c9fc0be4-d6c8-48b5-911d-b335f1c8d623 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Eduardas Maškevičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-754-417/2014Teisėja Irena Šeškauskienė             Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00326-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7; 1.2.26.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, kolegijos teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,gynėjui Vytautui Agintui,nuteistajam A.

D.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Mariui Griciui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL( 2600 Lt) bauda.IÅ¡ nuteistojo A. D. nukentėjusiajam P. P. priteisti 100 Lt turtinei, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt iÅ¡laidų, turėtų nukentėjusiojo atstovo pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ :2012 m. rugsėjo 12 d., apie 13.30 val., vieÅ¡ojoje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto pavartojimu, P. P. akivaizdoje, suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no dalis, P. P. padarė poodinę kraujosruvÄ kairiojo antakio iÅ¡oriniame gale, apatinės lÅ«pos minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ su kraujosruva lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, susiliejančias poodines kraujosruvas kaklo Å¡onuose bei kaklo priekyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krÅ«tinės kairėje virÅ¡ spenelio, kairiojo peties – žasto virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, odos nubrozdinimÄ kairėje alkÅ«nėje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimais kairėje kirkÅ¡ninėje srityje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, taip nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį.Pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis A.

D. praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendį ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Teismui nustačius, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Nurodo, kad teismas neįvertino procesinio pažeidimo, esančio byloje dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto, nes kaltinamajame akte yra neteisingai nurodytos aplinkybės, kad po 2012-09-12 įvykio kaltinamasis su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Plungės rajono policijos komisariatÄ , kuriame įvykio aplinkybės iÅ¡ karto nebuvo tiriamos, o buvo pradėtos tirti tik po nukentėjusiojo kreipimosi į policijÄ su analogiÅ¡ku pareiÅ¡kimu.

Be to, kaltinamajame akte visiÅ¡kai nenurodytos svarbios aplinkybės, kai pats nukentėjusysis, pripažinęs savo kaltę, siÅ«lė kaltinamajam susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡mokant jam dėl įvykio bei dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo materialinę kompensacijÄ . Å ios aplinkybės į kaltinamÄ jį aktÄ Ä¯trauktos nebuvo, o A. D. pareiÅ¡kimas dėl to paties įvykio buvo tiriamas atskirai, pradėjus kitÄ ikiteisminį tyrimÄ . Susipažinęs su kaltinamuoju aktu, kaltinamasis nesuprato, dėl kokios priežasties jis dėl to paties įvykio buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o ikiteisminio tyrimo metu pagal P. P. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ Ä¯tariamuoju.

Tai patvirtina, jog į kaltinamÄ jį aktÄ , siekiant kuo skubiau perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, nebuvo įtrauktos svarbios įvykio aplinkybės, raÅ¡ytiniai įrodymai, specialistų iÅ¡vados, kurios liko iki Å¡iol neužbaigto ikiteisminio tyrimo pagal A. D. pareiÅ¡kimÄ medžiagoje.Pažymi, kad Å¡iuo atveju teismas visiÅ¡kai aklai patikėjo nukentėjusiųjų ir jų atstovų versija, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo jo, A. D., nurodytų aplinkybių, kodėl jis atvažiavo į įvykio vietÄ ir kaip klostėsi konfliktas su P. P..

Kad įvykio metu buvo sumuÅ¡tas ir kreipėsi į policijÄ po įvykio, netyrė versijos, kad nukentėjusieji, sÄ moningai norėdami nuslėpti jo, A. D., sumuÅ¡imo faktÄ ir gindamiesi nuo to, specialiai melagingai apkaltino apeliantÄ pavartojus smurtÄ prieÅ¡ juos. Tuo tarpu iÅ¡ teismo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklÅ«s. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nė vienas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų nenurodo, kad po įvykio kas nors iÅ¡ jų matytų sužalojimus ant P. P. veido, kaklo.

Tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai, kadangi kraujosruvos kaklo Å¡onuose bei kaklo priekyje turėjo atsirasti nukentėjusiajam bÅ«nant darbe arba minima sužalojimo vieta turėjo bÅ«ti bent paraudusi, tai aiÅ¡kiai matytų apklausti liudytojai. TÄ patį galima pasakyti ir apie lÅ«pų minkÅ¡tųjų audinių sužalojimÄ . Tačiau nukentėjusiojo rankos sužalojimai atsirado po smÅ«gių sudavimo jam, A. D., dėl to jis ir patyrė akių, lÅ«pų, ausų sužalojimus. Todėl A.

D. mano, jog akivaizdu, kad paveikus minėtas kÅ«no dalys, jis turėjo gintis. Todėl mano, kad nurodyti prieÅ¡taravimai tik patvirtina, jog įvykio aplinkybės buvo iÅ¡tirtos vienaÅ¡aliÅ¡kai, vertinant tik nukentėjusiųjų suformuotÄ pozicijÄ , nevertinant jam, A. D., padarytų sužalojimų masto, bÅ«do, sužalojimo atsiradimo aplinkybių. O tuo tarpu P. P. ir P. P. sÄ moningai meluodami apie jo, A. D., veiksmus turėjo labai sÄ moningÄ motyvÄ nuslėpti A. D. sumuÅ¡imo faktÄ , iÅ¡vengti atsakomybės, todėl gindamiesi melagingai apkaltino apeliantÄ , kai Å¡is atsisakė paimti piniginę kompensacijÄ dėl įvykio – materialinio žalos atlyginimo.

Todėl atsižvelgdamas į visas skunde nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas jo kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodinėjo remdamasis tik neobjektyviais įrodymais, netyrė visos bylos medžiagos, neanalizavo vienas kitam prieÅ¡taraujančių bei teisinančių įrodymų ir dėl Å¡ios priežasties priėmė nepagrįstÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ teismo sprendimÄ , tai ir parodo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, paliekant nepakeistÄ 2014 m. liepos 3 d.

Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Taip pat praÅ¡oma iÅ¡ apelianto priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkintinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantÄ kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę bei priteisdamas civilinį ieÅ¡kinį, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančio procesinio pažeidimo dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto, atmestinas.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008).

Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus ir yra suprantamas bei motyvuotas, jame tiek turinio, tiek formos požiÅ«riu esminių trÅ«kumų nėra, dėl to laikytina, kad nėra duomenų, kad kaltinamajame akte bÅ«tų padaryta esminių proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylÄ ar tinkamai gintis nuo kaltinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas vadovaujantis BPK 219 str. keliamais reikalavimais, todėl vien tik deklaratyvi apelianto nuomonė nėra pagrindas teismui konstatuoti apie kaltinamojo akto ydingumÄ .A.

D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nusikaltimo nepadarė, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų ir jų nesusiejo į vienÄ visumÄ , o surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, ir teismo buvo vertinami Å¡aliÅ¡kai bei neobjektyviai, vertintinos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai, ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis ir pagrįstai atmetė kitus kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡ojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksniais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , Taikant Å¡iÄ teisės normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje.

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡ojoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina ir pagal BK 284 straipsnį. VieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). ĮžūlÅ«s veiksmai, kuriais gali bÅ«ti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

ĮžūlÅ«s veiksmai gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksniais. Å ie veiksmai gali pasireikÅ¡ti vieÅ¡ojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Visais atvejais, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarkÄ , tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.IÅ¡ A.

D. teismo posėdžio metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 136–137) matyti, jog jis kaltu neprisipažino, neprisipažino vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius PetrÄ ir P. P., t. y. 2012 m. rugsėjo 12 d., apie 13.30 val., vieÅ¡ojoje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) sudavęs pastarajam ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no dalis, o atvirkščiai – teigė, kad vykusių muÅ¡tynių auka yra jis, kad jis buvo labiau sužalotas negu nukentėjusysis P. P., kad smÅ«gius nukentėjusiajam P. P. jis galėjo suduoti tik gindamasis nuo agresyvaus nukentėjusiojo puolimo.

Å ie nuteistojo teiginiai yra nepatvirtinti ir paneigti, o jo kaltę, vieÅ¡ojoje vietoje įžūliu elgesiu (fiziniu smurtu) demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdžius visuomenės rimtį bei tvarkÄ , patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo Babrungo upės slėnyje ir matė, kad prie garažų (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug už 100 metrų nuo jo susistumdė ir Å¡Å«kavo vyrai, patvirtina, kad nuteistojo veiksmai buvo atlikti vieÅ¡ojoje vietoje (t. 1, b. l. 150).Liudytojas V.

P. parodė, kad jis ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo prie Babrungo upės slėnio, ir matė, kaip automobilyje sėdinčiam P. P. kaltinamasis, kurį parodymo atpažinti metu jis atpažino iÅ¡ veido bruožų, per atidarÄ langÄ sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir iÅ¡tempė jį už atlapų iÅ¡ automobilio, tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir P. P. brolis ar draugas ir tuomet vyrai truputį pasistumdė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir viskas pasibaigė, patvirtina, kad A.

D. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį P. P..2012-09-13 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1762/12(03) konstatuota, kad P. P. padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiojo antakio iÅ¡oriniame gale, apatinės lÅ«pos minkÅ¡tųjų audinių patinimas su kraujosruva lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, susiliejančios poodinės kraujosruvos kaklo Å¡onuose bei kaklo priekyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais krÅ«tinės kairėje virÅ¡ spenelio, kairiojo peties – žasto virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, odos nubrozdinimas kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje kirkÅ¡ninėje srityje, odos nubrozdinimas deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, kad sužalojimus P. P. galėjo įgauti dėl bukos traumos paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais – sumuÅ¡ant, sužalojimus padarant ant kaklo – smaugimo metu, odos nubrozdinimus alkÅ«nėje bei blauzdoje galbÅ«t ir atsitrenkiant į kietus Å¡iurkščius pavirÅ¡ius ir kad P. P. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, patvirtina, jog dėl pavartoto fizinio smurto P. P. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 27–28, 157).BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-204/2008). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija mano, jog pagrįsta ir įrodyta, kad nuteistasis užsipuolė nukentėjusįjį vieÅ¡ojoje vietoje, sėdintį automobilyje, o vėliau mušė jį iÅ¡tempęs iÅ¡ automobilio ir taip P. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo V.

P. ir kitų liudytojų parodymus, visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad nė vienas iÅ¡ liudytojų nenurodo, kad bÅ«tų matę sužalojimus ant nukentėjusiojo veido ar kaklo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, sužalojimų padarymo faktas užfiksuotas 2012-09-13 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1762/12(03), todėl laikytina, kad byloje jis yra neginčijamai įrodytas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas jo kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodinėjo remdamasis tik neobjektyviais įrodymais, netyrė visos bylos medžiagos visa apimtimi, neanalizavo vienas kitam prieÅ¡taraujančių bei teisinančių įrodymų ir dėl Å¡ios priežasties buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡aliÅ¡ku teismas pripažįstamas tuomet, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. iÅ¡vardytų priežasčių. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas iÅ¡ BPK 58 str. numatytų pagrindų, dėl kurio bylÄ nagrinėjusi teisėja bÅ«tų privalėjusi nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Kita vertus, neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (kasacinės bylos Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-332/2013 ir kt.). Vertinant teisėjo nusiÅ¡alinimo reikalavimo subjektyviuosius ir objektyviuosius aspektus, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos asmeninį tendencingumÄ , baudžiamojo proceso metu rodomÄ palankumÄ vienai iÅ¡ proceso Å¡alių.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iÅ¡ esmės tinkamai laikantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme buvo tenkinami kaltinamojo, jo gynėjo praÅ¡ymai, jų praÅ¡ymu atidedamas bylos nagrinėjimas, daromos pertraukos, buvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, buvo pridėti prie bylos jų pateikti dokumentai, jie dalyvavo atliekant įrodymų tyrimÄ , apklausiant liudytojus, suteikta teisė jiems užduoti klausimus.

Minėtos aplinkybės patvirtina, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Å¡iuo atveju nenustatyta konkrečių bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo A. D. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu padarė apylinkės teismas.

Nuosprendis neperžengiant nuteistojo A. D. apeliacinio skundo ribų yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Pažymėtina, jog praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti suma yra proporcinga ir atitinka apeliacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų turėtų iÅ¡laidų dydžius. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti apeliacinio proceso metu nukentėjusiojo P. P. turėtas atstovavimo iÅ¡laidas tenkintinas.Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: nuteistojo A.

D. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ A. D. P. P. 1200 Lt (347 Eur) iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjos                                                                                               Aurelija Sadauskaitė                                                                                                               Violeta Miliuvienė