2017-03-06 Nr. AB-5146-3-63-3-01955-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-941-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01955-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo ir Žemaitijos visuomenės parlamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas (toliau – ir Klubas) ir Žemaitijos visuomenės parlamentas (toliau – ir Parlamentas) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakymą Nr. (4.1.33)-R2-1384 (toliau – ir Skundžiamas atsakymas); 2) įpareigoti Savivaldybės merą išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas); 3) įpareigoti Savivaldybės merą pateikti atsakymą Parlamentui į 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą; 4) įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) išskirti Klubui kitą 5 000 ha ploto medžioklės plotą Skuodo rajone; 5) priteisti Klubui iš atsakovo 2 000 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie kreipėsi į Savivaldybės merą su 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo Klubui, dėl Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 14 d. protokolo Nr. Ž3-1, dėl Savivaldybės mero 2015 m. rugpjūčio 5 d. pranešimo teismui bei dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-873 „Dėl medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijos sudarymo“.

Pareiškėjų teigimu, Skundžiamu atsakymu visiškai neatsakyta į 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte pateiktus prašymus, o Parlamentui apskritai nepateiktas joks atsakymas. Pareiškėjai nurodė, kad nebuvo sudaryta privaloma komisija šiam raštui nagrinėti ir nebuvo priimtas komisijos sprendimas. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Skundžiamo atsakymo teiginiai dėl Komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. protokolo neturi nieko bendro.

Pareiškėjai nurodė, kad neturtinė ir turtinė žala susidarė dėl 19 mėnesių nevykdomo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014, t. y. įvairių dokumentų ruošimo, sugaišto laiko, advokatų paslaugų, transporto išlaidų. Pareiškėjų teigimu, Parlamentas šioje byloje gina Skuodo rajono medžioklės miškų viešąjį interesą.

Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai, 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte keldami reikalavimus, vadovaujasi tais pačiais teiginiais, kuriuos išdėstė ankstesniuose savo skunduose teismams, ir jokių naujų argumentų ar įrodymų nepateikė, t. y. pareiškėjai piktnaudžiauja teise, skundo reikalavimai niekaip nėra susiję su Parlamento teisėmis ir pareigomis. Atsakovas pripažino faktą, kad Skundžiamas atsakymas nebuvo išsiųstas Parlamentui, tačiau jis buvo išsiųstas Klubo atstovui, kuris oficialiai prisistato ir Parlamento pirmuoju viceprezidentu. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjai skunde, skirtingai nei 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte, nebeprašo Savivaldybės grąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų, o prašo išskirti naujus plotus, tačiau tokiam reikalavimui pagrįsti nepateikia jokių naujų įrodymų.

Atsakovo teigimu, teismas įsiteisėjusiu 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 įpareigojo Savivaldybės administraciją išspręsti prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo, o ne, kaip supranta pareiškėjai, grąžinti šiuos plotus Klubui. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Savivaldybė neturi nei pagrindo, nei galimybių grąžinti ar išskirti kitų 5 000 ha medžioklės plotų. Komisija 2014 m. gruodžio 29 d. posėdyje svarstė klausimą dėl medžioklės plotų vienetų ribų keitimo ir nesutikus kitiems klubams, kurių medžioklės plotai ribojasi su Klubo plotais, nutarė jų nekeisti. Atsakovas pažymėjo, kad klausimas dėl medžioklės plotų yra išspręstas teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-849-342/2015, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėjai nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė Savivaldybė, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių turtinės žalos atsiradimą, nenurodė, kaip pasireiškė neturtinė žala.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjų Klubo ir Parlamento skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Skundžiamu atsakymu buvo atsakyta į Klubo 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą, kuriame buvo prašoma: grąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų; patraukti atsakomybėn Komisijos, priėmusios 2014 m. sausio 14 d. protokolą Nr. Ž3-1, narius; atsakyti, ar Savivaldybės meras teismui parašė melagingą 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštą, kad įvykdė teismo sprendimą dėl 5 000 ha grąžinimo; paneigti atsakymą teismui dėl 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-873. Teismas pažymėjo, kad Skundžiamame atsakyme buvo nurodyta, jog: Savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 8 d. gavo Klubo pareiškimą dėl 5000 ha medžioklės plotų grąžinimo; šis Klubo prašymas buvo svarstytas Komisijos posėdyje, kuris įvyko 2014 m. gruodžio 29 d.; posėdžio metu nutarta nekeisti Klubo ribų; su šiuo sprendimu Klubas buvo supažindintas ir dėl šio protokolinio sprendimo panaikinimo Klubas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą; naujų motyvų, dėl ko Klubo prašymas turėtų būti pakartotinai svarstomas, nepateikė.

Įvertinęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-849-342/2015 medžiagą ir išanalizavęs nurodytoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinį, teismas sprendė, kad visi 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodyti reikalavimai yra išnagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-849-342/2015. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Skundžiamu atsakymu pagrįstai nuspręsta pareiškėjų prašymo nenagrinėti kaip pakartotinio, todėl Skundžiamas atsakymas yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti. Teismas darė išvadą, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) į bet kokį prašymą, skundą ar pranešimą pareiškėjui turi būti pateiktas atsakymas dėl reikalavimų tenkinimo, netenkinimo, nagrinėjimo nutraukimo ar kt. Teismo vertinimu, šiuo atveju tai buvo padaryta, nes Klubui pateiktas 2015 m. rugsėjo 22 d. Skundžiamas atsakymas, o Parlamentui atsakymas pateiktas 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (4.1.33)-R2-128 „Dėl pareiškimo“, t. y. reikalavimas įpareigoti Savivaldybės merą atsakyti Parlamentui į 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą yra įvykdytas. Teismas, pažymėjęs, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte pareiškėju buvo nurodytas Klubas, o suinteresuotu asmeniu – Parlamentas, sprendė, jog tai, kad Parlamentui į 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą atsakyta vėliau nei nustato VAĮ 31 straipsnio ir Taisyklių 34 punkto nuostatos, nesudaro pagrindo naikinti Skundžiamą atsakymą.

Dėl naujų medžioklės plotų išskyrimo teismas nurodė, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Klubas būtų Komisijai pateikęs pasiūlymą dėl naujo 5 000 ha medžioklės ploto išskyrimo Klubui, be to, 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte taip pat nebuvo prašoma išskirti naują medžioklės plotą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Savivaldybės Administraciją išskirti Klubui kitą (naują) 5 000 ha ploto medžioklės plotą.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo aspektu teismas nustatė, kad žalą pareiškėjai sieja su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas išspręsti Klubo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo, neįvykdymu. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 netenkino Klubo prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1170-520/2015 Klubo atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį paliko nepakeistą, nes konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 yra tinkamai įvykdytas, t. y. nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė neteisėtų veiksmų sąlygos, todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra teisiškai betikslis, kadangi tam, jog būtų priteista prašoma žala, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad teismai yra atmetę Klubo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už tai, kad Savivaldybės administracijos aktais 2003 metais Klubui neteisėtai buvo sumažinti ir visiškai nusavinti (atimti) medžioklės plotai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1368-602/2015; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-849-342/2015).

III. Pareiškėjai Klubas ir Parlamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti 2015 m. gruodžio 4 d. skundo reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra itin šališkas, nekompetentingas ir neobjektyvus, priimtas atsakovo, kuris net nesvarstęs 2015 m. rugsėjo 8 d. rašto, atsisakė išskirti 5 000 ha medžioklės plotų, kurie buvo nusikalstamai užvaldyti (dėl senaties termino nutrauktoje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad medžioklės ribų žemėlapį suklastojo Savivaldybės pareigūnai), naudai. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai yra absurdiškai klaidingi, be jokios logikos, be to, priimant šį sprendimą buvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos. Savivaldybė, ignoruodama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą, negrąžina Klubui 5 000 ha medžioklės plotų, o teismai, neišduodami vykdomojo rašto, uždraudė įvykdyti šį sprendimą, nepagrįstai spręsdami, kad jis yra įvykdytas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra klaidingai pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis, be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne teisingumo principu, o melagingais atsakovo atsiliepimais, nors teismo prerogatyva yra atmesti melagingus teiginius ir bylą išnagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas vengė išreikalauti su šia byla susijusią baudžiamąją bylą, be to, skundžiamame sprendime nenurodė ir nevertino buvusių Klubo pirmininkų parodymų. Teisę spręsti dėl medžioklės plotų grąžinimo, suteikimo turi tik Savivaldybės administracija, todėl kitų medžiotojų klubų nuomonė yra niekinė.

2. Visas tris bylas pagal Klubo skundus nagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, kurioje dalis narių buvo tie patys teisėjai. Nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. priėmė teigiamą sprendimą grąžinti 5 000 ha plotus, kuris turi pirminę galią, tačiau 2015 ir 2016 metais analogiškose bylose buvo priimti neigiami sprendimai, nes šališka teisėjų kolegija nebevertino įrodymų, t. y. skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimui. Ta pati teisėjų kolegija per trejus metus tris kartus keitė nuomonę.

3. Nuo 2015 metų 25 Klubo medžiotojai patyrė realią turtinę ir neturtinę žalą, nes turėjo inicijuoti naujas bylas, vykti į teismo posėdžius, rengti procesinius dokumentus, rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nes automatiškai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi.

Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo teigimu, 2015 m. rugsėjo 8 d. rašto reikalavimus pareiškėjai kildina iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo, o klausimas dėl medžioklės plotų yra išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-849-342/2015, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2141-552/2016 paliko nepakeistą.

Jokių naujų įrodymų pareiškėjai nepateikė, todėl Savivaldybė jų prašymo pakartotinai nenagrinėjo. Savivaldybė atsakymą Parlamentui pateikė ir atsiprašė už įvykusį nesusipratimą dėl pavėlavimo. Pareiškėjai reikalavimą įpareigoti Savivaldybę išskirti kitą 5 000 ha medžioklės plotą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti teismams ankstesnėse bylose.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė Savivaldybė, kokia konkreti žala buvo padaryta. Klubo prašymai atlyginti žalą buvo išnagrinėti ir atmesti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1368-602/2015.

Atsakovas akcentuoja, kad dėl reikalavimo įpareigoti patvirtinti mero atsakymą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-90-575/2016, kuria konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti šį reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai: panaikinti Savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakymą Nr. (4.1.33)-R2-1384; įpareigoti Savivaldybės merą išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą bei pateikti atsakymą Parlamentui į 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą; įpareigoti Savivaldybės administraciją išskirti Klubui kitą 5 000 ha ploto medžioklės plotą Skuodo rajone; priteisti Klubui iš atsakovo 2 000 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nurodo ne tik pirmosios instancijos teismo išnagrinėtus pareiškėjų skundo reikalavimus, bet ir papildomą reikalavimą – įpareigoti Savivaldybės administraciją patvirtinti Savivaldybės mero išsiųstą 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, jog atsakovas įvykdė 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014, kaip sugrąžino 5 000 ha medžioklės plotus Klubui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek taikydamas proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į pareiškėjų apeliacinio skundo turinį, atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra nustatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą; atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007; 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–30/2011).

Akcentuotina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti Savivaldybės administraciją patvirtinti Savivaldybės mero išsiųstą 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, jog atsakovas įvykdė 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014, sugrąžindamas 5 000 ha medžioklės plotus Klubui, pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti nagrinėti (b. l. 45–47). Pareiškėjai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, ją skundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 20016 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjų atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo minėto reikalavimo ir šio reikalavimo negali nagrinėti apeliacinės instancijos teismas.

Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartomis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis apeliacinės instancijos teismo teises ir pareigas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalyką), vertindamas pareiškėjų išdėstytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai (skundo pagrindą), atsakovo atsikirtimus į skundą, tinkamai įvertino bylos šalių pateiktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp bylos šalių kilusį ginčą, bei proceso teisės normas, t. y. užtikrino bylos šalių teisę į tinkamą procesą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tarka, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo priimtu nagrinėti pareiškėjų skundu apibrėžto skundo dalyko ir pagrindo apimtyje.

Dėl Savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakymo Nr. (4.1.33)-R2-1384 panaikinimo ir Savivaldybės administracijos įpareigojimo Klubui išskirti kitą 5 000 ha medžioklės plotą

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Klubas 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu „Šeštas pareiškimas“ (b. l. 55–56) kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydamas grąžinti Klubui 5 000 ha naudingų medžioklės plotų, kuriuos itin nusikalstamai nusavino ankstesniosios Savivaldybės administracijos; patraukti atsakomybėn Komisijos, priėmusios teismo panaikintą 2014 m. sausio 14 d. protokolą Nr. Ž3-1, tarnautojus; atsakyti, ar Savivaldybės meras teismui parašė melagingą 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštą, jog įvykdė teismo sprendimą dėl 5 000 ha grąžinimo; paneigti atsakymą teismui dėl 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-873, kuris melagingai laikomas įvykdytu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad šiame pareiškime pareiškėju nurodytas tik Klubas, o Parlamentas nurodytas suinteresuotu asmeniu. Klubo atstovu nurodytas Pralamento pirmasis viceprezidentas P. L.. Savivaldybės meras Klubui atsakė 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (4.1.33)-R2-1384, kuris ir yra ginčijamas šioje byloje. Skundžiamame atsakyme (b. l. 54) nurodyta, kad Klubo prašymas buvo svarstytas Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos posėdyje, kuris įvyko 2014 m. gruodžio 29 d., ir buvo nutarta nekeisti Klubo ribų, o Klubas dėl šio protokolinio sprendimo panaikinimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Rašte taip pat nurodyta, kad Klubas naujų motyvų, dėl kurių prašymas turėtų būti pakartotinai svarstomas, nepateikė. Taigi atsakovas Klubo pareiškimą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo laikė pakartotiniu ir jo iš esmės nenagrinėjo.

Pareiškėjai, prašydami panaikinti Savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakymą Nr. (4.1.33)-R2-1384, nurodė, jog nebuvo atsakyta Parlamentui, teiginiai dėl 2014 m. gruodžio 29 d. protokolo neturi nieko bendro, nes kita byla yra atskira byla, prašymai yra skirtingi ir kildinami iš melagingų atsakovo teiginių ir naujų aplinkybių. Pareiškėjai Skundžiamą atsakymą vertino kaip biurokratinį ir teigė, kad jie visada reikalavo tik grąžinti 5 000 ha medžioklės plotų, kurie buvo nusikalstamai nusavinti, užvaldyti, o grąžinti nusavintą 5 000 ha medžioklės plotą yra Savivaldybės administracijos prerogatyva. Pareiškėjai skundą grindė Savivaldybės 2003 m kovo 5 d. protokolu Nr. 2, 2003 m. balandžio 16 d. protokolu Nr. Ž3-3, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630, tuo, kad prokuratūra 2013 metais iškėlė baudžiamąją bylą Nr. 30-9-0089-14, kurioje įrodyta apie Savivaldybėje suklastotą medžioklės ribų žemėlapį (byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui), kad priimant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą Savivaldybės atstovė pripažino, jog Klubas valdė 5 000 ha medžioklės plotą, bei teismui parodė plotus atsivežtame žemėlapyje. Skunde ypač buvo akcentuojamos aplinkybės, kad Savivaldybė neįvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dėl 5 000 ha grąžinimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, nustatė, kad Savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakymas Nr. (4.1.33)-R2-1384 yra pagrįstas tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis, nes pareiškėjo Klubo 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodyti reikalavimai yra išnagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-849-342/2015, kurioje Klubas prašė panaikinti Komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-8, kuriuo nutarta nekeisti Klubo medžioklės ploto vieneto ribų, bei įpareigoti Savivaldybės administraciją grąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs administracinės bylos Nr. I-849-342/2015 medžiagą, taip pat nustatė, kad minėti reikalavimai buvo grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias pareiškėjai nurodo ir šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendime nustatytais faktais, dėl kurių minėti reikalavimai nebuvo patenkinti.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-849-342/2015) nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A1-873 buvo sudaryta Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija (Komisijos sudėtis patvirtinta pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį), kuri nagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. (administracinė byla Nr. I-685-162/2014) sprendime nustatytą įpareigojimą išspręsti pareiškėjo Klubo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo. Komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, įtvirtintu posėdžio protokole Nr. Ž3-8, nuspręsta nekeisti Klubo medžioklės ploto vieneto ribų, t. y. netenkintas Klubo prašymas grąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų ribas. Tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendime, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2141-552/2016) konstatuota, kad Komisija sprendimą priėmė išnagrinėjusi Klubo prašymą grąžinti Klubui iki 2003 metų priklausiusius medžioklės plotus – 5 000 ha bei vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. (administracinė byla Nr. I-685-162/2014) sprendimą, bei nenustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas priimti sprendimą dėl 5 000 ha medžioklės ploto grąžinimo Klubui.

Minėtais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad Komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti Klubo prašymo dėl 5 000 ha medžioklės ploto grąžinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2141-552/2016) yra išnagrinėti ir pareiškėjų šioje byloje išsakyti argumentai, jog neteisėtai buvo nusavintas medžioklės plotas. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais buvo nustatytos medžiotojų klubų medžioklės plotų ribos, kurios yra galiojančios, nepateikti duomenys, kad šie administraciniai aktai yra panaikinti, suklastoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Klubo 2015 m. rugsėjo 8 d. rašto „Šeštas pareiškimas“ turinį, t. y. suformuluotus reikalavimus ir jų pagrindimą, pareiškėjų skunde nurodytus argumentus, kuriais remiantis buvo prašoma panaikinti Savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. (4.1.33)-R2-1384, bei teiktus įrodymus pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Skundžiamo atsakymo pagrįstumo ir teisėtumo yra teisinga tiek galiojančios teisės, tiek bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šioje byloje aktualias Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių nuostatas bei nepagrįstai ir neteisėtai nustatė faktą, jog 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo buvo pakartotinis.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja ne vieną kartą jau teismų išnagrinėtas aplinkybes dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo neįvykdymo (pareiškėjai laikosi pozicijos, kad šiame sprendime buvo nurodyta Klubui grąžinti 5 000 ha); dėl medžioklės ribų suklastojimo ir neteisėto nusavinimo (pareiškėjai teigia, kad Klubui priklauso 10 000 ha medžioklės plotai). Pareiškėjai kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad nebuvo reikalaujami įrodymai ir nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Klubo reikalavimu grąžinti jam 5 000 ha medžioklės plotų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su jau anksčiau priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, iš jų ir su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad nėra jokio įstatymuose nustatyto pagrindo grąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų. Pareiškėjai siekia, kad dar kartą būtų vertinami tie patys įrodymai, kuriais jau buvo grindžiamas reikalavimas grąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų administracinėje byloje Nr. I-849-342/2015.

Teisėjų kolegija, atsakydama į minėtus apeliacinio skundo argumentus, primena, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-849-342/2015), kurį paliko galioti nepakeistą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-2141-552/2016), jau yra išnagrinėtas klausimas dėl Klubo prašymo grąžinti jam 5 000 ha medžioklės plotų, įvertintos pareiškėjų šioje byloje pateiktame apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjų teigimu, Klubui Savivaldybė privalėjo grąžinti 5 000 ha neteisėtai nusavintų medžioklės plotų. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti apeliacinį skundą, šioje byloje neturi jokio teisinio pagrindo dar kartą nagrinėti tas pačias aplinkybes, jas vertinti, t. y. tikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nepanaikino Klubui pateikto Savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakymo Nr. (4.1.33)-R2-1384 dėl to, kad atsakymas buvo teikiamas ne Parlamentui, o Klubui, bei neįpareigojo Savivaldybės mero atsakyti Parlamentui į Klubo 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą. Kaip jau minėta, 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte pareiškėju nurodytas Klubas, todėl pagrįstai atsakymas buvo pateiktas šiam subjektui. Parlamentas buvo nurodytas suinteresuotu asmeniu ir šiam asmeniui atsakymas buvo pateiktas 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (4.1.33)-R2-128 „Dėl pareiškimo“ (b. l. 93). Šiame atsakyme nėra nurodyta argumentų, kad buvo išnagrinėtas 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte suformuluotas prašymas patraukti atsakomybėn Komisijos tarnautojus dėl teismo panaikinto 2014 m. sausio 14 d. protokolo, tačiau šioje byloje atsakovo 2016 m. sausio 25 d. raštas Nr. (4.1.33)-R2-128 „Dėl pareiškimo“ nėra skundžiamas.

Šioje byloje pareiškėjai skunde suformulavo reikalavimą – įpareigoti Savivaldybės administraciją išskirti Klubui 5 000 ha ploto kitą medžioklės plotą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo, nes 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte nebuvo nurodytas prašymas išskirti kitą medžioklės plotą, bei išdėstyti motyvai, dėl kurių prašoma išskirti kitą medžioklės plotą. Kaip jau buvo nurodyta, 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte buvo prašoma grąžinti 5 000 ha medžioklės plotų. Pažymėtina, kad nei Medžioklės įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato, jog medžiotojų klubų prašymus dėl medžioklės plotų išskyrimo sprendžia teismai. Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio nuostatas tokius klausimus sprendžia Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pareiškėjai skunde taip pat prašė priteisti Klubui iš Savivaldybės administracijos 2 000 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 19 mėnesių nevykdomas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 ir dėl to buvo patirti visokeriopi nuostoliai. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 nutartimi buvo panaikintas klaidingas Komisijos 2014 m. sausio 14 d. protokolas Nr. Ž3-1, Komisija turėjo ne svarstyti 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo klausimą, o grąžinti užvaldytus medžioklės plotus.

Pirmosios instancijos teismas šio skundo reikalavimo netenkino, padaręs išvadą, kad pareiškėjai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, Savivaldybės atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarydamas minėtą išvadą, rėmėsi kitose administracinėse bylose, kuriose buvo reiškiami analogiško pobūdžio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatytomis aplinkybėmis.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti Klubui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas yra nevykdomas ir negrąžinami 5 000 ha medžioklės plotai, akcentuoja 25 medžiotojų patirtas išlaidas, į kurias apeliacinės instancijos teismo teisėjų turi atsižvelgti, ir atstovaudama teisingumui turėtų priteisti nors vieną centą žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde buvo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą Klubui, o ne konkretiems medžiotojams, šioje byloje 25 medžiotojai nėra pareiškę jokių reikalavimų dėl jų patirtos konkrečios žalos.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos bei jam padaryta žala, turi teisę paduoti skundą (prašymą), atitinkantį ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Apibendrinant pareiškėjų byloje pareikšto skundo ribas ir aptartas ABTĮ nuostatas, konstatuotina, kad šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl Klubo patirtos žalos, kurią būtent ir buvo reikalaujama priteisti Klubui iš Savivaldybės administracijos, kaip valdžios institucijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Būtent šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė) (CK 6.271 str. 1 d.).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

Taigi šioje byloje pareiškėjai turėjo įrodyti, kad neteisėtais Savivaldybės veiksmais (neveikimu) Klubui buvo padaryta 2 000 Eur turtinė ir 7 000 Eur neturtinė žala Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi pagrindo nesutikti su išvada, kad pareiškėjų nurodyti Savivaldybės veiksmai (neveikimas) yra neteisėti bei yra priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir Klubui padarytos skunde nurodytos žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ normomis, rėmėsi anksčiau išnagrinėtose administracinėse bylose nustatytais faktais, kurie vertintini kaip prejudiciniai.

ABTĮ 58 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pripažinęs, kad situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką; o įrodymų „naujas“ įvertinimas kitame procese nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą). EŽTT pabrėžė bendrąjį principą, kad nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali būti suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio dalimi, tik jei tai pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu; sprendimą iš principo galima panaikinti tik siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai (esminiu trūkumu gali būti pripažinta jurisdikcijos klaida, rimti teisminio proceso pažeidimai, piktnaudžiavimas valdžia ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų remtis jau anksčiau teismų nustatytomis aplinkybėmis, pabrėžtina, kad Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 6 straipsnyje. Materialiuoju požiūriu tai reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne. Teismo sprendimu šalių ginčas dėl teisės išsprendžiamas iš esmės ir daromas poveikis į egzistuojančius šalių materialinius teisinius santykius. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas. Teisingumas yra neatskiriamas nuo teisėtumo. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (ABTĮ 86 str.).

Šioje byloje pareiškėjų nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo nevykdymas ir 5 000 ha medžioklės plotų negrąžinimas, dėl kurių Klubas patyrė žalą, jau buvo įvertinti anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose priimti galutiniai sprendimai.

Administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014, kurioje priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo Klubo skundas tenkintas iš dalies, t. y. panaikintas Komisijos sprendimas, įformintas 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1; atsakovas įpareigotas išspręsti pareiškėjo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo; netenkintas Klubo skundo reikalavimas priteisti iš Savivaldybės administracijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Klubas administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė tuo, kad atsakovas neteisėtai atėmė medžioklės plotus, Klubui nėra grąžinta 5 000 ha medžioklės plotų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1368-602/2015 Klubo apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. I-849-342/2015 Klubas skunde prašė panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolą Nr. Ž3-8, įpareigoti atsakovą Klubui grąžinti 5 000 ha medžioklės plotų bei priteisti Klubui 61 680 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas tuo, kad dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), negrąžinant neteisėtai ir nusikalstamai nusavintų (atimtų) 5 000 ha medžioklės plotų, suklastojus Skuodo rajono medžioklės ribų žemėlapį, atsisakant vykdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą, Klubas patyrė žalą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu skundo reikalavimai nebuvo patenkinti. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestas dėl to, kad skunde nurodyti Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) nebuvo pripažinti neteisėtais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2141-552/2016), patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo). Pažymėtina, kad buvo nustatyta, jog Savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai negrąžino Klubui 5000 ha medžioklės plotų, tinkamai įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ne įpareigoti Savivaldybės administraciją grąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų, bet tik išnagrinėti Klubo prašymą dėl ginčo teritorijos grąžinimo Klubui.

Atsižvelgiant į įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes bei laikantis ABTĮ nuostatų ir teisingumo bei teisėtumo principų, konstatuotina, kad remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadą pripažinti neteisinga ir tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Klubui priteisimo.

Dėl neteisėtos teismo sudėties

Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo). Pareiškėjų teigimu, teisėjai, išnagrinėję bylą, buvo šališki, priėmė neobjektyvų sprendimą Savivaldybės naudai, nesivadovavo teisingumo principu, o tiesiog vadovavosi melagingais atsakovo atsiliepimais.

Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl teismo neteisėtos sudėties, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs EŽTT. Šis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.).

Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

Pareiškėjų nurodyti sprendimą priėmusių teisėjų procesiniai veiksmai (priimti sprendimai kitose bylose), šių teisėjų anksčiau nagrinėtos kitos bylos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo teisėjai, turintys asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, išankstinį asmeninį nusistatymą ir būdami tendencingi, t. y. sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į visus pareiškėjų reikalavimus ir aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma tenkinti šiuos reikalavimus, t. y. atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Taigi priimtas sprendimas yra motyvuotas ir atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, dar kartą nevertindamas tų pačių įrodymų ir nenustatinėdamas aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau išnagrinėtose bylose, laikėsi proceso teisės (ABTĮ) reikalavimų ir vadovavosi teisingumo principu, tinkamai taikė materialiosios teisės normas (Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių nuostatas, CK 6.271 str.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 130 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik nurodyti abstrakčius argumentus, dėl kurių nesutinkama su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą galiojančios teisės ir bylos faktų bei vertinimo požiūriu. Pareiškėjai apeliaciniame vadovaujasi Konstitucijos 7 straipsniu, tačiau nenurodo nei įstatymo, nei kito teisės akto, kuris prieštarauja Konstitucijai ir kurio negalėjo taikyti pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 4 str. 1 ir 2 d.).

Deklaratyvūs pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės ir proceso teisės normas, nenurodant konkrečių normų ir jų nepagrindžiant bylos duomenimis, nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išdavų, kurios yra pagrįstos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo ir Žemaitijos visuomenės parlamento apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė