2019-09-25 Nr. AB-18247-3-61-3-02750-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4367-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02750-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 28.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. (A.) Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. (A.) Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. (A.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. liepos 12 d. sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą išnagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (2.1) NO-2-5601 pareiškėjo skundo motyvų ir argumentų pagrindu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad norėjo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje, kurioje jis nuteistas. Tarnyba 2016 m. liepos 8 d. sprendimu paskyrė pareiškėjui advokatą. Tačiau Tarnyba paskyrė pareiškėjui tokį advokatą, kuris niekada nėra parengęs procesinio dokumento. Šis advokatas metus vilkino procesinio dokumento parengimą, todėl pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl šio advokato įgūdžių trūkumo. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui paskyrė kitą advokatą, kuris su pareiškėju iš esmės niekada nebendravo, jis kategoriškai atsisakė susipažinti su pareiškėjo byla dėl didelio užimtumo. Pareiškėjui vėl kreipiantis į Tarnyba, ji 2018 m. sausio 3 d. sprendimu pakeitė advokatą kitu, kuris bylos medžiagos su pareiškėju taip pat neaptarė. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Tarnybą, prašydamas paaiškinti, kodėl ji neužtikrina realios teisinės pagalbos teikimo, apgaudinėja ir klaidina pareiškėją.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba skundžiamame sprendime teigia, kad pareiškėjas nei Tarnybai nei advokatams nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą. Tačiau tokių aplinkybių nurodyti jo niekada nebuvo prašoma, advokatai bylos aplinkybėmis apskritai nesidomėjo. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas taip pat surašytas nerūpestingai bei formaliai. Skundžiamame sprendime remiamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 443 straipsniu, nors pareiškėjas prašė parengti procesinį sprendimą pagal BPK 451 straipsnį. Tarnyba atsisakė įpareigoti advokatą A. S. susipažinti su visa bylos medžiaga ir skirti laiko pareiškėjui, aptariant bylos medžiagą ir procesinio dokumento parengimą. Patys advokatai pareiškėjui niekada nėra sakę, kad rengiamas procesinis dokumentas yra neperspektyvus. Tarnyba netinkamai atlieka savo pareigas, nes nuo 2016 m. liepos 8 d. iki šiol nesugebėjo užtikrinti, kad pareiškėjui kokybiškai būtų parengtas vienas procesinis dokumentas. Ginčijamo Tarnybos sprendimo 14 punkto teiginiai surašyti net nesusipažinus su pareiškėjo bylos medžiaga. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos vadovė pareiškėjui tyčia paskyrė du advokatus, kurie yra atleisti ir nušalinti iš muitinės ir policijos. Dėl tokių Tarnybos netinkamai atliekamų pareigų pareiškėjas dvejus metus buvo nepagrįstai kalinamas, jam padarant didelę žalą ir kompromituojant valstybės įstaigą. Pareiškėjas dėl neteisėtų Tarnybos vadovės veiksmų patyrė ilgalaikę žalą, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, stresą.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba ginčijamu 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pagrįstai nutraukė pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teigė, kad pareiškėjas nei Tarnybai, nei advokatams nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, taip pat nėra pateikta duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Tarnyba išnagrinėjusi ir įvertinusi advokato A. S. ir advokato D. K. pateiktą informaciją bei kitus duomenis, nustačiusi, kad yra pagrindas nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, ginčijamu 2018 m. liepos 12 d. sprendimu taip ir padarė.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba kontroliuoja tik antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą, tačiau teisės aktai Tarnybai nesuteikia teisės atlikti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimo. Tarnybos Kauno skyrius, įvertinęs visas aplinkybes, neturėjo pagrindo manyti, jog advokatas D. K. pareiškėjo atžvilgiu būtų neatlikęs kokių nors įsipareigojimų teikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi Tarnyba negalėjo žinoti, kokie papildomi faktai ar aplinkybės yra žinomi pareiškėjui, kurie galėtų būti pagrindas kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato D. K. veiklos kokybės vertinimo, 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-5601 informavo pareiškėją, kad tuo atveju jeigu jam yra žinomos kitos aplinkybės, jis turi galimybę dėl advokato D. K. veiklos kokybės ištyrimo kreiptis į Lietuvos advokatūrą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybė sąlygos. Tarnybos 2018 m. liepos 12 d. sprendimas nutraukti skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą yra nepanaikintas ir galiojantis. Nesant neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą neturtinę žalą. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

8. Atsakovas Tarnybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. liepos 8 d. Tarnybos Kauno skyriaus sprendimu paskirtas advokatas D. G. teikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011. Advokatui D. G. paprašius pakeisti jį kitu advokatu, pareiškėjui Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas S. M.. Pareiškėjui pateikus pareiškimą dėl netinkamos S. M. veiklos teikiant teisinę pagalbą, Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pakeitė šį advokatą kitu – A. S.. A. S. pateikus išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 3 d. sprendimu šis advokatas pakeistas kitu – D. K..

11. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnyba 2018 m. liepos 12 d. sprendimu nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, motyvuojant tuo, kad atstovavimas pareiškėjo byloje yra neperspektyvus. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas nei advokatams, nei Tarnybai nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, taip pat nėra pateikta kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes padarė išvadą, kad tolimesnės antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011 būtų neperspektyvus. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2018 m. liepos 19 d. Tarnybos Kauno skyriaus raštu.

12. Teismas pažymėjo, kad tiek A. S., tiek D. K., Tarnybai pateikė prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, jiems nustačius, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011 yra neperspektyvus. A. S. 2017 m. liepos 15 d. išvadoje nurodė Tarnybos Kauno skyriui, kad susitikimų metu pareiškėjo buvo paprašyta nurodyti aplinkybes, pagal kurias yra pagrindas manyti, jog baudžiamasis įstatymas yra akivaizdžiai netinkamai pritaikytas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei vėlesnes teismų nutartis, o baudžiamąją bylą nutraukti; pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl advokato teigimu, kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nėra pagrindo. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir advokatas D. K. 2018 m. liepos 2 d. išvadoje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui.

13. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjui, vertino ne tik advokatų A. S. bei D. K. pateiktas išvadas, tačiau ir pati ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui gali būti perspektyvus. Tarnyba 2017 m. lapkričio 27 d. informavo pareiškėją raštu apie gautą advokato A. S. išvadą, paaiškino, kad teismo ištirti ir įvertinti įrodymai dar kartą netiriami ir nevertinami, pasiūlė bendradarbiauti su paskirtu advokatu, teikti advokatui visus reikalingus dokumentus bei informaciją, reikalingą teisinei pagalbai teikti. Pareiškėjui pateikus nusiskundimus dėl vėliau paskirto advokato D. K., Tarnyba kreipėsi į pastarąjį, prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą ir paaiškinti susijusias aplinkybes.

14. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo teikiamus prašymus jam buvo paskirti net keturi advokatai, tam, kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011. Pareiškėjo prašymų pagrindu vieni advokatai buvo pakeisti kitais, galiausiai Tarnybai atsisakant pakeisti paskutinįjį paskirtą advokatą D. K.. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekė surašyti prašymą baudžiamojoje byloje dėl proceso atnaujinimo, tačiau nei paskirtiems advokatams nei pačiai Tarnybai nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu toks prašymas būtų surašomas, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, taip pat nepateikė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad advokatai buvo atvykę pas jį, su juo bendravo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl advokatų nebendravimo buvo vertinami kaip neatitinkantys realios situacijos ir yra pareiškėjo subjektyvus tokių susitikimų su advokatais vertinimas. Teismas nustatė, kad Tarnyba, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, pareiškėjo atžvilgiu nepažeidė gero administravimo principo, buvo siekiama pakeisti pareiškėjui netikusius advokatus, aiškintis bylos, kurioje prašoma pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, aplinkybes, kol galiausiai tiek iš advokatų išvadų, tiek iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus.

15. Pareiškėjo argumentai dėl advokatų kompetencijos ar darbinės patirties vertinti kaip teisiškai nereikšmingi, nes Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina Lietuvos advokatūra. Taigi antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimas ir šių aplinkybių tikrinimas yra Lietuvos advokatūros kompetencija.

16. Teismas pažymėjo, kad įvertinus Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 19 d. rašto Nr. (2.1)NO-2-5601 turinį matyti, kad jis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Šiuo raštu pareiškėjas informuojamas, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra nutrauktas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu, todėl teisinė pagalba dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-348/2011 pareiškėjui toliau nebus teikiama. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio raštas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nekeičia, nes šiuo raštu tik informuojama apie pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos 2018 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-N-2791-12505 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo teismas neturi pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 19 d. raštas Nr. (2.1)NO-2-5601 pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nekeičia, tai yra pagrindas šioje dalyje pareiškėjo skundą taip pat atmesti kaip nepagrįstą.

18. Teismas nurodė, kad nenustačius jokių neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

III. 19. Pareiškėjas E. (A.) Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jei bus nuspręsta skundą atmesti, pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad pastarasis pasisakytų, ar teismo sprendimai, šioje byloje suvaržantys pareiškėjo teises per teismą ginti savo interesus ir teises, neprieštarauja Konstitucijai.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei priežastis, dėl kurių Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą.

21. Pareiškėjo manymu, bylos duomenys paneigia, kad šiuo atveju procesinio dokumento parengimas buvo neperspektyvus. Tarnybos sprendimo nutraukti teisinę pagalbą pareiškėjui argumentai negrindžiami jokia faktine baudžiamosios bylos medžiaga.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnyba procesinio dokumento parengimui buvo skyrusi keturis advokatus, šie advokatai nebuvo nusprendę dėl procesinio dokumento parengimo neperspektyvumo. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba dėl advokatų S. M., A. S. su skundu kreipėsi į Advokatų tarybą.

23. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju reikšminga aplinkybė ta, kad Tarnyba dvejus metus teikė teisinę pagalbą ir tik vėliau tapo aišku, kad Tarnybos suteikta paslauga yra neperspektyvi. Pareiškėjo manymu, nebuvo įmanoma nustatyti teismui skirto dokumento parengimo neperspektyvumo niekada neskaičius pačios baudžiamosios bylos, nesusipažinus su visa bylos medžiaga. Tarnyba niekada pareiškėjo neprašė pateikti visus turimus duomenis dėl dokumento parengimo, paskirti advokatai niekada nesusipažino su bylos medžiaga.

24. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teisme posėdžiui pirmininkavo bylos baigtimi suinteresuota šališka teisėja, neleidusi pareiškėjui pasisakyti apie bylos aplinkybes, teikti įrodymus, teisėja neišklausė pareiškėjo prašymo dėl liudytojų iškvietimo ir dokumentų išreikalavimo, dėl jam daromos turtinės ir neturtinės žalos.

25. Atsakovai Tarnyba ir Tarnybos Kauno skyrius atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovai palaiko savo poziciją bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-N-2791-12505 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Šioje byloje ginčijamu 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-N-2791-12505, Tarnyba, nustačiusi, jog pareiškėjo atstovavimas byloje, kurioje jam buvo skirta antrinė teisinė pagalba, neperspektyvus, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba, priimdama skundžiamus sprendimus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, rėmėsi advokatų A. S. 2017 m. lapkričio 15 d. išvada bei D. K. 2018 m. liepos 2 d. išvada, be to Tarnyba pati atliko veiksmus, siekiant išsiaiškini, ar tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui gali būti perspektyvus, taip pat vertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. I-72-348/2011. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei nustačius, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, taip pat nepateikė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti priimtą nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, todėl, vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra pagrindas nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teismas pažymėjo, jog nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą.

30. Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Atitinkamai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įvertinus ginčijamo VGTPT 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-N-2791-12505 priėmimo motyvus, aktualios VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, numatančios, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

31. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/2007; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.). Todėl darytina išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vertindama pareiškėjo reikalavimą ginti materialiąją teisę pagrįstumą minėtų VGTPĮ nuostatų prasme, neperžengia įstatymų jai nustatytų ribų.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju Tarnyba turėjo vertinti, ar byloje esančių duomenų pakanka parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-348/2011.

36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, įvertinusi tai, jog pareiškėjui buvo skiriami keturi advokatai, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą paskirto advokato A. S. 2017 m. lapkričio 15 d. išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas Lietuvos apeliacinio teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-348/2011 buvo apskundęs kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atmetė, o susitikimų su advokatu A. S. metu, pareiškėjas nurodė tik tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti kasaciniame skunde, naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, kad buvo akivaizdžiai pritaikytas netinkamas baudžiamasis įsakymas ar kitų duomenų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo būtinybę, pareiškėjas nepateikė, taip pat atsižvelgusi į advokato D. K. 2018 m. liepos 2 d. išvadą, kurioje nurodoma, kad susipažinus su teismo dokumentais bei pareiškėjo dėstomais argumentais, konstatuota, kad visi pareiškėjo nurodyti teiginiai buvo išnagrinėti ir aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, todėl atstovavimas pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo yra neperspektyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo atstovavimas byloje nėra perspektyvus, kadangi pareiškėjas iš esmės nepateikė ir byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad egzistuoja BPK įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-N-2791-12505 yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Be to atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui buvo skiriami keturi advokatai, trys iš jų, paties pareiškėjo reikalavimu, teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad Tarnyba tik po dviejų metų nusprendė dėl suteiktos teisinės pagalbos neperspektyvumo. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatai bendradarbiavo su pareiškėju, susipažino su bylos medžiaga, nuosprendžiais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pareiškėjo teiktais apeliaciniu ir kasaciniu skundais, be to pati Tarnyba kreipėsi su raštu į pareiškėją, kad advokatui būtų pateikti visi reikalingi dokumentai ir informacija, reikalinga teisinei pagalbai teikti, bei pateikti duomenis, susijusius su baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo pagrindais, tačiau jokie objektyvūs duomenys nebuvo teikiami. Taigi, atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teisinę pagalbą teikiantys advokatai nebendradarbiavo su pareiškėju, taip pat vertintina, jog pareiškėjas pats nesilaikė pareigos bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei pateikti duomenis, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą (VGTPĮ 4 straipsnio 1 punktas).

38. Dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

39. Šiuo atveju teisėjų kolegijai, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl jų galimo neatitikimo Konstitucijai. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, neleido pareiškėjui pasisakyti apie bylos aplinkybes bei teikti įrodymus, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje I. prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje F. ir S. prieš Italiją). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo šališkumą, o priimtas sprendimas yra motyvuotas, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas pareiškėjo ir atsakovo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, nurodė išsamius motyvus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu bei daryti išvadą, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nenustatyti neteisėti Tarnybos veiksmai (neveikimas), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. (A.) Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius