2016-01-13 Nr. AB-1001-3-61-3-05718-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-25-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05718-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. 2014 m. gruodžio 30 d. elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti 2014 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimą „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ Nr. A51-101558/14(2.15.1.21.MP2) (toliau – ir Sprendimas).

2015 m. sausio 26 d. teismo nutartimi pareiškėjui V. J. buvo atnaujintas terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir skundas priimtas.

2015 m. spalio 27 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašo:

1) Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, įsakymu Nr. 30-1937 „Dėl apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir detalusis planas) dalį, kuria valstybinės žemės sklypo dalyje, kurią prašė Vilniaus miesto savivaldybės leidimo prijungti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra suplanuotas pravažiavimo kelias, pripažinti neteisėta;

2) 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-101558/14(2.15.1.21.MP2) „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ (toliau – ir Raštas) priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą sprendimą pripažinti neteisėtu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teismas vertino, jog pareiškėjas savo patikslintame skunde formuluoja reikalavimus, kuriais prašoma pripažinti tam tikrus faktinius duomenis.

Nurodyta, jog teisme jau priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. lapkričio 24 d. Sprendimą, todėl patikslinto skundo reikalavimą, formuluojamą prašant pripažinti minėtą Sprendimą neteisėtu, atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Dėl tų pačių aplinkybių ir tuo pačiu pagrindu atsisakyta priimti patikslinto skundo reikalavimą, kuriame prašoma pripažinti neteisėta Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, įsakymu Nr. 30-1937 „Dėl apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano dalį.

Teismas nurodė, jog iš patikslinto skundo turinio galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas galimai siekia tam tikro administracinio akto (galimai 2014 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, įsakymu Nr. 30-1937 „Dėl apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano) dalies panaikinimo. Tačiau šiame kontekste pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Dėl 2014 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, įsakymo Nr. 30-1937 „Dėl apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjas skundą teismui galėjo paduoti per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Įvertinus, kad pareiškėjas apie 2014 m. liepos 15 d. Įsakymą buvo informuotas dar 2014 m. lapkričio 24 d. Sprendime, minėtas vieno mėnesio apskundimo terminas yra akivaizdžiai praleistas. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti 2015 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių įsakymu Nr. 30-1937 „Dėl apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano dalį, kuria valstybinės žemės sklypo dalyje, kurią prašė Vilniaus miesto savivaldybės leidimo prijungti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra suplanuotas pravažiavimo kelias pripažinimo neteisėta.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalųjį planą sužinojo tik iš Administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateiktų atsiliepimų šioje byloje. Be to, tik atsiliepimuose buvo pateikta atsakovo ir trečiojo asmens pozicija, jog būtent dėl detaliojo plano sprendinių pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės prisijungti valstybinės žemės sklypą prie sau priklausančio žemės sklypo.

2) Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Šiuo atveju procesinis terminas apskųsti Įsakymą nėra praleistas, o jeigu būtų laikoma, jog vis dėlto yra praleistas privalo būti atnaujintas dėl objektyvių aplinkybių.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, įsakymu Nr. 30-1937 „Dėl apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano dalies, kuria valstybinės žemės sklypo dalyje, kurią pareiškėjas prašė prijungti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra suplanuotas privažiavimo kelias, pripažinimo neteisėta, atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) pareiškėjo argumentus, kad apie detalųjį planą sužinojo tik iš Administracijos ir Inspekcijos atsiliepimų šioje byloje, kuriuose buvo pateikta atsakovo ir trečiojo asmens pozicija, jog būtent dėl detaliojo plano sprendinių pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės prisijungti valstybinės žemės sklypą prie sau priklausančio žemės sklypo, paneigia bylos medžiaga. Rašte pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, kad jo prašymas netenkintinas, nes pageidaujamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas patenka į detaliuoju planu suplanuotą pravažiavimą. Net laikant, kad pareiškėjas, kurį atstovauja profesionalus teisininkas, apie detalųjį planą sužinojo iš atsakovo atsiliepimo, pažymėtina, jog jis teismui buvo pateiktas 2015 m. vasario 13 d., todėl detaliojo plano apskundimo terminas vis tiek būtų praleistas.

2) Pareiškėjas teismui su skundu pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 30-1937 „Dėl apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano tvirtinimo“ bei juo patvirtinto brėžinio ištraukos kopijas, tad būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo tinkamai pasirinkti jo manymu pažeistų teisių tinkamą gynybos būdą.

3) Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, nurodo, jog vėliausiai detalusis planas galėjo būti paskelbtas 2014 m. liepos 22 d. ir tada pareiškėjas galėjo apie jį sužinoti (pareiškėjas buvo informuotas apie detaliojo plano rengimą, dalyvavo jo viešojo svarstymo procedūrose) ir atitinkamai jį teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais skųsti.

4) Pareiškėjas nurodo, kad jeigu būtų laikoma, jog terminas skųsti detalųjį planą yra praleistas, terminas privalo būti atnaujintas dėl objektyvių aplinkybių, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, tad terminas negali būti atnaujinamas.

5) Pareiškėjas detaliojo plano neteisėtumą grindžia tuo, kad jis parengtas neteisėto specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 2.3-11172-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintų Trakų Vokės, Vaidotų (D.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Juodbalių (D.), Vaidegių kaimų teritorijos Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pagrindu, tačiau nepateikia duomenų, kad minėtas įsakymas būtų nuginčytas ar jo galiojimas būtų sustabdytas, taip pat neskundžia šio įsakymo (jo apskundimo terminas akivaizdžiai praleistas) ar neprašo atnaujinti jo apskundimo termino. Tai rodo, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendina savo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje nagrinėjamą atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties. Šia nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Patikslintu skundu pareiškėjas teismo prašė: 1) Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, įsakymu Nr. 30-1937 patvirtinto detaliojo plano dalį, kuria valstybinės žemės sklypo dalyje, kurią prašė Vilniaus miesto savivaldybės leidimo prijungti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra suplanuotas pravažiavimo kelias, pripažinti neteisėta bei 2) 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-101558/14(2.15.1.21.MP2) priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą sprendimą pripažinti neteisėtu. Tačiau, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėjas nesutinka ir prašo panaikinti tik tą pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl minėtu Įsakymu Nr. 30-1937 patvirtintos detaliojo plano dalies, kuria valstybinės žemės sklypo dalyje, kurią prašė Vilniaus miesto savivaldybės leidimo prijungti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra suplanuotas pravažiavimo kelias, pripažinimo neteisėta. Kitaip sakant, pareiškėjas nesutinka ir ginčija tik nutarties dalį dėl vieno iš patikslinto skundo reikalavimų, kitos nutarties dalies (dėl 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-101558/14(2.15.1.21.MP2) priimto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą sprendimo pripažinimo neteisėtu) neskundžia, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi šios nutarties dalies neteisėtumo, šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, patikslintame skunde pareiškėjas suformulavo reikalavimus pripažinti tam tikrus faktinius duomenis.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11). Atsižvelgiant į tai, patikslinto skundo reikalavimas dėl Įsakymu Nr. 30-1937 patvirtinto detaliojo plano dalies pripažinimo neteisėta atsisakytas priimti pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas iš patikslinto skundo taip pat darė prielaidą, jog pareiškėjas galimai siekia tam tikro administracinio akto (galimai Įsakymu Nr. 30-1937 patvirtinto detaliojo plano) dalies panaikinimo, tačiau konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti, todėl pareiškėjui neprašant jo atnaujinti, patikslinto skundo dalį atsisakyta priimti.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog terminas skundui pateikti nėra praleistas, o jei ir praleistas, jis turi būti atnaujintas dėl objektyvių aplinkybių. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Aiškindamas pastarąją nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog apie 2014 m. liepos 15 d. Įsakymą Nr. 30-1937 pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. lapkričio 24 d. Sprendime (b. l. 8), dėl kurio panaikinimo pareiškėjas ir pateikė teismui skundą, teismas jį priėmė. Pareiškėjo argumentai, jog apie minėtą Įsakymą ir atsakovo bei Inspekcijos poziciją jis sužinojo tik iš atsiliepimų byloje, atmetami kaip prieštaraujantys byloje esantiems duomenims, nepagrįsti. Be to, atsakovo atsiliepimas byloje pateiktas 2015 m. vasario 13 d.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į patikslinto skundo padavimo skundą teismui datą (2015 m. spalio 27 d.), pareiškėjas akivaizdžiai praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pastaruoju aspektu pastebėtina ir tai, jog tiek Įsakymą (b. l. 9), tiek juo patvirtinto detaliojo plano ištraukų kopijas, pareiškėjas teismui pateikė su pirminiu skundu, taigi, žinojo apie juos teikdamas skundą teismui, todėl veikdamas rūpestingai ir atidžiai, atstovaujamas advokato galėjo pasirinkti tinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą (pvz., prašyti panaikinti Įsakymą, atnaujinti terminą skundui paduoti ir dėl šio akto), tačiau to savalaikiai nepadarė.

Be to bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie detaliojo plano rengimą, dalyvavo jo viešo svarstymo procedūrose (b. l. 98), teikė siūlymus (b. l. 133; 136).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. patikslintuose skunduose suformulavo reikalavimą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atskirajame skunde nurodo, kad jis, jei bus nuspręsta, kad praleistas, turi būti atnaujintas dėl objektyvių aplinkybių, tačiau pareiškėjui neįvardinus dėl kokių būtent objektyvių aplinkybių tai turėtų būti padaryta, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė