c9f9df0e-e6c4-4cd9-8806-127069c843c2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-567-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00381-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LINVALIS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-341-278/2018 pagal pareiÅ¡kėjos kredito unijos „Mano unija“ pareiÅ¡kimÄ atsakovei UAB „LINVALIS“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, n u s t a t ė :

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kredito unija „Mano unija“ teismo prašė UAB „LINVALIS“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad atsakovei nevykdžius prisiimtų įsipareigojimų pagal 2013-09-13 sindikuoto kredito sutartį Nr. VK-SR/2013-09/01 ir 2015-04-01 kredito sutartį Nr. P00487, jos buvo nutrauktos. Teigė, kad nors atsakovė nesutinka su sutarčių nutraukimu (c. b. Nr. 2-22258-465/2016), tačiau neginčija savo prievolės bei skolos (jos dydžio), dėl kurios iÅ¡duoti notarės S. B. vykdomieji įraÅ¡ai Nr. 692, 694, 698, 696 bei antstolio M.

A. užvestos vykdomosios bylos Nr. 0089/16/00283, Nr. 0089/16/00284, Nr. 0089/16/00285, Nr. 0089/16/00286. Pažymėjo, kad atsakovė nėra sumokėjusi nė vienos įmokos, todėl skola, kartu su palÅ«kanomis, sudaro 278 825,80 Eur. Be to, viešųjų registrų duomenimis, UAB „LINVALIS“ finansinė bÅ«klė blogėja nuo 2014 m.Atsiliepime UAB „LINVALIS“ teismo prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė, kad kredito sutarčių įvykdymas kredito unijai yra užtikrintas įkeitimu (įkeisto turto vertė 693 782,17 Eur) bei UAB „Žemės Å«kio paskolų garantijų fondas“ garantija, todėl pareiÅ¡kėja turi visas garantijas turimiems įsipareigojimams padengti.

Teigė, kad atsakovė yra moki įmonė (2016 m. balanso duomenimis atsakovė turėjo turto už 839 379 Eur, o per vienerius metus mokėtinų sumų už 67 717 Eur), todėl kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovei UAB „LINVALIS“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė L. P..Teismas iÅ¡ bylos medžiagos nustatė, kad atsakovei UAB „LINVALIS“ pagal 2013-09-13 sindikuoto kredito sutartį bei 2015-04-01 kredito sutartį buvo suteiktas kreditas, tačiau dėl įsipareigojimų nevykdymo, jos nutrauktos, pagal iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us vykdomas 278 825,8 Eur dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentus, jog sutartys nutrauktos nepagrįstai, o pareiškėjos nurodoma skola (jos dydis) – neteisinga, paneigia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „LINVALIS“ ieškinys dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vykdomųjų įrašų panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi yra paliktas nenagrinėtas (nutartis įsiteisėjo 2017-10-03). Teismas iš atsakovės pateiktų duomenų apie įmonės kreditorius nustatė, kad skola kreditoriams 2017-12-01 sudarė 365 866,17 Eur, iš jų 4 234,07 Eur įsiskolinimai, susiję su darbo santykiais.

Be to, pažymėjo, kad nors atsakovė pateikė duomenis ir apie debitorių skolas, tačiau nenurodė, ar vykdomas išieškojimas iš skolininkų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodyta debitorė UAB „Darius Vestum“ yra bankrutavusi įmonė ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl 5 792,40 Eur dydžio skola nebus išieškota. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad debitorių skolos bus visa apimtimi išieškotos.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė bendrovės balanso, sudaryto 2018-01-01 duomenimis bei duomenų apie skolÄ kreditoriams Å¡iÄ dienÄ , nors tokia pareiga nustatyta 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, tačiau iÅ¡ 2016-12-31 preliminaraus balanso duomenų nustatyta, kad Å¡iuo metu atsakovė turėjo 839 379 Eur vertės turto, kai skola kreditoriams sudarė 453 181 Eur, iÅ¡ jos – 67 717 Eur mokėtinos sumos per vienerius metus. Remiantis Å¡iais duomenimis teismas sprendė, kad jau 2016 m. įmonė buvo nemoki.

Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas 2015 m. balansas patvirtina, kad bendrovės turto vertė mažėja, o įsipareigojimai kreditoriams didėja (2015 m. nurodyta 908 484 Eur dydžio turimo turto vertė ir 444 293 Eur dydžio įsipareigojimai kreditoriams). Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nėra skolinga VSDFV Panevėžio skyriui ir VMI, tačiau, valstybės registrų duomenimis, UAB „LINVALIS“ neturi registruotino turto (CPK 179 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad grūdų kultūrų sandėliavimo įranga naudojama dėvisi, sprendė, jog šiuo metu jos vertė yra (gali būti) mažesnė, nei pateiktas šios įrangos 2017-08-28 įvertinimas 382 000 Eur suma.

Be to, nurodė, kad šį turtÄ parduodant priverstine tvarka, gautinos lėšos bus dar mažesnės.Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir garantija bei vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, neatima pareiÅ¡kėjos teisės kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Teismas pažymėjo, kad UAB „LINVALIS“ teismui nepateikė neginčijamų duomenų apie įmonės Å¡iuo metu vykdomÄ Å«kinę veiklÄ ir gaunamas pajamas, taip pat, kad jos įsipareigojimai pareiÅ¡kėjai ir (ar) kitiems kreditoriams yra sumažėję, o 2017-12-01 duomenimis nurodyti finansiniai įsipareigojimai nėra pradelsti.

Tai, taip pat kitos nustatytos aplinkybės leido teismui konstatuoti įmonės nemokumÄ ir Å¡iuo pagrindu iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 178 str.). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde atsakovė UAB „LINVALIS“ teismo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Skundžiama nutartimi buvo pažeista CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas teismui turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Be to, pagal Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pareiÅ¡kėja privalėjo teismui pateikti įrodymus, jog ji yra atsakovės kreditorė, tačiau tokių duomenų byloje nėra, o pareiÅ¡kime pati pareiÅ¡kėja nurodė, kad kredito sutarčių nutraukimo teisėtumas ginčijamas. Atsižvelgiant į tai, tokia (ginčijama) skola neturėjo bÅ«ti įskaičiuota į pradelstus įsipareigojimus.Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nėra nuginčijusi skolos (jos dydžio) kredito unijai.Teismas nepagrįstai atsakovės nemokumÄ konstatavo pagal jos turimo turto ir įsipareigojimų, kurie nėra pradelsti, santykį.

Per vienerius metus mokėtinos sumos nereiÅ¡kia, kad jos yra padelstos. Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio.TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad atsakovė nėra skolinga valstybės biudžetams, kiti kreditoriai pretenzijų atsakovei nereiÅ¡kia, įmonė vykdo veiklÄ , o pačios pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra užtikrintas ne tik įkeitimu, bet ir garantija.Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi nepatikimais, prieÅ¡taringais įrodymais, tokiu bÅ«du pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .Atsiliepime kredito unija teismo praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Tai, kad tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl kredito sutarčių, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja nėra atsakovės kreditorė. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, ginčas kilo ne dėl skolos pagal sutartis fakto ir skolos dydžio, o tik dėl sutarčių nutraukimo prieÅ¡ terminÄ teisėtumo. Be to, apeliantė neginčija aplinkybės, kad kreditas pagal sutartis jai buvo suteiktas. PareiÅ¡kime dvi skirtingos skolos sumos buvo nurodytos atsižvelgiant į Å¡alių ginÄÄ , t. y. jei kredito sutartys teismo bÅ«tų pripažintos galiojančiomis, pareiÅ¡kėja galėtų reikalauti mažesnės sumos, nei patvirtinus sutarčių nutraukimo teisėtumÄ .

Pažymėtina, kad pati atsakovė savo balanse ir kreditorių sÄ raÅ¡e yra nurodžiusi skolÄ kredito unijai. Atsakovės skolÄ pareiÅ¡kėjai patvirtina ir įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis. Å i aplinkybė taip pat leidžia spręsti, kad nuo        2017-10-03 (nutarties įsiteisėjimo), 274 713,02 Eur suma, net neskaičiuojant delspinigių ir palÅ«kanų, laikytina pradelsta.Ä®BÄ® nenustatyta pareiga asmeniui, besikreipiančiam į teismÄ , įrodyti atsakovo nemokumo.

Kita vertus, pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , iÅ¡ viešųjų registrų duomenų nustatė, kad atsakovės veikla jau 2014 ir 2015 m. buvo nuostolinga, o balansas už 2016 m. pateiktas nebuvo. Savo ruožtu iÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad nuostoliai 2016 m. dar padidėjo, todėl tai patvirtina pareiÅ¡kėjos spėjimÄ apie atsakovės finansinę padėtį, o kartu ir paneigia pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimÄ teise.Atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti aktualius (2018-01-01 dienos duomenimis) sudarytus įmonės balansÄ , kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us.

Toks elgesys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovė arba neturi tokių duomenų, arba vengia juos pateikti teismui, o tai kartu leidžia spręsti apie atsakovės nemokumÄ .Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, pagal kredito unijos „Mano unija“ pareiÅ¡kimÄ , atsakovei UAB „LINVALIS“ iÅ¡kelta bankroto byla nemokumo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja kredito unijos teisę kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, nurodo, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kredito unijos, kaip atsakovės kreditorės, statuso, todėl teismas neturėjo pakankamai duomenų tokiai iÅ¡vadai padaryti ir, juolab įskaičiuoti kredito unijos nurodomÄ skolÄ Ä¯ atsakovės pradelstus įsipareigojimus, sprendžiant jos nemokumo klausimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Ä®BÄ® 3 straipsnio 1 dalyje kreditorius apibÅ«dinamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Pagal Ä®BÄ® 5 straipsnio 5 dalį, kreditorius, pateikęs pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, prie pareiÅ¡kimo turi pridėti tokio reikalavimo pagrįstumÄ Ä¯rodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininkÄ teisę. Tačiau nei Ä®BÄ® nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-719/2007).

PrieÅ¡ingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimÄ ir sudarytų sÄ lygas skolininkams iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų keliÄ svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis nenustatinėjami, Å¡ie klausimai sprendžiami iÅ¡kėlus skolininkui bankroto bylÄ ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-186/2005;

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Apeliacinės instancijos teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumÄ vertina tik preliminariai, pirmiausia siekiant nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusÄ . Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iÅ¡ kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininkÄ turi, tokio kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Vien ieÅ¡kinių dėl kreditoriaus teisės į skolininkÄ pagrįstumo kitose bylose nagrinėjimas taip pat nėra kliÅ«tis iÅ¡spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , jei tai neatima galimybės teismui patikrinti įstatyme numatytus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindus.

Tokiais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ ir įvertindamas įmonės (ne)mokumÄ , turi atsižvelgti į tai, kokiÄ reikÅ¡mę įmonės mokumui turi nagrinėjami ieÅ¡kiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės praÅ¡yti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovui.

Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialÅ«s kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktÅ«rizavimo arba bankroto bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo paaiÅ¡kino, kad jai atsakovė skolinga pagal kredito sutartis, kurios, jų tinkamai nevykdant, kredito unijos iniciatyva buvo nutrauktos, jų pagrindu pradėtas 278 825,8 Eur dydžio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal notarės S. B. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us.

Kredito unija taip pat nurodė, kad pagal atsakovės ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-22258-465/2016, kurioje sprendžiamas kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas. Nors pareiÅ¡kėja kartu su pareiÅ¡kimu nepateikė savo finansinį reikalavimÄ pagrindžiančių tiesioginių įrodymų (kredito sutarčių, jų pagrindu 2016-02-05 notarės S. B. iÅ¡duotų vykdomųjų įrašų Nr. 692, 694, 698 ir 696 ar kt. duomenų apie vykdomÄ sias bylas), tačiau jos, kaip atsakovės kreditorės, statusÄ patvirtina kartu su pareiÅ¡kimu pridėto atsakovės 2017-10-09 atsakymo į kredito unijos 2017-09-21 praneÅ¡imÄ dėl ketinimo kreiptis į teismÄ , turinys, taip pat pareiÅ¡kėjos nurodyti duomenys apie tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl kredito sutarčių nutraukimo, kurį patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.).

Be to, pažymėtina, kad apeliantė abejones dėl pareiÅ¡kėjos, kaip kreditorės, statuso iÅ¡kėlė tik atskirajame skunde. Tiek iÅ¡ atsiliepimo į kredito unijos pareiÅ¡kimÄ , tiek iÅ¡ pirmosios instancijos teismui atsakovės teikto kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad ji neneigė sutartinių pareiÅ¡kėjos ir atsakovės santykių, kylančių iÅ¡ kredito sutarčių, ir jų nutraukimo fakto, o į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė pareiÅ¡kėjÄ , nors ir nurodė, kad skolos mokėjimo terminas jai nėra suėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ pateiktas 2018-01-04, t. y. jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2-22258-465/2016, kuria UAB „LINVALIS“ ieÅ¡kinys Mano kredito unijai (dabar – kredito unija „Mano unija“) dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, paliktas nenagrinėtas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-822-258/2017 minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nenustatyta, kad atsakovė dar kartÄ bÅ«tų inicijavusi kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumo klausimÄ (CPK 179 str. 3 d.). Tokių duomenų nenurodė ir apeliantė (CPK 178 str.). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad antstolis M. A. savo žinioje turi 4 vykdomÄ sias bylas (0089/16/00286, 0089/16/00285, 0089/16/00284, 0089/16/00283), pradėtas pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės S. B. vykdomuosius įraÅ¡us, kuriose skolininke nurodyta UAB „LINVALIS“, o iÅ¡ieÅ¡kotoja – kredito unija „Sostinės kreditas“ (dabar – kredito unija „Mano unija“).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir nagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo.Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniame teisme gavus atsakovės praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi juos nutarė pridėti prie bylos, nustatė terminÄ pareiÅ¡kėjai pasisakyti dėl naujų įrodymų bei kartu pareiÅ¡kėjai nurodė pateikti jos reikalavimÄ Ä¯ atsakovę patvirtinančius duomenis.

PareiÅ¡kėja per nustatytÄ terminÄ minėtus duomenis (kredito sutartis, 2014-11-03 reikalavimo perleidimo sutartį, notarės vykdomuosius įraÅ¡us) teismui pateikė, jie, kartu su paaiÅ¡kinimais, 2018-02-28 rezoliucija pridėti prie bylos. Å ios bylos duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės (buvę ir naujai pateikti įrodymai) ne tik leidžia spręsti apie pareiÅ¡kėjos teisę atsakovei inicijuoti bankroto bylÄ , tačiau ir laikyti, kad skola, kylanti kredito sutarčių pagrindu, atsakovės yra pradelsta.

Apeliantės argumentai, kad įsipareigojimai kredito unijai yra užtikrinti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nereiÅ¡kia, kad vertinant atsakovės (ne)mokumÄ , kaip pagrindÄ kelti (atsisakyti kelti) bankroto bylÄ , tokie įsipareigojimai neturi bÅ«ti įskaičiuojami į pradelstų įsipareigojimų masę.Ä®monės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Taigi, įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, bÅ«tina iÅ¡analizuoti tam reikÅ¡mingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b.

Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ne tik byloje esančių įmonės finansinę padėtį atspindinčių duomenų pagrindu, tačiau ir konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog Å¡iuo metu vykdo veiklÄ , gauna iÅ¡ jos pajamas ir gali atsiskaityti (atsiskaito) su kreditoriais.Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12 str., 178 str., Ä®BÄ® 9 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-2184-798/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, ne pareiÅ¡kėjai tenka pareiga įrodyti atsakovės nemokumÄ , tačiau atsakovei pagrįsti, kad ji yra moki ir vykdanti veiklÄ Ä¯monė, gebanti atsiskaityti su kreditoriais. Å ios atsakovės pareigos nepaneigia ir bankroto bylose vyraujantis vieÅ¡asis interesas, suponuojantis aktyvų teismo vaidmenį bankroto procese. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017-12-15 nutartimi priėmęs pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , UAB „LINVALIS“ direktorių D.

D. įpareigojo Panevėžio apygardos teismui iki 2018-01-05 pateikti 2018-01-01 dienos duomenimis sudarytus įmonės balansÄ , kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, kuriuose bÅ«tų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, bei pareikÅ¡ti nuomonę dėl paduoto pareiÅ¡kimo. Tačiau iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad atsakovė nepateikė teismui aktualaus 2018-01-01 dienos duomenimis sudaryto balanso, o iÅ¡ 2017-12-01 pateiktos kreditorių lentelės teismas nurodė negalintis daryti iÅ¡vados, kad joje nurodyti įsipareigojimai nėra pradelsti.

Nepaisant Å¡ių pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepridėjo įrodymų, patvirtinančių gerÄ jos finansinę padėtį ir (ar) paneigiančių teismo padarytas iÅ¡vadas dėl jos nemokumo, o kartu su praÅ¡ymu pateikti nauji įrodymai, kurie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pridėti prie bylos, kuriais atsakovė iÅ¡ esmės įrodinėja tik vykdomos veiklos faktÄ , o ne mokumÄ , taip pat vertintini kaip nepakankami pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms paneigti.

Tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenų už 2016 metus, nors pirmosios instancijos teismui pateikė 2016-12-31 preliminarų balansÄ už šį ataskaitinį laikotarpį. Aktualesnio balanso, kaip minėta, į bylÄ pateikta nėra. Atsakovės balanse už 2016 metus nurodyta, kad ji turi 839 379 Eur vertės turto, kurį sudaro 608 567 Eur vertės ilgalaikis turtas (542 850 Eur vertės maÅ¡inos ir įrengimai, 451 Eur vertės kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai, 44 586 Eur vertės nebaigta statyba, 20 680 Eur vertės kitas finansinis turtas) ir 230 812 Eur vertės trumpalaikis turtas (310 Eur vertės atsargos, 310 Eur vertės žaliavos ir komplektavimo gaminiai, 147 821 Eur iÅ¡ankstiniai mokėjimai ir 82 656 Eur per vienerius metus gautinos sumos, iÅ¡ kurių 75 971 Eur sudaro pirkėjų skolos).

Pagal minėtÄ preliminarų balansÄ Ä¯monė turėjo 453 181 Eur dydžio įsipareigojimų (po vienerių metų mokėtina 385 464 Eur suma, o per vienerius metus – 67 171 Eur suma). Savo ruožtu      2017-12-01 kreditorių lentelėje atsakovė nurodo turinti 365 902,17 Eur įsipareigojimų kreditoriams, iÅ¡ kurių pradelsta 1 112,2 Eur, t. y. įsipareigojimai, juos lyginant su 2016 m. preliminaraus balanso duomenimis, yra sumažėję, nors iÅ¡ įmonės preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus matyti, kad įmonės veiklos sÄ naudos virÅ¡ijo pardavimo pajamas, todėl įmonė patyrė 22 930 Eur nuostolių.

Nuostolingai įmonė baigė ir ankstesnius 2015 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai leidžia abejoti apeliantės galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais.Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad vertinant įmonės nemokumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais laikytini įmonės pradelsti įsipareigojimai, tačiau, kaip minėta, bÅ«tent atsakovei kyla pareiga pagrįsti savo mokumÄ , o pagal teismų praktikÄ , įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-469-381/2018).

Be to, atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-308-798/2018). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismui, neturėjusiam pakankamai duomenų spręsti apie atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų mastÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ dėl to, kad atsakovė kreditorių lentelėje nenurodė skolų mokėjimo terminų, taip pat nepateikė aktualaus balanso, ir apie įmonės nemokumÄ sprendžiant iÅ¡ byloje surinktų duomenų visumos, apeliantė, atskirajame skunde nesutikdama su teismo pozicija, galėjo (turėjo) paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl konstatuoto atsakovės nemokumo, trÅ«kstamus (aktualius) duomenis (balansÄ , kreditorių sÄ raÅ¡Ä su skolų mokėjimo terminais) pateikiant apeliacinės instancijos teismui, juolab kad byloje nustatytas faktas dėl kredito sutarčių nutraukimo ir nutarties dėl atsakovės ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, patvirtinantis pradelstus įsipareigojimus kredito unijai, leidžia abejoti pirmosios instancijos teismui pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o, kuris sudarytas po 2017-10-03 (žr.

į Å¡ios nutarties 21 p.), ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams tikslumu. Taip pat liko nepaneigtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl realios atsakovės turimo turto vertės, galimybių iÅ¡ debitorių atgauti skolas, kurių dydis, lyginant 2015 ir 2016 metus, iÅ¡augo. Pažymėtina, kad bankrutavusi ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro yra ne tik debitorių sÄ raÅ¡e nurodyta UAB „Darius Vestum“, kurios skola sudarė 5 792,4 Eur, tačiau ir kitos įmonės: kooperatinė bendrovė „Nevėžis AGRO“ (skola – 7 008,8 Eur), UAB „Vilniaus auditas“ (skola 105,13 Eur), ŽŪB „AGRO paslaugų centras“ (skola 123,38 Eur), o apie didžiausiÄ debitorę Oofy Commerce OU, kurios skola bendrovei sudaro 37 649,95 Eur, papildomų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie galimybes iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , nepateikta.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ neįskaityti minėtų debitorių skolų į įmonės realiai turimÄ turtÄ .Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kuriais siekiama patvirtinti atsakovės vykdomos veiklos faktÄ , stabilių pajamų gavimÄ ateityje (dokumentus apie paramos sutarties Nr. 3VK-KU-10-2-003812-PR001 vykdymÄ , esamÄ investuotojÄ , naujas paslaugų teikimo sutartis bei duomenis, patvirtinančius atsiskaitymÄ su darbuotojais). Tačiau jais, kaip minėta, siekiama įrodyti įmonės vykdomos veiklos faktÄ ir gebėjimÄ ateityje padengti turimus įsipareigojimus, tačiau pateikti duomenys nepaneigia nustatytos ir Å¡iuo metu egzistuojančios įmonės faktinės nemokumo bÅ«senos, t. y. su jais nėra pateikti įmonės finansinę padėtį atspindintys duomenys, galintys paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas (CPK 178 str.).

Be to, pridėti nauji įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami iÅ¡vadai dėl galimybės atsiskaityti su kreditoriais, padaryti. Apeliantė, teismui pateikdama duomenis apie įsipareigojimų pagal paramos sutartį įvykdymÄ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, nepaaiÅ¡kina, kokiÄ finansinę naudÄ tokios sutarties užbaigimas lemia ir kaip tai padės atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat kritiÅ¡kai vertintinas ir apeliantės teismui pateiktas 2018-01-10 ketinimų protokolas, sudarytas su UAB „Transdeco“ ir Å¡io juridinio asmens praÅ¡ymas įsigyti 420 vnt. paprastųjų vardinių UAB „LINVALIS“ akcijų už nominaliÄ 121 640,4 Eur sumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2018-01-10 ketinimų protokolo 5 punktÄ , Å¡alys susitarė, kad bÅ«simam įmonės akcininkui bus parduotos naujai iÅ¡leistos įmonės akcijos, taip pat bus įvykdyti finansiniai įsipareigojimai tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas priims įmonei palankų sprendimÄ (nutartį), t. y. panaikins Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. eB2-341-278/2018. PrieÅ¡ingu atveju, protokolas ir visi Å¡alių prisiimti įsipareigojimai neteks juridinės galios.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks sÄ lyginis įsipareigojimas, kurio vykdymas neatsiejamai priklauso nuo Å¡ios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, Å¡ioje proceso stadijoje (sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ ) negali bÅ«ti vertinamas kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Savo ruožtu į bylÄ pateiktos laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2018-01-19 sudarytos paslaugų sutartys su Å«kininku M. S., UAB „MDM Baltic“, UAB „Agrima“ nors ir galėtų bÅ«ti vertinamos kaip veiklos vykdymo faktÄ (ketinimÄ vykdyti veiklÄ 2018 m.) pagrindžiantys įrodymai, tačiau jų mastas nėra pakankamas turimiems įsipareigojimams padengti, juolab kad pajamų, kurias tikimasi gauti pagal sutartis (pažymėtina, kad 2018-01-11 sutartyje su Å«kininku M.

S. nurodyta preliminari gautinų pajamų pagal sutartį suma – 63 500 Eur be PVM , o su UAB „MDM Baltic“ – 49 000 Eur) bet kokiu atveju bÅ«tų atimamos sÄ naudos ir tik likusi suma naudojama įsipareigojimams dengti, kai vien pradelsti įsipareigojimai kredito unijai virÅ¡ija 250 000 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtų sutarčių vykdymas dėl savo specifikos (objektas – grÅ«dinių kultÅ«rų džiovinimas, pirminis valymas, saugojimas, fasavimas ir kt.), o kartu ir pajamų generavimas pagal jas nusikeltų į antrÄ jÄ metų pusę, kai įmonė, jai nepateikus jokių prieÅ¡ingų duomenų, jau Å¡iÄ dienÄ laikytina kaip atitinkanti nemokios įmonės bÅ«senÄ (CPK 185 str., 178 str.). Įvertinus kelis metus trunkantį atsakovės nuostolingÄ veikimÄ , pradelstų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų didėjimÄ , aktyvių veiksmų, siekiant iÅ¡ debitorių atgauti skolas nebuvimÄ , aktualių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikimÄ , finansinės atskaitomybės ataskaitų Juridinių asmenų registrui neteikimÄ , duomenų apie Å¡iuo metu vykdomos veiklos, iÅ¡ kurios bÅ«tų gaunamos pajamos ir dengiami įsipareigojimai, fakto nebuvimÄ , nebendradarbiavimÄ su didžiausia kreditore (finansų įstaiga), siekiant padengti jai turimus įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis atskirajame skunde ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytais argumentais ir jų pagrindu naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantei nepateikus jokių objektyvių jos pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ (CPK 178 str., 185 str.).

Vien tai, kad atsakovė nėra skolinga valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams, nėra pakankamas pagrindas mokumui pagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumÄ , ir pagrįstai sprendė dėl pagrindo iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ egzistavimo (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p., CPK 263 str., 265 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).PareiÅ¡kėjos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme pagrįstumas nesprendžiamas, iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikus jų dydį ir faktÄ pagrindžiančių duomenų (CPK 98 str.).Apeliantei papildomai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b.

Nr. e2-1312-464/2015). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja             Danguolė Martinavičienė