2019-07-31 Nr. AB-14913-3-62-3-00285-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2274-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00285-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo kalinamas Marijampolės PN 2 lokaliniame sektoriuje, 4 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra apytiksliai 50 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų ir laikomi 17–18 kalinamųjų. Gyvenamąjį plotą dar labiau mažino baldai ir kitas inventorius. Patalpa buvo blogai šildoma, šaltuoju metų laiku temperatūra būdavo 7°C. Kalinimo sąlygos buvo žeminančios orumą ir pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

Pasivaikščiojimo kiemas buvo apytiksliai 300 kv. m ploto, blogos būklės. Kiemu vienu metu naudojosi nuo 180 iki 350 kalinamųjų, pasivaikščiojimo plotas buvo nuo 1 kv. m iki 2 kv. m. Kieme buvo įrengti 3 suoliukai, kuriais pasinaudoti galėjo tik 5 proc. kalinamųjų, todėl kiti buvo priversti nuolat stovėti spūstyje. Kieme buvo įrengtos tik 2 sportavimo įrangos, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės sportuoti ir mankštintis. Administracija tinkamai neįrengė rūkymo patalpos ir nustatė rūkymo vietą tiesiog kieme užkabindami užrašus „Rūkymo vieta“, o koridoriuose buvo iškabinti užrašai, draudžiantys rūkyti.

Pareiškėjas, būdamas nerūkantis, buvo priverstas 3 val. per parą kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Prausykla buvo įrengta praėjime į šalia esantį tualetą, jos plotas buvo apie 8 kv. m, todėl norint patekti į tualetą, reikėjo praeiti pro prausykloje esančius asmenis. Prausykloje įrengti 4 šalto vandens čiaupai ir 4 kriauklės. Taip pat dušinė, kurioje įrengtas šalto vandens purkštuvas. Karšto vandens nebuvo, praustis, skalbti rūbus, plauti indus reikėjo tik šaltu vandeniu. Nebuvo dideliam nuteistųjų skaičiui pritaikytų džiovyklų.

Dėl didelio kalinamųjų skaičiaus nuolat buvo eilė ir pareiškėjas negalėjo tinkamai pasinaudoti prausykla, kelis kartus apskritai liko nesiprausęs. Tualete tarp trijų unitazų įrengtos dvi dalinės pertvaros, kurios iki 2017 m. rugsėjo mėn. buvo 50–60 cm aukščio, vėliau padidintos iki 2 m, tačiau priekyje nėra durų, kad galima būtų užsirakinti. Daiktų sandėlis buvo apytiksliai 12 kv. m ploto, blogos būklės, sienų dažai nusilupę, ant lubų ir sienų augo pelėsiai ir grybeliai, laikėsi drėgmė, trūko lentynų daiktams susidėti.

Pareiškėjo kalinimo metu nebuvo poilsio kambario. Dušu leidžiama naudotis tik kartą per savaitę nustatytu grafiku. Dušo patalpa buvo blogos būklės, įrenginiai surūdiję, sienos ir lubos apipelijusios. Dušinės nusirengimo kambaryje, taip pat dušinės viduje nėra jokių pertvarų, todėl pareiškėjas nusirengiant ir naudojantis dušu buvo matomas visiems kartu besiprausiantiems kalinamiesiems, taip pat pareigūnams.

3. Pareiškėjas nurodė, kad maitinimosi laikas buvo per trumpas, į kurį įskaitomas kelionės ir vaistų išdavimo laikas. Pareiškėjas, būdamas ligoniu, užtrukęs 7 min. nuo maitinimo pradžios iš esmės likdavo nevalgęs, o vėluojant – į valgyklą nebuvo įleidžiama. Be to, valgykla būdavo nuolat perpildyta, kaliniams trūkdavo sėdimų vietų. Maistas buvo nekokybiškas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, remiantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-336, į 4 būrį (41 brigadą) buvo perkeltas 2016 m. rugpjūčio 9 d., o ne 2016 m. rugpjūčio 2 d. Bausmę atliko 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurios plotas 51,66 kv. m, joje įrengta 16 gyvenamų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjo minimu laikotarpiu nei vienas 4 būrio nuteistasis dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kitas kompetentingas institucijas. Patikrinimas buvo atliktas 2016 m. lapkričio 14 d. ir jo metu nebuvo nustatyti jokie pažeidimai. Jokie teisės aktai nenumato sanitarinio ir higienos mazgo ploto, dėl to pareiškėjo argumentai dėl per mažo jų ploto yra deklaratyvūs. Marijampolės PN kas du metus yra atliekami patalpų patikrinimai, buvo atliktas periodinis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas Nr. PA.4-432, kuriame jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, pelėsis nerastas. Teisės aktai nenumato kiemų ploto, ar vienam nuteistajam privalomai tenkančio minimalaus ploto kiemuose, todėl pareiškėjo argumentas dėl per mažo kiemo ploto yra nepagrįstas. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Maitinimas Marijampolės PN vykdomas pagal patvirtintą grafiką ir valgiaraštį, kuris atitinka nustatytus maisto produktų kiekius ir energetines vertes. Nebuvo atvejo, kuomet Marijampolės PN maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 547 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 4 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,66 kv. m, joje įrengta 16 gyvenamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

8. Pareiškėjas skunde teigė, jog sanitariniuose mazguose nebuvo privatumo, tarp unitazų buvo įrengtos 50–60 cm aukščio pertvaros, kurios vėliau padidintos iki 2 m, durų nebuvo, priešais unitazus buvo įrengti trys pisuarai, tualetu tuo pačiu metu naudojosi šeši kalinamieji, todėl pareiškėjas naudojantis tualetu buvo matomas kitų asmenų. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad sanitariniame mazge tik 2017 m. rugsėjį dalinės pertvaros buvo paaukštintos iki 2 m. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl asmens privatumo neužtikrinimo, todėl konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą.

9. Pareiškėjas nurodė, kad dėl didelio kalinčių asmenų skaičiaus, tekdavo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo, prausyklų. Pagal nustatytas normas prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įregimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad 4 būrio prausykloje buvo 4 vandens čiaupai ir 4 kriauklės, tualete 3 pisuarai ir 3 unitazai. Teismas sprendė, kad klozetų ir praustuvių skaičius, atsižvelgiant į buvusį nuteistųjų skaičių, nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nevisiškai atitiko Patalpų aprūpinimo inventoriumi normas. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybes dėl eilių susidarymo naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas vertino kaip Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų pažeidimą.

10. Dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė patikrinimo aktą, kuriame pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat teismas nurodė, kad už patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, todėl, pareiškėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsis, patalpos netvarkingos, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo tinkamai neatliko pareigos tvarkyti patalpas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertinamuoju laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog Marijampolės PN pareigūnės, pareigūnai ar kiti kalinamieji jį galėjo stebėti pirtyje – dušinėje. Šie pareiškėjo argumentai, teismo vertinimu, yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini.

12. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN prausyklose nebuvo karšto vandens. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, šioje Lietuvos higienos normoje nėra reglamentuota, kad kitose patalpose (nagrinėjamu atveju – prausykloje) turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema. Jokie teisės aktai nereglamentuoja praustuvių (kriauklių) dydžio ar konstrukcinių ypatumų, todėl pareiškėjo teiginius dėl to, jog prausykloje nebuvo karšto vandens, prausykloje ir dušinėje nebuvo praustuvių, tinkamų rūbams skalbti teismas atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl prausimo grafiko, sąlygų nuteistiesiems skalbti drabužius nesudarymo, vertimo kvėpuoti tabako dūmais ir netinkamo maitinimo.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies priteisdamas 547 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.

14. Atsakovas nurodo, kad sanitariniai mazgai bendrabučio patalpose yra įrengiami atskiroje patalpoje. Todėl, atsakovo įsitikinimu, Taisyklių 16.5 punkto reikalavimų, kuris numato 100x142 cm kabinas kamerose arba jeigu jas įrengti nėra techninių galimybių, kamerose turi būti bent 1,5 m aukščio pertvaros, taikyti bendrabučio tipo patalpose gyvenantiems nuteistiesiems negalima. Teisės aktai nenumato sanitariniuose mazguose, kurie įrengti patalpose, atskirose nuo bendrabučio patalpų, įrengti kabinas arba 1,5 aukščio pertvaras. Be to, nei pats pareiškėjas, nei kiti 4 būrio nuteistieji nėra skundęsi dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė galbūt patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų.

15. Dėl sanitariniame mazge esančių įrenginių skaičiaus atsakovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., todėl jis galėjo naudotis visais kitais Marijampolės PN esančiais sanitariniais mazgais.

16. Atsakovas pažymi, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimais pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

17. Pareiškėjas A. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo buvo nuolat įpareigotas naudotis tualetu kitų kalinamųjų akivaizdoje. Be to, tualetas buvo blogos būklės, įrenginiai aprūdiję, lubos apipelijusios, augo grybeliai, nebuvo ventiliacijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, bylos šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui kalint 4-ame būryje tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, o sanitariniame mazge buvo nepakankamas įrenginių skaičius, kitų pareiškėjo pretenzijų teismas nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pareiškėjui priteistas 547 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

21. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus duomenis, netinkamai taikė Pataisos įstaigų įrengimo eksploatavimo taisykles, o privatumas, pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo pažeistas. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir įvertintas žalos piniginis dydis neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindimo.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su būrių sanitarinių mazgų įrengimu (privatumo neužtikrinimo prasme), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

24. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Taip pat ir Higienos normos 76:2010 21 punktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja sanitarinių mazgų būtent pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių patalpose įrengimą. Įvertinus tai, jog net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, nustatančiomis reikalavimus sanitarinio mazgo įrengimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog klozetai įrengti bendroje erdvėje yra su pertvaromis, tačiau nėra durų. Atsakovas nepateikė duomenų apie 4-o būrui sanitarinių mazgų įrengimą. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti tualetu, paaiškino, kad dėl priešais įrengtų pisuarų visada jam teko naudotis tualetu kitų kalinamųjų akivaizdoje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas ir pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

27. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (547 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkanti ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose byloje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas