2016-06-13 Nr. AB-13385-3-61-3-01246-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-513-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01246-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės J. A. klinikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės J. A. klinikos skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė J. A. klinika (toliau – ir UAB J. A. klinika, pareiškėjas) 2016 m. kovo 23 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. S-222(7-224/2015) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 69-100 bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (04.7.2)FR0682-396 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. su identišku skundu (teisme gautas 2015 m. gruodžio 28 d.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. 1-5829-821/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06046-2015-7), kuris 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams šalinti iki 2016 m. sausio 13 d., t. y. pareiškėjas turėjo pateikti duomenis, kada gavo ginčijamą Komisijos sprendimą bei pateikti ginčijamus sprendimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi jis nepašalino teismo nustatytų trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-271-575/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties panaikinimo, jį atmetė ir paliko ginčijamą nutartį nepakeistą. Pareiškėjas prašyme teigė, kad, teikdamas pirminį skundą 2015 m. gruodžio 22 d., pareiškėjas termino skundui paduoti nebuvo praleidęs, kadangi ginčijamą Komisijos sprendimą gavo 2015 m. gruodžio 2 d. Pabrėžė, kad įsiteisėjusią 2016 m. sausio 19 d. nutartį su grąžinamu skundu gavo 2016 m. kovo 18 d., o pareiškėjas skundą advokatui E. Sergaičiui perdavė 2016 m. kovo 21 d., šį prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti teikia praėjus vos dviem dienoms nuo minėtos nutarties su priedais gavimo dienos. Akcentavo, kad pareiškėjo atstovui nutartis buvo įteikta ne įprastai siunčiant paštu, o nutartį patalpinus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale 2015 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo atstovas minėtos nutarties tiesiog nepastebėjo. Teigė, kad terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, nes teikiant pirminį skundą terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, o šiuo metu atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjui pritaikyta sankcija atimti teisę į teisminę gynybą būtų per griežta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas 2016 m. kovo 23 d. teismui išsiuntė skundą, kuriame pareiškėjas ginčija Komisijos 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. S-222(7-224/2015) bei prašo priimti kitą sprendimą – panaikinti VMI 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 69-100 bei Kauno AVMI 2015 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (04.7.2)FR0682-396 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Pareiškėjui ginčijamas Komisijos sprendimas buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 25 dieną, pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalimi, laikė, kad sprendimą gavo 2015 m. gruodžio 2 d. Taigi pareiškėjo atstovas išsiuntė skundą teismui, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo atstovas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti esmine aplinkybe nurodė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti ir kuri buvo siųsta ne įprastiniu būdu, o elektroninių paslaugų posistemėje įkelta 2015 m. gruodžio 31 d., nepastebėjo, o pirminį skundą teismui buvo padavęs nepraleidęs termino skundui paduoti.

Įvertinęs pareiškėjo atstovo prašyme nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad jos yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti galėtų būti tenkinamas. Pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė dėl nutarties įteikimo elektroninių paslaugų posistemėje nepateisina pareiškėjo atstovo – advokato tokio ilgo delsimo, nesidomint nei jam, nei pareiškėjui pateikto pirminio skundo eiga. Pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo susipažinti su teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo įvertintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, konstatuojant, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas nenurodė, jog su nutartimi, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, negalėjo susipažinti vėliau, iki nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti pabaigos, ir per nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus arba pateikti prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjui skundą rengė advokatas. Pagal ABTĮ 75 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintą Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, advokatas privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Kadangi pareiškėją atstovavo advokatas, pagal ABTĮ 50 straipsnio 4 dalį, procesiniai dokumentai buvo siunčiami būtent jam ir tinkamai įteikti per elektroninių paslaugų posistemę. Toks įteikimas advokatui yra laikomas tinkamu ir teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, remiantis ABTĮ 57 straipsnio 7, 8 punktais, laikytina įteikta 2016 m. sausio 4 d. Taigi advokatas turėjo pareigą domėtis bylos eiga, tikrinti duomenis savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir pašalinti teismo nustatytus trūkumus per nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad vertinant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Pareiškėjo atstovas nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų, kokias aktyvias pastangas, kaip teisines paslaugas teikiantis teisininkas profesionalas, būtų dėjęs operatyviai ir tinkamai įgyvendinti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą su skundu kuo greičiau. Teismas pažymėjo, kad nepakanka fiziškai skundą išsiųsti teismui, jis pats ar per bendrijoje dirbančius asmenis turėjo domėtis bylos eiga ir, esant skundo trūkumų, siekti kuo greičiau juos pašalinti. Šiuo atveju vien tik tai, kad, pareiškėjo atstovo teigimu, jis nepastebėjo teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, siųstos per LITEKO VEP posistemio sistemą, negali būti pripažįstama pateisiančia termino praleidimą aplinkybe.

Jokių kitų aplinkybių pareiškėjo atstovas prašyme nenurodė. Ta aplinkybė, kad teikiant pirminį skundą nebuvo praleistas terminas skundui paduoti, negali būti pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti šioje byloje. Tai tik parodo, kad būtent teikiant pirminį skundą, advokatas turėjo įvertinti skundo pateikimo nustatytu terminu svarbą ir imtis aktyvių veiksmų minėtoje byloje.

Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjui atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Atsižvelgęs į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjas prašyme nenurodė jokių kitų svarbių skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis. Kadangi prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti negalėjo būti tenkinamas, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Pareiškėjas prie skundo pridėjo ir žyminio mokesčio kvitą. Minėtas kvitas buvo pateiktas administracinėje byloje N. 1-5289-821/2016, kurioje skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, todėl šioje byloje nespręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimus.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė J. A. klinika padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir patenkinti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas nepraleido termino pateikti pirminį, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d., skundą teismui. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas pateikė praėjus vos 2 dienoms po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, gavimo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis nebuvo siunčiama paštu, bet buvo siųsta per LITEKO VEP posistemį prieššventinę dieną, t. y. gruodžio 31 d., dėl ko pareiškėjo atstovas jos tiesiog nepastebėjo. Taigi, nors formaliai skundo trūkumai nebuvo ištaisyti, pareiškėjui pritaikyta sankcija atimti teisę į teisminę gynybą yra per griežta. Be to, ginčijama suma yra tokia didelė, jog gali net lemti pareiškėjo nemokumą. Akcentuoja, kad pareiškėjo pirminiame skunde buvo nurodyta, jog visus procesinius dokumentus pageidauja gauti pareiškėjo atstovo elektroniniu paštu, todėl tikėjosi, jog dokumentai taip ir bus įteikiami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB J. A. klinika 2016 m. kovo 23 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė skundą teismui dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. su identišku skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. 1-5829-821/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06046-2015-7), kuris 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. sausio 13 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi jis nepašalino teismo nustatytų trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-271-575/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties panaikinimo, jį atmetė ir paliko ginčijamą nutartį nepakeistą.

Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei skundas paduodamas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundu ginčijamą Komisijos 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. S-222(7-224/2015) pareiškėjas gavo 2015 m. gruodžio 2 d., o pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųstas 2016 m. kovo 23 d., taigi praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, terminas paduoti skundui gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pareiškėjas prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog terminą skundui paduoti praleido, nes prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas pateikė praėjus vos 2 dienoms po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, gavimo. Pažymi, kad pareiškėjo atstovas nutarties dėl termino skundo trūkumams ištaisyti nustatymo nepastebėjo, nes ji išsiųsta per LITEKO EPP paskyrą prieššventinę dieną.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog pareiškėjo atstovas buvo išvykęs ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, siųstos jam per LITEKO EPP paskyrą, nepastebėjo. Kita vertus, net jei šie teiginiai būtų pagrįsti, pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. sausio 13 d. skundo trūkumams pašalinti, skundas grąžintas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi. Pareiškėjas nenurodė, kodėl su minėta nutartimi negalėjo susipažinti vėliau, iki teismo nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti pabaigos, arba pateikti prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo interesus paduodant skundą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Taigi iš esmės pareiškėjas nepagrindė, kodėl visą teismo nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti jo atstovas negalėjo susipažinti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi, o tai patvirtina, jog nei pareiškėjas, nei jo atstovas skundo priėmimo klausimu ir bylos eiga iš esmės nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl subjektyvių priežasčių, kurios negali būti pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Nepagrįsti ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog teismas turėtų atsižvelgti, kad pareiškėjo pirminiame skunde buvo nurodyta, jog visus procesinius dokumentus pageidauja gauti pareiškėjo atstovo elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog sistemiškai aiškinat ABTĮ 107 straipsnio ir ABTĮ 75 straipsnio 7 dalies nuostatas, galima daryti išvadą, jog advokatams teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis ir tai yra numatyta pagal įstatymą.

Advokatai pagal ABTĮ 75 straipsnio 7 dalies nuostatas yra priskirti prie subjektų, kuriems procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

ABTĮ 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nutarties išsiuntimas advokatui elektroninių ryšių priemonėmis laikantis minėtų teisės aktų reikalavimų, yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti ir nesant pagrindo minėtą terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės J. A. klinikos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan