Legislator Case Law & Legislation
c9f703f0-d427-4680-b7c5-1c2f2002eb7e AI generated

c9f703f0-d427-4680-b7c5-1c2f2002eb7e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c9f703f0-d427-4680-b7c5-1c2f2002eb7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovėms J. K. ir L. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

c9f703f0-d427-4680-b7c5-1c2f2002eb7e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: K. ir L. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-189-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01634-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,

dalyvaujant pareiškėjui E. J.,

atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovėms J. K. ir L. U.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

E. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (I t., b. l. 133–138) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanclerio 2017 m. kovo 22 d. įsakymÄ Nr. 460-P-SK-111 „Dėl E. J.“ (toliau – ir Ä®sakymas).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundžiamu Ä®sakymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir atsakovė) valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) iÅ¡vadÄ , kurioje pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas tobulinti kvalifikacijÄ pagal Seimo kanclerio patvirtintÄ programÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 22 straipsnio 29 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės (toliau – ir Vertinimo taisyklės). Visų pirma tiesioginė vadovė pateikė su klaidomis užpildytÄ karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketÄ (pirmajame puslapyje įraÅ¡yta neteisinga data ir ji netinkamai iÅ¡taisyta), be to, tiesioginė vadovė su pareiÅ¡kėju nebuvo susitarusi dėl pokalbio datos, todėl pareiÅ¡kėjas pokalbiui nebuvo pasiruošęs. Pokalbio metu nebuvo aptarti pareiÅ¡kėjo gebėjimai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, neaptarti pasiekti rezultatai, vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, t. y. neatskleista, kas buvo neatlikta ar blogai atlikta, kaip suprastėjo ar kitaip kokybiÅ¡kai pasikeitė pareiÅ¡kėjo tarnybiniai rezultatai po kasmetinio 2015 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kurio metu pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, ir kodėl siÅ«loma 2016 m. pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ vertinti patenkinamai. Taip pat nebuvo suformuluotos pareiÅ¡kėjo einamųjų metų užduotys, neaptarta karjera ir kvalifikacijos tobulinimas.

PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje (toliau – ir Vertinimo iÅ¡vada) įraÅ¡yti tiesioginės vadovės teiginiai yra įžeidžiantys ir neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad kai kurių įstatymų projektų iÅ¡vadų projektus jis parengė vėluodamas. PaaiÅ¡kino, jog pagal klausymų darbotvarkę, įstatymų projektų Nr. XIIP-4096, XIIP-4097, XIIP-4098, XIIP-4099, XIIP-4437 klausymai buvo numatyti 2016 m. gruodžio 7 d. 15.00–17.00 val. Minėtų įstatymų iÅ¡vadų projektai Å¡iems klausymams buvo parengti ir el. paÅ¡tu pateikti Sveikatos reikalų komiteto (toliau – ir Komitetas) iÅ¡vadų rengėjams likus 5 dienoms iki numatytos klausymų dienos, todėl jokio vėlavimo nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad nei pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡yme, nei kituose Komiteto dokumentuose nenumatytas terminas, prieÅ¡ kiek laiko iki posėdžio privaloma pateikti medžiagÄ svarstomais klausimais. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) iÅ¡vadas parengė pats, be kitų patarėjų pagalbos, visus Komiteto sprendimų ir / ar protokolo iÅ¡rašų projektus parengė tinkamai ir laiku, be atskirų priminimų ir praÅ¡ymų. Pažymėjo, jog vakcinos nuo meningokoko infekcijos įtraukimo į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių klausimo problematika yra susijusi su nepakankamais valstybės biudžeto asignavimais Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui. Pagal Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro (toliau – ir Biuras) personalo patvirtintas kuravimo sritis sveikatos draudimo ir sveikatos sistemos finansavimo klausimų kuravimas yra priskirtas Komiteto biuro patarėjai K. C., todėl pagal patvirtintÄ darbotvarkę Å¡is klausimas buvo pavestas kuruoti jai, o sprendimų ir / ar protokolo iÅ¡rašų projektus dėl užkrečiamųjų ligų, tarp jų ir tuberkuliozės, pareiÅ¡kėjas rengė savarankiÅ¡kai, be kitų patarėjų pagalbos.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka, kad jam trÅ«ksta atsakomybės teikiant pasiÅ«lymus įtraukti į sesijos darbų programÄ Ä¯statymų projektus, t. y. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pasiÅ«lė įtraukti į sesijos darbų programÄ Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIIP-2836(2), kuris buvo atsiimtas 2015 m. gruodžio 3 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokie pasiÅ«lymai teikiami Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentui pagal nustatytÄ formatÄ . 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiÅ¡kėjas nustatytu formatu nusiuntė informacijÄ apie Seimo IX (rudens) sesijos prioritetinius darbus K. C., tuo metu pavaduojančiai Komiteto biuro vedėjÄ J. B.. Siųstoje informacijoje nebuvo pasiÅ«lymo įtraukti įstatymo projektÄ Nr. XIIP-2836(2) į Seimo sesijos darbų programÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad jo pareigybės apraÅ¡yme nenurodyta funkcija teikti pasiÅ«lymus, sudarant Komiteto posėdžių ar klausymų darbotvarkes.

Anot pareiÅ¡kėjo, iÅ¡ prigimties jis yra analitikas, todėl prieÅ¡ rengdamas atsakymus į gautus raÅ¡tus, detaliai iÅ¡analizuoja nagrinėjamÄ klausimÄ , kad galėtų parengti tinkamÄ raÅ¡tÄ -atsakymÄ . Pabrėžė, jog niekada nereikalauja Komiteto biuro vedėjos, kad jam bÅ«tų paaiÅ¡kinta, kÄ daryti ir kur kreiptis. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis dirba savarankiÅ¡kai ir savo kuruojamos srities Komiteto raÅ¡tų-atsakymų bei iniciatyvinių raÅ¡tų projektus 2016 m. parengė tinkamai ir laiku.

Nurodė, kad tikrovės neatitinka ir teiginiai, jog jis įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pabrėžė, jog 2016 m. suformuluotų ir pareigybės apraÅ¡yme nustatytų užduočių neatlikimas nebuvo fiksuotas jokiuose teisiniuose dokumentuose, pareiÅ¡kėjas nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų, visas užduotis 2016 m. atliko laiku ir kokybiÅ¡kai, be to, papildomai padėjo parengti Seimo nariams 3 įstatymų projektus. PareiÅ¡kėjo teigimu, jį įžeidžia tiesioginės vadovės komentarai, jog jis nesugeba dirbti savarankiÅ¡kai ir kuruoti teisės aktų projektų nuo pradžios iki galo, užduotis atlieka pavirÅ¡utiniÅ¡kai, funkcijas vykdo patenkinamai, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog Seimo kanceliarijoje dirba daugiau kaip 14 metų ir per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų. Pastaruosius metus jo tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai ir gerai. 2008–2012 m. Seimo kadencijoje Komitetui vadovavęs pirmininkas A. M. neturėjo jokių pretenzijų dėl pareiÅ¡kėjo atliekamo darbo kokybės, o 2012–2016 m. kadencijoje Komitetui vadovavusi pirmininkė D. M. pareiÅ¡kė pareiÅ¡kėjui padėkÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jis dirba savarankiÅ¡kai, kuruoja teisės aktų projektus nuo pradžios iki galo, renkasi tinkamus darbo metodus pavestoms užduotims atlikti. Nors dažnai nustatomi labai trumpi terminai užduotims įvykdyti, tačiau jas atlieka laiku ir kokybiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjo nuomone, tiesioginės vadovės komentarai, jog pareiÅ¡kėjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso prieÅ¡ biuro vedėjÄ , nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų, nebendradarbiauja su kitais patarėjais, konstruktyvus bendradarbiavimas neįmanomas su kitų padalinių darbuotojais, vengia iÅ¡samios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizės yra ne tik įžeidžiantys, bet prieÅ¡tarauja kitiems komentarams ir laikytini tiesioginės vadovės psichologinio smurto apraiÅ¡komis pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto, nes pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla buvo vertinama tik 2017 m. kovo 20 d. Be to, vertinimo komisijos posėdis buvo labai varginantis, užtruko labai ilgai (beveik 5 val. su trumpa pertrauka pavalgyti), į jį be tiesioginės vadovės buvo pakviesti dalyvauti dar 4 Biuro darbuotojai, t. y. asmenys, kurie nenumatyti VTÄ® 22 straipsnio 6 dalyje ir Vertinimo taisyklių 21 punkte. Komisija nenagrinėjo iÅ¡ esmės tiesioginės vadovės iÅ¡dėstytų teiginių bei komentarų, neiÅ¡klausė pareiÅ¡kėjo atsikirtimų į kiekvienÄ iÅ¡ jų bei neatsižvelgė į Vertinimo komisijos nario V. V. atskirÄ motyvuotÄ nuomonę, kuria nepritariama komisijos siÅ«lymui.

Atsakovė Seimo kanceliarija atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 148–151).

Pažymėjo, kad susitikęs su vedėja pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes kreiptis dėl pokalbio datos nukėlimo vėlesniam laikotarpiui ar pokalbio pratęsimo. Ginčijamu atveju per visus 2016 m. biuro vedėja J. B. ne kartÄ yra pateikusi pareiÅ¡kėjui žodines pastabas, raÅ¡iusi elektroninius laiÅ¡kus dėl pareiÅ¡kėjo netinkamos darbo kokybės, klaidų, netikslumų. Kasmetinio pokalbio metu buvo apibendrinta pareiÅ¡kėjo veikla, nurodytos klaidos ir pareiÅ¡kėjas informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Vadovaudamasi Vertinimo taisyklių nuostatomis biuro vedėja detaliai užpildė vertinimo anketÄ , įraÅ¡ydama atitinkamus komentarus (pagrindimÄ ) tais atvejais, kai nesutiko su pareiÅ¡kėjo nurodytu balu, ir nurodė kitokį balÄ , taip pat pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados formÄ surašė vertinimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodytos ir 4 einamųjų metų užduotys.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog tiesioginė vadovė turėjo aptarti pareiÅ¡kėjo karjeros galimybes. Vertinimo taisyklių 9.4 punkte nurodyta bendro pobÅ«džio nuostata, kuri praktikoje taikoma priklausomai nuo to, kaip vertinama valstybės tarnautojo veikla. Ginčijamu atveju kalbėta apie kvalifikacijos tobulinimÄ , pastangas, iniciatyvumÄ , klaidų mažinimÄ , o ne apie karjerÄ . Atkreipė dėmesį, jog gerai įvertinus pareiÅ¡kėjo 2015 m. tarnybinę veiklÄ , jis taip pat reiÅ¡kė pretenzijas dėl veiklos vertinimo, kaip argumentÄ nurodydamas, jog bendravimas padalinyje vyksta gerai, bet kažkodėl jo veikla nėra vertinama labai gerai.

Seimo kanceliarija nurodė, kad Vertinimo komisija iÅ¡analizavo pareiÅ¡kėjo užpildytÄ vertinimo anketÄ , tiesioginio vadovo pasiraÅ¡ytÄ vertinimo iÅ¡vadÄ ir įvertino pareiÅ¡kėjo veiklÄ patenkinamai. Atkreipė dėmesį, jog 2016 m. pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta užduotis pagal nustatytas kuravimo sritis pateikti pasiÅ«lymus Biuro vedėjai rengiant Komiteto pasiÅ«lymus Seimo pavasario ir rudens sesijų darbų programoms, Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkes bei rengiant Komiteto veiklos ataskaitas. Tokia užduotis pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta ir 2015 m. Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėjas galimai netinkamai suvokia vidaus administravimo principus, nes tvirtina, kad politikai dėl jo veikos neturėjo priekaiÅ¡tų. VTÄ® nustato, kad valstybės tarnautojo veiklÄ vertina jo tiesioginis vadovas. PareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Personalo skyrių dėl jo pavaldumo pakeitimo, be to, neatitinka tikrovės ir pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Komiteto pirmininkai jam nėra reiÅ¡kę priekaiÅ¡tų dėl darbo kokybės, nes Komitetui vadovaujant Seimo narei D. M., jos praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas laikinai buvo perkeltas į kitÄ padalinį.

Atsakovė nesutinka, kad buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 17 punktas. Pažymėjo, jog pagal Vertinimo taisyklių 20 punktÄ , jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol iÅ¡nyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Atidėjus vertinimo komisijos posėdį, Å¡ių taisyklių 17 punkte nustatytas terminas netaikomas.

Seimo kanceliarija paaiÅ¡kino, kad vertinimo komisijos posėdyje, kuriame buvo vertinama pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla, komisijos kvietimu dalyvavo pareiÅ¡kėjo tiesioginė vadovė J. B.. KiekvienÄ pastabÄ dėl savo veiklos kokybės vertinimo pareiÅ¡kėjas traktavo kaip įžeidimÄ . Kadangi vedėjos ir pareiÅ¡kėjo teiginiai buvo prieÅ¡ingi, komisija priėmė sprendimÄ pakviesti į posėdį Biuro valstybės tarnautojus. Komisija iÅ¡klausė Biuro vedėjos J. B. paaiÅ¡kinimų, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, Biuro valstybės tarnautojų, kurie ne vienÄ kartÄ yra pabaigę rengti ar tobulinę pareiÅ¡kėjui priskirtos kuravimo srities teisės aktų iÅ¡vadas, pasisakymų. Komisijos narys V. V. iÅ¡dėstė atskirÄ jÄ nuomonę, tačiau komisija balsų dauguma priėmė sprendimÄ siÅ«lyti Seimo kancleriui pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ vertinti patenkinamai, todėl Seimo kanclerė priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjo veiklÄ vertinti patenkinamai. Atsakovės manymu, priimdama tokį sprendimÄ Seimo kanclerė atsižvelgė ir į Komiteto pirmininkės A. Å . nusiskundimus dėl pareiÅ¡kėjo darbo kokybės.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad visas einamųjų metų užduotis įvykdė, todėl neapgrįstai Vertinimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog kai kurių užduočių jis neįvykdė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, remdamosi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjo kolegė Biuro patarėja V. V. nurodė, kad jai tenka dirbti ir pareiÅ¡kėjui priskirtus darbus, tenka peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo parengtus projektus, ieÅ¡koti juose klaidų. PaaiÅ¡kino, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad Komiteto pirmininkė nepasitikėjo pareiÅ¡kėju ir nepriimdavo neperžiÅ«rėtų pareiÅ¡kėjo parengtų darbų. Liudytoja taip pat nurodė, kad Biuro vedėja paveda jai kuruoti svarbesnius, sudėtingesnius pareiÅ¡kėjui priskirtus darbus, kadangi pareiÅ¡kėjas daro daug klaidų. Dėl tokios situacijos Biure kyla nepasitenkinimas. Nors pareiÅ¡kėjas dirba mažiau, tačiau nuolat siekia sau geresnių sÄ lygų, praÅ¡o geresnio kabineto. PareiÅ¡kėjas nepriima kritikos, ieÅ¡ko bet kokio atsikirtimo, manipuliuoja. Pažymėjo, kad nors projektÄ Nr. XIIP-3323(2) parengė pats pareiÅ¡kėjas, tačiau jis nesurinko parašų, neužregistravo projekto sekretoriate, o tik paliko jį ant stalo. Nors Biure komandinis darbas vyksta, visi pareiÅ¡kėjui padeda, bet pareiÅ¡kėjas nepadeda niekam.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Vertinimo komisijos narė V. S. nurodė, kad Komisijos posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravo vadovės vertinimui. Posėdis ilgai užsitęsė, nes, siekiant objektyviai įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , buvo apklausti pareiÅ¡kėjo kolegos. Komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiÅ¡kėjo vadovė, kuri pateikė ir papildomos informacijos, susiraÅ¡inėjimo su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėjas savo klaidų nepripažino.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Vertinimo komisijos narė S. Å . nurodė, kad Vertinimo komisija labai nuodugniai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2016 m. veiklÄ , apklausė visÄ BiurÄ , dėl to posėdis ilgai užtruko.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Vertinimo komisijos narys V. V. nurodė, kad nepritarė Vertinimo komisijos nuomonei vertinti pareiÅ¡kėjo veiklÄ patenkinamai, nes manė, kad pareiÅ¡kėjo veikla turi bÅ«ti vertinamai gerai. Pažymėjo, kad Biure susiklostę sudėtingi psichologiniai santykiai, Biuro vedėja tendencingai pareiÅ¡kėjo veikloje ieÅ¡ko trÅ«kumų. Biuro vedėjos bendravimas su pareiÅ¡kėju elektroniniais laiÅ¡kais per daug oficialus, nebÅ«dingas kituose biuruose. Nors kiti Biuro darbuotojai kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjÄ , liudytojas mano, kad tokia situacija susidarė dėl pareiÅ¡kėjo, kaip vyro, ir jauno moterų kolektyvo skirtingų interesų, požiÅ«rio, darbo tempo.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjo kolegė Biuro patarėja K. C. nurodė, kad jai nuolat tenka kuruoti arba atlikti pareiÅ¡kėjui priskirtus darbus, nes Komiteto pirmininkai pareiÅ¡kėju nepasitiki. Tenka tikrinti visus pareiÅ¡kėjo rengiamus projektus. PareiÅ¡kėjas į pastabas reaguoja neigiamai, kelia konfliktus ir kitose srityse, pavyzdžiui, reikalauja galingesnio kompiuterio, kabineto su geresniu vaizdu. Nors susirinkimuose reikia aptarti darbinius klausimus, bet tenka aptarinėti pareiÅ¡kėjo kabineto klausimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas niekada nederina savo atostogų su kitais Biuro darbuotojais. Liudytojos manymu, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡skirtinių sÄ lygų ir yra konfliktiÅ¡ka asmenybė.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjo kolegė Biuro patarėja B. S. nurodė, kad 2016 m. su pareiÅ¡kėju dirbo tik nuo gruodžio mėn. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas maloniai kalba, tik kai jam ko nors reikia, į kritikÄ reaguoja prieÅ¡iÅ¡kai, nenori bendradarbiauti.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjo kolegė Biuro padėjėja M. N. nurodė, kad Biure su pareiÅ¡kėju susiklostę įtempti santykiai, jis nuolat visus iÅ¡veda iÅ¡ pusiausvyros, atsikalbinėja. PareiÅ¡kėjÄ reikia nuolat raginti, kad nurodytų, kÄ kviesti į posėdžius, jam reikia konkrečių raÅ¡ytinių nurodymų, nors kiti patarėjai patys žino, kÄ daryti.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjo kolegė Biuro padėjėja S. Å . nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra konfliktiÅ¡ka asmenybė. Tiek Biuro vedėja, tiek Komiteto pirmininkė nepasitiki pareiÅ¡kėjo darbu, todėl nuolat reikia jį tikrinti. PareiÅ¡kėjÄ reikia nuolat raginti, priminti jam darbus. PareiÅ¡kėjas įraÅ¡inėja pokalbius su kolegomis, provokuoja. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas reikalauja susirinkimų, juos protokoluoti, bet visi susirinkimai baigiasi pareiÅ¡kėjo kabineto klausimu ir reikalavimais sumažinti jo darbo krÅ«vį. Pažymėjo, kad Komiteto pirmininkai, t. y. tiek A. M., tiek D. M. praÅ¡ydavo peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo darbus. Nurodė, kad Biuro vedėja yra nekonfliktiÅ¡ka ir tolerantiÅ¡ka pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Pavedimai pareiÅ¡kėjui duodami raÅ¡tu, kad bÅ«tų aiÅ¡kiau, jam vieninteliam pavedimai duodami kartu nurodant sprendimo bÅ«dÄ .

Kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjo tiesioginė vadovė Biuro vedėja J. B. nurodė, kad pareiÅ¡kėjo veiklÄ vertino laikydamasi VTÄ® bei Vertinimo taisyklių reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo darbams tikrinti skiria kuruojančius patarėjus. Dėl projekto Nr. XIIP-3323(2) paaiÅ¡kino, kad po projekto svarstymo iki priėmimo Seimo nariai teikia pasiÅ«lymus, už kurių sekimÄ atsakingi patarėjai, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas. Nors pasiÅ«lymas buvo gautas rugsėjo 14 d., o svarstymas ir priėmimas buvo numatytas rugsėjo 20 d., pareiÅ¡kėjas neinformavo apie pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , nors prieÅ¡ priėmimÄ jis turėjo bÅ«ti apsvarstytas Komitete, todėl skubiai rugsėjo 20 d. buvo surengtas pasiÅ«lymo svarstymas, pareiÅ¡kėjas parengė iÅ¡vadÄ , tačiau paliko jÄ Komiteto pirmininkės sekretorei ant stalo, nors turėjo surinkti paraÅ¡us, užregistruoti sekretoriate. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas jo 2016 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tas buvo skirtas kitam padariniui, o vertinime kalbama apie tai, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu Seimo sekretoriatui pateikė raÅ¡tÄ su jau atsiimtu įstatymo projektu. Liudytojos teigimu, niekada nėra aiÅ¡ku, ko nežino pareiÅ¡kėjas, į paklausimus atsiraÅ¡inėja, bet nepateikia praÅ¡omos informacijos. Rengiamuose raÅ¡tuose daro klaidų ir teisina jas skubumu, nors raÅ¡tui parengti skiria visÄ dienÄ . Biuro kolektyvas dėl pareiÅ¡kėjo elgesio jaučia įtampÄ , pareiÅ¡kėjas kalba nepagarbiai, susirinkimų metu sugeba įžeisti kolegas. Komiteto pirmininkai dėl pareiÅ¡kėjo darbo turėjo ir turi priekaiÅ¡tų. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog gavo D. M. padėkÄ , tačiau tai tik dėkingumo ženklas visiems Biuro darbuotojams D. M. paliekant SeimÄ . Biuro vedėja taip pat nurodė, kad nors klausymai vyko gruodžio mėn., tačiau pareiÅ¡kėjas iÅ¡vadas klausymams turėjo parengti dar birželio mėn. Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas kritikÄ vertina kaip įžeidimÄ , nuolat reikalauja įrodymų, todėl su pareiÅ¡kėju bendraujama elektroniniais laiÅ¡kais. PareiÅ¡kėjas nepripažįsta klaidų, yra visiÅ¡kai nesavikritiÅ¡kas. Be to, neinformavęs įraÅ¡inėja pokalbius su ja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Seimo kanclerio 2017 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 460-P-SK-111, kuriuo pareiÅ¡kėjas įpareigotas tobulinti kvalifikacijÄ pagal Seimo kanclerio patvirtintÄ programÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. J. eina Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo pareigas. Pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ , jo einamos pareigybės paskirtis – padėti vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute apibrėžtÄ Komiteto veiklÄ Seimo teisės aktų leidybos ir parlamentinės kontrolės srityse. PareiÅ¡kėjas pagal savo pareigybės apraÅ¡ymÄ pagal nustatytas kuravimo sritis padeda Komiteto iÅ¡vadų rengėjams parengti iÅ¡vadų projektus ir pasiÅ«lymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų Komitetui svarstyti, kad Komiteto posėdyje jie bÅ«tų laiku ir profesionaliai iÅ¡nagrinėti ir kad bÅ«tų atliktos kitos Komitetui pavestos funkcijos; pagal kompetencijÄ užtikrina, kad Seimo priimtas teisės akto tekstas bÅ«tų laiku sutvarkytas ir perduotas Dokumentų departamentui tam, kad bÅ«tų užtikrintas sklandus teisėkÅ«ros procesas; dalyvauja kitų komitetų organizuojamuose teisės aktų klausymuose ar svarstymuose, Komiteto ar Seimo valdybos sudaromose darbo grupėse, stebi kuruojamo klausimo svarstymÄ Seimo plenariniame posėdyje; rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia pasiÅ«lymus, pastabas bei iÅ¡vadas Komiteto nariams, rengiantiems ar analizuojantiems projektus, su Komiteto veikla susijusiais klausimais, dalyvauja atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę; naudodamasis mokslinių tyrimų medžiaga ir darbais formuluoja užduotis užsakomoms ekspertizėms ir tyrimams, dalyvauja Komiteto atliekamuose parlamentiniuose tyrimuose; rengia Komiteto sprendimų projektus;

dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus ir Komiteto veiklos ataskaitų projektus; nagrinėja ir rengia atsakymų į gautus asmenų praÅ¡ymus ir skundus bei valstybės institucijų ir kitų įstaigų raÅ¡tus projektus; rengia informacijÄ visuomenei apie priimtus teisės aktus, kitÄ su Komiteto darbu susijusiÄ informacijÄ Å¾iniasklaidai; prireikus rengia atsakymus į visuomenės informavimo priemonėse iÅ¡keltus klausimus; dalyvauja konferencijose, seminaruose ir kituose su Å¡ių klausimų sprendimu susijusiuose renginiuose; pagal kompetencijÄ renka iÅ¡ teisės aktų projektų juose vartojamus naujus terminus ir teikia juos, taip pat pasiÅ«lymus dėl Terminų banke jau esamų terminų (dėl jų pakeitimo ar iÅ¡braukimo) Seimo kanceliarijos Terminijos komisijai, apie tai informavęs Biuro vedėjÄ ; Biuro vedėjo komandiruotės, nedarbingumo, atostogų metu ar dėl kitų priežasčių jam laikinai negalint eiti pareigų, pavaduoja Biuro vedėjÄ , o kai Biuro vedėjas į pareigas nėra paskirtas, laikinai, iki įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas Biuro vedėjas, eina Biuro vedėjo pareigas, siekdamas užtikrinti sklandų Biuro darbÄ ; atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedėjo nenuolatinio pobÅ«džio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti.

Vadovaujantis VTÄ® 22 straipsnio 4 dalimi, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Minėtos straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (iÅ¡skyrus įstaigos padalinio vadovÄ ) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikacijÄ bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.

Pagal VTÄ® 22 straipsnio 5 dalį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ vertina jo tiesioginis vadovas.

Detaliau valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai.

Pagal Vertinimo taisyklių 81 punktÄ tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketÄ . Valstybės tarnautojas vertinimo anketÄ užpildo ir grÄ Å¾ina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 9 punktu, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: 1) aptaria valstybės tarnautojo užpildytÄ vertinimo anketÄ ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas; 2) aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; 3) suformuluoja einamųjų metų užduotis; 4) aptaria valstybės tarnautojo karjerÄ ir kvalifikacijos tobulinimÄ .

Pagal Vertinimo taisyklių 10 punktÄ po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketÄ (įraÅ¡o atitinkamÄ komentarÄ (pagrindimÄ ) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balÄ ) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados formÄ suraÅ¡o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ . IÅ¡vadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ . Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. IÅ¡vadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įraÅ¡o pasiÅ«lymus, kaip tobulinti kvalifikacijÄ , ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrÄ Ä¯vertinimÄ . Ä®vertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas iÅ¡vadoje pateikia vienÄ iÅ¡ VTÄ® 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyje nurodytų siÅ«lymų.

Pagal Vertinimo taisyklių 12 punktÄ tiesioginis vadovas iÅ¡vadÄ pateikia personalo administravimo tarnybai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 20 dienos. Personalo administravimo tarnyba iÅ¡vados, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopijÄ pateikia atitinkamai vertinimo komisijai.

Vertinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklÄ ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Pagal Vertinimo taisyklių 18 punktÄ valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedÅ«ra vertinimo komisijoje apima: 1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimÄ ; 2) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimÄ ; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siÅ«lymo priėmimÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ Ä¯vertina gerai); 4) vertinimo komisijos iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ . Pagal Vertinimo taisyklių 19 punktÄ valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ , vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacijÄ ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus.

Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 20–25 punktais, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iÅ¡ pokalbio su valstybės tarnautoju ir iÅ¡vados nagrinėjimo. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovÄ , kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria bÅ«simÄ jį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimÄ . Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas. Valstybės tarnautojo veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimÄ dėl vieno iÅ¡ VTÄ® 22 straipsnio 14, 15, 17, 18, 19 ar 20 dalyje nurodytų siÅ«lymų į pareigas priimančiam asmeniui pateikimo. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ , suraÅ¡oma vertinimo komisijos iÅ¡vada.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje savo lyderystės, supratimÄ apie žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymÄ , finansų valdymÄ bei analizę ir pagrindimÄ Ä¯vertino aukščiausiu balu – 4 (I t., b. l. 15).

Po pokalbio su pareiÅ¡kėju, jo tiesioginė vadovė nesutiko su pareiÅ¡kėjo įsivertinimu anketoje ir pareiÅ¡kėjo lyderystę, supratimÄ apie žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymÄ , analizę ir pagrindimÄ Ä¯vertino 2 balais, o finansų valdymÄ â€“ 3 balais (I t., b. l. 15–18).

Lyderystės įvertinimÄ 2 balais tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjo santykiai su kitais Biuro darbuotojais yra labai įtempti, nes pareiÅ¡kėjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso tiek prieÅ¡ biuro vedėjÄ , tiek prieÅ¡ kitus darbuotojus. Niekada nepasiÅ«lo pagalbos, nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų. Nuolat pabrėždamas savo vyresnį amžių, reikalauja sau iÅ¡skirtinių sÄ lygų (geresnio kabineto su geresniu vaizdu per langÄ ). Patarėjas kolegų nuomonės neklausia ir ja nesidomi, nebendradarbiauja su kitais patarėjais, ieÅ¡kodamas optimalių sprendimų variantų. Kolegoms pateikus pastabų ar pasiÅ«lymų dėl klausimų sprendimo, jų nuomonę ignoruoja, nesigilindamas į pateiktų pastabų ir pasiÅ«lymų turinį, o tik argumentuodamas, kad Seimo kanceliarijoje dirba ilgiausiai. Konstruktyvus bendravimas neįmanomas nei su biuro kolegomis, nei su kitų padalinių darbuotojais.

Supratimo apie žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymÄ Ä¯vertinimÄ 2 balais pareiÅ¡kėjo tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas nepripažįsta savo klaidų, yra konfliktiÅ¡kas, susiduria su sunkumais tiek dirbant savarankiÅ¡kai, tiek komandoje, pasižymi iniciatyvos stoka (apsiriboja tik paskirtos užduoties įvykdymu, neretai turi bÅ«ti raginamas jÄ Ä¯vykdyti greičiau). Pagrindine ir esmine komandinio darbo sÄ lyga pareiÅ¡kėjas laiko darbo vietÄ ir Biuro vedėjo pareigÄ parÅ«pinti jam geresnį kabinetÄ arba įvesti kabinetų rotacijÄ tarp Biuro darbuotojų kas mėnesį arba kitais terminais. PareiÅ¡kėjo nuomone, komandinis darbas praktiÅ¡kai neįmanomas, jeigu Biuro darbuotojai dirba kabinetuose, esančiuose skirtinguose pastato aukÅ¡tuose.

Finansų valdymo įvertinimÄ 3 balais pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas motyvavo tuo, kad, uždavus klausimus apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo principus bei jo dydį, pareiÅ¡kėjas nesugebėjo pateikti atsakymų. Abejones dėl pareiÅ¡kėjo žinių apie Seimo kanceliarijos atskirų padalinių funkcijas ir jų vykdomÄ veiklÄ bei atsakomybės sritis, materialinių iÅ¡teklių valdymÄ kelia jo nuolatinis reikalavimas iÅ¡ Biuro vedėjos geresnio kompiuterio ir kabineto.

Analizės ir pagrindimo įvertinimÄ 2 balais pareiÅ¡kėjo tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas vengia iÅ¡samios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizės, sprendimai dažnai neargumentuoti. Nesugeba iÅ¡skirti iÅ¡ pateiktos informacijos esminių dalykų, klausimo esmę ir problemas pristatyti koncentruotai ir aiÅ¡kiai. PapraÅ¡ytas pristatyti nuomonę dėl klausimo, pareiÅ¡kėjas dažnai apsiriboja žodžiais „čia labai svarbus klausimas“. PareiÅ¡kėjas susiduria su sunkumais tiek nusistatydamas pagrindines problemas ir ieÅ¡kodamas sprendimų bÅ«dų, kai iÅ¡ anksto nenurodomos galimos alternatyvos, tiek rinkdamas, sistemindamas ir apibendrindamas informacijÄ .

PareiÅ¡kėjo tiesioginė vadovė 2017 m. sausio 19 d. parengė pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ (I t., b. l. 11–14), kurioje aptarė pareiÅ¡kėjo praėjusių metų veiklos rezultatus ir apibendrindama nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nesugeba dirbti savarankiÅ¡kai ir kuruoti teisės aktų projektų nuo pradžios iki galo. Patarėjas nemoka ar nesirenka racionalaus bÅ«do jam pavestoms užduotims atlikti. Patarėjui sudėtinga iÅ¡ didesnės apimties informacijos kiekio iÅ¡skirti esminius dalykus, juos apibendrinti ir pasiÅ«lyti konkrečius problemų sprendimų bÅ«dus. Patarėjo darbo tempai labai lėti, lyginant su kitais patarėjais. Jeigu tam tikrÄ pavedimÄ ar užduotį iÅ¡ jo kuruojamos srities reikia atlikti skubiai, Biuro vedėja yra priversta pavesti darbÄ kitam patarėjui arba atlikti pati asmeniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas užduotis atlieka pavirÅ¡utiniÅ¡kai, funkcijas vykdo patenkinamai, jam labai trÅ«ksta savikritiÅ¡kumo. Patarėjas nepripažįsta klaidų, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau ir taisyti klaidas. Pateikus akivaizdžius įrodymus dėl jo raÅ¡tų ar iÅ¡vadų projektuose padarytų klaidų (loginių, gramatinių ar kt.), patarėjas, pritrÅ«kęs argumentų ginčyti ir įrodinėti savo „tiesas“, nepripažindamas klaidų, bet kokius savo veiksmus teisina skubotumu, nors pavedimui įvykdyti ir buvo skirta pakankamai laiko. Vertinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pateiktas siÅ«lymas pareiÅ¡kėjui tobulinti kvalifikacijÄ .

2017 m. kovo 1 d. pranešimu pareiškėjas informuotas, jog pareiškėjo veiklos vertinimo komisijos posėdis vyks 2017 m. kovo 20 d. (I t., b. l. 10).

Vertinimo komisija, atlikusi pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimÄ , 2017 m. kovo 20 d. iÅ¡vadoje nusprendė pareiÅ¡kėjo veiklÄ Ä¯vertinti patenkinamai ir pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui tobulinti kvalifikacijÄ (I t., b. l. 8).

Seimo kancleris, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos iÅ¡vadÄ , 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-111 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ tobulinti kvalifikacijÄ pagal Seimo kanclerio patvirtintÄ programÄ (b. l. 7).

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo, nesutikimÄ su tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais pareiÅ¡kėjas grindžia, tiek procedÅ«riniais pažeidimais, tiek argumentais, jog visas savo funkcijas atliko tinkamai.

Visų pirma pareiÅ¡kėjas teigia, jog pokalbis su tiesiogine vadove vyko pažeidžiant Vertinimo taisyklių 81 ir 9 punktų reikalavimus, nes su pareiÅ¡kėju nebuvo suderinta pokalbio data, be to, pokalbio metu nebuvo aptarti visi Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai. Å iuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis dėl pokalbio datos nukėlimo vėlesniam laikotarpiui, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Vertinimo taisyklės nenustato terminų, prieÅ¡ kiek laiko valstybės tarnautojui turi bÅ«ti praneÅ¡ama apie pokalbį su tiesioginiu vadovu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, užpildęs vertinimo anketÄ , galėjo numanyti, jog artimiausiu laiku jo laukia pokalbis su tiesiogine vadove, todėl turėjo galimybę tokiam pokalbiui pasiruoÅ¡ti ir be atskiro iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad pokalbio su tiesiogine vadove metu nebuvo aptarti Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai. Pažymėtina, kad nei VTÄ®, nei Vertinimo taisyklės nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi bÅ«ti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu bÅ«du, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie klausimai buvo aptariami su pareiÅ¡kėju jo pokalbio metu. Tačiau net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo ir jo tiesioginės vadovės pokalbis vyko ne pagal Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodytÄ pokalbio turinį ir eigÄ , tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminį pažeidimÄ , dėl kurio galėtų bÅ«ti panaikintas vertinimo procedÅ«ros metu priimtas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai aptarti pareiÅ¡kėjo tiesioginės vadovės suraÅ¡ytoje iÅ¡vadoje, dėl kurios savo argumentus pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti Vertinimo komisijos posėdyje.

Kaip procedÅ«rinius pažeidimus pareiÅ¡kėjas įvardina ir tai, kad Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo asmenys, kurių dalyvavimas tokiuose posėdžiuose neįtvirtintas nei VTÄ®, nei Vertinimo taisyklėse. Be to, pareiÅ¡kėjo nuomone, nepagrįstai neatsižvelgta į vieno iÅ¡ Komisijos narių pareikÅ¡tÄ atskirÄ jÄ nuomonę.

Nors Vertinimo taisyklės nenustato galimybės į komisijos posėdį kviesti vertinamo valstybės tarnautojo kolegų, iÅ¡skyrus tiesioginį vadovÄ , tačiau atlikti tokių veiksmų taip pat nedraudžia. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų Vertinimo komisijos narių paaiÅ¡kinimo, Biuro darbuotojos į Vertinimo komisijos posėdį buvo pakviestos siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas vertinimui svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, tokie Vertinimo komisijos veiksmai yra pateisinami, kadangi pareiÅ¡kėjas nesutiko su savo tiesioginės vadovės įvertinimu, teigė, jog darbus atliko savarankiÅ¡kai, be kolegų pagalbos, todėl Biuro darbuotojų paaiÅ¡kinimai tokioje situacijoje padėjo Vertinimo komisijai objektyviai įvertinti pareiÅ¡kėjo bei jo vadovės teiginių pagrįstumÄ .

Dėl Vertinimo komisijos nario V. V. atskirosios nuomonės teismas pažymi, jog Vertinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisijos iÅ¡vadoje gali bÅ«ti pateikta vertinimo komisijos nario, nesutinkančio su vertinimo komisijos įvertinimu ir (ar) siÅ«lymu, atskiroji motyvuota nuomonė, tačiau pagal Vertinimo taisyklių 23 punktÄ Vertinimo komisija galutinį sprendimÄ priimÄ balsavimu. Å iuo atveju dauguma (3 iÅ¡ 4) Vertinimo komisijos narių sprendė, kad pareiÅ¡kėjo veikla turi bÅ«ti vertinama patenkinamai, o atskirÄ jÄ nuomonę turėjusio Vertinimo komisijos nario pozicija buvo įraÅ¡yta į Vertinimo komisijos iÅ¡vadÄ , taigi jokie procedÅ«riniai pažeidimai Å¡iuo atveju nepadaryti.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad Å¡iuo atveju nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto reikalavimo, nes Vertinimo komisija pareiÅ¡kėjo veiklos neįvertino iki 2016 m. kovo 1 d., tačiau, teismo vertinimu, tokio termino nesilaikymas nelaikytinas esminiu pažeidimu ar pagrindu pareiÅ¡kėjo veiklÄ vertinti geriau, nei įvertinta nagrinėjamu atveju.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka, jog netinkamai atliko savo funkcijas. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiÅ«lymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedÅ«ros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados, kuriÄ pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkcijÄ . Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ , o kilus ginčui – teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos iÅ¡vados. Taigi Å¡iuo atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos iÅ¡vados apie tai, kad pareiÅ¡kėjas įvykdė tik kai kurias užduotis, o atliktos užduotys vykdytos netinkamai, yra pagrįstos atsakovės pateiktais įrodymais.

Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kai kurių įstatymų projektų išvadų projektus (pvz., projektai Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437) parengė vėluodamas, o kai kurių kitų projektų išvadas (pvz., Nr. XIIP-3323(2) pavyko laiku pateikti Seimo posėdžių sekretoriatui tik su kitų patarėjų pagalba.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas įstatymų projektų iÅ¡vadų projektus Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437 pateikė iki minėtų įstatymų projektų klausymų, tačiau iÅ¡ Seimo kanceliarijos pateiktų dokumentų matyti, kad Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 111-S-5 buvo nurodyta, kad įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4098 iÅ¡vadų projektai turi bÅ«ti pateikti iki 2016 m. birželio 6 d. (II t., b. l. 3), o pagal Komiteto 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ Nr. 111-S-14 įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 iÅ¡vados projektas – iki 2016 m. birželio 20 d. (II t., b. l. 4). Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiÅ¡kėjas, nurodytų įstatymų projektų svarstymas buvo perkeltas iÅ¡ Seimo VII (pavasario) sesijos į Seimo IX (rudens) sesijos darbų programÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui nebegaliojo Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. bei birželio 8 d. sprendimuose nurodyti iÅ¡vadų parengimo terminai. Kaip paaiÅ¡kino Biuro vedėja teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjui Å¡iuo atveju buvo pavestas didelis projektas, jam reikėjo ruoÅ¡tis iÅ¡ anksto, naujai iÅ¡rinkti Seimo nariai norėjo susipažinti su parengtomis iÅ¡vadomis, tačiau nustatytais terminais jos nebuvo paruoÅ¡tos, pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad iÅ¡vadas parengė tik 2016 m. gruodžio 2 d., tad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog minėtas iÅ¡vadas jis parengė laiku, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) iÅ¡vados pateikimo, teismas pažymi, kad Vertinimo iÅ¡vadoje nėra teigiama, kad nurodytÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas parengė nesavarankiÅ¡kai. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo veiklos trÅ«kumai pasireiÅ¡kė minėtos iÅ¡vados teikime, kÄ patvirtina liudytojų parodymai, kad pareiÅ¡kėjas nesurinko parašų, neužregistravo iÅ¡vados Seimo posėdžių sekretoriate (II t., b. l. 30), be to, iÅ¡vada buvo pradėta rengti tÄ pačiÄ dienÄ kai turėjo bÅ«ti pateikta svarstyti Seimui.

Vertinimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas klausimų svarstymui reikalingÄ medžiagÄ teikė tik po atskirų priminimų ir praÅ¡ymų. Å iuo atveju atsakovė nekonkretizavo, apie kokiÄ medžiagÄ yra kalbama, todėl teismas negali įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų netinkamai atliko savo pareigas Å¡iuo aspektu, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė tinkamai nepagrindė minėto pareiÅ¡kėjo veiklos trÅ«kumo.

Biuro vadovė taip pat konstatavo, jog pareiÅ¡kėjui trÅ«ksta atsakomybės teikiant pasiÅ«lymus įtraukti į sesijos darbų programÄ , nes 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiÅ¡kėjas pasiÅ«lė įtraukti į sesijos darbų programÄ Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIIP-2836(2), kuris buvo atsiimtas 2015 m. gruodžio 3 d. Pažymėtina, kad minėtÄ aplinkybę patvirtina pareiÅ¡kėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. elektroninis laiÅ¡kas (II t., b. l. 31–32). Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis tinkamai atliko savo pareigas Å¡iuo aspektu, nes 2016 m. rugpjūčio 26 d. teiktoje informacijoje minėto įstatymo projekto nenurodė. Kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas 2016 m. rugpjūčio 26 d., teikta informacija buvo adresuota Seimo Informatikos ir komunikacijos departamentui. Atkreiptinas dėmesys, jog už pasiÅ«lymų įtraukimÄ Ä¯ sesijos darbų programÄ nėra atsakingas Informatikos ir komunikacijos departamentas, tad Å¡iam departamentui iÅ¡siųstas raÅ¡tas neįrodo tinkamo pasiÅ«lymų įtraukti į sesijos darbų programÄ teikimo, kurie turi bÅ«ti teikiami Seimo sekretoriatui.

Vertinimo iÅ¡vadoje taip pat teigiama, kad 2016 m. pareiÅ¡kėjas nepateikė nė vieno pasiÅ«lymo sudarant Komiteto posėdžių ar klausymų darbotvarkes. PareiÅ¡kėjas Å¡io fakto neneigia, tačiau nurodo, kad Komiteto posėdžių darbotvarkių rengimas nepriskirtinas jo atliekamoms funkcijoms. Nors tiesiogiai tokia pareiÅ¡kėjo funkcija jo pareigybės apraÅ¡yme nėra įtvirtinta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal pareigybės apraÅ¡ymo 7.3.5 punktÄ Biuro patarėjas, be kita ko, dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus. Be to, Biuro patarėjas atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedėjo nenuolatinio pobÅ«džio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, Å¡ios funkcijos apima ir veiksmus, susijusius su Komiteto posėdžių darbotvarkėmis, be to, pasiÅ«lymų Komiteto posėdžių darbotvarkėms teikimas buvo numatytas kaip viena iÅ¡ 2016 m. pareiÅ¡kėjo užduočių.

PareiÅ¡kėjo 2016 m. tarnybinė veikla patenkinamai įvertinta ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas, nagrinėdamas gautus raÅ¡tus bei rengdamas Komiteto raÅ¡tų projektus, vengia detalios ir iÅ¡samios nagrinėjamo klausimo analizės, iÅ¡ pateiktos medžiagos jam sudėtinga iÅ¡skirti pagrindinius, esminius dalykus. Be to, pareiÅ¡kėjas susiduria su sunkumais ne tik nusistatydamas pagrindines problemas, bet ir ieÅ¡kodamas galimų Å¡ių problemų sprendimų bÅ«dų – dažnai reikalauja, kad jam bÅ«tų paaiÅ¡kinta, kÄ daryti, kur kreiptis, t. y. jo manymu, pavesdamas klausimÄ jam, Biuro vedėjas turėtų detaliai ir iÅ¡samiai suraÅ¡yti atitinkamo klausimo sprendimo eigÄ . Nurodytus teiginius pagrindžia atsakovės teismui pateikti dokumentai – susiraÅ¡inėjimas su Biuro vedėja, pareiÅ¡kėjo rengto atsakymo projektas (II t., b. l. 5, 6–52). Be to, teismas pažymi, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas savo darbus atlieka ne visai tinkamai, jo darbai nuolat tikrinami kitų Biuro darbuotojų, patvirtina liudytojų parodymai.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, sprendimas pareiÅ¡kėjo veiklÄ Ä¯vertinti patenkinimai yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas įrodymais, todėl Vertinimo komisija neturėjo pagrindo nesutikti su Biuro vedėjos iÅ¡vadomis. Nors, kaip minėta, iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas klausimų svarstymui reikalingÄ medžiagÄ teikė tik po atskirų priminimų ir praÅ¡ymų, nebuvo pagrįsta, tačiau byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos įvertinimÄ tik patenkinamai. Teismas kaip subjektyviÄ nuomonę vertina pareiÅ¡kėjo teiginius, kad Biuro vedėjos parengtoje Vertinimo iÅ¡vadoje nurodyti teiginiai yra įžeidžiantys. Pažymėtina, kad pagrįstos kritikos iÅ¡sakymas vertinant valstybės tarnautojo veiklÄ negali bÅ«ti laikomas psichologiniu persekiojimu.

Pažymėtina, kad pagal VTÄ® 22 straipsnio 17 dalį Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ patenkinamai, valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančiam asmeniui siÅ«lo suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimÄ trečiÄ kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikacijÄ arba tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikacijÄ . Nagrinėjamu buvo pasirinktas antrasis variantas ir skundžiamu Ä®sakymu Seimo kanclerė įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ tobulinti kvalifikacijÄ . Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tinkamai, Ä®sakymas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, taigi teismas neturi pagrindo jo panaikinti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Milda Vainienė