2013-10-24 Nr. AB-7105-3-61-3-00391-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-2274/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00391-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) bei prašymu (b. l. 39), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 11SP-3561(11) tiek, kiek jis apima valstybinės pareigūno pensijos mokėjimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas); solidariai priteisti iš atsakovų – Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą 383,82 Lt paskirtos valstybinės pensijos dalį ir po 117,72 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį.

Skunde paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nuo 2011 m. birželio 28 d. jam paskirta valstybinė pareigūnų pensija. Paskirtoji pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, perskaičiuota, todėl nuo jos paskyrimo iki šiol mokama sumažinta. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2013 m. sausio 8 d. raštu Nr. 1D-319(11) atsakė, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis jam nebus grąžinta. Laikinasis įstatymas įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnių ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydi visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 29–30) paaiškino, kad vienintelis, skirtingai nei teigiama teismui pateiktame skunde, pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyminis pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (ginčui aktualias redakcijas) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, aiškiai pasisakė, jog pagal nustatytą formulę valstybinė pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ją gaunantiems asmenims galėjo būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija pareiškėjui nebuvo mažinama daugiau nei 20 procentų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymas į pareiškėjo prašymą ir atitinkami jos veiksmai išmokant pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka sumažintą pensiją laikytini teisėtais, nepažeidžiančiais nei pareiškėjo teisių ir/ar jo teisėtų interesų, nei tuo metu galiojusių teisės aktų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 42–46) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerija 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 11SP-3561 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo A. Z.“ paskyrė pareiškėjui 789,54 Lt dydžio pensiją neterminuotai nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas pateikė Ministerijai 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą, kuriame prašė išmokėti susidariusią pareiškėjo valstybinės pensijos nepriemoką. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą, 2013 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 1D-319(11) „Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo“ informavo pareiškėją, kad išmokėti nepriemoką pareiškėjui neturi teisinio pagrindo, be to, Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas. Sprendime Nr. 1D-319(11) taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas savo skundą pagrindė tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galimu prieštaravimu atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo nebuvimu. Nustatyta, kad pareiškėjui A. Z. buvo mažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nutarė, be kita ko, pripažinti, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o Laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadinasi, šis mažinimas buvo atliekamas pagal neprieštaraujančias Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 11SP-3561(11) tiek, kiek jis apima valstybinės pareigūno pensijos mokėjimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu; solidariai priteisti iš atsakovių – Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą 383,82 Lt paskirtos valstybinės pensijos dalį ir po 117,72 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. rusėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį atmetami kaip nepagrįsti. Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 1D-319(11), kurį pareiškėjas irgi kvestionuoja pridėdamas prie savo skundo, negali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

III. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 52–57) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos 117,72 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. rusėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas todėl, jog aplinkybė, kad pareiškėjui gaunant sumažintą pareigūnu ir karių valstybinę pensiją dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Savo poziciją grindžia skunde pateiktais argumentais. Papildomai pažymi, kad neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nepriteisimas diskriminuotų pareiškėją kitų Lietuvos Respublikos pensininkų atžvilgiu, kuriems paskirtos pensijos yra atkurtos ir išmokami patirti praradimai dėl pensijų sumažinimo. Mano, kad jo teisę reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-(SN)-03 dėl skundo tyrimo.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78–79) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei aktualų Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. Z. nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Byloje nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 11SP-3561 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo A. Z.“ (b. l. 20) paskyrė pareiškėjui 789,54 Lt dydžio pensiją neterminuotai nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui mokamos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir sumažintas. Pareiškėjas pateikė Ministerijai 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą (b. l. 21–24), kuriame prašė išmokėti susidariusią pareiškėjo valstybinės pensijos nepriemoką. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą, 2013 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 1D-319(11) „Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo“ (b. l. 13–14, 26–27) informavo pareiškėją, kad išmokėti nepriemoką pareiškėjui neturi teisinio pagrindo, be to, Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis sutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis (b. l. 8).

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį ir priimdama 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 11SP-3561(11), vadovavosi galiojančiais teisės aktais, taigi ir 2013 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 1D-319(11) „Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo“ faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai.

Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog aplinkybė, kad pensija pareiškėjui sumažinta dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai priėmimo, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą, tačiau pažymi, kad minėtas pareiškėjo argumentas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Dėl tos pačios priežasties atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo diskriminavimo kitų Lietuvos Respublikos pensininkų atžvilgiu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, atsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė