ca027554-aa1e-4a31-be8c-669cbaa884b2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-747-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13681-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. Ž..Teisėja n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė regreso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovo 1 079,06 Lt žalai, susidariusiai E. V., nukentėjusiajam dėl sutuoktinės Ramutės A. V. žūties dėl 2010-11-20 įvykusio eismo įvykio iÅ¡mokėjus valstybinę socialinio draudimo naÅ¡lių pensijÄ ir nukentėjusių asmenų valstybinę naÅ¡lių pensijÄ už laikotarpį nuo 2010-11-20 iki 2013-01-31, atlyginti. Autoįvykio kaltininku 2011-09-19 teismo nuosprendžiu pripažintas E. Ž., vairavęs automobilį VW Caddy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovas gali reikalauti tik tokios iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuri nevirÅ¡ija nukentėjusiojo patirtos žalos dydžio. IeÅ¡kovas nepateikė reikiamų įrodymų, patvirtinančių E. V. patirtÄ Å¾alÄ , nepateikė dokumentų, įrodančių nukentėjusiojo pajamų praradimÄ .    II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , žalai regreso tvarka atlyginti 1 079,06 Lt ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovo 72 Lt žyminį mokestį ir 23 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 95 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. Konstatavo, kad senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijos įstatymų nustatyta tvarka mokamos neatsižvelgiant į Å¡ių pensijų gavėjų po pensijos paskyrimo gaunamų draudžiamųjų pajamų faktÄ ir dydį, todėl teismas atmetė atsakovo argumentÄ , jog padarytos žalos dydis sietinas su R.A.

V. gautu iki mirties vidutiniu pajamų dydžiu. Sprendė, kad ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2010-11-20 iki 2013-01-31 iÅ¡mokėjus E. V. valstybinę socialinio draudimo naÅ¡lių ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę naÅ¡lių pensijÄ , atsirado valstybinio socialinio draudimo fondo iÅ¡laidos, dėl ko socialinio draudimo įstaiga, t.y. ieÅ¡kovas įgijo atgręžtinę teisę į žalÄ padariusį asmenį, kuris turi teisę reikalauti susigrÄ Å¾inti visÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ kaltininko cvilinės atsakomybės draudiko, t.y. atsakovo.

Nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu buvo patvirtintas E. Ž. ir E. V. raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo E. Ž. nukentėjusiajam įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt, tačiau nuosprendyje nedetalizuota, kokiai žalai ar iÅ¡laidoms atlyginti padengti skirta Å¡i suma, todėl teismas minėtos sumos su ieÅ¡kovo reikalavimu nesiejo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis, kaip atsakovo atsakomybės apimtį reglamentuojančiu teisės aktu.

2. E. V. iki eismo įvykio iÅ¡laikė savo sutuoktinę R. A. V., po sutuoktinės mirties E. V. likdavo visos jo gaunamos pajamos, jis neprivalėjo teikti iÅ¡laikymo ir neprarado pajamų, todėl draudimo iÅ¡moka nepriteistina. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apelianto nurodoma negautų pajamų skaičiavimo tvarka (Vyriausybės nutarimas Nr. 795) prieÅ¡tarauja CK 6.283 str. NaÅ¡lių pensija yra vienas iÅ¡ CK 6.249 str. 1 d. iÅ¡vardytų elementų, kurie traktuotini kaip nuostoliai civilinės teisės aiÅ¡kinimo prasme ir turi bÅ«ti kompensuoti.

2. Atsakovas neteisingai ir nepagrįstai skaičiuoja žalos VSDFV Kauno skyriui dydį, skaičiuodamas sutuoktinių bendras pajamas ir neteisingai taikydamas sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos principÄ . Sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuriÄ jis turėjo teisę gauti kaip materialiÄ paramÄ , tačiau ji neturi virÅ¡yti pusės mirusio sutuoktinio pajamų. E. V. iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų suma per mėnesį nevirÅ¡ija pusės V. iki mirties gautų pajamų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Pirmosios  instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo  reikalavimÄ , motyvuodamas tuo, kad p LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „ Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ ( toliau tekste -Taisyklių) 11 punktas numato, jog mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka.

Sprendime nurodyta, jog pagal Taisyklių 9 punktÄ negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas, teigdamas, kad teismas nesivadovavo Å¡iomis taisyklėmis, kaip atsakovo atsakomybės apimtį reglamentuojančiu teisės aktu, nurodo, kad draudimo iÅ¡mokos dydis apskaičiuojamas Taisyklių 8 ir 9 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo.

Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Šio punkto nuostatos negali būti taikomos šioje byloje, nes ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas tuo, kad negautos pajamos E. V. atsirado dėl jo sveikatos sužalojimo.  Taisyklių 9 punktas numato, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiomis taisyklėmis, todėl atsakovo argumentai atmestini.

Remiantis Taisyklių (redakcija nuo 2008 02 24) 6 p., eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens civilinę atsakomybę, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Å¡iose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad draudimo iÅ¡moka, o tuo pačiu ir žalos atlyginimas, turi bÅ«ti mokamas ne tik tais atvejais, kurie nurodyti Taisyklių 8-11 punktuose, bet ir kitais atvejais, kai draudėjas padaro žalÄ tretiesiems asmenims. Priimtinas ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â Â nurodytas argumentas, jog vertinant dėl eismo įvykio padarytos žalos dydį, atsižvelgtina į valstybinį socialinį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų taikymÄ . Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 straipsnis numato Valstybinių socialinio draudimo pensijų rÅ«Å¡is, jo 3 punkte numatytas naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijų mokėjimas.

Pripažintina, kad teisę į našlių pensijas turi asmenys, kuriems pensijos paskyrimu kompensuojami bent dalinai dėl artimo mirties atsiradę nuostoliai. Ta aplinkybė, kad žuvusioji sutuoktinė gavo mažesnį darbo užmokestį, nei jos sutuoktinis, kuriam paskirta našlio pensija, nėra reikšminga, nes asmens nuostolius sudaro ne tik kito sutuoktinio gautas darbo užmokestis, bet ir kitokia jo gauta turtinė nauda, esant gyvam sutuoktiniui. Negautos pajamos neretai pasireiškia kaip prarasta galimybė gauti naudos, o „būsima žala" suprantama kaip prarasta dvejopo pobūdžio galimybė: išvengti išlaidų arba gauti naudos, t. y. ir vienu, ir kitu atveju - pagerinti turtinę padėtį.

Tai, kad žuvusioji sutuoktinė ne tik darbo pajamomis, bet ir kitokia darbine veikla gerino savo sutuoktinio turtinę padėtį, t.y. tvarkė namus, gamino valgį, reiÅ¡kia, jog jos netekimas pablogino vyro turtinę padėtį, naÅ¡lės pensijos jam paskyrimas yra daliniu Å¡ių nuostolių kompensavimu. Kadangi analogiÅ¡kų bylų jau yra iÅ¡nagrinėta kituose bendrosios kompetencijos teismuose, bÅ«tina atsižvelgti į iÅ¡nagrinėtose bylose formuojamÄ teisės normų, taikytinų esant reikalavimui atlyginti regreso tvarka žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡mokėjus naÅ¡lio pensijÄ , taikymÄ ir aiÅ¡kinimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-192/2014 „ Dėl periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos“ nurodyti tokie argumentai: „Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala laikoma per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo.

Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Minėta, kad NADPLSDÄ® paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams, taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad Å¡iuo įstatymu nustatytos iÅ¡mokos kompensuoja bÅ«tent negautas pajamas (žalÄ ).

Kasacinis teismas yra sprendęs, jog „apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalÄ sudaro NADPLSDÄ®, Valstybinio socialinio draudimo (VSD), VSDPÄ® ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas iÅ¡laidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiÅ«rai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo bÅ«tinumÄ , atsiradimo realumÄ ir protingumÄ .

Vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo iÅ¡mokų suma virÅ¡ija apdrausto asmens iki sužalojimo gautÄ darbo užmokestį ar pajamas per se nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad tai neatlygintina žala. Nagrinėjamos bylos atveju socialinio draudimo iÅ¡mokos ir pensija paskirtos dėl apdraustojo sveikatos sužalojimo. Viena iÅ¡moka skirta padengti negautas pajamas, kita – kito pobÅ«džio iÅ¡laidas ir nuostolius. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimÄ neužtikrinamas visiÅ¡kas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

Tokiu atveju, nors toje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo iÅ¡mokų asmens sveikatos sužalojimo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nebÅ«tų logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamo pagrindo kitaip – ne kaip žalos atlyginimÄ - traktuoti periodines draudimo iÅ¡mokas ir asmens gyvybės atėmimo atveju. Pažymėtina ir tai, kad periodinių draudimo iÅ¡mokų ir naÅ¡lių pensijos apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog minėtos iÅ¡mokos yra skirtos bÅ«tent žalos kompensavimui.

Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovui nepriteistos jo iÅ¡mokėtos periodinės draudimo iÅ¡mokos pagal NADPLSDÄ® 11 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį bei naÅ¡lių pensija pagal VSDPÄ®.“. IeÅ¡kovas nurodo ir kitÄ Â teisminės praktikos pavyzdį - Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013. Å ioje nutartyje nurodyta, kad CK tiesiogiai įtvirtinta, jog fizinio asmens mirties atveju jo Å¡eimos nariai turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ , kuri yra lygi mirusiojo pajamų daliai, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam kaip iÅ¡laikymÄ (CK 6.284 straipsnio 2 dalis).

Taigi, tas faktas, kad mirusiosios sutuoktinis turėjo teisę gauti sutuoktinei esant gyvai ½ dalį jos gautų pajamų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokio dydžio negautų pajamų dalis galėjo bÅ«ti atlyginta žuvusiosios sutuokiniui E. V.. Kadangi buvo atlyginta žymiai mažesnė dalis - už laikotrapį nuo 2010-11-20 iki 2013-01-31 iÅ¡mokėta 2635,71 Lt valstybinio socialino draudimo naÅ¡lių pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės naÅ¡lių pensijos E. V., Å¡i suma pripažitnina žala, kuriÄ regreso tvarka turi atlyginti nuteistojo E. Ž., kaip transporto priemonės valdytojo,  civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas - atsakovas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Danutė Kutrienė