c9f82b72-e786-4f4d-87f0-a25e95f9878f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinės bylos Nr        Civilinės bylos Nr. 2A-1624-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01205-2013-1                          Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų J. S. ir V. S. apeliaciniu skundu dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J.

S., V. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Trakų rajono savivaldybės administracija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 3 ha žemės sklypas Naujasodžio kaime Trakų rajono seniÅ«nijoje (žemės sklypas Nr. 57-1, plotas 1,30 ha, ir žemės sklypas Nr. 57-2, plotas 1,70 ha) yra V. S. ir J. S. suteiktas ir naudojamas kaip asmeninio Å«kio žemė.

Juridinis faktas nustatytinas tikslu suprojektuoti 3 ha bendro ploto asmeninio Å«kio žemės sklypÄ ir perduoti jį J. S. neatlygintinai nuosavybėn nuosavybės teisių į jai tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį atkÅ«rimui.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad pareiÅ¡kėjai J. S. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18795 nustatė, kad nuosavybės teisės į piliečiui (J. S.) tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį 2,80 ha žemės (vertė 3923 Lt) bus atkurta vėliau.

PareiÅ¡kėja ne kartÄ kreipėsi į suinteresuotas valstybės institucijas dėl jai priklausančių nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusiÄ 2,80 ha žemės valdos dalį, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn toje pačioje Žaizdrių kadastro vietovėje esantį sutuoktiniui V. S. skirtÄ 3,00 ha asmeninio Å«kio žemės plotÄ Naujasodžio kaime Trakų rajone. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2005-05-04 raÅ¡tu Nr. 562 pripažino, kad pareiÅ¡kėjų Å¡eimai pareiÅ¡kėjo vardu skirta 3,00 ha asmeniniam Å«kiui.

PareiÅ¡kėjų Å¡eima nuo 1959 metų buvo kolÅ«kio nariai, nuo 1976 metų gyveno Naujasodžio kaime, abu dirbo KosciuÅ¡kos (Naujasodžio) kolÅ«kyje iki 1992 metų liepos-spalio mėn. išėjimo į pensijÄ , dirbo žemę ir augino gyvulius, t.y. vertėsi tik žemės Å«kio veikla. Todėl ir suteiktÄ 3,00 ha asmeninio Å«kio žemės sklypÄ jau daugiau kaip dvideÅ¡imt metų naudoja kaip žemės Å«kio naudmenas Å¡eimos poreikiams tenkinti. V. S. 3 ha asmeninio Å«kio žemės naudmenas Naujasodžio kaime naudoja žemės Å«kio veiklai, suteiktame žemės sklype nustatyta tvarka deklaruoja pasėlių, ganyklų ir kitų laukų ribas.

PareiÅ¡kėjų Å¡eima turi reikalingus Å«kio pastatus, nuolat augina galvijus. Už faktiÅ¡kai naudojamÄ 3 ha asmeninio Å«kio žemę nustatyta tvarka sumokėtas žemės mokestis. J. S. turi teisę, kad jai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į 2,80 ha žemės sklypÄ perduodant neatlygintinai lygiavertį 3 ha žemės sklypÄ Naujasodžio kaime Trakų seniÅ«nijoje. Trakų agrarinės reformos tarnyba 1995-07-11 pažyma Nr.14 patvirtino, kad S. V. asmeninio Å«kio žemę sudaro 3,0 ha.

Visi J. S. praÅ¡ymai perduoti nuosavybės teisių atkÅ«rimui naudojamÄ 3 ha asmeninio Å«kio žemės sklypÄ buvo netenkinami nurodant, kad V. S. asmeniniam Å«kiui galėjo turėti tik 1,00 ha žemės ploto, nes jis gyvena Trakų rajono centre, ir kad V. S. asmeninio Å«kio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, nors V. S. nebuvo įtrauktas į apskrities virÅ¡ininko sudarytus piliečių, kuriems asmeninio Å«kio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio Å«kio poreikiams, sÄ raÅ¡us pagal kadastrines vietoves.

Trakų apylinkės tarybos 1991-11-11 I Å¡aukimo 8 sesijos sprendimas, kuris buvo patvirtintas 1992-02-06 Trakų apylinkės Tarybos I Å¡aukimo 9 sesijos (protokolas Nr.9) sprendimu, yra galiojantis, nepanaikintas ir faktiÅ¡kai įvykdytas.Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Savo atsiliepime nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ neprieÅ¡tarauja, sprendimo priėmimÄ palieka teismo nuožiÅ«rai, ir prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad Trakų apylinkės taryba asmeninio Å«kio žemės suteikimo piliečiams klausimus nagrinėjo 1992-02-06 I Å¡aukimo 9 sesijoje ir priėmė protokolÄ Nr. 9, kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjui V.

S. skirti 3,00 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypÄ . 3,00 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypo skyrimÄ taip pat patvirtina ir Trakų apylinkės gyv. mieste ir dirbančių KosciuÅ¡kos kolÅ«kyje asmeninio naudojimo sklypų sÄ raÅ¡as (toliau – sÄ raÅ¡as), kuriame įraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjas, skirtas 3,00 ha plotas. Žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkÄ bei taisykles tuo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos” (Žin., 1990, Nr. 30-735) (toliau – Nutarimas).

Nutarimo 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad teisę naudotis žeme asmeniniam Å«kiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės Å«kio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Kaimo vietovėse gyvenantiems žemės Å«kio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems Å¡iose įmonėse iki išėjimo į pensijÄ , jų pageidavimu suteikiama asmeniniam Å«kiui iki 3 hektarų žemės Å«kio naudmenų vienai Å¡eimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams suteikiama asmeniniam Å«kiui iki 2 hektarų žemės Å«kio naudmenų vienai Å¡eimai.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų prie bylos pridedamos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjai tiek priimant 1992-02-06 I Å¡aukimo 9 sesijos protokolÄ Nr. 9, tiek ir tvirtinant aukščiau minėtÄ SÄ raÅ¡Ä , gyveno Trakų mieste, o tiksliau - N. Sodybos g. 14, Trakų mieste, Trakų rajone, Vilniaus apskrityje. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad remiantis Nutarimo 1 punktu bei atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjams 3,00 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypas negalėjo bÅ«ti suteiktas ir toks suteikimas prieÅ¡tarauja teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė ir iÅ¡ J. S. bei V. S. lygiomis dalimis priteisė po 13,23 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad nustačius praÅ¡omÄ faktÄ jis nesukels jokių juridinių pasekmių ir neturės jokios įtakos pareiÅ¡kėjų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pabaigai, nes pareiÅ¡kėjų nurodytam tikslui pasiekti reikalingi kompetentingų institucijų sprendimai.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai paduodami pareiÅ¡kimÄ realiai siekia ne nustatyti juridinį faktÄ , o tokiu bÅ«du greičiau atkurti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į neatkurtÄ dalį. Nurodė, jog, nors pareiÅ¡kimÄ pateikė abu pareiÅ¡kėjai, tačiau siekiamas tikslas - žemės sklypÄ perduoti tik vienai pareiÅ¡kėjai neatlygintinai nuosavybėn nuosavybės teisių į jai tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį atkÅ«rimui. Teismas pažymėjo, kad įstatymas reikalauja nurodyti priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Priežastis, kad atitinkamos institucijos pareiÅ¡kėjai atsisako leisti suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,0 ha skirto žemės plotÄ , nelaikytina tokia, dėl kurios negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kadangi tokie dokumentai tiesiog neegzistuoja. Teismas nustatė, kad 3 ha asmeniniam Å«kiui buvo skirti pareiÅ¡kėjų Å¡eimai pareiÅ¡kėjo vardu. Akivaizdu, kad atitinkamos institucijos, kurios dalyvauja nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, vykdydamos savo funkcijas, turi teisę savo nuožiÅ«ra priimti sprendimus ir Å¡ie sprendimai gali bÅ«ti skundžiami.

Taip pat teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjai pateikia įvairius įrodymus, jog pareiÅ¡kėjui buvo skirti 3 ha asmeniniam Å«kiui, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ Å¾emę naudoja, tačiau Å¡ie duomenys nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 3 ha žemės sklypas yra suteiktas J. S.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjai J. S. ir V. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl siekiamo tikslo Å¡ioje byloje. Pažymėjo, kad teismas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo, vadinasi, nustatė bÅ«tinas tris aplinkybes juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui, tačiau kažkodėl įvardijo, kad pareiÅ¡kėjų siekiamas tikslas, kad bÅ«tų įgyvendintos pareiÅ¡kėjos J. S. nuosavybės teisės į atkuriamÄ Å¾emę, nesukels jokių juridinių pasekmių ir neturės jokios įtakos pareiÅ¡kėjų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pabaigai.

Apeliantai sutinka, kad įgyvendinant praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ bus reikalingi kompetentingų institucijų sprendimai, tačiau nagrinėjamu atveju tokių kompetentingų institucijų, kurios priimtų reikalingÄ sprendimÄ , Å¡iuo metu tiesiog neegzistuoja. Todėl teismo padaryta iÅ¡vada neteisinga ir nepagrįsta. Apeliantai nurodė, kad asmeninio Å«kio žemės kategorijos nustatymas yra pagrindas tÄ Å¾emę priskirti prie valstybės iÅ¡perkamos, o pareiÅ¡kėjai taptų asmeninio Å«kio naudotojais.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų teisinio statuso pasikeitimas ir yra viena iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto sukeliamų pasekmių. Be to, pareiÅ¡kėjų naudojamos kaip asmeninio Å«kio žemės priskyrimas valstybės iÅ¡perkamai leistų įgyvendinti pareiÅ¡kėjos J. S. teises į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kurios nėra atkurtos nuo 2010 m. Apeliantai pažymėjo, kad tai, jog piliečiai siekia savo teises įgyvendinti kuo greičiau, teismas negalėjo vertinti kaip aplinkybės, paneigiančios juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto teisinį tikslÄ .

Apeliantams nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas atmetė tinkamus įrodymus ir kodėl padarė prieštaringas išvadas: vienur – kad žemės sklypas asmeniniam ūkiui suteiktas tik vienam V. S., kitur – kad jų šeimai, todėl mano, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes taip pat neaišku, kodėl teismas pareiškėjų pateiktus dokumentus įvardino kaip nelaikytinais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjų bendras pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo su nurodytu tikslu patvirtina, kad pareiškėjai yra susitarę dėl jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės privatizavimo (perdavimo J.

S. nuosavybėn), o pareiÅ¡kėjų susitarimas turi bÅ«ti tikrinamas ne nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , o jau įgyvendinant pareiÅ¡kėjų ar vieno iÅ¡ jų teises dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo perduodant asmeninio Å«kio žemę. Apeliantai, kaip Å¡eima, yra susitarę ir patvirtina, kad sutinka, jog jiems iÅ¡skirtas 3 ha asmeninio Å«kio žemės sklypas bÅ«tų perduotas J. S. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui ir jokių ginčų dėl to nėra.

Apeliantams neaiÅ¡ku, kokius dokumentus teismas turėjo omenyje, nurodydamas „ši priežastis nelaikytina tokia, dėl kurios negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kadangi tokie dokumentai tiesiog neegzistuoja“. Pažymėjo, kad jeigu pareiÅ¡kėjai turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai nereikėtų apskritai kreiptis į teismÄ , todėl Å¡ioje byloje įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, ir teismas privalėjo į tai atsižvelgti.

Nurodė, kad byloje, kuriose įrodinėjam netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas, svarbu, kad prielaida bÅ«tų motyvuota. Apeliantai mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos CPK 445 str. numatytos sÄ lygos juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti, o pirmosios instancijos teismo padaryti materialinės ir procesinės teisės pažeidimai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas.Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliantų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai (apeliantai) pateikdami apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų paneigti teismo sprendimÄ . Pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės tesimo sprendimÄ palaiko, o savo argumentus yra iÅ¡dėstę savo atsiliepime, kurie lieka tie patys. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados       Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės teisės normų (CPK 444 straipsnio 2 dalies ir 445 straipsnio) aiÅ¡kinimo ir taikymo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjai siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjams 1991 m. lapkričio 11 d. buvo suteiktas 3 ha ploto žemės sklypas Naujasodžio kaime Trakų rajono seniÅ«nijoje bei nustatyti, kad suteiktas sklypas naudojamas kaip asmeninio Å«kio žemė. Å is faktas praÅ¡omas nustatyti tikslu suprojektuoti 3 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypÄ ir perduoti jį J. S. neatlygintinai nuosavybėn nuosavybės teisių į jai tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį atkÅ«rimui.Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

PareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai praÅ¡ydami nustatyti minimÄ faktÄ nurodė, kad asmeninio Å«kio žemės sklypas jiems, kaip sutuoktiniams, suteiktas Trakų apylinkės Tarybos I Å¡aukimo 8 sesijos sprendimu. Žemės sklypo suteikimo faktui įrodyti pareiÅ¡kėjai pateikė su ieÅ¡kiniu Trakų agrarinės reformos tarnybos virÅ¡ininkės 1995-07-11 pažymÄ Nr. 14, kurioje nurodyta, kad S. V., gyvena (duomenys neskelbtini), asmeninio Å«kio žemę sudaro 3,0 ha (b.l. b.l. 25); Trakų apylinkės I Å¡aukimo 9 sesijos 1992 02 06 protokolo Nr. 9 iÅ¡raÅ¡Ä , bei Trakų rajono Trakų apylinkės gyv. mieste ir dirbančiųjų KosciuÅ¡kos kolÅ«kyje asmeninio naudojimo sklypų sÄ raÅ¡Ä , kurio 9 eilutėje nurodyta, kad V.

S. 1991 metais iÅ¡skirtas 3 ha asmeninio naudojimo sklypas pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ (b.l. 29). IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus 2005-05-04 raÅ¡to matyti, kad žemėtvarkos skyrius pripažįsta, jog nurodytų iÅ¡likusių dokumentų užtenka konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjams kaip sutuoktiniams buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas asmeninio Å«kio paskirties, t.y. institucija, tvarkanti žemės grÄ Å¾inimÄ nuosavybėn, pripažįsta pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ .

Suinteresuotas asmuo neginčydamas paties žemės sklypo suteikimo fakto tik nurodo, kad pareiškėjams 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės suteiktas neteisėtai, kadangi jie neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos „Žemės sklypų asmeniniams ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos“ 1.2.1 punkto, nes pareiškėjams, kaip gyvenantiems Trakų mieste galėjo būti suteiktas iki 1 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.

Kasacinis teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (tame tarpe ir Å¡eimos, civilinės) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas dėl 3 ha žemės sklypo suteikimo pareiÅ¡kėjams yra įrodytas prie pareiÅ¡kimo pateiktais dokumentais, o nagrinėjamu atveju tokio fakto neginčija ir suinteresuotas asmuo, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnis), o jeigu priimtas, - bylÄ nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Tokiu bÅ«du esant pakankamai įrodymų dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omo nustatyti fakto, teismas priėmęs pareiÅ¡kimÄ , turėjo vadovautis CPK 293 straipsnio 1 punktu ir bylÄ nurodytoje dalyje nutraukti, nes CPK 444 str. ir 445 str. nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti ne tik žemės sklypo suteikimo faktÄ , bet ir tai, kad jie po žemės suteikimo naudojosi žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ teismas nenustato juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, ar tam tikrų aplinkybių (kaip žemės sklypo naudojimas pagal jo tikslinę paskirtį), kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokiÄ tvarkÄ ir sÄ lygas.

BÅ«tent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikras faktas turi teisinę reikÅ¡mę, todėl svarbu aiÅ¡kinti ir taikyti materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimÄ bÅ«tent dėl tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų neįrodytumo 9ar ilgÄ laikÄ nepriima jokio sprendimo) ir įstatymas nustato tokio sprendimo (ar neveikimo) apskundimo tvarkÄ bei sÄ lygas, tai tie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai teisme gali bÅ«ti nustatomi ne kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio arba kito procesinio dokumento pagrindÄ ) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimÄ .

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas bÅ«tų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų (aplinkybių) konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo (ar neveikimo), yra nustatinėjamas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios.

Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo bÅ«dÄ , privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Tuo atveju, jeigu institucija, kuriai pavesta spręsti žemės nuosavybėn grÄ Å¾inimo klausimus, priima sprendimÄ atsisakyti grÄ Å¾inti asmenims nuosavybę dėl, to, jog pretendentai neįrodė naudojimosi suteiktu žemės sklypu, tokį sprendimÄ pretendentai galėtų skųsti pagal administracinės teisenos įstatymo sureguliuotÄ tvarkÄ , o ne kreiptis į bendros kompetencijos teismÄ su reikalavimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡ esmės nagrinėti pateikto pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o iÅ¡nagrinėjęs tokį pareiÅ¡kimÄ netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismui nustačius pagrindÄ nutraukti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų teisinių argumentų.

Teismas pažymi, kad Å¡ios civilinės bylos nutraukimas neužkerta pareiÅ¡kėjui kelio pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas, o reikalavimui esant ir į administracinius teismus, ginant savo teises.Nutraukus bylÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteistinos iÅ¡laidos patirtos teismo dėl procesinių dokumentų įteikimo bylos dalyviams (93 str. 1 d. , 88 str.1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 301 straipsnio 2 dalimi, 329, 331straipsniais, n u t a r ė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ panaikinti.Civilinę bylÄ Nr. 2-1465-151/2014 pagal pareiÅ¡kėjų J. S. ir V. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Trakų rajono savivaldybės administracija, nutraukti.IÅ¡ J. S. ir V. S. priteisti po 13,23 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, valstybei (įmokos kodas 5660). Teisėja                                                    Romualda Janovičienė