2021-08-19 Nr. AB-16103-4-52-3-00391-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3802-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00391-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistatančiam W. T. H.,

užsieniečio atstovei advokatei A. L. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjams M. S. ir N. M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistatančio asmens sulaikymo ir laikino apgyvendinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti Centre (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistatantį asmenį (toliau – ir užsienietis) iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad užsienietis 2021 m. liepos 5 d. Centro pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. 2021 m. birželio 11 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys. Tarp jų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistatantis užsienietis. Jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 30 d. rašto matyti, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Vadovaujantis prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija nustatyta, kad apklausos metu jis neišsamiai atsakinėjo į klausimus, keitė atsakymus į klausimą, kur prarado dokumentus, negalėjo nupasakoti kelionės maršruto, nenurodė jo nelegalaus atvykimo organizatorių. Teikime nurodoma, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

3. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje nesutiko su Teikimu.

4. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Teikimą patenkino ir sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau, nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad užsienietis 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas pripažino, kad šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas pažymėjo, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Tuo atveju, jeigu šiuo atveju bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir atsižvelgus į užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, egzistuoja didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad užsieniečiui turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Pirmosios instancijos teismas netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti įstatyme, kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitinka Įstatymo nuostatų ir yra neproporcingas.

10. Apelianto teigimu, jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nepadarė, jis nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, nėra bandęs išvykti. Teismas, teigdamas, kad užsienietis deda pastangas išvengti išsiuntimo, nesivadovavo jokia objektyvia informacija ar įrodymais, o rėmėsi tik prielaidomis. Apelianto veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvoje tvarką. Be to, Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos pareiškėjui apsaugoti ir apgyvendinti, todėl tai nėra pagrindas neskirti jam alternatyvios sulaikymui priemonės. Apgyvendinus užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, apeliantas būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti apelianto laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga ir adekvati.

11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Pareiškėjas, be Teikime nurodytų aplinkybių, akcentuoja, kad Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentais dėl jo bendradarbiavimo, pabrėždamas, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, dėl savo kelionės dokumentų teikė miglotus paaiškinimus. Kiekvieno užsieniečio, atvykstančio į Lietuvos Respubliką, pareiga yra pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Neaišku, kodėl užsienietis, jeigu, kaip jis teigia, vyko į saugią šalį prašyti prieglobsčio, neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas didelėje žmonių grupėje neleistinoje vietoje neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokio tapatybės atpažinimo dokumento. VSAT duomenimis, užsieniečiai, atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, prieš atvykdami į Lietuvą kurį laiką gyvena Baltarusijoje. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas puikiai suvokdamas, kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus galima ne tik bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos ar slepiantis. Įvertinus tai, kad apeliantas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių dokumentų, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėjo skubos tvarka, kadangi užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, nekyla jokių abejonių dėl to, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

13. Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė, kad jam būtų leidžiama išeiti iš tos vietos, kurioje jis yra apgyvendintas.

14. Užsienietis nurodė, kad kiti asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje nelegaliai ir neturintys asmens tapatybės dokumentų, nebuvo sulaikyti. Užsienietis nebandė išvykti iš Lietuvos teritorijos. Dokumentus jis prarado ne savo valia, juos iš jo atėmė Baltarusijoje. Jis neturi priežasčių ir neplanuoja išvykti iš Lietuvos.

15. Užsieniečio atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundą ir taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

16. Užsieniečio atstovė nurodė, kad nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis jis skirtųsi nuo kitų asmenų ir dėl kurių jam turėtų būti taikomas sulaikymas. Ši priemonė yra neproporcinga ir turėtų būti pakeista į alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio bendradarbiavimui įtakos turi tai, kad užsienietis nemoka kalbos, taip pat žmogiškasis faktorius. Užsienietis savo teisėmis naudojasi sąžiningai ir nėra nustatyta pažeidimų, dėl kurių jis turėtų būti sulaikytas.

17. Pareiškėjo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė Teikimą ir prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta laikinai sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau, nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Užsieniečio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė užsieniečiui alternatyvios sulaikymo priemonės, užsienietis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, savo elgesiu neduoda pagrindo vertinimui, kad gali pažeisti judėjimo ir apgyvendinimo Centre tvarką. Pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Byloje nustatyta, kad užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Kaip pareiškėjas patvirtino atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje. Taigi, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

22. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką kartu su kitais asmenimis ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Iš Migracijos departamento 2021 m. birželio 30 d. rašto Nr. (21-26)-7K-808 matyti, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Vadovaujantis prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija (užfiksuota VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausiojo specialisto G. R. 2021 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime) nustatyta, kad apklausos metu jis neišsamiai atsakinėjo į klausimus, keitė atsakymus į klausimą, kur prarado dokumentus. Kaip jau minėta, užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėlesnėse jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę ir (arba) teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl užsieniečio tapatybė iki šiol nėra nustatyta (patvirtinta), be to, jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, t. y. prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, užsienietis nebendradarbiauja su valstybės kompetentingomis institucijomis ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą užsienietį sulaikyti Centre.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

25. Migracijos departamento 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. (21-26)-7K-808 „Dėl nuomonės pateikimo“, be kita ko, nurodyta, kad užsienietis (kartu su kitais rašte įvardytais asmenimis) nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudodami nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumentus ar aplinkybes, dėl kurių jis su savimi neturėjo kelionės dokumentų, taip siekiant apsunkinti jo tapatybės ir teisinės padėties nustatymą, prieglobsčio pašytojo kelionės tikslas yra Europa. Migracijos departamento vertinimu, užsienietis piktnaudžiavo migracine sistema. Tokios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti ar net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes.

26. Nors užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, nurodo, kad jo veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvoje tvarką, teisėjų kolegija su šiais jo teiginiais nesutinka. Šiuos apelianto teiginius paneigia Migracijos departamento 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. (21-26)-7K-808 nurodytos aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad užsienietis būtų bendradarbiavęs arba teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, užsieniečio tapatybė iki šiol nėra nustatyta. Atsižvelgus į tai, negalima daryti išvados, jog jis teikia pagalbą valstybės institucijoms, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip minėta, užsienietis Lietuvos Respublikos sieną kirto neteisėtai, o prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis turi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šių byloje nustatytų aplinkybių visumą užsieniečiui negali būti skiriama jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti užsieniečio tapatybės ir tikrųjų prieglobsčio prašymo motyvų.

27. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė