ca0453af-7c8d-4fb5-afce-c5020185385e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2-988-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00135-2015-2        Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1099-577/2016, dalies, kuria atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ bankroto administratorės praÅ¡ymas patikslinti kreditoriaus L.

Č. finansinį reikalavimÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė         Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Alnora“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta O. P.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. BUAB „Alnora“ bankroto administratorė O. P. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti kreditorių L.

Č. ir D. G. finansinius reikalavimus: L. Č. finansinį reikalavimÄ sumažinti iki 23 169 Eur sumos, D. G. finansinį reikalavimÄ padidinti iki 53 618 Eur sumos. Bankroto administratorė nurodė, kad teikiamas tikslinimui D. G. finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Dėl L. Č. finansinio reikalavimo administratorė paaiÅ¡kino, kad, susipažinus su jai perduotais bendrovės dokumentais, paaiÅ¡kėjo, jog Å¡iam kreditoriui buvo grÄ Å¾inta dalis (200 000 Lt (57 924 Eur) jo suteiktos paskolos, kurios pagrindu teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi buvo patvirtintas finansinis reikalavimas.

Administratorė prašė grÄ Å¾inta paskolos dalimi kreditoriaus L. Č. patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ sumažinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi BUAB „Alnora“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies: BUAB „Alnora“ kreditoriaus D. G. finansinį reikalavimÄ teismas padidino iki 53 618 Eur sumos, likusioje dalyje, t. y. dėl kreditoriaus L. Č. finansinio reikalavimo sumažinimo praÅ¡ymÄ atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės pateiktus duomenis, susijusius su kreditoriaus D. G. finansiniu reikalavimu, bei atsižvelgęs į tai, kad dėl Å¡io reikalavimo ginčų nėra, Å¡io kreditoriaus patikslintÄ finansinį reikalavimÄ pripažino pagrįstu ir tvirtintinu. Dėl kreditoriaus L. Č. finansinio reikalavimo tikslinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡io asmens 81 093,61 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi.

Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė atskirojo skundo dėl tos nutarties nepateikė, o kitų bÅ«dų iÅ¡ naujo svarstyti ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ Ä¯statyme nenumatyta. III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovė BUAB „Alnora“, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį dalyje, kuria teismas atmetė BUAB „Alnora“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl kreditoriaus L.

Č. finansinio reikalavimo sumažinimo, ir tenkinti šį bankroto administratorės praÅ¡ymÄ â€“ BUAB „Alnora“ kreditoriaus L. Č. finansinį reikalavimÄ sumažinti iki 23 169,61 Eur. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Bankroto administratorė neturėjo pagrindo nesutikti su kreditoriaus L. Č. pradiniu finansiniu reikalavimu, kadangi jis buvo pagrįstas tuo metu pateiktais įrodymais. Teismas nevertino, jog faktinė aplinkybė apie tai, kad paskolos dalis buvo grÄ Å¾inta dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, paaiÅ¡kėjo tik po to, kai L.

Č. (buvęs bendrovės vadovas) perdavė administratorei bendrovės dokumentus. Laikytina, kad pareikÅ¡tas pradinis finansinis reikalavimas buvo patvirtintas kreditoriui suklaidinus bankroto administratorę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas galėjo bÅ«ti vertinamas tik paduodant atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas pradinis kreditorinis reikalavimas. Nurodyta teisinė situacija sudaro sÄ lygas nepagrįstam kreditoriaus praturtėjimui kitų bendrovės kreditorių sÄ skaita.

Teismas ignoravo byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teisinis reguliavimas įtvirtina galimybę bankroto procese tikslinti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Finansinių reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tuomet, kai atitinkamoje bankroto proceso stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė patvirtina akivaizdžiai nepagrįstÄ dalį kreditoriaus L. Č. reikalavimo.

Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog L. Č. yra ne eilinis kreditorius, o buvęs įmonės vadovas.          Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria UAB „Alnora“ bankroto byloje atsisakyta patikslinti (sumažinti) kreditoriaus L. Č. finansinį reikalavimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).            Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimÄ ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms. Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų bÅ«ti tikslinami iÅ¡imtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylÄ nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).           Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieÅ¡ jo patvirtinimÄ , yra reikÅ¡minga ne tik kreditoriaus reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra bÅ«tina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sÄ lyga. Pirminį kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartÄ tikrina teismas.

Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principÄ , nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima iÅ¡vada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama vieÅ¡ojo intereso, todėl teismas turi pareigÄ imtis priemonių, kad nebÅ«tų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir bÅ«tų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.           Kaip minėta, aptariamu atveju apeliacine tvarka sprendžiama tik dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta patikslinti (sumažinti) įsiteisėjusia nutartimi patvirtintÄ kreditoriaus L.

Č. finansinį reikalavimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Alnora“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. Å ia nutartimi, be kita ko, patvirtintas ir kreditoriaus L. Č. 81 093,61 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Nutartis patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä yra įsiteisėjusi. Bendrovės bankroto administratorė, susipažinusi su jai perduotais bendrovės dokumentais, nustatė, kad dalis paskolos, sudariusios patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ , kreditoriui L.

Č. buvo grÄ Å¾inta dar iki bankroto bylos UAB „Alnora“ iÅ¡kėlimo. Dėl Å¡ios priežasties administratorė kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ , praÅ¡ydama patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimÄ atsižvelgiant į naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, įrodančias dalies patvirtinto finansinio reikalavimo nepagrįstumÄ . Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas 2015 m. liepos 2 d. nutarties įsiteisėjimo faktÄ ir reikÅ¡mę, administratorės praÅ¡ymo netenkino.

Nurodė, kad administratorė, nesutikdama su patvirtintu finansiniu reikalavimu įstatymų nustatyta tvarka galėjo pateikti atskirÄ jį skundÄ , o kitokio nutarties peržiÅ«rėjimo bÅ«do įstatymuose nenumatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Kita vertus, kasacinis teismas vėliau yra pažymėjęs ir tai, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panaÅ¡us į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ , tačiau procesiniu požiÅ«riu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylÄ ginčo teisena, tokia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobÅ«džio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis Ä®BÄ® nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visÄ ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto.

Tačiau kartu Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri iÅ¡lieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė tokiÄ nutartį skųsti administratoriui, kreditoriams, kuriems jos priimtos, ir kitiems kreditoriams, tenkinantiems Å¡ioje dalyje įtvirtintas sÄ lygas. Taigi Å¡io bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali bÅ«ti prilyginama teismo sprendimui, priimamam iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimÄ ar Å¡io atsisakyti reiÅ¡kia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriÅ¡ko draudimo šį reikalavimÄ keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Paprastai bankroto administratoriaus ir kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimÄ , kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama Ä®BÄ® 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirÄ jį skundÄ dėl tokios nutarties peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai bankroto administratorius ar kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiÅ¡kiai nepagrįsto reikalavimo buvimÄ , neturi bÅ«ti užkirsta galimybė praÅ¡yti teismo tokį reikalavimÄ patikslinti, taigi ir paÅ¡alinti kitÄ kreditorių iÅ¡ sÄ raÅ¡o.

Vadinasi, Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmės leidžia atlikti kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu, tačiau prievolių modifikavimÄ nulėmusios aplinkybės turi paaiÅ¡kėti/atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , todėl turėtų bÅ«ti tikslinama iÅ¡imtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylÄ nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).           Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kuriuo supaprastinta tvarka buvo patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, galios, dėl praleisto įstatymų nustatyto tokio procesinio sprendimo apskundimo termino bei dėl bankroto administratoriaus teisės praÅ¡yti tokio finansinio reikalavimo patikslinimo neturėjimo (teisės nebuvimo), padarytos tinkamai neatskleidus sprendžiamo klausimo esmės bei neįvertinus susidariusios situacijos specifiÅ¡kumo, kai bankroto administratorius (ar kreditorius) praÅ¡o patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimÄ , patvirtintÄ supaprastinta tvarka, t. y. nenagrinėjus jo iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti klausimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuri yra įsiteisėjusi, apskundimo termino atnaujinimo, nes įstatymas ir jo aiÅ¡kinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numato alternatyvų bÅ«dÄ patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumui patikrinti – galimybę kreiptis dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis).

Duomenų, kad bankroto administratorė, gavusi L. Č. finansinę pretenzijÄ (reikalavimÄ ), bÅ«tų ėmusis kokių nors veiksmų patikrinant Å¡ioje finansinėje pretenzijoje ir kreditoriaus pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (paskolos suteikimo, grÄ Å¾inimo) bei jų pagrįstumÄ , byloje nėra. Kaip nurodė administratorė, įmonės dokumentai jai buvo perduoti tik 2016 m. vasario 5 d., t. y. jau įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, formaliai remdamasis vien bankroto administratorės pirmine pozicija, taip pat iÅ¡ esmės nevertino Å¡io kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo (2015 m. liepos 2 d. nutarties tekstas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aplinkybė, jog patvirtintÄ kreditoriaus L. Č. finansinį reikalavimÄ sudariusi prievolė pagal paskolos sutartį galėjo bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdyta, paaiÅ¡kėjo įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarčiai. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriui modifikavimÄ galinčios nulemti aplinkybės paaiÅ¡kėjo po to, kai teismas nutartimi patvirtino kreditoriaus reikalavimÄ bankroto byloje, todėl bankroto administratorė pagrįstai reikalavo finansinio reikalavimo peržiÅ«rėjimo Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo procedÅ«rÄ .

        Atskirajame skunde pagrįstai akcentuojama aplinkybė, jog kreditorius L. Č. yra buvęs bendrovės vadovas, o jo patvirtintas finansinis reikalavimas Å¡ioje bankroto byloje yra vienas didžiausių. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant Å¡ioje byloje tokiai situacijai, kai bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorė pirmiau sutiko su vieno didžiausių bendrovės kreditoriaus, kuris, be kita ko, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ėjo ir bendrovės vadovo pareigas, finansiniu reikalavimu, o teismas, spręsdamas Å¡io finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimÄ , formaliai pritarė bankroto administratoriaus pozicijai nenagrinėdamas Å¡io reikalavimo pagrįstumo iÅ¡ esmės, susidaro reikÅ¡mingos prielaidos abejoti patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumu.

Todėl pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , neturėjo apsiriboti vien formaliomis priežastimis pakartotinai nevertinti įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau privalėjo iÅ¡ esmės spręsti klausimÄ dėl bankroto administratorės praÅ¡yme nurodytų naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių iÅ¡samaus patikrinimo ir įvertinimo. Esant duomenų, jog kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas, kurio pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas iÅ¡ esmės, gali bÅ«ti nepagrįstas, teismas turėjo imtis visų įmanomų priemonių Å¡io finansinio reikalavimo teisingumui patikrinti bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutuojančios bendrovės interesams užtikrinti.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje bankroto administratorės pasirinktas bendrovės ir kitų jos kreditorių tikėtinai pažeistų teisių gynimo bÅ«das (patvirtinto kreditoriaus reikalavimo tikslinimas) atitinka įstatymo reikalavimus (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis), protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei teismų praktikÄ , todėl sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡ esmės spręsti klausimÄ dėl kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo peržiÅ«ros.          Minėta, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo galimybė iÅ¡lieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

Å io bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali bÅ«ti prilyginama teismo sprendimui, priimamam iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Dėl to teismas, gavęs bankroto administratorės motyvuotÄ praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti kreditoriaus patvirtinto reikalavimo pagrįstumÄ , kai Å¡is klausimas nebuvo nagrinėtas teisme iÅ¡ esmės, ir kreditorinį reikalavimÄ patikslinti, turi tokį praÅ¡ymÄ priimti ir perduoti jame iÅ¡keltÄ klausimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalis).           IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius aspektus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas bankroto proceso ypatumų, pernelyg suabsoliutino proceso įstatymo nuostatas dėl įsiteisėjusio procesinio sprendimo reikÅ¡mės ir pasekmių, ignoravo bankroto procesÄ reguliuojančių normų leidžiamÄ kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo institutÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nei ex officio, nei bankroto administratorės pateiktų aplinkybių ir jos procesiniame dokumente iÅ¡keltų abejonių kontekste nenustatinėjo, nesiaiÅ¡kino, netyrė ir nevertino faktinių bei teisinių aplinkybių, susijusių su BUAB „Alnora“ kreditoriaus L. Č. finansinio reikalavimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kylančio ginčo iÅ¡ esmės, o apeliacinės instancijos teisme Å¡io klausimo vertinimas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos procesine tvarka iÅ¡ naujo visa apimtimi.

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad kreditorius L. Č. nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamÄ (iÅ¡keltÄ nagrinėti) klausimÄ dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo. Todėl po tokio ginčo klausimo iÅ¡sprendimo apeliacinės instancijos teisme (apeliacinės instancijos teisme ginčo klausimÄ iÅ¡sprendžiant iÅ¡ esmės), bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties dalis, kuria atmestas bankroto administratorės praÅ¡ymas patikslinti kreditoriaus L.

Č. finansinį reikalavimÄ , naikintina ir klausimas dėl Å¡io kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :                         Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ bankroto administratorės praÅ¡ymas patikslinti kreditoriaus L.

Č. finansinį reikalavimÄ , ir perduoti pirmosios instancijos teismui Å¡io kreditoriaus finansinio reikalavimo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alnora“ tikslinimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė        Konstantinas Gurinas                                                                                                                     Gintaras Pečiulis