2020-07-29 Nr. AB-14082-3-62-3-00291-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-07-29 Nr. AB-14082-3-62-3-00291-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas H. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 69-1041 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2320-662/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00291-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 37.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas H. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 69-1041 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu drausmine nuobauda (perkėlimu iš lengvosios grupės į paprastąją) jis buvo nubaustas dėl to, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 8.10 val. nesikėlė iš lovos rytinei rikiuotei ir gulėjo užsiklojęs antklode. H. G. teigė, kad taip elgėsi todėl, jog buvo nusilpęs dėl savo paskelbtos badavimo akcijos. Pareigūnams pareikalavus keltis iš lovos, pareiškėjas paprašė iškviesti gydytoją ir nurodė blogai besijaučiantis, tačiau pareigūnai prie jo nepriėjo, uždarė kameros duris ir nesiaiškino, kodėl H. G. nepajėgia atsikelti iš lovos.
3. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 ir 3 punktuose, o paskirta nuobauda yra neproporcingai griežta, ją skiriant, nebuvo atsižvelgta į teigiamą H. G. asmenybę bei turimus paskatinimus. Pareiškėjas nurodė, kad nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Akcentavo, kad nebuvo pašalintas prieštaravimas, esantis tarp jo ir pareigūnų paaiškinimų, kodėl nebuvo vykdomas pareigūnų nurodymas. Be to, H. G. duomenimis, kitiems nuteistiesiems už analogišką pažeidimą buvo skirtos švelnesnės nuobaudos.
4. Vaizdo ryšio priemonėmis vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
5. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė pareiškėjo H. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnams pareikalavus keltis iš lovos ir eiti į rytinį patikrinimą, pareiškėjas kategoriškai atsisakė šį nurodymą vykdyti, motyvuodamas tuo, kad badauja. Tokiu savo elgesiu H. G. pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles (nustatytą dienotvarkę) bei Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta surinkus visą reikiamą medžiagą, įvertinus objektyvias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti. Nurodė, kad atsakovas veikė teisėtai ir galiojančių teisės aktų nepažeidė.
II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo H. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad ginčijamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu pareiškėjas drausmine nuobauda (persikėlimu iš lengvosios grupės į paprastąją) buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. lapkričio 19 d. ryte gulėjo jam paskirtoje lovoje, apsiklojęs antklode ir nesusitvarkęs miegamosios vietos. Nutarime konstatuota, kad H. G. kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą keltis iš lovos rytiniam patikrinimui, motyvuodamas tuo, kad badauja. Nutarime nurodyta, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę. H. G. nuobaudą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas buvo atmestas.
9. Aptaręs Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 11 ir 12 straipsnių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 110 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.6 punkto bei Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Nuteistųjų dienotvarkės nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
10. Teismas nurodė, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys – pareigūno tarnybinis pranešimas, pažyma dėl vaizdo įrašų peržiūrėjimo, kurioje konstatuota, kad 2018 m. lapkričio 19 d. būrio Nr. 11 nuteistieji neišėjo iš miegamojo rytinei rikiuotei, neginčijamai patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 19 d. H. G. nevykdė pareigūnų nurodymų – nesikėlė iš lovos rytiniam patikrinimui, nesusitvarkė savo miegamosios vietos. Šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės neginčijo, tačiau teigė, kad atsikelti nepajėgė dėl badavimo sukelto silpnumo. Šią aplinkybę jis nurodė tiek į kamerą įėjusiems pareigūnams, tiek tyrimo metu pateiktame paaiškinime, tiek teismui teikiamuose parodymuose. Vis dėlto, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad H. G. buvo oficialiai paskelbęs bado akciją ir apie tai informavęs pataisos namų administraciją. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nei pažeidimo padarymo dieną, nei vėliau į gydytoją dėl badavimo sukelto silpnumo nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareigūnai neturėjo pagrindo H. G. elgesį traktuoti kitaip, negu bausmės atlikimo režimo pažeidimą.
11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, kadangi nagrinėjamą pažeidimą jis užfiksavo atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją.
12. Teismas pažymėjo, kad nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, yra nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje. Švelniausia iš trijų šioje dalyje nustatytų nuobaudų yra perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijuose, patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.2 punkte yra nurodyta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog H. G. be pateisinamos priežasties atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą keltis iš lovos ir išeiti į koridorių rytiniam patikrinimui, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taigi, pareiškėjo elgesys atitiko itin piktybiško bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo sąvoką. Atsižvelgiant į tai, H. G. už tokį pažeidimą pagrįstai buvo nubaustas perkėlimu iš lengvosios grupės į paprastąją. Teismo nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam režimo pažeidimui. Teismas akcentavo, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui ir vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.
14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas buvo tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ją naikinti.
III. 15. Pareiškėjas H. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad H. G. oficialiai buvo paskelbęs bado streiką ir apie tai informavęs pataisos namų administraciją. Atkreipia dėmesį, kad paaiškinimus, jog atsikelti rikiuotei negalėjo dėl badavimo sukelto silpnumo, nuosekliai tiek atsakovui, tiek teismui savo skunde bei nagrinėjant bylą iš esmės 2019 m. gegužės 9 d. teikė pats pareiškėjas, o jo paaiškinimai yra įrodymų šaltinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalis). Be to, minėtų H. G. paaiškinimų atsakovas savo atsiliepime neginčijo. Dar daugiau, visos byloje kylančios abejonės dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo turi būti vertinamos jo naudai. Atkreipia dėmesį, kad teismas atmetė H. G. prašymą iš atsakovo išreikalauti vaizdo registratorių medžiagą, kuri, anot pareiškėjo, turėjo patvirtinti aplinkybes, ar jis nurodė negalintis, ar atsisakantis vykdyti pareigūno nurodymą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui, o tai reiškia, kad turi būti patikimai įrodyta ir pažeidimą padariusio asmens kaltė. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės dėl H. G. badavimo (ir sveikatos) yra esminės, kadangi, pareiškėjo teigimu, turėjo įtakos jo elgesiui. H. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai jas vertindamas, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalies nuostatą.
17. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas teikia naujus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad H. G. badavimą pradėjo 2018 m. lapkričio 16 d. ir apie tai informavo Pravieniškių PN-AK administraciją. Nurodė, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo pradėta stebėti tik 2018 m. lapkričio 19 d. Pažymi, kad šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, kadangi juos iš atsakovo gavo tik po bylos iš esmės išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atkreipė dėmesį, kad šie įrodymai taip pat patvirtina, jog atsakovas 2019 m. balandžio 4 d. rašte Nr. S-7960 pirmosios instancijos teismui nurodė iš esmės klaidinančius duomenis, t. y. kad nėra duomenų, jog 2018 m. lapkričio 19 d. būtų tikrinta H. G. sveikata ar jis būtų paskelbęs bado akciją.
18. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstos yra ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl jam paskirtos nuobaudos proporcingumo. Teismas nepagrįstai H. G. elgesį vertino kaip pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimą (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atitinkantį itin piktybiško bausmės atlikimo režimo pažeidimo apibrėžimą. Tokias išvadas teismas motyvavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nustatytomis nuteistųjų elgesio taisyklėmis – tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Atkreipia dėmesį, kad šios taisyklės reguliuoja bendrą pataisos įstaigų tvarką, o tai atitiktų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą. Teigia, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės negali būti prilyginamos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems pataisos įstaigos administracijos reikalavimams. Administracijos reikalavimams negali būti prilyginamas ir pareigūno reikalavimo nevykdymas. H. G. pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareigūnas kontroliavo vidaus taisyklių laikymąsi, o ne įgyvendino ar užtikrino konkretaus administracijos reikalavimo vykdymą.
19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo argumentų dėl nuteistųjų lygybės principo pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gegužės 9 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, jog kitiems nuteistiesiems už analogišką pažeidimą buvo skirtos švelnesnės nuobaudos. Teigia, kad švelnesnės nuobaudos buvo skirtos net tokiems nuteistiesiems, kurie turėjo galiojančių nuobaudų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė teismo iš atsakovo išreikalauti duomenis apie kitiems (konkretiems) nuteistiesiems pritaikytas nuobaudas už analogišką pažeidimą, tačiau teismas tai padaryti atsisakė motyvuodamas tuo, kad nuobaudos individualizuojamos kiekvienam asmeniui konkrečiai ir neturi įtakos pareiškėjo skundo nagrinėjimui. H. G. atkreipia dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis nustato, jog visi nuteistieji, taikant bausmių vykdymo įstatymus, yra lygūs, o tai reiškia, kad analogiškas bausmės vykdymo pažeidimas negali būti vertinamas skirtingai (pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ar 2 dalis).
20. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymus dėl įrodymų, pareiškėjas prašo iš atsakovo pareigūnų išreikalauti vaizdo registratorių medžiagą, užfiksuotą H. G. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu, taip pat duomenis apie kitiems nuteistiesiems už tą patį pažeidimą skirtas nuobaudas.
21. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o H. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
22. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, jame nėra nurodyti jokie motyvai, kuriais remdamasis, H. G. mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.
23. Atsakovas akcentuoja, kad teismas H. G. skunde nurodytus deklaratyvius argumentus pagal pateiktus įrodymus įvertino tinkamai. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.
24. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas teigia, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi buvo pateikti tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jie neturėtų būti vertinami.
25. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs išsamią teisės normų, reguliuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę bei įvertinęs pareiškėjo argumentus, pripažino, kad H. G. keliamo reikalavimo pagrįstumo neįrodė. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepateikęs argumentų dėl kurių nors jo pateiktame skunde keltų klausimų ar argumentų, ir nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialinės teisės normas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 26. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 69-1041, kuriuo pareiškėjui H. G. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 19 d. apie 8.10 val. gulėjo paskirtoje vietoje, apsiklojęs antklode, nesusitvarkęs miegamosios vietos, kategoriškai atsisakė vykdyti nurodymą išeiti iš kameros rytiniam patikrinimui (rikiuotei (skaičiuotei)), motyvuodamas tuo, kad badauja. Buvo padaryta išvada, kad H. G. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę (b. l. 11–12). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nurodyto Pravieniškių PN-AK nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. H. G. su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo elgesį vertino kaip pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimo pažeidimą. Pažymi, kad negalėjo atsikelti rikiuotei dėl badavimo sukelto silpnumo. H. G. mano, kad jam skiriant nuobaudą, buvo pažeistas nuteistųjų lygybės principas, ir pareiškėjui buvo paskirta neproporcinga nuobauda.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės yra įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, o pareigos – to paties kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reguliuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos yra nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.
29. Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai V. J. ir T. R. 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 8.10 val. gyvenamosios zonos rytinio patikrinimo metu apžiūrint 11 būrio nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, kaip nuteistieji laikosi jiems nustatytų elgesio taisyklių, prižiūri savo gyvenamąsias (miegamasias) vietas, užėjus į gyvenamąją patalpą, nuteistasis H. G. buvo pastebėtas gulintis jam paskirtoje vietoje, apsiklojęs antklode ir nesusitvarkęs miegamosios vietos, nuteistajam nurodžius išeiti iš kameros į būrio koridorių rytiniam patikrinimui (rikiuotei (skaičiuotei)) bei gyvenamos patalpos techninės būklės apžiūrai atlikti, pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti nurodymą, motyvuodamas tuo, kad badauja (b. l. 13, 14). 2018 m. lapkričio 20 d. paaiškinime H. G. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. rytinio patikrinimo metu pareigūnai atidarė duris ir liepė keltis bei eiti į patikrinimą, kitaip bus surašyti tarnybiniai pranešimai. Pareiškėjui paprašius kviesti gydytoją, kadangi jam silpna, pareigūnai, prie jo net nepriėjo ir uždarė duris. H. G. nurodė, kad į patikrinimą būtų nuėjęs, jeigu būtų turėjęs jėgų (b. l. 15). 2018 m. lapkričio 27 d. pažymoje dėl vaizdo įrašų peržiūros nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. peržiūrėjęs 2018 m. lapkričio 19 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 11 būrio koridoriaus vaizdo įrašą, Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas nustatė, jog rytinio patikrinimo metu 11 būrio nuteistieji neišėjo iš kamerų į koridorių rytiniam patikrinimui. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad vaizdo įrašai yra saugomi vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 313 „Dėl automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų“ 14.3 punktu (b. l. 18).
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 19 d. H. G. nevykdė pareigūnų nurodymų – nesikėlė iš lovos rytiniam patikrinimui ir nesusitvarkė savo miegamosios vietos. Nors pareiškėjas teigė, kad reikalavimų nevykdė dėl to, kad dėl silpnumo negalėjo atsikelti iš lovos, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų administracinėje byloje nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjas badavo, pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jautėsi labai silpnai (tai patvirtinančių įrodymų administracinėje byloje nėra) ir dėl to objektyviai negalėjo vykdyti pareigūnų nurodymų. Aplinkybė, ar atsakovo atstovas žinojo apie H. G. badavimą šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo savavališkas pataisos įstaigoje duodamo maisto atsisakymas nesudaro prielaidų jam pažeidinėti pataisos įstaigoje nustatytą tvarką. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų pateiktais duomenimis, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą. Pareigūnų paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Aptartą pažeidimą jie užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti, o H. G. versija vertintina kaip gynybinė ir niekuo nepagrįsta pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareigūnai neturėjo pagrindo H. G. elgesį traktuoti kitaip, negu kaip bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Aptarti rašytiniai įrodymai yra pakankami nurodytai išvadai padaryti, todėl nėra ir nebuvo pagrindo rinkti papildomus įrodymus (iš atsakovo reikalauti pateikti vaizdo registratoriaus medžiagą).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą jo 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimą dėl pradedamos bado akcijos, akcentuotina, kad atsižvelgus į jo datą, šis dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir pareiškėjas nepagrindė, kodėl jis nebuvo pateiktas laiku. Įvertinus tai, kad H. G. nebuvo užkirstas kelias šį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui, dokumentą atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos ir jis nevertinamas.
32. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad H. G. 2018 m. lapkričio 19 d. apie 8.10 val. gulėjo paskirtoje vietoje, apsiklojęs antklode, nesusitvarkęs miegamosios vietos, kategoriškai atsisakė vykdyti nurodymą išeiti iš kameros rytiniam patikrinimui (rikiuotei (skaičiuotei)), o tai reiškia jis pažeidė pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesilaikė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės, pagal kurią keltis ir susitvarkyti gyvenamąją vietą nuteistieji privalo 6.20–6.30 val. ir rytinio patikrinimo (rikiuotės (skaičiuotės)) metu nuteistieji rikiuojami patikrinimui po vieną kameros koridoriuje bei atliekama gyvenamųjų patalpų techninė apžiūra, o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnų reikalavimų nevykdymas šiuo atveju negalėjo būti traktuojamas plečiamai ir būti prilyginamas pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymui, kadangi pareigūnų nurodymai nebuvo duoti konkrečiai pataisos įstaigos administracijos (tokiais, pavyzdžiui, galėtų būti laikomi atsisakymas vykdyti pataisos įstaigos administracijos paskirtą nuobaudą eiti į jam paskirtą būrį, be eilės tvarkyti pataisos įstaigos patalpas bei teritoriją ir panašiai). Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnai kontroliavo vidaus taisyklių laikymąsi.
34. Skiriant nuobaudą pareiškėjui, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobauda H. G. buvo skirta pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, t. y. nuobauda buvo skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Nepaisant to, kaip jau minėta, teismas H. G. padarytą pažeidimą nepagrįstai vertino kaip pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir nepagrįstai teisėta pripažino pareiškėjui paskirtą per griežtą nuobaudą.
35. Bausmių vykdymo kodekso redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijuose, patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.2 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip jau minėta, H. G. nebuvo pripažintas pažeidusiu Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje esanti Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad nuo 2011 m. rugsėjo iki aptariamos nuobaudos skyrimo pareiškėjui H. G. buvo paskirtos devynios nuobaudos, tačiau paskutinė nuobauda iki Nutarimo priėmimo buvo paskirta 2014 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 39–40). Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad H. G. gali būti laikomas sistemingai pažeidinėjančiu režimą. Jo padarytas pažeidimas taip pat negali būti laikomas itin piktybišku.
36. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų.
37. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo paskirta per griežta nuobauda, todėl ji turi būti pakeičiama švelnesne nuobauda – papeikimu (Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, ši nuobauda atitinka H. G. padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitiems nuteistiesiems skirtos nuobaudos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad asmeniui skiriant nuobaudą, turi būti individualiai vertinama konkreti situacija, analizuojant konkrečius veiksmus, pažeidimo pobūdį, pasekmes ir kita. Atsižvelgiant į tai, H. G. argumentai, kad kitiems nuteistiesiems už analogišką pažeidimą buvo skirtos švelnesnės nuobaudos, neturi teisinės reikšmės, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovo atstovą pateikti duomenis apie kitiems asmenims už tą patį pažeidimą skirtas nuobaudas ir juos vertinti.
38. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti keičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pakeičiant H. G. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 69-1041 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirtą nuobaudą – perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją grupę – į nuobaudą – papeikimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo H. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo H. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti H. G. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 69-1041 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirtą nuobaudą – perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją grupę – į nuobaudą – papeikimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Ramutė Ruškytė