Legislator Case Law & Legislation
ca05d75e-5a1d-4c70-a63e-e946b66854cb AI generated

ca05d75e-5a1d-4c70-a63e-e946b66854cb · Kauno apygardos teismas

Case Number ca05d75e-5a1d-4c70-a63e-e946b66854cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr. ATP-149-397/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05531-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo R.

Legislator headnote

AI generated

ca05d75e-5a1d-4c70-a63e-e946b66854cb · Kauno apygardos teismas: Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudÄ už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 straipsnio 1 dalis – baudÄ nuo 1000 iki 5000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai. Analizuojamu atveju R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. ATP-149-397/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05531-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo R.

S. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : R. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 413 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3764 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų) bauda už tai, kad 2016 m. birželio 13 d., apie 12 val. 30 min., buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu sandėlyje kraunantys baldus (fotelį) buvo rasti N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. K. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad bandė dirbti – pakuoti baldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmÄ dienÄ , dėl darbo tarėsi su direktoriumi, darbo sutartis nesudaryta, yra bandomasis laikotarpis, į darbÄ atėjo 08 val. 00 min., tarėsi dėl darbo užmokesčio.

T. S. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad patikrinimo metu bandė dirbti (neÅ¡ti baldus), norėjo atlikti praktikÄ . Dėl praktikos tarėsi su administratore Agne, tačiau nei darbo, nei praktikos sutartys nepasiraÅ¡ytos, į darbÄ atvyko apie 11 val. 00 min., dirbs iki 13 val. 00 min. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis praneÅ¡imas apie apdraustojo N. K. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 13 d. 15 val. 26 min., o praneÅ¡imas apie apdraustojo T. S. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 16 d., 10 val. 12 min., t. y. po atlikto patikrinimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., leisdamas dirbti N. K. ir T. S. apie įdarbinimÄ nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 99 straipsnio 3 punktÄ .Apeliaciniame skunde R. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, grindžiamas tik spėlionėmis, prielaidomis ir abejonėmis, prieÅ¡taraujantis byloje surinktiems įrodymams, byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, t. y. formaliai. Už nelegalų darbÄ atsakomybėn traukiami darbdaviai ar jų įgaliotieji asmenys. Jam, kaip bendrovės vadovui, 2016 m. birželio 1-12 d. ir birželio 20 d. – liepos 3 d. laikotarpiais buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Tai patvirtina atostogų planas 2016 m., kuris patikrinimo metu buvo skelbiamas bendrovės skelbimų lentoje, taip pat darbo grafikas, patvirtintas 2016 m. gegužės 16 d.

Jis 2016 m. gegužės 30 d. įgaliojo savo atostogų metu bendrovės administratorę A. S. jo vardu sudaryti ir pasiraÅ¡yti dokumentus. IÅ¡ byloje esančių darbo sutarčių su T. S. ir N. K. matyti, kad Å¡ios sutartys sudarytos 2016 m. birželio 10 d. ir jas sudarė administratorė A. S. kaip darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Kodėl apie minėtų asmenų įdarbinimÄ Sodros teritoriniam skyriui praneÅ¡ta pavėluotai, jam nėra žinoma. Pagal bendrovėje nusistovėjusiÄ tvarkÄ VSDFV teritoriniam skyriui apie sudarytas darbo sutartis informacijÄ pateikia samdomos buhalterinės firmos darbuotojai tÄ pačiÄ dienÄ , kai sudaromos sutartys. 2016 m. birželio 10 d. jis bendrovės administratorę informavo, kad savo kasmetines atostogas persikelia iÅ¡ 2016 m. birželio 27 d.

– 2016 m. liepos 3 d. į 2016 m. birželio 13 d. – 2016 m. birželio 19 d. Birželio 13 d., po pietų, jam buvo praneÅ¡ta, kad bendrovėje darbo inspekcija atliko patikrinimÄ ir iÅ¡kilo kažkokių problemų, todėl jis birželio 14 d. buvo atvykęs į bendrovę. Darbo grafikas, kurį jis pats patvirtino dar 2016 m. gegužės 16 d., buvo sudarytas prieÅ¡ jam keičiant savo atostogų grafikÄ , todėl patikrinimo metu darbo grafikas pakeistas dar nebuvo. Su N. K. jis buvo kalbėjęs dėl pastarojo įsidarbinimo galimybės, o su T.

S. pokalbį vedė administratorė A. S.. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra suraÅ¡ytas ne tam asmeniui. Skunde pažymima ir tai, kad A. S. į teismo posėdį nebuvo kviečiama, todėl ji nėra apklausta. Teismas nevertino ir pačių darbo sutarčių, dėl jų nieko nepasisakė. Darbo inspekcijos atstovas R. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie faktÄ , jog darbo sutartis sudarė ne vadovas, o A. S., sužinojo tik teismo metu, nors minimas darbo sutartis bÅ«tent Å¡is ir pateikė teismui.

Taigi teismas nesigilino į bylos aplinkybes. Apeliantas skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. R. praÅ¡o R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ (Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti įtrauktas ir į skundÄ ar apeliacinį skundÄ ), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundÄ ar apeliacinį skundÄ dėl nutarimo byloje.

Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudÄ už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 straipsnio 1 dalis – baudÄ nuo 1000 iki 5000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai. Analizuojamu atveju R.

S. 3764 Eur bauda, laikantis straipsnio sankcijos vidurkio, paskirta už du nelegaliai dirbusius asmenis, tačiau pagal ANK jam bÅ«tų skirta 3000 Eur suma. Taigi ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti mažesnę baudÄ , todėl R. S. padarytas pažeidimas perkvalifikuojamas pagal ANK ir apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ANK numatyta teisena.Apeliantas praÅ¡o jo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiÅ¡kėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Tuo pačiu pažymėtina, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog Å¡ios bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas norėtų, jog bÅ«tų apklausta dar viena liudytoja – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, kurios neapklausė pirmosios instancijos teismas, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis, todėl tai nėra svari priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo aukščiau minėtos ANK nuostatos.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju R. S. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymo, teigia, jog dėl nustatyto nelegalaus darbo fakto yra nubaustas ne tas subjektas, todėl byla jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta.Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagÄ , yra pagrįstas iÅ¡analizuotų įrodymų visetu, reikÅ¡mingų aplinkybių kaltės įrodytumo paneigimui apeliantas skunde nepateikia, todėl jo teiginiai dėl formalaus bylos iÅ¡nagrinėjimo laikytini deklaratyviais.

DK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ; darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

IÅ¡ paminėtų teisės aktų matyti, kad nelegalus darbas gali bÅ«ti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iÅ¡ jų – leidimas dirbti nors ir sudarius darbo sutartis, tačiau nepraneÅ¡us apie tai VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . BÅ«tent tokia nelegalaus darbo forma R. S. ir yra inkriminuota.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.

Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, todėl pareigÅ«nų parodymai yra itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Analizuojamu atveju nustatyta, kad darbo sutartys su N. K. ir T. S. buvo pasiraÅ¡ytos 2016 m. birželio 10 d., abu asmenys turėjo pradėti dirbti 2016 m. birželio 13 d., taigi VSDFV teritoriniam skyriui vėliausiai apie Å¡ių asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta 2016 m. birželio 10 d., nes birželio 11-12 dienos buvo nedarbo, t. y. savaitgalis.

Tačiau apie N. K. ir T. S. įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta jau po darbo inspektorių apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose – apie N. K. praneÅ¡ta 2016 m. birželio 13 d., 15.26 val., apie T. S. – 2016 m. birželio 16 d., 10.12 val. (b. l. 6). Tai, jog patikrinimo metu abu vaikinai dirbo patvirtina jų pačių pirminiai paaiÅ¡kinimai. T. S. nurodė, jog nešė baldus, bandė dirbti, nes jam praktika turėjo bÅ«ti. 2016 m. birželio 13 d. buvo jo pirmoji darbo diena, jis atvyko apie 11.00 val. (b. l. 3).

AnalogiÅ¡kai parodė ir N. K., t. y. kad bandė darbuotis, padėjo pakuoti baldus, tai buvo pirmoji jo darbo diena (b. l. 2). Teisminio nagrinėjimo metu N. K. savo pirminius paaiÅ¡kinimus pakeitė, teigė, jog patikrinimo metu nedirbo, tik apsižiÅ«rėjo gamybines patalpas, baldus. Darbo inspektorius jam padiktavo kÄ reikia raÅ¡yti. Å iuos parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kadangi nustatyta, jog R. S. yra minėto liudytojo krikÅ¡tatėvis, todėl bandyta jam padėti duodant palankius parodymus.

Tai, jog įmonę tikrinantys inspektoriai nedarė jokio spaudimo raÅ¡ant pirminius paaiÅ¡kinimus, patvirtino T. S., kuris paaiÅ¡kinimÄ rašė kartu su N. K.. T. S. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbęs ir anksčiau, taigi jam nereikėjo jokių patalpų apžiÅ«rų ar supažindinimo su darbu. PirmÄ jÄ dienÄ jis su darbo pobÅ«džiu supažindino N. K., t. y. jis pakavo baldus, o N. K. jam padėjo, t. y. taip pat realiai dirbo. Inspektorius padėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ tik pasakydamas, kokiu klausimu reikia pasisakyti, bet tai nebuvo teksto diktavimas kÄ konkrečiai raÅ¡yti.

N. K. taip pat nesugebėjo konkrečiai įvardyti, kuo pasireiÅ¡kė spaudimas ar diktavimas. Jis nurodė, kad jam buvo pasakyta raÅ¡yti vardÄ , pavardę, kÄ jis darė, kada atvyko. Taigi jokių su nelegaliu darbu susijusių konkrečių aplinkybių nebuvo nurodoma raÅ¡yti. Daroma iÅ¡vada, jog pasiaiÅ¡kinimai buvo suraÅ¡yti laisva valia. Be to, ir Institucijos atstovas patvirtino, kad planinis patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas pirmÄ kartÄ , jokių nusistatymų prieÅ¡ įmonės direktorių niekas neturėjo, jokio suinteresuotumo jam pakenkti nebuvo.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar R. S. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal Å¡io straipsnio dispozicijÄ administracine tvarka gali atsakyti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Apelianto teigimu, 2016 m. birželio 13 d. jis atostogavo, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d. buvo įgaliota įmonės administratorė A. S. sudaryti ir pasiraÅ¡yti dokumentus jo vardu, kol jis bus kasmetinėse atostogose. Taigi bÅ«tent tik A. S., kaip įgaliota atstovė, Å¡iuo atveju ir turėtų atsakyti administracine tvarka.

Su tokia argumentacija aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka. DK 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymÄ arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). AdministracijÄ sudaro pareigÅ«nai. Jie turi teisę pagal savo kompetencijÄ duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Vadovaujantis teismų praktika pripažintina, kad tam tikrais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali bÅ«ti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimÄ neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas.

Kiekvienu atveju bÅ«tina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raÅ¡tu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytÄ darbo organizavimo pobÅ«dį. Teismas, konstatuodamas neveikimÄ , t. y. pasyviÄ pažeidėjo elgesio formÄ , kuria pažeidėjas nepadaro to, kÄ privalo padaryti, turi tai pagrįsti. Analizuojamu atveju pažeidimas, padarytas neveikimu, inkriminuotas R. S. kaip įmonės vadovui, t. y. direktoriui. Atkreiptinas dėmesys, jog apie krikÅ¡tasÅ«nio įdarbinimÄ jam buvo žinoma, su pastaruoju bei Å¡io tėvais dar prieÅ¡ kelis mėnesius iki patikrinimo buvo suderintos darbo sÄ lygos.

Apie T. S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ apeliantas teigia nieko nežinojęs, su juo darbo sÄ lygas derino A. S., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastarajai darbo organizavimo funkcijos nėra pavestos. Administratorė savo iniciatyva priimti į darbÄ asmens ar jo atleisti negalėjo, tačiau R. S. tam neprieÅ¡taravo, jokių priekaiÅ¡tų dėl naujai priimto į darbÄ asmens A. S. nereiÅ¡kė, kas rodo, jog apie T. S. įdarbinimÄ jam buvo žinoma ir abejos darbo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos su jo žinia. AukÅ¡tesnysis teismas įvertina ir tai, kad A.

S. patikrinimo metu įmonėje dirbo nepilnai du mėnesius, t. y. pati buvo dar visiÅ¡kai nauja darbuotoja, todėl įgaliodamas tokį darbuotojÄ sudaryti su naujais darbuotojais darbo sutartis R. S. elgėsi itin nerÅ«pestingai. Pažymėtina ir tai, kad įgaliojimas yra pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, kas sutrukdė šį dokumentÄ pateikti darbo inspekcijai ar pirmosios instancijos teismui, kad bÅ«tų įvertintas jo turinys, nėra žinoma. Tai verčia abejoti Å¡io dokumento tikrumu, t. y. ar jis nėra suraÅ¡ytas atgaline data ir pan.

Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiko (b. l.

11) matyti, kad R. S. 2016 m. birželio 13-17 d. turėjo dirbti, t. y. jis jau nebeatostogavo. Tačiau apelianto teigimu, 2016 m. birželio 10 d. jis bendrovės administratorę informavo, kad savo kasmetines atostogas persikelia iš 2016 m. birželio 27 d. – 2016 m. liepos 3 d. į 2016 m. birželio 13 -19 d., tačiau šis faktas nėra patvirtintas, kadangi įmonės dokumentacijoje tai neatsispindi. Nei darbo grafike, nei atostogų plane jokios korekcijos nėra padarytos. Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad atostogavimas įmonės patikrinimo metu tėra gynybinė versija.

Ä®monės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Å iuo atveju R. S. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumÄ . Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

Å ios nuostatos apeliantui, kaip įmonės vadovui, neabejotinai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo laikytasi. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimui nėra pagrindo.Remiantis iÅ¡dėstytu, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o apelianto skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ pakeisti, R.

S. paskiriant Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ .R. S. padarytÄ nusižengimÄ perkvalifikuoti iÅ¡ ATPK 413 straipsnio 1 dalies į ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) baudÄ .KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                 Gytis Večerskas