c9fac198-e89e-43d6-8b20-e38ff3b16039 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr          V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant D. Č.,dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms K. Š. ir I. J.,atsakovo V. N. ir trečiojo asmens T. S. atstovui adv. pad. R. J.,tretiesiems asmenims I. M. ir A. M., jų atstovui adv. pad.

A. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ (2011-03-24 registracija, Nr. 1D-5618) dalies panaikinimo ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo atsakovui V. N., tretieji asmenys – VÄ® „Registrų centras“, I. M., A. M., T. S..Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė panaikinti V. N. neteisėtos 2010-03-21 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato-Å«kinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimÄ ; .

įpareigoti atsakovÄ V. N. iÅ¡ardyti pastato-Å«kinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir įpareigoti sutvarkyti statybvietę; . panaikinti neteisėtos deklaracijos pagrindu atliktÄ pastato-Å«kinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimÄ .Nurodė, kad I.

T. teikia patikslintÄ ieÅ¡kinį, kadangi pasikeitė teisinis reguliavimas, susijęs su savavaliÅ¡kos statybos darbų traktavimu.2011 m. ieÅ¡kinyje nurodyta, jog Inspekcija 2011-01-04 patikrino sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, vietoje ir surašė 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-7-(7.9), jame buvo nustatyta, kad Ginčo sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, jis suformuotas pagal preliminarius matavimus, taip pat užfiksuoti Ginčo sklype esančių pastatų duomenys.Nustatyta, kad Statytojas jam priklausančiame Ginčo sklype virÅ¡ Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2I1p, stovinčio arčiau negu 3 m iki gretimo sklypo ribos pastatė antrÄ aukÅ¡tÄ , įrengdamas medinį karkasÄ , kuris iÅ¡ lauko pusės apkaltas dailylentėmis, ir uždengė stogÄ , t. y. rekonstravo Å«kinį pastatÄ (tiek 2011 m., tiek Å¡iuo metu galiojančiame Statybos įstatyme nustatyta, kad rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.).

Po Å¡ių veiksmų padidėjo minėto statinio gabaritiniai matmenys ir tÅ«ris. Ūkinio pastato aukÅ¡tis nuo 2,8 m buvo pakeltas iki 6,23 m.Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Å¡alia Ginčo sklypo esantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.2011-02-07 suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-110207-00016 ir 2011-02-07 reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes Nr. REI-00-110207-00018. Ä®vertinusi Statytojo atliktus darbus, Inspekcija nustatė, kad minėto Å«kinio pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pažeidžiant tuo metu galiojusių Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, kurioje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo Darytina iÅ¡vada, kad 2011-02-07 savavaliÅ¡kos statybos akto ir 2011-02-07 reikalavimo suraÅ¡ymo metu tam, kad statyba bÅ«tų buvusi ne savavaliÅ¡ka, Statytojas privalėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tai yra Gretimo žemės sklypo , (duomenys neskelbtini) savininkų I.

M. ir A. M. raÅ¡ytinį sutikimÄ atlikti Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ arčiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos.Inspekcija 2018-05-31 patikrino faktines aplinkybes vietoje. 2018-05-31 suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto Å«kinio pastato atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie buvo konstatuoti Inspekcijos 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-7-(7.9), faktiÅ¡kai nėra pakitę.Gretimo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Kagema“ 2005-04-06 atliktus kadastrinius matavimus ir 2005-12-07 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Å iuo metu minėti duomenys nėra pasikeitę.Ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 atliktus kadastrinius matavimus ir parengtÄ Ginčo sklypo planÄ . Pagal UAB „Kagema“ ir UAB „Orkanas“ atliktus matavimus nurodytų žemės sklypų skirianti riba nesutampa, Ginčo sklypo riba patenka į Gretimo sklypo teritorijÄ , tai atsispindi pridedamame brėžinyje.VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgiant į Statytojo pateiktÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-28 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-6502 „D.

V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ Ginčo sklypo ribos buvo užregistruotos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 parengtÄ Ginčo sklypo planÄ .Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimu, priimtu byloje Nr. I-2257-580/2012, paliktu nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-29 nutartimi, buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2011-12-28 įsakymas Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-6502, taigi nebeliko juridinio pagrindo Ginčo sklypo kadastro duomenų registracijai.Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla pagal V.

N. ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir I. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas siekė patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Orkanas“ atliktus matavimus ir jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nes ieÅ¡kovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos, nustatytos pagal 2005 m. parengtÄ UAB „Kagema“ planÄ , 2005 metais gretimų sklypų savininkams sutikus su paženklintomis sklypų ribomis. IeÅ¡kovas nesutiko su VÄ® „Registrų centras“ sprendimais, kuriais buvo atsisakoma patikslinti kadastro duomenis ir dėjo pastangas tam, kad UAB „Orkanas“ 2011 metų gegužės mėnesį atliktų matavimų pagrindu parengti duomenys bÅ«tų įregistruoti.Vilniaus apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-614/218 palikdamas pirmosios instancijos teismo spendimÄ nepakeistÄ , sprendė, kad esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, kur konstatuota, kad UAB „Orkanas“ parengtame plane yra neteisingai nustatytos žemės sklypo 21 A ribos <...> nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo V.

N. reikalavimo, kuriuo praÅ¡oma nustatyti ribÄ tarp ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio pagal UAB „Orkanas” 2011 metų gegužės mėnesį parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .Ä®vertinus minėtas iÅ¡nagrinėtas bylas, panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-28 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-6502, kurio pagrindu buvo patikslintas Statytojo žemės sklypas, teismams atsisakius pakeisti tarp sklypų esančiÄ ribÄ , rekonstruoto Å«kinio pastato atstumas iki Gretimo žemės sklypo ribos sudaro 0,9 m nuo priekinio fasado ir 0,4 m nuo galinio fasado, kaip ir pažeidimo nustatymo metu, bei ieÅ¡kinio teikimo metu.

Taigi spręstina, kad nurodytų žemės sklypų ribos yra tapačios ir nepakitusios, kaip ir 2011 m. ieÅ¡kinio teikimo metu nustatytos žemės sklypų ribos.Å iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 p. imperatyviai nurodyta: kai statinio statybai nereikia statybÄ leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios bÅ«tina gauti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.Å iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 p. prie statybÄ leidžiančio dokumento gavimo privalomų dokumentų taip pat numatyta, jog jei žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (iÅ¡skyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – bÅ«tina sutartis, sutikimas ar susitarimas su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymÄ patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).Å iuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 7 priede nustatyti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų privalomumo atvejai. Minėto priedo 8 punkte nustatyta, kad „Statinio rekonstravimo atveju raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.Galiojančio Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Sodo sklype pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (iÅ¡skyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimÄ Â (pastaba – teisės norma nuo 2011 m. – nepakitusi).Statytojas privalėjo gauti gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų I. M. ir A. M. raÅ¡ytinį sutikimÄ atlikti Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ arčiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Å iuo metu toks sutikimas pagal galiojančius teisės aktus taip pat yra bÅ«tinas (tik jis nėra priskiriamas statybÄ leidžiančiam dokumentui, todėl atlikti statybos darbai kvalifikuotini kaip neteisėti, o ne savavaliÅ¡ki).

Tokiu bÅ«du pažeidimas, negavus Gretimo sklypo savininko sutikimo, egzistavo tiek statybos, tiek ir Å¡iuo metu. Tik Å¡iuo metu, atsižvelgus į teisinio reguliavimo pokyčius, pažeidimas perkvalifikuotinas, įvertinus tai, kad nuo 2017-01-01 įsigalioję teisės aktai gretimų sklypų savininkų sutikimų nebenurodo kaip statybÄ leidžiančių dokumentų.  Pažymėtina, kad Inspekcija praÅ¡o neteisėtų statybos darbų paÅ¡alinimo jų likvidavimo bÅ«du, manome, kad nustatyti papildomÄ laikotarpį statinio įteisinimui netikslinga, nes byla tęsiasi nuo 2011 m. ir tai iki Å¡iol nebuvo padaryta.Po bylos atnaujinimo patikrinus faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad Gretimo sklypo savininkai reikiamo sutikimo nedavė.Å iuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.3. p nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimÄ â€“ statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasiraÅ¡ytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai <...> užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

Taigi, tiek 2010-2011 m. galiojusiuose teisės aktuose, tiek Å¡iuo metu galiojančiuose teisės aktuose deklaracija apibrėžiama kaip dokumentas, konstatuojantis apie statinio (statinio dalies) statybos užbaigimÄ , kuris turi bÅ«ti įvykdytas teisės aktų nustatyta tvarka.Veiksmų eiga, kuriÄ atliko Statytojas siekdamas užregistruoti ginčo pastato duomenų pasikeitimÄ Nekilnojamojo turto registre, prieÅ¡taravo teisės aktų reikalavimams, V. N., žinodamas, kad dalis rekonstrukcijos darbų yra savavaliÅ¡ki, pateikė deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Inspekcijai (kuri vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais tik užregistravo Å¡iÄ deklaracijÄ â€“ atliko formalų veiksmÄ , netikrindama Å¡ios deklaracijos turinio), vėliau Å¡ios iÅ¡ dalies neteisėtos deklaracijos pagrindu neteisėtai įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimÄ Nekilnojamojo turto registre.Taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas lėmė tai, kad vieÅ¡ame registre buvo įregistruoti neteisėti duomenys.

Atsižvelgiant į tai, kad statinio statyba ir jos atlikimo metu, ir Å¡iuo metu yra neteisėta, darytina iÅ¡vada, kad deklaracijos dalis, kuria užbaigta Å«kinio pastato, unikalus Nr. 1397-2004-4026, (žymimo indeksu 2I1p) statinio statyba, yra neteisėta, jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo, užregistruota neteisėta statyba, taigi suraÅ¡yta deklaracijos dalis turi bÅ«ti panaikinta, o statytojas įpareigotas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius. A. V. N., neteisėtai atliko Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ , surašė ir pateikė iÅ¡ dalies neteisėtÄ deklaracijÄ Inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centras, neteisėtos deklaracijos pagrindu.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, neteisėtai suraÅ¡yta deklaracijos dalis turi bÅ«ti panaikinta, o statytojas V. N. įpareigotas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius (t.3.b.l.12-20).Å iuo metu yra praleisti terminai ginčyti tiek 2011-02-07 savaliÅ¡kos statybos aktÄ , tiek 2011-02-07 reikalavimÄ . Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. skundas paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimai panaikinti tiek 2011-02-07 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , tiek 2011-02-07 reikalavimÄ yra nepagrįsti. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į Inspekcijos ieÅ¡kinį savarankiÅ¡kų reikalavimų kelti negali.2011-02-07 savavaliÅ¡kos statybos akte nėra atsakovo paraÅ¡o, tačiau akto trÅ«kumai nepaneigia savavaliÅ¡kos statybos fakto ir asmens pareigos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Su Å¡iuo aktu atsakovas yra susipažinęs, jo per teisės aktuose nustatytÄ terminÄ jų neginčijo.

Pagal Inspekcijos pateiktus duomenis nėra ginčo dėl sklypų ribos. Atsakovas atsiliepime nurodo teiginį apie ginÄÄ dėl žemės sklypų ribos, tačiau jo negrindžia jokiais pridedamais įrodymais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie vykstantį ginÄÄ . Nesant tokių įrodymų atsakovo teiginys netenka reikÅ¡mės. Taigi ginčo atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos, kurios lemia atsakovui pareigÄ turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ besiribojančio sklypo savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinį sutikimÄ : teisės aktuose numatytas 3 m atstumas, kuris turi bÅ«ti iÅ¡laikomas statant pastatus sodininkų bendrijose, Sodininkų bendrijų įstatymas numato pareigÄ gauti besiribojančio sklypo savininko raÅ¡ytinį sutikimÄ , rekonstrukcija atlikta įrengiant naujas pastato konstrukcijas (t. y. papildomÄ aukÅ¡tÄ , atkreipiame dėmesį, kad nėra skirtumo tarp sÄ vokų naujo ir antro aukÅ¡tų įrengimas, kadangi Å¡iomis sÄ vokomis apibÅ«dinami tie patys statybos darbai) neiÅ¡laikant teisės aktuose numatytų atstumų (3 m) iki besiribojančių žemės sklypų.Atsakovas nepaaiÅ¡kina, kodėl jis nesikreipė į Å¡iuos asmenis ir negavo statybÄ leidžiančio dokumento.

Inspekcijos dokumentais įrodinėjamas aplinkybes atsakovas gali paneigti tik pateikdamas įrodymus. Veiksmų eiga, kuriÄ atliko atsakovas siekdamas užregistruoti ginčo pastato duomenų pasikeitimÄ Nekilnojamojo turto registre, prieÅ¡taravo teisės aktų reikalavimams, atsakovas, žinodamas, kad dalis rekonstrukcijos darbų yra savavaliÅ¡ki, pateikė deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Inspekcijai (kuri vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais tik užregistravo Å¡iÄ deklaracijÄ â€“ atliko formalų veiksmÄ , netikrindama Å¡ios deklaracijos turinio), vėliau Å¡ios iÅ¡ dalies neteisėtos deklaracijos pagrindu įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimÄ Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovo veiksmų neteisėtumas lėmė tai, kad vieÅ¡ame registre buvo įregistruoti neteisėti duomenys. Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos (kuri ginčijama Inspekcijos 2011-11-03 ieÅ¡kiniu) naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys. Taigi atsakovas netinkamai traktuoja teisės aktų nuostatas, susijusias su Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nuginčijimu. Ta aplinkybė, kad tam tikri duomenys įraÅ¡yti į minėtÄ registrÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuginčyti kaip neteisėti. (t.1.b.l.116-121).Tretieji asmenys A.

M. ir I. M. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimais sutinka Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras nurodė, kad suinteresuotumo Å¡ioje byloje jie neturi. Padaryti pakeitimai buvo pagal atsakovo pateiktus dokumentus kiurių iÅ¡davimo pagrįstumo jie netikrina. Nurodė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos (kuri ginčijama Inspekcijos 2011-11-03 ieÅ¡kiniu) bus naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys. (t.1.b.l.100-101).

Atsakovas nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu sutikti negalima iš esmės, kadangi jame pateikti reikalavimai neturi teisinio pagrindo, ieškinio dalykas suformuotas neteisingai vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, ieškinys pareikštas paminant civilinio proceso tikslus, be to, jis ypatingai yra ydingas formuojamos teismų praktikos atžvilgiu, pažeidžiamas lex retro non agit konstitucinis principas, be kita ko, dėl patikslinto ieškinio pateikimo įžvelgtini galimi piktnaudžiavimo procesu pažeidimai bei galimi korupciniai nusikaltimai.

Be to, tiek pirminiame, tiek ir patikslintame ieÅ¡kiniuose pareikÅ¡tų reikalavimų vykdymas sukeltų didelę turtinę bei moralinę žalÄ nekaltiems asmenims. Be kita ko, patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas užkirto keliÄ 2018 m. birželio 7 d. bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, o pats patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik bylos nagrinėjimo metu, neinformavus prieÅ¡ingos Å¡alies apie ketinamus atlikti procesinius veiksmus. Taigi, kartu yra pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai.

Todėl bÅ«tina toliau pateikti konkrečius motyvus, kurie parodo, jog pareikÅ¡tas patikslintas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagrindinis ieÅ¡kovo motyvas, kurį jis nurodo, kaip patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo pagrindÄ , yra atsiradę teisinio reguliavimo pokyčiai. Å iuo atveju svarbu pažymėti, kokiÄ Ä¯takÄ turi teisinio reguliavimo pokyčiai pirminio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui. Svarbus reikalavimas, keliamas įstatymams bei poįstatyminiams aktams, – tai teisės normų prieinamumas, galėjimas jas žinoti ir normų iÅ¡ankstinis pobÅ«dis, t. y. lex retro non agit principas, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o teisės aktų galiojimas atgaline tvarka galimas tik jeigu bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Paprastai teisės aktai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar administracinę atsakomybę arba Å¡velninantys sankcijÄ , veikia atgaline data. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir Konstitucinis Teismas) dar 1998 m. kovo 25 d. nutarime pateikė tam tikrÄ iÅ¡imtį, kad ir kitose teisės Å¡akose atgalinio veikimo galiÄ turinčio teisės akto priėmimas bÅ«tų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas nepablogintų teisinės teisės subjektų padėties.Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad lex retro non agit svarbus ir bÅ«tinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumÄ ir tvirtumÄ , teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimÄ valstybėje priimtais teisės aktais.

Teisės subjektas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Teisinis reguliavimas turi bÅ«ti pakankamai stabilus, įstatymai gali bÅ«ti keičiami tik laikantis Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytos tvarkos. Ir tai, rodos, suprantama, nes jeigu teisiniu reguliavimu bÅ«tų galima įsiterpti į jau pasibaigusius teisinius santykius, tai sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ .

Ilgus metus teisės moksle yra laikomasi nuostatos, jog įstatymo nepastovumas, teisės normos normatyvinės galios atsitiktinumas nėra sveikas ir gali kenkti teisinei tvarkai.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d.

Konstitucinio Teismo nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d.

Konstitucinio Teismo nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių, nes asmenys, pagal įstatymÄ Ä¯giję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar suÅ¡velninantys atsakomybę, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (lex benignior retro agit) (2001 m. sausio 11 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas).Sutinkamai su aukščiau iÅ¡dėstytu dėl įstatymo negaliojimo atgaline tvarka pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje jurisprudencijoje, nurodant, jog minėto principo praktinė reikÅ¡mė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiÅ¡kumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, bÅ«tina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laikÄ , taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laikÄ ir klausimÄ spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).Taigi ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas remiantis tuo, jog yra pasikeitęs teisinis reguliavimas galimas tik tuomet, jei tai iÅ¡ esmės susiję su ieÅ¡kinio reikalavimų mažinimu ir atsakovo teisinės padėties procese Å¡velninimu.

Kitais atvejais remtis naujais teisiniais aktais yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio dalyko, jis yra identiÅ¡kas pirminiam ieÅ¡kiniui, t. y. reikalaujama to paties. Vadinasi toks patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra pažeidžiantis ne tik civilinio proceso normatyvus, tačiau ir Pagrindinio įstatymo bei Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ . Taigi patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ procese galima pagrįstai vertinti, kaip piktnaudžiavimÄ teise, ieÅ¡kovo atstovų nekompetencijÄ vykdant valstybės jiems deleguotas pareigas, taip pat kaip galimÄ korupcinį elementÄ , sÄ lygotÄ trečiųjų asmenų privačių interesų.Lygiagrečiai pasisakant dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 str. 1 d. aiÅ¡kinimo, pažymėtina, kad Å¡ia norma nustatoma, jog iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ , turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebÅ«tų pažeista asmens teisė į teismÄ pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti, kad Å¡is atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio tinkamÄ taikymÄ vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.) bei asmens teisės realizavimÄ , kad bylÄ , kurioje sprendžiamas jo civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas, teismas iÅ¡nagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

Šiai dienai bylos nagrinėjimas nepagrįstai yra vilkinamas dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise ir jo nekorektiško procesinio elgesio tiek teismo, tiek ir kitų proceso šalių atžvilgiu.Be kita ko, su patikslintu ieškiniu yra teikiamas 2018 m. gegužės 31 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315 su fotofiksacijomis. Šis patikrinimas atliktas nesuderinus nei su mumis, V. N. ir T. S.. Toks ieškovo elgesys nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais. Manytina, jog bandomos inicijuoti procedūros, kuriomis siekiama apeiti ieškinio senaties instituto reikalavimus.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirminis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pažeidžiant ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi ir paskesnis patikslintas ieÅ¡kinys laikytinas įstatymams neatitinkančiu procesiniu dokumentu. Å iuo atžvilgiu pakartotinai praÅ¡ytina taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tiek ieÅ¡kinį, tiek ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡ytina neprijungti su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omų prie bylos prijungti dokumentų. Be to, jie yra pertekliniai ir sÄ lygojantys bylos vilkinimÄ . Kartu pasisakytina ir apie 2010-03-21 deklaracijos apie rekonstrukcijos užbaigimÄ (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato 2I1p., unikalus Nr. 1397-2004-4026, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimÄ ir Å¡ios deklaracijos pagrindu atliktÄ minėto pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimÄ .

IeÅ¡kovas kvestionuoja Å¡ios deklaracijos teisėtumÄ , tačiau vėlgi neįvertina, kad Å¡is dokumentas, kaip ir pats registracijos faktas visiÅ¡kai suderinami su teisės norminių aktų reikalavimais, o galimybė minėtÄ deklaracijÄ apskųsti, kaip ir apskųsti patį įregistravimo faktÄ yra praleisti. IeÅ¡kovui, kaip valstybinei institucijai, keliami griežti reikalavimai vadovautis teisės aktais bei teismų praktika. IeÅ¡kovas tokiu bÅ«du neatsižvelgia į tai, kad tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyti mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininkų teisių.

PrieÅ¡ingas Å¡ios nuostatos vertinimas paneigtų tokio statinio savininko galimybę tinkamai prižiÅ«rėti teisėtai pastatÄ statinį ir disponuoti nuosavybe. Dėl to minėta STR 1.07.01:2010 nuostata teisėtai pastatytam arčiau teisės aktais nustatytos ribos statiniui neturi bÅ«ti taikoma tokia pačia apimtimi kaip statomiems naujiems statiniams – Å¡i norma taikytina siekiant užtikrinti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrÄ , o ne iÅ¡imtinai apsaugoti gretimo sklypo savininko interesus (b.l.116-121).Trečiasis asmuo T.

S. su ieškovo reikalavimais nesutiko tokiais pat motyvais kaip ir atsakovas (t.

2. b. l. 36-37)Tretieji asmenys A. M. ir I. M. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimais sutinka Trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ nurodė, kad jie neturi materialinio intereso bylos baigtimi ir prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo deklaracijos pagrindu panaikinimo spręsti kaip iÅ¡vestinio pobÅ«džio reikalavimÄ , o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad Valstybės įmonė Registrų centras panaikinus dalį atsakovo deklaracijos naikintinas ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenis. Atsakovo V. N. įgaliotas asmuo Teritoriniam registratoriui pateikė 2011-03-25 praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti rekonstruotų pastatų kadastro duomenų pakeitimus, bei nuosavybės teises į juos. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateiktas 20111-03-02 kadastrinių matavimų byla ir 2011-03-21 deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kuri įregistruota Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriuje.

Teritorinis administratorius nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14str. bei LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo29str., tenkino praÅ¡ymÄ ir 2011-03-30 įregistravo V. N. nuosavybės teise į rekonstruotus pastatus.. (t.1.b.l.100-101). Atsakovas ir trečiasis asmuo T. S. nurodė, kad Su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu sutikti negalima iÅ¡ esmės, kadangi jame pateikti reikalavimai neturi teisinio pagrindo, ieÅ¡kinio dalykas suformuotas neteisingai vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas paminant civilinio proceso tikslus, be to, jis ypatingai yra ydingas formuojamos teismų praktikos atžvilgiu, pažeidžiamas lex retro non agit konstitucinis principas, be kita ko, dėl patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo įžvelgtini galimi piktnaudžiavimo procesu pažeidimai bei galimi korupciniai nusikaltimai.

Be to, tiek pirminiame, tiek ir patikslintame ieÅ¡kiniuose pareikÅ¡tų reikalavimų vykdymas sukeltų didelę turtinę bei moralinę žalÄ nekaltiems asmenims. Be kita ko, patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas užkirto keliÄ 2018 m. birželio 7 d. bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, o pats patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik bylos nagrinėjimo metu, neinformavus prieÅ¡ingos Å¡alies apie ketinamus atlikti procesinius veiksmus. Taigi, kartu yra pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai.

Todėl bÅ«tina toliau pateikti konkrečius motyvus, kurie parodo, jog pareikÅ¡tas patikslintas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagrindinis ieÅ¡kovo motyvas, kurį jis nurodo, kaip patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo pagrindÄ , yra atsiradę teisinio reguliavimo pokyčiai. Å iuo atveju svarbu pažymėti, kokiÄ Ä¯takÄ turi teisinio reguliavimo pokyčiai pirminio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui.Svarbus reikalavimas, keliamas įstatymams bei poįstatyminiams aktams, – tai teisės normų prieinamumas, galėjimas jas žinoti ir normų iÅ¡ankstinis pobÅ«dis, t. y. lex retro non agit principas, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o teisės aktų galiojimas atgaline tvarka galimas tik jeigu bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Paprastai teisės aktai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar administracinę atsakomybę arba Å¡velninantys sankcijÄ , veikia atgaline data. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir Konstitucinis Teismas) dar 1998 m. kovo 25 d. nutarime pateikė tam tikrÄ iÅ¡imtį, kad ir kitose teisės Å¡akose atgalinio veikimo galiÄ turinčio teisės akto priėmimas bÅ«tų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas nepablogintų teisinės teisės subjektų padėties.Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad lex retro non agit svarbus ir bÅ«tinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumÄ ir tvirtumÄ , teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimÄ valstybėje priimtais teisės aktais.

Teisės subjektas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Teisinis reguliavimas turi bÅ«ti pakankamai stabilus, įstatymai gali bÅ«ti keičiami tik laikantis Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytos tvarkos. Ir tai, rodos, suprantama, nes jeigu teisiniu reguliavimu bÅ«tų galima įsiterpti į jau pasibaigusius teisinius santykius, tai sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ .

Ilgus metus teisės moksle yra laikomasi nuostatos, jog įstatymo nepastovumas, teisės normos normatyvinės galios atsitiktinumas nėra sveikas ir gali kenkti teisinei tvarkai.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d.

Konstitucinio Teismo nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d.

Konstitucinio Teismo nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių, nes asmenys, pagal įstatymÄ Ä¯giję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar suÅ¡velninantys atsakomybę, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (lex benignior retro agit) (2001 m. sausio 11 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas).Sutinkamai su aukščiau iÅ¡dėstytu dėl įstatymo negaliojimo atgaline tvarka pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje jurisprudencijoje, nurodant, jog minėto principo praktinė reikÅ¡mė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiÅ¡kumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, bÅ«tina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laikÄ , taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laikÄ ir klausimÄ spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).Taigi ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas remiantis tuo, jog yra pasikeitęs teisinis reguliavimas galimas tik tuomet, jei tai iÅ¡ esmės susiję su ieÅ¡kinio reikalavimų mažinimu ir atsakovo teisinės padėties procese Å¡velninimu.

Kitais atvejais remtis naujais teisiniais aktais yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio dalyko, jis yra identiÅ¡kas pirminiam ieÅ¡kiniui, t. y. reikalaujama to paties. Vadinasi toks patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra pažeidžiantis ne tik civilinio proceso normatyvus, tačiau ir Pagrindinio įstatymo bei Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ . Taigi patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ procese galima pagrįstai vertinti, kaip piktnaudžiavimÄ teise, ieÅ¡kovo atstovų nekompetencijÄ vykdant valstybės jiems deleguotas pareigas, taip pat kaip galimÄ korupcinį elementÄ , sÄ lygotÄ trečiųjų asmenų privačių interesų.Lygiagrečiai pasisakant dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 str. 1 d. aiÅ¡kinimo, pažymėtina, kad Å¡ia norma nustatoma, jog iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ , turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebÅ«tų pažeista asmens teisė į teismÄ pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti, kad Å¡is atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio tinkamÄ taikymÄ vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.) bei asmens teisės realizavimÄ , kad bylÄ , kurioje sprendžiamas jo civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas, teismas iÅ¡nagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

Be kita ko, su patikslintu ieÅ¡kiniu yra teikiamas 2018 m. gegužės 31 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315 su fotofiksacijomis. Å is patikrinimas atliktas nesuderinus nei su mumis, V. N. ir T. S.. Toks ieÅ¡kovo elgesys nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais. Manytina, jog bandomos inicijuoti procedÅ«ros, kuriomis siekiama apeiti ieÅ¡kinio senaties instituto reikalavimus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirminis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pažeidžiant ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi ir paskesnis patikslintas ieÅ¡kinys laikytinas įstatymams neatitinkančiu procesiniu dokumentu.

Å iuo atžvilgiu pakartotinai praÅ¡ytina taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tiek ieÅ¡kinį, tiek ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡ytina neprijungti su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omų prie bylos prijungti dokumentų. Be to, jie yra pertekliniai ir sÄ lygojantys bylos vilkinimÄ . Kartu pasisakytina ir apie 2010-03-21 deklaracijos apie rekonstrukcijos užbaigimÄ (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato 2I1p., unikalus Nr. 1397-2004-4026, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimÄ ir Å¡ios deklaracijos pagrindu atliktÄ minėto pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimÄ .

IeÅ¡kovas kvestionuoja Å¡ios deklaracijos teisėtumÄ , tačiau vėlgi neįvertina, kad Å¡is dokumentas, kaip ir pats registracijos faktas visiÅ¡kai suderinami su teisės norminių aktų reikalavimais, o galimybė minėtÄ deklaracijÄ apskųsti, kaip ir apskųsti patį įregistravimo faktÄ yra praleisti. IeÅ¡kovui, kaip valstybinei institucijai, keliami griežti reikalavimai vadovautis teisės aktais bei teismų praktika. IeÅ¡kovas tokiu bÅ«du neatsižvelgia į tai, kad tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyti mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininkų teisių.

PrieÅ¡ingas Å¡ios nuostatos vertinimas paneigtų tokio statinio savininko galimybę tinkamai prižiÅ«rėti teisėtai pastatÄ statinį ir disponuoti nuosavybe. Dėl to minėta STR 1.07.01:2010 nuostata teisėtai pastatytam arčiau teisės aktais nustatytos ribos statiniui neturi bÅ«ti taikoma tokia pačia apimtimi kaip statomiems naujiems statiniams – Å¡i norma taikytina siekiant užtikrinti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrÄ , o ne iÅ¡imtinai apsaugoti gretimo sklypo savininko interesus (t.1.b.l.96-99; t.3.b.l.74-78).

Ieškinys tenkintinas.Faktinės bylos aplinkybės, motyvai ir teisiniai argumentai 2010-07-10 ieškovui buvo pateiktas trečiojo asmens I. M. prašymas dėl atsakovo V. N. vykdomos savavališkos statybos (t.

1. b. l. 8).To pagrindu IeÅ¡kovas 2011-01-04 patikrino sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, vietoje ir surašė 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-7-(7.9).Akte buvo nurodyta, kad Ginčo sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, jis suformuotas pagal preliminarius matavimus, taip pat užfiksuoti Ginčo sklype esančių pastatų duomenys (b. l. 23-25).

Buvo nustatyta, kad atsakovas jam priklausančiame Ginčo sklype virÅ¡ Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2I1p, stovinčio arčiau negu 3 m iki gretimo sklypo ribos pastatė antrÄ aukÅ¡tÄ , įrengdamas medinį karkasÄ , kuris iÅ¡ lauko pusės apkaltas dailylentėmis, ir uždengė stogÄ , t. y. rekonstravo Å«kinį pastatÄ .Inspekcija 2018-05-31 patikrino faktines aplinkybes vietoje. 2018-05-31 suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto Å«kinio pastato atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie buvo konstatuoti Inspekcijos 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-7-(7.9), faktiÅ¡kai nėra pakitę. 2011-02-07 suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-110207-00016 ir 2011-02-07 reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes Nr. REI-00-110207-00018 (b. l. 53-56). Pirminio, 2011-11-03, ir dabar galiojančiame Statybos įstatyme nustatyta, kad rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.).

Nustatyta kad po Å¡ių atsakovo atliktų statybos (rekonstravimo) darbų padidėjo jam priklausančio statinio matmenys ir tÅ«ris. Ūkinio pastato aukÅ¡tis nuo 2,8 m buvo pakeltas iki 6,23 m. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovo (Inspekcijos) kreipimasis 2011-11-03 ieÅ¡kiniu į TeismÄ prieÅ¡tarauja civilinio proceso tikslams, kadangi nėra aiÅ¡ku kieno teisės ar interesai ginami, buvo nustatytas tariamas pažeidimas.Å is atsakovo argumentas nepagrįstas, nes šiuo atveju ieÅ¡kovas, turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, nes tai numatyta LR Statybos įstatymo 28str.Statybos įstatymo (1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 27 str., ieÅ¡kovas atlieka statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , vykdo jai pagal teisės aktuose nustatytÄ kompetencijÄ priskirtas funkcijas, tai Statybos įstatymo 27 str. 3 d. 4 p. – savavaliÅ¡kos statybos prevencija ir padarinių Å¡alinimas, kurio įgyvendinamas detalizuojamas Statybos įstatymo 28 str., statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946), (toliau – STR 1.09.06:2010).Statybos įstatymo 28 str. 6 d., STR 1.09.06:2010 39.2 p. Inspekcijai nustatyta pareiga kreiptis į teismÄ dėl reikalavimo vykdymo, jeigu statytojas neįvykdė reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius arba negavo statybÄ leidžiančio dokumento.

Dėl atsakovo reikalavimo taikyti senaties terminÄ dėl ieÅ¡kovo reikalavimų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Atsakovas jo pateiktame dublike prašė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo atmesti, nes ieÅ¡kovas praleido LR Statybos įstatymo 28str.6d. nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ â€žne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos“ Toks atsakovo reikalavimas atmesti ieÅ¡kinį taikant senaties terminÄ yra nepagrįstas, nes .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kad „minėtas Statybos įstatymo 28 straipsnio 6dalyje nustatytas terminas yra procedÅ«rinio pobÅ«džio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminÄ praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismÄ , nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį Å¡iai institucijai nustatyta kreiptis į teismÄ , skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015; 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015).Inspekcija vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 4 ir 6 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947), 49 p. taip pat turi teisę kreiptis į teismÄ dėl deklaracijų apie statybos užbaigimÄ neteisėtus atsakovo veiksmus.Atsakovas atsiliepime teigia, kad kaimyninio sklypo savininkė I.

M. Inspekcijai pateikė ne skundÄ , o praÅ¡ymÄ . Tačiau iÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti kad  atsakovas, atlieka statybos darbus be statybÄ leidžiančių dokumentų, nurodoma prieÅ¡ tai atlikta veiksmų eiga – kreipimaisi į sodininkų bendrijos pirmininkÄ , taip pat patį atsakovÄ reikalaujant statybÄ leidžiančių dokumentų. o Å¡iuo atveju pagrindas statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui yra trečiųjų asmenų I. M. (ir A. M.) raÅ¡ytinis sutikimas.IeÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad I.

M. savo kreipimusi į Inspekcija siekė apginti savo teises, nes bÅ«tent be jos sutikimo atsakovas vykdė ginčo pastato rekonstrukcijÄ . Akivaizdu kad atsakovas savavaliÅ¡kai atliko statybos darbus, per reikalavimo juos paÅ¡alinti laikotarpį nepaÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinių bei negavo statybÄ leidžiančio dokumento, įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimÄ Nekilnojamojo turto registre neteisėtos deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu, ir todėl Inspekcija pateikė 2011-11-03 ieÅ¡kinį, kurio suraÅ¡ymo pagrįstumÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai.Atsakovui terminai ginčyti tiek 2011-02-07 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , tiek 2011-02-07 reikalavimÄ praleisti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. toks skundas turėjo bÅ«ti paduotas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Atsakovo 2011-04-08 praÅ¡yme Inspekcijai esanti informacija patvirtina, kad atsakovas buvo susipažinęs su Å¡iais administraciniais aktais. Be to ieÅ¡kovas (Inspekcija) 2011-06-13 raÅ¡tu Nr. (7.9)-2D-7405 informavo atsakovÄ dėl minėtų aktų teisėtumo.Atsakovo reikalavimai panaikinti tiek 2011-02-07 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , tiek 2011-02-07 reikalavimÄ yra nepagrįsti.

Be to kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas atsakovas savo atsiliepime į Inspekcijos ieÅ¡kinį savarankiÅ¡kų reikalavimų kelti negali, tai gali bÅ«ti padaryta pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį.Atsakovas teigia, kad 2011-02-07 savavaliÅ¡kos statybos akto ir 2011-02-07 reikalavimo neteisėtumÄ lemia tai, kad jo žemės sklypas nėra iÅ¡matuotas ir vyksta ginčai dėl gretimų sklypų ribų. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad Gretimo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Kagema“ 2005-04-06 atliktus kadastrinius matavimus ir 2005-12-07 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovui priklausančio sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 atliktus kadastrinius matavimus. Pagal UAB „Kagema“ ir UAB „Orkanas“ atliktus matavimus nurodytų žemės sklypų skirianti riba nesutampa, atsakovui priklausančio  sklypo riba patenka į Gretimo sklypo teritorijÄ , tai atsispindi pridedamame brėžinyje, dėl ko VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas 2012-01-10 sprendimu Nr. KS-225 atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ patikslinti Gretimo sklypo ribÄ , pagal UAB „Orkanas“ atliktus matavimus.Pagal atsakovo pateiktÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-28 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-6502 „D.

V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ Ginčo sklypo ribos buvo užregistruotos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 parengtÄ Ginčo sklypo planÄ .Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimu byloje Nr. I-2257-580/2012, (sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-29 nutartimi, paliktas nepakeistu) buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2011-12-28 įsakymas Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-6502.

Tuo pagrindu duomenys buvo atstatyti į padėtį, buvusiÄ prieÅ¡ atsakovo sklypo ribas užregistruojant pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 parengtÄ Ginčo sklypo planÄ , nurodant kad sklypas iÅ¡matuotas pagal visus reikalavimus. Kadastro žemėlapyje atsakovui priklausantis sklypas pažymėtas nurodant, kad jo ribos koreguotinos. V. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti ribÄ tarp jam nuosavybės teise priklausančio 0,1197 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,0419 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Orkanas“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 2,3,4.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas siekė patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Orkanas“ atliktus matavimus ir jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nes ieÅ¡kovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos, nustatytos pagal 2005 m. parengtÄ UAB „Kagema“ planÄ , 2005 metais gretimų sklypų savininkams sutikus su paženklintomis sklypų ribomis.Vilniaus apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-614/218 palikdamas pirmosios instancijos teismo spendimÄ nepakeistÄ , sprendė, kad „esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, kur konstatuota, kad UAB „Orkanas“ parengtame plane yra neteisingai nustatytos žemės sklypo 21 A ribos <...> nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo V.

N. reikalavimo, kuriuo praÅ¡oma nustatyti ribÄ tarp ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0007-0048) esančio ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0007-0055), esančio pagal UAB „Orkanas” 2011 metų gegužės mėnesį parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€œ .Ä®vertinus tokius teismų priimtus sprendimus Å¡ioje byloje, sprendžiant dėl ginčo Å«kinio pastato atstumo iki gretimo sklypo ribos, pagrįstai ieÅ¡kovas vadovaujasi UAB „Kagema“ 2005-04-06 atliktais kadastriniais matavimais.Juose matyti, kad gretimas žemės sklypas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas I.

M. ir A. M., suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Atsakovo ir I. M. bei trečiųjų asmenų A. M. žemės sklypai turi bendrÄ ribÄ . Remiantis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytu laikytina kad riba tarp sklypų aiÅ¡ki, ieÅ¡kovas pagal tai nustatė faktines aplinkybes (atstumus)pagal ribÄ , kuri skiria sklypus, Å¡i riba yra nustatyta, užregistruota Nekilnojamojo turto registre, į bylÄ pateiktuose dokumentuose.

Atsakovas atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad „šiuo metu pasikeitęs teisinis reguliavimas įtvirtina tokias nuostatas, pagal kurias jo atliktai ginčo pastato rekonstrukcijai nebereikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas“. Pagal 2011-02-07 savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 atsakovui priklausantis ginčo pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui, kadangi jis yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas, užstatymo plotas 23 kv. m, aukštis apie 6 m.

STR „Nesudėtingi statiniai“ nurodyta, kad “mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje I ir II grupės nesudėtingiems pastatams (iÅ¡skyrus gyvenamuosius (vieno, dviejų butų) namus) taikomi I grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai“. STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės pastaboje nurodyta, kad „minimalÅ«s atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki žemės sklypo ribos turi bÅ«ti 3 m, o mažinant pastatų atstumÄ iki žemės sklypo ribos turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raÅ¡tu“, tokio sutikimo atsakovas iÅ¡ gretimo sklypo savininko nėra gavęs. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. nurodyta, kad „pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimÄ â€œ.Å iuo metu minėta STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės pastaba nebegalioja, tačiau vadovaujantis kitais teisės aktais atsakovui iÅ¡liko pareiga ir Å¡iuo metu turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ atliktai ginčo pastato rekonstrukcijai – besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo raÅ¡ytinį sutikimÄ (susitarimÄ ).

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 116-5944 (Žin., 116-5944), (toliau - STR 1.07.01:2010 ) 33.2 p. įtvirtinta, kad „naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus): besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato); statinio rekonstravimo atveju tokie raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų“.

Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtinta, kad pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimÄ . Å io įstatymo nuotata nėra pakeista, taigi galiojanti.Taigi ginčo pastato (kaip nesudėtingo statinio) rekonstrukcijai buvo ir yra privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas – besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas, kurio atsakovas neturi.Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad vykdant statybÄ sodininkų bendrijose kaip teisėtos statybos požymis iÅ¡skirtinas žalos kaimyniniam sklypui prevencija, tačiau Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, „kad pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui“.Atsakovas teigia, kad kaimyninio sklypo savininkai jam niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl ginčo pastato rekonstrukcijos.

Å is atsakovo teiginys neatitinka tikrovės, nes bÅ«tent   tretieji asmenys kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl jų pažeistų teisių- atsakovo statybos. Apie jų pažeistas teises tretieji asmenys nurodė teismo posėdžio metu.Atsakovas nurodo, jog jo atlikta ginčo pastato rekonstrukcija yra teisėta ir dėl to, kad šį faktÄ liudija rekonstrukcijos registracija vieÅ¡ame registre (t. y. Nekilnojamojo turto registre).Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nustatyta, kad atsakovas, žinodamas, kad dalis rekonstrukcijos darbų yra savavaliÅ¡ki, pateikė deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , netikrinant Å¡ios deklaracijos turinio įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimÄ Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtinta nuostata dėl galimybės tokius duomenis nuginčyti, ko ir siekia ieÅ¡kovas. Valstybės įmonė Registrų centras savo 2011-11-29 atsiliepime nurodė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas, nes atsakovas neteisėtai atliko pastato rekonstrukcijÄ , neatliko 2011-02-07 reikalavime nurodytų veiksmų, negavo statybÄ leidžiančio dokumento, surašė ir pateikė iÅ¡ dalies neteisėtÄ DeklaracijÄ Inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centras, neteisėtos Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas Ginčo pastato duomenų tikslinimas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu Tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos į Valstybės biudžetÄ , IÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), Å¡ios iÅ¡laidos sudaro 131,17 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Panaikinti V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) neteisėtos 2010-03-21 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato-Å«kinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimÄ .Ä®pareigoti atsakovÄ V.

N., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ardyti pastato-Å«kinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir įpareigoti sutvarkyti statybvietę.Panaikinti neteisėtos deklaracijos pagrindu atliktÄ pastato-Å«kinio pastato 2I1p, unikalus Nr. 1397-2004-4026, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

N., a. k. (duomenys neskelbtini), į Valstybės biudžetÄ 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) žyminio mokesčio ir 131,17 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 17 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ä®mokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Sprendimas per 30 dienų galio bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Alfonsas Guobys