ca0039ca-11b9-4c8b-a137-7a99b362e46f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-773-460/2012Teisėja Lina Jociuvienė                                                                              (Proceso Nr. 2-24-3-00854-2011-)Procesinio sprendimo kategorija                                         (S) 44.1; 44.2.4.1;44.5.2.17; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui J.

M. dėl žalos atlyginimo bei atsakovo (apelianto) J. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo.Teisėja n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4 323,15 Lt turtinės žalos. Nurodė, jog atsakovas neturėdamas leidimo savavaliÅ¡kai iÅ¡kirto sveikus žaliuojančius 69 medžius ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė miÅ¡kui žalÄ už 4 323,15 Lt.Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, motyvavo tuo, jog jam nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke po 2005 metų potvynio buvo iÅ¡kirsti nudžiÅ«vę ir iÅ¡versti 69 baltalksniai, todėl leidimas tokiam kirtimui nebuvo reikalingas.IeÅ¡kovų atstovai teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais.

Be to, pažymėjo, jog patikrinimo metu specialistai matavo tik nupjautų žalių medžių kelmus, kurių pjuvenos buvo Å¡viesios spalvos, iÅ¡ to padarė iÅ¡vadÄ , jog medžiai nupjauti dviejų mėnesių laikotarpiu. PaaiÅ¡kino, jog tuo metu su patikrinimo rezultatais sutiko ir atsakovas, jis pripažino kirtęs žalius medžius, dalyvavo matuojant nukirstų medžių kelmus.Teismo posėdžio metu atsakovas J. M. laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, jog kirtęs sausuolius ir menkaverčius medžius, todėl leidimas nebuvo reikalingas.

Aplinkos apsaugos inspektoriams atliekant patikrinimÄ jis prisipažino kirtęs žalius medžius, nes jautėsi užkluptas netikėtai ir sutrikęs.Liudytojas A. R. teigė, jog dirbdamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi kasmet tikrina privačių savininkų sklypus. Tokio patikrinimo metu nustatė, jog atsakovo miÅ¡ke buvo iÅ¡kirsti bei netoliese sukrauti žali medžiai. Pjuvenų ir kelmų Å¡viesi spalva patvirtino faktÄ , jog žali medžiai iÅ¡kirsti neseniai.

Analogiškus paaiškinimus davė ir liudytoja D. V..Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dalyvavo miško kirtime rudenį. Kirto baltalksnius, kurie buvo susikraipę, susikryžiavę, nuvirtę, kiek jų iškirto, nepamena. Liudytojas E. V. paaiškino, jog miško nekirto, tačiau vyko miško valymas, tai buvo prieš penkerius metus, pavasarį. Nurodė, jog miške daug sausuolių, todėl juos ir kirto bei pjovė. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo J.

M. 4 323,15 Lt žalos ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui; priteisė iÅ¡ atsakovo J. M. 130 Lt žyminio mokesčio ir 19,73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, jog yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę bei tenkinti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad       2009-01-15 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros vyr. specialisto R. L. nutarimu Nr. 106 administracinio teisės pažeidimo byloje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta: „byloje neturint pakankamai įrodymų, kada yra padarytas pažeidimas, t. y. nenustatyta pažeidimo padarymo data, administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. 106 nutraukti“. Be to, teismas vertino tik ieÅ¡kovo suinteresuoto juridinio asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų ir jų liudininkų parodymus, atmesdamas atsakovo J.

M. liudininkų parodymus kaip kritikuotinus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovų teiginiai apie medžių amžiaus nustatymÄ pagal kelmų ir pjuvenų spalvÄ yra iÅ¡galvoti ir klaidinantys teismÄ , nes tokios nustatymo metodikos nėra. Pažymėjo, kad pats 2002-04-12 nutarimas Nr. 521, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, vadinasi „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padaryto žalos aplinkai atlyginimo tvarkos“, o ieÅ¡kinys pateiktas dėl žalos atlyginimo miÅ¡kui, kuris yra jo nuosavybė.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog patikrinimo metu Departamento specialistai matavo tik nupjautų žalių medžių kelmus, kurių pjuvenos buvo Å¡viesios spalvos, ir iÅ¡ to padarė iÅ¡vadas, jog medžiai nupjauti dviejų mėnesių laikotarpiu, be to su patikrinimo rezultatais apeliantas sutiko.Apeliacinis skundas atmestinas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros aplinkos apsaugos inspektorius 2007-04-19 surašė privačios miÅ¡ko valdos miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo aktÄ Nr. 6, kuriame užfiksuota, jog rasta neteisėtų miÅ¡ko kirtimų – 22,17 kietmetriai, ir surašė administracinių teisės pažeidimų protokolÄ (b. l. 59). 2007-04-19 sudarytas savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių kelmų matavimo aktas, kuriame nurodyta, jog iÅ¡kirsta 69 baltalksniai, aktÄ pasirašė inspektoriai ir savininkas J.

M. (b. l. 14). 2007-06-15 suraÅ¡ytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, kuriame nurodyta, jog 2007-04-19 atlikus patikrinimÄ J. M. privačioje valdoje miÅ¡kų bÅ«klę, nustatyta, jog savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsta 69 žali medžiai (b. l. 5–6). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2,86 ha miÅ¡ko, priklauso atsakovui J. M. (b. l. 7–10). J. M. pirminiame raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime nurodė, jog kirto nusenusius ir iÅ¡virtusius baltalksnius, dėl to gailisi (b. l. 11).

Apskaičiuota žala aplinkai yra 4 323,15 Lt (b. l. 15–16). Institucijos 2007-06-28 priimtÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 106 AM 006479 Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-09-03 nutarimu panaikino ir bylÄ nutraukė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  2008-11-07 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-09-03 nutarimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino tirti iÅ¡ naujo įgaliotai institucijai (b. l. 17–30). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ra 2009-01-15 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimų bylÄ Nr. 106; nutraukimo pagrindas – suėjus senaties terminui negalima taikyti administracinio poveikio priemonių (b. l. 32–33). 2007 m., 2009 m. paaiÅ¡kinimuose J.

M. nurodė, jog kirto nudžiÅ«vusius medžius ir leidimas nebuvo reikalingas, bei nuostolių miÅ¡kui nepadarė (b. l. 12–13). J. M. teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti, jog iÅ¡kirstų medžių vietoje atsodinti jauni medžiai (b. l. 40). Dėl papildomai pateiktų įrodymų Apeliantas teismui 2012-01-04 pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo (b. l. 82). Be to, apeliantas teismui 2012-05-14 papildomai pateikė dokumentų paketÄ .

CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikia jokių motyvų, pagrindžiančių naujų įrodymų pateikimo būtinybę, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti.

Pažymėtina, kad pateiktÄ dokumentų paketÄ sudaro dokumentai be datos, dokumentai, kuriuos apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, arba visiÅ¡kai nauji įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nurodo, kad dalį dokumentų apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, o dėl kitos dokumentų dalies –naujų įrodymų bÅ«tinybės juos priimti apeliantas nepateikė jokių motyvų, todėl teismui 2012-01-04 pateiktus dokumentus atsisakytina priimti ir jie grÄ Å¾intini apeliantui (CPK 314 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos miÅ¡ko įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintų Pagrindinių miÅ¡ko kirtimų taisyklių 1 priedÄ plynas pagrindinis kirtimas – tai pagrindinių miÅ¡ko kirtimų bÅ«das, kai pagal kirtimų taisyklėmis nustatytus normatyvus suprojektuotame ir atribotame miÅ¡ko plote, ne mažesniame kaip 0,1 ha, iÅ¡kertami visi medžiai, iÅ¡skyrus biologinės įvairovės požiÅ«riu paliekamus medžius, sėklinius medžius bei saugomÄ pomiÅ¡kį, arba kai paliekamo po kirtimų medyno skalsumas tampa ne didesnis kaip 0,2.

Kiti plyni kirtimai – tai kirtimai, kai iÅ¡kertami visi medynÄ ar jo dalį sudarantys medžiai arba kai paliekamo po kirtimų medyno skalsumas tampa ne didesnis kaip 0,2 nepriklausomai nuo medyno amžiaus ne mažesniame kaip 0,1 ha plote. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D 1-204 patvirtintų MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių (nustatyto pažeidimo metu galiojusi redakcija) 4 dalyje yra nurodyta, kad atrankinis sanitarinis kirtimas – tai atskirų, stipriai pažeistų, džiÅ«stančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių, užimančių mažesni nei 0,1 ha plotÄ , iÅ¡kirtimas.

Administracinėje byloje tyrimÄ atlikęs inspektorius nurodė, kad miÅ¡ko plote medžiai yra iÅ¡kirsti plynai, tai reiÅ¡kia, kad atliktas kirtimas yra ne rinktinis sanitarinis, o plynas, kai iÅ¡kertami medžiai yra ne tik sausuoliai ar vėjavartos, bet ir sveiki augantys medžiai. Plyni kirtimai drastiÅ¡kai pakeičia sÄ lygas ne tik kertamame, bet ir gretimuose medynuose, todėl tokiam kirtimui yra reikalingas leidimas, o jo neturint, medžiai iÅ¡kertami neteisėtai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte (nustatyto pažeidimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ privalomi visiems kirtimams, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, tačiau plynas kirtimas į iÅ¡imtį nepatenka.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. D1-3 86 patvirtinto Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) (iki 2007 m. kovo 30 d. galiojusioje redakcijoje) 7 punkte nustatyta, kad leidimai iÅ¡duodami pateikus Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577, nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus, iÅ¡skyrus atvejus, kai privačiuose miÅ¡kuose neplynais kirtimais bus kertamos tik vėjalaužos, baltalksniai, drebulės, gluosniai ar blindės. Å iais atvejais leidimai iÅ¡duodami ta pačiÄ dienÄ , kai privataus miÅ¡ko savininkas pateikia praÅ¡ymÄ leidimui kirsti miÅ¡kÄ gauti su nurodytu miÅ¡ko valdos adresu ir numatomų iÅ¡kirsti vėjalaužų, baltalksnių, drebulių, gluosnių ar blindžių medžių skaičiumi bei apytikriu jų tÅ«riu, t. y. net ir vėjalaužoms reikalingas leidimas norint kirsti juos plynai.

ApraÅ¡o (aktuali redakcija) 28 punkte nustatyta, kad privačių miÅ¡kų savininkai, apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ informavę regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų (miestų) agentÅ«ras, kurių kontroliuojamose teritorijose yra jų numatyti kirsti miÅ¡kai, be Leidimų gali vykdyti Å¡iuos kirtimus: rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iÅ¡kertamos tik vėjalaužos; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimÄ neplynais kirtimais III–IV miÅ¡kų grupių miÅ¡kuose nepriklausomai nuo medyno amžiaus; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų amžiaus III-IV miÅ¡kų grupių medynuose, kai miÅ¡ko savininkas savo reikmėms per metus iÅ¡ vieno hektaro iÅ¡sikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iÅ¡ visos savo miÅ¡ko valdos.

Teismas konstatuoja, jog anksčiau minėti teisės aktai patvirtina, kad kirtimui, kurį atliko apeliantas, leidimas buvo privalomas. Apeliantas nurodo, jog ieškinyje nenurodoma, kada jis tariamai vykdė neteisėtus veiksmus savo nuosavame miške, o remiasi panaikintos administracinės teisės bylos medžiaga; teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyr. specialisto R. L. 2009-01-15 nutarimu Nr. 106 administracinio teisės pažeidimo byloje aiškiai parašyta:

„byloje neturint pakankamai įrodymų, kada yra padarytas pažeidimas, t. y. nenustatyta pažeidimo padarymo data, administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. 106 nutraukti“; Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai suprasdami, kad jam inkriminuotas kaltinimas yra nepagrįstas jokiais juridiniais dokumentais bei nesant administracinio teisės pažeidimo, 2009-01-15 priėmė nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Teismas šį apelianto argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Pažymėtina, kad administracinė byla pradėta nustačius pažeidimo padarymÄ â€“ medžių iÅ¡kirtimÄ neturint leidimo. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnį gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje dėl nuobaudos panaikinimo, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Administracinėje byloje, svarstant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros 2007 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 106 paskirtos apeliantui 2 000 Lt nuobaudos pagrįstumÄ , pasisakyta dėl pažeidimo padarymo datos, Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas paskirtos nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimas ir iÅ¡dėstyti argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimai sprendžiami ieÅ¡kininės teisenos tvarka ir yra svarbu, ar žala įrodyta ar ne. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato terminus, per kiek laiko turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta byla, kada priimtas nutarimas ir kokiais atvejais byla yra nutraukiama. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-07 nutartimi panaikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros 2007 m. birželio 28 d. nutarimÄ Nr. 106 skirti apeliantui 2 000 Lt baudÄ ir vėliau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ra teisės pažeidimo bylÄ nutraukė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o ne nesant pažeidimui, kaip teigia apeliantas (b. l. 32–33).

Teismas mano, kad faktai, nustatyti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-07 nutartimi, neturi prejudicinės reikÅ¡mės ir vertintini kaip raÅ¡ytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais. Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje yra nustatytos „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų teisės ir pareigos“. Teismas konstatuoja, kad nurodyti terminai dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo reiÅ¡kia tik atitinkamų pareigÅ«nų pareigÄ operatyviai imtis teisinių priemonių, kad žala bÅ«tų atlyginta.

Tokio termino pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali bÅ«ti pagrindas atmesti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas vertino tik ieÅ¡kovo – suinteresuoto juridinio asmens, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų ir jų liudininkų parodymus, atmesdamas apelianto liudininkų parodymus kaip kritiÅ¡kus. Teismas šį apelianto argumentÄ vertina kritiÅ¡kai.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino visų byloje pateiktų įrodymų visumÄ . Teismas pažymi, jog minėti liudytojai bei pats apeliantas nurodo skirtingÄ medžių kirtimo datÄ . Teismas primena, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Nagrinėjamu atveju pats apeliantas nurodo, jog 2005 m. lapkričio mėn. pradžioje jam nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke iÅ¡kirto nudžiÅ«vusius ir iÅ¡verstus 69 baltalksnius.

E. V. nurodo, kad apeliantui miÅ¡ke talkino 2006 metų pavasarį, medienÄ gabeno į apelianto kiemÄ (b. l. 66); atkreiptinas dėmesys, jog K. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad miÅ¡ko kirtime dalyvavo 2007 metais, o metų laiko neprisiminė, manė, kad rudenį, be to, nurodė, kad medienÄ gabeno į apelianto kiemÄ (b. l. 66). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pateikdamas apeliacinį skundÄ kartu pateikė kitų liudytojų paaiÅ¡kinimus. Vadovaujantis CPK 192 straipsnio 8 dalimi, raÅ¡ytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.

Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti paaiÅ¡kinimai notaro nepatvirtinti, neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir todėl negali bÅ«ti vertinami. Teismas pabrėžia, kad iÅ¡ apelianto ir liudytojų E. V., K. T. duomenų neabejotinai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad medienos kirtimo – miÅ¡ko tvarkymo – darbai vyko 2005–2007 metais, visa mediena buvo vežama į apelianto sodybÄ , minėti asmenys talkino apeliantui 2006 metų pavasarį ir 2007 metų rudenį. Taigi E. V., K. T. negalėjo matyti tos medienos, dėl kurios iÅ¡kirtimo ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ (CPK 185 straipsnis).

Ypatingai pabrėžtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros aplinkos apsaugos inspektorius nustatė pažeidimÄ 2007-04-19 – antroje balandžio pusėje (o anksčiau minėti asmenys tuo metu nedirbo pas apeliantÄ ), pažeidimo vieta – apeliantui nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke (liudytojai minėjo, kad visÄ medienÄ apeliantas parvežė į savo sodybÄ ). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros aplinkos apsaugos inspektorius   2007-06-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 106 (b. l. 5), kuriame užfiksuota, jog savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsta daugiau kaip 22,17 kietmetrių žalių medžių: 69 baltalksniai (b. l. 5; pastraipa „pažeidimo esmė“).

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas su administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 106 nurodytu tikrinimo rezultatu sutiko ir jį pasirašė (b. l. 6). Be to, apeliantas pasirašė, vadinasi, sutiko ir su nukirstų žalių medžių kelmų matavimo aktu (b. l. 14, 15). Aktualu pažymėti ir tai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-06-28 nutarime taip pat yra nurodyta, jog buvo iškirsti žali medžiai – 69 baltalksniai (b. l. 17). Apibendrindamas tai, kas anksčiau pasakyta, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo K.

T. ir liudytojo E. V. paaiÅ¡kinimus pagrįstai vertino kritiÅ¡kai. Ir prieÅ¡ingai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento dokumentai laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas neteisingai apskaičiavo padarytÄ miÅ¡kui žalos dydį; be to, miÅ¡kas yra jo nuosavybė. Teismas ir šį apelianto argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarime Nr. 521 dėl „fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos“ 1 punkte nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miÅ¡kuose padarę žalÄ aplinkai, privalo jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto bÅ«klę; padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal Å¡ios tvarkos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.

Taigi apeliantas neturėdamas jokio leidimo miÅ¡ko darbams savo neteisėtais veiksmais miÅ¡ke padarė žalÄ aplinkai ir visiÅ¡kai įtakos neturi tai, kad žala padaryta jam priklausančiame miÅ¡ke, nes žala padaryta visai miÅ¡ko aplinkai. Be to, apeliantas nenurodo, kodėl konkrečiai nustatyta žala yra suskaičiuota neteisingai, kur padaryta klaida, visi Å¡ie apelianto pateikti teiginiai dėl žalos nustatymo yra abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).Aktualu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir tiksliai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , analizavo ir vertino įrodymus, pagrįstai ir teisėtai nustatė civilinės atsakomybės sÄ lygas – apelianto, neturinčio tam skirto leidimo, neteisėtas medžių iÅ¡kirtimas ir tuo padaryta 4 323,15 Lt žala (CK 6.246 –6.249 straipsniai).

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti apelianto J.

M. Klaipėdos apygardos teismui 2012-05-14 pateiktus papildomus dokumentus. Teisėja                                                                                               Aušra Maškevičienė