677 „Dėl studijų nutraukimo nesumokėjus mokesčio už studijas“ buvo matyti, kad studijos tarp Universiteto ir pareiškėjo nutrauktos nuo 2025 m. vasario 13 d. už studijų sutarties pažeidimą.

11.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760255365, galiojantį iki 2025 m. birželio 5 d., nes pareiškėjas nutraukė studijas.

12. Teismas iš Universiteto Pranešimo bei pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjo studijos Universitete nutrauktos nuo 2025 m. vasario 13 d., todėl Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Iš pareiškėjo pateikto susirašinėjimo matyti, kad asmuo, kurio vardas A. A. S., susirašinėjo su Kauno kolegijos atstovu. Byloje nėra jokių duomenų apie skunde nurodytas pareiškėjui suteiktas akademines atostogas – pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jis nesikreipė į Universitetą dėl akademinių atostogų.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas Sprendime neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo nepagrįsto pašalinimo iš Universiteto, kad pareiškėjas atitinka visus Lietuvoje studijuojančiam ir dirbančiam užsieniečiui keliamus reikalavimus, yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

14. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime aiškiai išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai į bylą neįtraukė Universiteto trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors buvo akivaizdu, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos Universiteto teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas įrodinėjo, kad atsakovas neįvertino Universiteto sprendimo išbraukti pareiškėją iš studentų sąrašų, neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.), tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nors pareiškėjas buvo neteisėtai pašalintas iš Universiteto, taip pat pareiškėjas ruošiasi kreiptis į teismą dėl Universiteto atsisakymo išdėstyti jo mokėtinas įmokas už mokslą. Pareiškėjas tvirtina, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo Sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šio Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 1 ir 3 straipsniuose nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

18. Pareiškėjas tvirtina, kad jis atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas pats galėjo teikti prašymą dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo, tačiau jis neteikė tokio prašymo. Pareiškėjas nepaaiškina, kokią įtaką nagrinėjamai bylai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms turi Universiteto dalyvavimas. Byloje yra pateiktas Universiteto pranešimas apie studijų nutraukimą su pareiškėju, kuris nėra paneigtas ar nuginčytas.

21. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas teigia, kad jis ruošiasi kreiptis į teismą dėl Universiteto atsisakymo išdėstyti jo mokėtinas įmokas už mokslą, tačiau iš Universiteto pranešimo matyti, jog studijos su pareiškėju yra nutrauktos dar 2025 m. vasario 13 d., tačiau pareiškėjas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į teismą dėl Universiteto veiksmų. Pareiškėjas neįrodo ir nepagrindžia savo teiginio, kad Migracijos departamentas ar pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šios bylos medžiagą ar ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o pateikia tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m vasario 27 d. sprendimo Nr. 25S58654, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendime aiškiai išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas grindžia nesutikimą su teismo sprendimu tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą Universiteto trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

27. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

28. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 5 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760255365 studijuoti Universitete, galiojęs iki 2025 m. birželio 5 d. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą 2025 m. vasario 26 d. buvo gautas Universiteto pranešimas Nr. 2502-PRNŠ-1537, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 13 d. pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų, nutraukus studijas Universitete pareiškėjui nesumokėjus mokesčio už studijas. Universitetas kartu su Pranešimu pateikė Migracijos departamentui Universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekano 2025 m. vasario 13 d. potvarkį Nr. D0620240677 „Dėl studijų nutraukimo nesumokėjus mokesčio už studijas“, iš kurio matyti, jog studijų sutartis su pareiškėju nutraukta nuo 2025 m. vasario 13 d. dėl studijų sutarties pažeidimo. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, priėmimo metu neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Įvertinus Sprendimo turinį, nustatyta, kad Sprendimas atitinka VAĮ individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame nurodytos Sprendimo priėmimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jos yra tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos buvo taikytos tinkamai.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Šiuo atveju studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, todėl atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Universiteto sprendimas pašalinti jį iš studentų sąrašų, kuriuo rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, buvo neteisėtas ir ruošiasi skųsti jį teismui. Pažymėtina, jog pareiškėjas, kuris turi pareigą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius, nepateikė įrodymų, kad jis neteisėtai pašalintas iš Universiteto (ABTĮ 56 str. 4 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad Universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekano 2025 m. vasario 13 d. potvarkis Nr. D0620240677 „Dėl studijų nutraukimo nesumokėjus mokesčio už studijas“ yra apskųstas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas privalėjo nagrinėti Universiteto sprendimo priėmimo aplinkybes ir jo pagrįstumą, yra nepagrįsti ir neturi įtakos vertinant šioje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumą.

32. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas –atsakovo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas – neturėti įtakos Universiteto teisėms ir pareigoms. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas ginčijo Universiteto veiksmus ar kad Universiteto veiksmai buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Taigi pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą Universiteto trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus, pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (nesutiko su jais), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė