c9f703f0-d427-4680-b7c5-1c2f2002eb7e · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedatsakovÄs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovÄms J. K. ir L. U., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dÄl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedc9f703f0-d427-4680-b7c5-1c2f2002eb7e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: K. ir L. U., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dÄl įsakymo panaikinimo.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-189-629/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01634-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Milda VainienÄ,
dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui E. J.,
atsakovÄs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovÄms J. K. ir L. U.,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dÄl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t Ä :
E. J. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) su skundu (I t., b. l. 133â138) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau â ir Seimas) kanclerio 2017 m. kovo 22 d. įsakymÄ Nr. 460-P-SK-111 âDÄl E. J.â (toliau â ir Ä®sakymas).
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad skundžiamu Ä®sakymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau â ir atsakovÄ) valstybÄs tarnautojų tarnybinÄs veiklos vertinimo komisijos (toliau â ir Vertinimo komisija) iÅ¡vadÄ , kurioje pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄ veikla įvertinta patenkinamai, pareiÅ¡kÄjas buvo įpareigotas tobulinti kvalifikacijÄ pagal Seimo kanclerio patvirtintÄ programÄ . PareiÅ¡kÄjo nuomone, Å¡iuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo (toliau â ir VTÄ®) 22 straipsnio 29 dalis ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos ValstybÄs tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybÄs tarnautojų vertinimo taisyklÄs (toliau â ir Vertinimo taisyklÄs). Visų pirma tiesioginÄ vadovÄ pateikÄ su klaidomis užpildytÄ karjeros valstybÄs tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketÄ (pirmajame puslapyje įraÅ¡yta neteisinga data ir ji netinkamai iÅ¡taisyta), be to, tiesioginÄ vadovÄ su pareiÅ¡kÄju nebuvo susitarusi dÄl pokalbio datos, todÄl pareiÅ¡kÄjas pokalbiui nebuvo pasiruoÅ¡Äs. Pokalbio metu nebuvo aptarti pareiÅ¡kÄjo gebÄjimai atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, neaptarti pasiekti rezultatai, vykdant valstybÄs tarnautojui suformuluotas užduotis, t. y. neatskleista, kas buvo neatlikta ar blogai atlikta, kaip suprastÄjo ar kitaip kokybiÅ¡kai pasikeitÄ pareiÅ¡kÄjo tarnybiniai rezultatai po kasmetinio 2015 m. tarnybinÄs veiklos vertinimo, kurio metu pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄ veikla buvo įvertinta gerai, ir kodÄl siÅ«loma 2016 m. pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄ veiklÄ vertinti patenkinamai. Taip pat nebuvo suformuluotos pareiÅ¡kÄjo einamųjų metų užduotys, neaptarta karjera ir kvalifikacijos tobulinimas.
PareiÅ¡kÄjas taip pat pažymÄjo, kad tarnybinÄs veiklos vertinimo iÅ¡vadoje (toliau â ir Vertinimo iÅ¡vada) įraÅ¡yti tiesioginÄs vadovÄs teiginiai yra įžeidžiantys ir neatitinka tikrovÄs. PareiÅ¡kÄjas nesutinka, kad kai kurių įstatymų projektų iÅ¡vadų projektus jis parengÄ vÄluodamas. PaaiÅ¡kino, jog pagal klausymų darbotvarkÄ, įstatymų projektų Nr. XIIP-4096, XIIP-4097, XIIP-4098, XIIP-4099, XIIP-4437 klausymai buvo numatyti 2016 m. gruodžio 7 d. 15.00â17.00 val. MinÄtų įstatymų iÅ¡vadų projektai Å¡iems klausymams buvo parengti ir el. paÅ¡tu pateikti Sveikatos reikalų komiteto (toliau â ir Komitetas) iÅ¡vadų rengÄjams likus 5 dienoms iki numatytos klausymų dienos, todÄl jokio vÄlavimo nebuvo. AtkreipÄ dÄmesį, kad nei pareiÅ¡kÄjo pareigybÄs apraÅ¡yme, nei kituose Komiteto dokumentuose nenumatytas terminas, prieÅ¡ kiek laiko iki posÄdžio privaloma pateikti medžiagÄ svarstomais klausimais. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) iÅ¡vadas parengÄ pats, be kitų patarÄjų pagalbos, visus Komiteto sprendimų ir / ar protokolo iÅ¡rašų projektus parengÄ tinkamai ir laiku, be atskirų priminimų ir praÅ¡ymų. PažymÄjo, jog vakcinos nuo meningokoko infekcijos įtraukimo į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių klausimo problematika yra susijusi su nepakankamais valstybÄs biudžeto asignavimais Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui. Pagal Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro (toliau â ir Biuras) personalo patvirtintas kuravimo sritis sveikatos draudimo ir sveikatos sistemos finansavimo klausimų kuravimas yra priskirtas Komiteto biuro patarÄjai K. C., todÄl pagal patvirtintÄ darbotvarkÄ Å¡is klausimas buvo pavestas kuruoti jai, o sprendimų ir / ar protokolo iÅ¡rašų projektus dÄl užkreÄiamųjų ligų, tarp jų ir tuberkuliozÄs, pareiÅ¡kÄjas rengÄ savarankiÅ¡kai, be kitų patarÄjų pagalbos.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nesutinka, kad jam trÅ«ksta atsakomybÄs teikiant pasiÅ«lymus įtraukti į sesijos darbų programÄ Ä¯statymų projektus, t. y. 2016 m. rugpjÅ«Äio 16 d. pasiÅ«lÄ Ä¯traukti į sesijos darbų programÄ Alkoholio kontrolÄs įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIIP-2836(2), kuris buvo atsiimtas 2015 m. gruodžio 3 d. PareiÅ¡kÄjo teigimu, tokie pasiÅ«lymai teikiami Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentui pagal nustatytÄ formatÄ . 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d. pareiÅ¡kÄjas nustatytu formatu nusiuntÄ informacijÄ apie Seimo IX (rudens) sesijos prioritetinius darbus K. C., tuo metu pavaduojanÄiai Komiteto biuro vedÄjÄ J. B.. Siųstoje informacijoje nebuvo pasiÅ«lymo įtraukti įstatymo projektÄ Nr. XIIP-2836(2) į Seimo sesijos darbų programÄ . PareiÅ¡kÄjas taip pat pažymÄjo, kad jo pareigybÄs apraÅ¡yme nenurodyta funkcija teikti pasiÅ«lymus, sudarant Komiteto posÄdžių ar klausymų darbotvarkes.
Anot pareiÅ¡kÄjo, iÅ¡ prigimties jis yra analitikas, todÄl prieÅ¡ rengdamas atsakymus į gautus raÅ¡tus, detaliai iÅ¡analizuoja nagrinÄjamÄ klausimÄ , kad galÄtų parengti tinkamÄ raÅ¡tÄ -atsakymÄ . PabrÄžÄ, jog niekada nereikalauja Komiteto biuro vedÄjos, kad jam bÅ«tų paaiÅ¡kinta, kÄ daryti ir kur kreiptis. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jis dirba savarankiÅ¡kai ir savo kuruojamos srities Komiteto raÅ¡tų-atsakymų bei iniciatyvinių raÅ¡tų projektus 2016 m. parengÄ tinkamai ir laiku.
NurodÄ, kad tikrovÄs neatitinka ir teiginiai, jog jis įvykdÄ tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. PabrÄžÄ, jog 2016 m. suformuluotų ir pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytų užduoÄių neatlikimas nebuvo fiksuotas jokiuose teisiniuose dokumentuose, pareiÅ¡kÄjas nebuvo padarÄs jokių tarnybinių nusižengimų, visas užduotis 2016 m. atliko laiku ir kokybiÅ¡kai, be to, papildomai padÄjo parengti Seimo nariams 3 įstatymų projektus. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jį įžeidžia tiesioginÄs vadovÄs komentarai, jog jis nesugeba dirbti savarankiÅ¡kai ir kuruoti teisÄs aktų projektų nuo pradžios iki galo, užduotis atlieka pavirÅ¡utiniÅ¡kai, funkcijas vykdo patenkinamai, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau. PareiÅ¡kÄjas pabrÄžÄ, jog Seimo kanceliarijoje dirba daugiau kaip 14 metų ir per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nebuvo padarÄs jokių tarnybinių nusižengimų. Pastaruosius metus jo tarnybinÄ veikla buvo vertinama labai gerai ir gerai. 2008â2012 m. Seimo kadencijoje Komitetui vadovavÄs pirmininkas A. M. neturÄjo jokių pretenzijų dÄl pareiÅ¡kÄjo atliekamo darbo kokybÄs, o 2012â2016 m. kadencijoje Komitetui vadovavusi pirmininkÄ D. M. pareiÅ¡kÄ pareiÅ¡kÄjui padÄkÄ . PareiÅ¡kÄjo teigimu, jis dirba savarankiÅ¡kai, kuruoja teisÄs aktų projektus nuo pradžios iki galo, renkasi tinkamus darbo metodus pavestoms užduotims atlikti. Nors dažnai nustatomi labai trumpi terminai užduotims įvykdyti, taÄiau jas atlieka laiku ir kokybiÅ¡kai. PareiÅ¡kÄjo nuomone, tiesioginÄs vadovÄs komentarai, jog pareiÅ¡kÄjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso prieÅ¡ biuro vedÄjÄ , nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų, nebendradarbiauja su kitais patarÄjais, konstruktyvus bendradarbiavimas neįmanomas su kitų padalinių darbuotojais, vengia iÅ¡samios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizÄs yra ne tik įžeidžiantys, bet prieÅ¡tarauja kitiems komentarams ir laikytini tiesioginÄs vadovÄs psichologinio smurto apraiÅ¡komis pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu.
PareiÅ¡kÄjas taip pat atkreipÄ dÄmesį, jog nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto, nes pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄ veikla buvo vertinama tik 2017 m. kovo 20 d. Be to, vertinimo komisijos posÄdis buvo labai varginantis, užtruko labai ilgai (beveik 5 val. su trumpa pertrauka pavalgyti), į jį be tiesioginÄs vadovÄs buvo pakviesti dalyvauti dar 4 Biuro darbuotojai, t. y. asmenys, kurie nenumatyti VTÄ® 22 straipsnio 6 dalyje ir Vertinimo taisyklių 21 punkte. Komisija nenagrinÄjo iÅ¡ esmÄs tiesioginÄs vadovÄs iÅ¡dÄstytų teiginių bei komentarų, neiÅ¡klausÄ pareiÅ¡kÄjo atsikirtimų į kiekvienÄ iÅ¡ jų bei neatsižvelgÄ Ä¯ Vertinimo komisijos nario V. V. atskirÄ motyvuotÄ nuomonÄ, kuria nepritariama komisijos siÅ«lymui.
AtsakovÄ Seimo kanceliarija atsiliepime praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 148â151).
PažymÄjo, kad susitikÄs su vedÄja pareiÅ¡kÄjas turÄjo visas galimybes kreiptis dÄl pokalbio datos nukÄlimo vÄlesniam laikotarpiui ar pokalbio pratÄsimo. GinÄijamu atveju per visus 2016 m. biuro vedÄja J. B. ne kartÄ yra pateikusi pareiÅ¡kÄjui žodines pastabas, raÅ¡iusi elektroninius laiÅ¡kus dÄl pareiÅ¡kÄjo netinkamos darbo kokybÄs, klaidų, netikslumų. Kasmetinio pokalbio metu buvo apibendrinta pareiÅ¡kÄjo veikla, nurodytos klaidos ir pareiÅ¡kÄjas informuotas, kad tarnybinÄ veikla vertinama patenkinamai. Vadovaudamasi Vertinimo taisyklių nuostatomis biuro vedÄja detaliai užpildÄ vertinimo anketÄ , įraÅ¡ydama atitinkamus komentarus (pagrindimÄ ) tais atvejais, kai nesutiko su pareiÅ¡kÄjo nurodytu balu, ir nurodÄ kitokį balÄ , taip pat pagal valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos vertinimo iÅ¡vados formÄ suraÅ¡Ä vertinimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodytos ir 4 einamųjų metų užduotys.
AtsakovÄ nesutinka su pareiÅ¡kÄjo argumentais, jog tiesioginÄ vadovÄ turÄjo aptarti pareiÅ¡kÄjo karjeros galimybes. Vertinimo taisyklių 9.4 punkte nurodyta bendro pobÅ«džio nuostata, kuri praktikoje taikoma priklausomai nuo to, kaip vertinama valstybÄs tarnautojo veikla. GinÄijamu atveju kalbÄta apie kvalifikacijos tobulinimÄ , pastangas, iniciatyvumÄ , klaidų mažinimÄ , o ne apie karjerÄ . AtkreipÄ dÄmesį, jog gerai įvertinus pareiÅ¡kÄjo 2015 m. tarnybinÄ veiklÄ , jis taip pat reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl veiklos vertinimo, kaip argumentÄ nurodydamas, jog bendravimas padalinyje vyksta gerai, bet kažkodÄl jo veikla nÄra vertinama labai gerai.
Seimo kanceliarija nurodÄ, kad Vertinimo komisija iÅ¡analizavo pareiÅ¡kÄjo užpildytÄ vertinimo anketÄ , tiesioginio vadovo pasiraÅ¡ytÄ vertinimo iÅ¡vadÄ ir įvertino pareiÅ¡kÄjo veiklÄ patenkinamai. AtkreipÄ dÄmesį, jog 2016 m. pareiÅ¡kÄjui buvo nustatyta užduotis pagal nustatytas kuravimo sritis pateikti pasiÅ«lymus Biuro vedÄjai rengiant Komiteto pasiÅ«lymus Seimo pavasario ir rudens sesijų darbų programoms, Komiteto posÄdžių ir klausymų darbotvarkes bei rengiant Komiteto veiklos ataskaitas. Tokia užduotis pareiÅ¡kÄjui buvo nustatyta ir 2015 m. AtsakovÄs manymu, pareiÅ¡kÄjas galimai netinkamai suvokia vidaus administravimo principus, nes tvirtina, kad politikai dÄl jo veikos neturÄjo priekaiÅ¡tų. VTÄ® nustato, kad valstybÄs tarnautojo veiklÄ vertina jo tiesioginis vadovas. PareiÅ¡kÄjas yra kreipÄsis į Personalo skyrių dÄl jo pavaldumo pakeitimo, be to, neatitinka tikrovÄs ir pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad Komiteto pirmininkai jam nÄra reiÅ¡kÄ priekaiÅ¡tų dÄl darbo kokybÄs, nes Komitetui vadovaujant Seimo narei D. M., jos praÅ¡ymu pareiÅ¡kÄjas laikinai buvo perkeltas į kitÄ padalinį.
AtsakovÄ nesutinka, kad buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 17 punktas. PažymÄjo, jog pagal Vertinimo taisyklių 20 punktÄ , jeigu valstybÄs tarnautojas, kurio tarnybinÄ veikla vertinama, dÄl svarbių priežasÄių negali dalyvauti Vertinimo komisijos posÄdyje, posÄdis atidedamas iki to laiko, kol iÅ¡nyks priežastys, dÄl kurių valstybÄs tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posÄdyje. AtidÄjus vertinimo komisijos posÄdį, Å¡ių taisyklių 17 punkte nustatytas terminas netaikomas.
Seimo kanceliarija paaiÅ¡kino, kad vertinimo komisijos posÄdyje, kuriame buvo vertinama pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄ veikla, komisijos kvietimu dalyvavo pareiÅ¡kÄjo tiesioginÄ vadovÄ J. B.. KiekvienÄ pastabÄ dÄl savo veiklos kokybÄs vertinimo pareiÅ¡kÄjas traktavo kaip įžeidimÄ . Kadangi vedÄjos ir pareiÅ¡kÄjo teiginiai buvo prieÅ¡ingi, komisija priÄmÄ sprendimÄ pakviesti į posÄdį Biuro valstybÄs tarnautojus. Komisija iÅ¡klausÄ Biuro vedÄjos J. B. paaiÅ¡kinimų, pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų, Biuro valstybÄs tarnautojų, kurie ne vienÄ kartÄ yra pabaigÄ rengti ar tobulinÄ pareiÅ¡kÄjui priskirtos kuravimo srities teisÄs aktų iÅ¡vadas, pasisakymų. Komisijos narys V. V. iÅ¡dÄstÄ atskirÄ jÄ nuomonÄ, taÄiau komisija balsų dauguma priÄmÄ sprendimÄ siÅ«lyti Seimo kancleriui pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄ veiklÄ vertinti patenkinamai, todÄl Seimo kanclerÄ priÄmÄ sprendimÄ pareiÅ¡kÄjo veiklÄ vertinti patenkinamai. AtsakovÄs manymu, priimdama tokį sprendimÄ Seimo kanclerÄ atsižvelgÄ ir į Komiteto pirmininkÄs A. Å . nusiskundimus dÄl pareiÅ¡kÄjo darbo kokybÄs.
Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dÄstytais argumentais. Papildomai pažymÄjo, kad visas einamųjų metų užduotis įvykdÄ, todÄl neapgrįstai Vertinimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog kai kurių užduoÄių jis neįvykdÄ.
Teismo posÄdyje atsakovÄs atstovÄs praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti, remdamosi atsiliepime iÅ¡dÄstytais argumentais.
Teismo posÄdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kÄjo kolegÄ Biuro patarÄja V. V. nurodÄ, kad jai tenka dirbti ir pareiÅ¡kÄjui priskirtus darbus, tenka peržiÅ«rÄti pareiÅ¡kÄjo parengtus projektus, ieÅ¡koti juose klaidų. PaaiÅ¡kino, kad tokia situacija susidarÄ dÄl to, kad Komiteto pirmininkÄ nepasitikÄjo pareiÅ¡kÄju ir nepriimdavo neperžiÅ«rÄtų pareiÅ¡kÄjo parengtų darbų. Liudytoja taip pat nurodÄ, kad Biuro vedÄja paveda jai kuruoti svarbesnius, sudÄtingesnius pareiÅ¡kÄjui priskirtus darbus, kadangi pareiÅ¡kÄjas daro daug klaidų. DÄl tokios situacijos Biure kyla nepasitenkinimas. Nors pareiÅ¡kÄjas dirba mažiau, taÄiau nuolat siekia sau geresnių sÄ lygų, praÅ¡o geresnio kabineto. PareiÅ¡kÄjas nepriima kritikos, ieÅ¡ko bet kokio atsikirtimo, manipuliuoja. PažymÄjo, kad nors projektÄ Nr. XIIP-3323(2) parengÄ pats pareiÅ¡kÄjas, taÄiau jis nesurinko parašų, neužregistravo projekto sekretoriate, o tik paliko jį ant stalo. Nors Biure komandinis darbas vyksta, visi pareiÅ¡kÄjui padeda, bet pareiÅ¡kÄjas nepadeda niekam.
Teismo posÄdyje kaip liudytoja apklausta Vertinimo komisijos narÄ V. S. nurodÄ, kad Komisijos posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas prieÅ¡taravo vadovÄs vertinimui. PosÄdis ilgai užsitÄsÄ, nes, siekiant objektyviai įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , buvo apklausti pareiÅ¡kÄjo kolegos. Komisijos posÄdyje dalyvavo ir pareiÅ¡kÄjo vadovÄ, kuri pateikÄ ir papildomos informacijos, susiraÅ¡inÄjimo su pareiÅ¡kÄju. PareiÅ¡kÄjas savo klaidų nepripažino.
Teismo posÄdyje kaip liudytoja apklausta Vertinimo komisijos narÄ S. Å . nurodÄ, kad Vertinimo komisija labai nuodugniai iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo 2016 m. veiklÄ , apklausÄ visÄ BiurÄ , dÄl to posÄdis ilgai užtruko.
Teismo posÄdyje kaip liudytojas apklaustas Vertinimo komisijos narys V. V. nurodÄ, kad nepritarÄ Vertinimo komisijos nuomonei vertinti pareiÅ¡kÄjo veiklÄ patenkinamai, nes manÄ, kad pareiÅ¡kÄjo veikla turi bÅ«ti vertinamai gerai. PažymÄjo, kad Biure susiklostÄ sudÄtingi psichologiniai santykiai, Biuro vedÄja tendencingai pareiÅ¡kÄjo veikloje ieÅ¡ko trÅ«kumų. Biuro vedÄjos bendravimas su pareiÅ¡kÄju elektroniniais laiÅ¡kais per daug oficialus, nebÅ«dingas kituose biuruose. Nors kiti Biuro darbuotojai kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kÄjÄ , liudytojas mano, kad tokia situacija susidarÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo, kaip vyro, ir jauno moterų kolektyvo skirtingų interesų, požiÅ«rio, darbo tempo.
Teismo posÄdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kÄjo kolegÄ Biuro patarÄja K. C. nurodÄ, kad jai nuolat tenka kuruoti arba atlikti pareiÅ¡kÄjui priskirtus darbus, nes Komiteto pirmininkai pareiÅ¡kÄju nepasitiki. Tenka tikrinti visus pareiÅ¡kÄjo rengiamus projektus. PareiÅ¡kÄjas į pastabas reaguoja neigiamai, kelia konfliktus ir kitose srityse, pavyzdžiui, reikalauja galingesnio kompiuterio, kabineto su geresniu vaizdu. Nors susirinkimuose reikia aptarti darbinius klausimus, bet tenka aptarinÄti pareiÅ¡kÄjo kabineto klausimÄ . Be to, pareiÅ¡kÄjas niekada nederina savo atostogų su kitais Biuro darbuotojais. Liudytojos manymu, pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o iÅ¡skirtinių sÄ lygų ir yra konfliktiÅ¡ka asmenybÄ.
Teismo posÄdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kÄjo kolegÄ Biuro patarÄja B. S. nurodÄ, kad 2016 m. su pareiÅ¡kÄju dirbo tik nuo gruodžio mÄn. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas maloniai kalba, tik kai jam ko nors reikia, į kritikÄ reaguoja prieÅ¡iÅ¡kai, nenori bendradarbiauti.
Teismo posÄdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kÄjo kolegÄ Biuro padÄjÄja M. N. nurodÄ, kad Biure su pareiÅ¡kÄju susiklostÄ Ä¯tempti santykiai, jis nuolat visus iÅ¡veda iÅ¡ pusiausvyros, atsikalbinÄja. PareiÅ¡kÄjÄ reikia nuolat raginti, kad nurodytų, kÄ kviesti į posÄdžius, jam reikia konkreÄių raÅ¡ytinių nurodymų, nors kiti patarÄjai patys žino, kÄ daryti.
Teismo posÄdyje kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kÄjo kolegÄ Biuro padÄjÄja S. Å . nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas yra konfliktiÅ¡ka asmenybÄ. Tiek Biuro vedÄja, tiek Komiteto pirmininkÄ nepasitiki pareiÅ¡kÄjo darbu, todÄl nuolat reikia jį tikrinti. PareiÅ¡kÄjÄ reikia nuolat raginti, priminti jam darbus. PareiÅ¡kÄjas įraÅ¡inÄja pokalbius su kolegomis, provokuoja. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas reikalauja susirinkimų, juos protokoluoti, bet visi susirinkimai baigiasi pareiÅ¡kÄjo kabineto klausimu ir reikalavimais sumažinti jo darbo krÅ«vį. PažymÄjo, kad Komiteto pirmininkai, t. y. tiek A. M., tiek D. M. praÅ¡ydavo peržiÅ«rÄti pareiÅ¡kÄjo darbus. NurodÄ, kad Biuro vedÄja yra nekonfliktiÅ¡ka ir tolerantiÅ¡ka pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu. Pavedimai pareiÅ¡kÄjui duodami raÅ¡tu, kad bÅ«tų aiÅ¡kiau, jam vieninteliam pavedimai duodami kartu nurodant sprendimo bÅ«dÄ .
Kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kÄjo tiesioginÄ vadovÄ Biuro vedÄja J. B. nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo veiklÄ vertino laikydamasi VTÄ® bei Vertinimo taisyklių reikalavimų. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo darbams tikrinti skiria kuruojanÄius patarÄjus. DÄl projekto Nr. XIIP-3323(2) paaiÅ¡kino, kad po projekto svarstymo iki priÄmimo Seimo nariai teikia pasiÅ«lymus, už kurių sekimÄ atsakingi patarÄjai, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjas. Nors pasiÅ«lymas buvo gautas rugsÄjo 14 d., o svarstymas ir priÄmimas buvo numatytas rugsÄjo 20 d., pareiÅ¡kÄjas neinformavo apie pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , nors prieÅ¡ priÄmimÄ jis turÄjo bÅ«ti apsvarstytas Komitete, todÄl skubiai rugsÄjo 20 d. buvo surengtas pasiÅ«lymo svarstymas, pareiÅ¡kÄjas parengÄ iÅ¡vadÄ , taÄiau paliko jÄ Komiteto pirmininkÄs sekretorei ant stalo, nors turÄjo surinkti paraÅ¡us, užregistruoti sekretoriate. Taip pat nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo nurodomas jo 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d. raÅ¡tas buvo skirtas kitam padariniui, o vertinime kalbama apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas 2016 m. rugpjÅ«Äio 16 d. raÅ¡tu Seimo sekretoriatui pateikÄ raÅ¡tÄ su jau atsiimtu įstatymo projektu. Liudytojos teigimu, niekada nÄra aiÅ¡ku, ko nežino pareiÅ¡kÄjas, į paklausimus atsiraÅ¡inÄja, bet nepateikia praÅ¡omos informacijos. Rengiamuose raÅ¡tuose daro klaidų ir teisina jas skubumu, nors raÅ¡tui parengti skiria visÄ dienÄ . Biuro kolektyvas dÄl pareiÅ¡kÄjo elgesio jauÄia įtampÄ , pareiÅ¡kÄjas kalba nepagarbiai, susirinkimų metu sugeba įžeisti kolegas. Komiteto pirmininkai dÄl pareiÅ¡kÄjo darbo turÄjo ir turi priekaiÅ¡tų. Nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog gavo D. M. padÄkÄ , taÄiau tai tik dÄkingumo ženklas visiems Biuro darbuotojams D. M. paliekant SeimÄ . Biuro vedÄja taip pat nurodÄ, kad nors klausymai vyko gruodžio mÄn., taÄiau pareiÅ¡kÄjas iÅ¡vadas klausymams turÄjo parengti dar birželio mÄn. PabrÄžÄ, jog pareiÅ¡kÄjas kritikÄ vertina kaip įžeidimÄ , nuolat reikalauja įrodymų, todÄl su pareiÅ¡kÄju bendraujama elektroniniais laiÅ¡kais. PareiÅ¡kÄjas nepripažįsta klaidų, yra visiÅ¡kai nesavikritiÅ¡kas. Be to, neinformavÄs įraÅ¡inÄja pokalbius su ja.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Byloje ginÄas kilÄs dÄl Seimo kanclerio 2017 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 460-P-SK-111, kuriuo pareiÅ¡kÄjas įpareigotas tobulinti kvalifikacijÄ pagal Seimo kanclerio patvirtintÄ programÄ , teisÄtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas E. J. eina Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarÄjo pareigas. Pagal pareiÅ¡kÄjo pareigybÄs apraÅ¡ymÄ , jo einamos pareigybÄs paskirtis â padÄti vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute apibrÄžtÄ Komiteto veiklÄ Seimo teisÄs aktų leidybos ir parlamentinÄs kontrolÄs srityse. PareiÅ¡kÄjas pagal savo pareigybÄs apraÅ¡ymÄ pagal nustatytas kuravimo sritis padeda Komiteto iÅ¡vadų rengÄjams parengti iÅ¡vadų projektus ir pasiÅ«lymus dÄl įstatymų, kitų teisÄs aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų Komitetui svarstyti, kad Komiteto posÄdyje jie bÅ«tų laiku ir profesionaliai iÅ¡nagrinÄti ir kad bÅ«tų atliktos kitos Komitetui pavestos funkcijos; pagal kompetencijÄ užtikrina, kad Seimo priimtas teisÄs akto tekstas bÅ«tų laiku sutvarkytas ir perduotas Dokumentų departamentui tam, kad bÅ«tų užtikrintas sklandus teisÄkÅ«ros procesas; dalyvauja kitų komitetų organizuojamuose teisÄs aktų klausymuose ar svarstymuose, Komiteto ar Seimo valdybos sudaromose darbo grupÄse, stebi kuruojamo klausimo svarstymÄ Seimo plenariniame posÄdyje; rengia įstatymų ir kitų teisÄs aktų projektus, teikia pasiÅ«lymus, pastabas bei iÅ¡vadas Komiteto nariams, rengiantiems ar analizuojantiems projektus, su Komiteto veikla susijusiais klausimais, dalyvauja atliekant įstatymų ir kitų teisÄs aktų projektų ekspertizÄ; naudodamasis mokslinių tyrimų medžiaga ir darbais formuluoja užduotis užsakomoms ekspertizÄms ir tyrimams, dalyvauja Komiteto atliekamuose parlamentiniuose tyrimuose; rengia Komiteto sprendimų projektus;
dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus ir Komiteto veiklos ataskaitų projektus; nagrinÄja ir rengia atsakymų į gautus asmenų praÅ¡ymus ir skundus bei valstybÄs institucijų ir kitų įstaigų raÅ¡tus projektus; rengia informacijÄ visuomenei apie priimtus teisÄs aktus, kitÄ su Komiteto darbu susijusiÄ informacijÄ Å¾iniasklaidai; prireikus rengia atsakymus į visuomenÄs informavimo priemonÄse iÅ¡keltus klausimus; dalyvauja konferencijose, seminaruose ir kituose su Å¡ių klausimų sprendimu susijusiuose renginiuose; pagal kompetencijÄ renka iÅ¡ teisÄs aktų projektų juose vartojamus naujus terminus ir teikia juos, taip pat pasiÅ«lymus dÄl Terminų banke jau esamų terminų (dÄl jų pakeitimo ar iÅ¡braukimo) Seimo kanceliarijos Terminijos komisijai, apie tai informavÄs Biuro vedÄjÄ ; Biuro vedÄjo komandiruotÄs, nedarbingumo, atostogų metu ar dÄl kitų priežasÄių jam laikinai negalint eiti pareigų, pavaduoja Biuro vedÄjÄ , o kai Biuro vedÄjas į pareigas nÄra paskirtas, laikinai, iki įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas Biuro vedÄjas, eina Biuro vedÄjo pareigas, siekdamas užtikrinti sklandų Biuro darbÄ ; atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedÄjo nenuolatinio pobÅ«džio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti.
Vadovaujantis VTÄ® 22 straipsnio 4 dalimi, valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybÄs tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mÄnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybÄs ar savivaldybÄs institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinÄ veikla. MinÄtos straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybÄs tarnautojo (iÅ¡skyrus įstaigos padalinio vadovÄ ) tarnybinÄs veiklos ir pakaitinio valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos vertinimo tikslas â kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebÄjimus atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikacijÄ bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.
Pagal VTÄ® 22 straipsnio 5 dalį karjeros valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ vertina jo tiesioginis vadovas.
Detaliau valstybÄs tarnautojų tarnybinÄs veiklos vertinimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos ValstybÄs tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybÄs tarnautojų tarnybinÄs veiklos vertinimo taisyklÄs bei ValstybÄs tarnautojų tarnybinÄs veiklos vertinimo kriterijai.
Pagal Vertinimo taisyklių 81 punktÄ tiesioginis vadovas pateikia valstybÄs tarnautojui karjeros valstybÄs tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketÄ . ValstybÄs tarnautojas vertinimo anketÄ užpildo ir grÄ Å¾ina tiesioginiam vadovui ne vÄliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. ValstybÄs tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dÄl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybÄs tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 9 punktu, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybÄs tarnautoju metu: 1) aptaria valstybÄs tarnautojo užpildytÄ vertinimo anketÄ ir valstybÄs tarnautojo gebÄjimus atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nurodytas funkcijas; 2) aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybÄs tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; 3) suformuluoja einamųjų metų užduotis; 4) aptaria valstybÄs tarnautojo karjerÄ ir kvalifikacijos tobulinimÄ .
Pagal Vertinimo taisyklių 10 punktÄ po pokalbio su valstybÄs tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketÄ (įraÅ¡o atitinkamÄ komentarÄ (pagrindimÄ ) tais atvejais, kai nesutinka su valstybÄs tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balÄ ) ir pagal valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos vertinimo iÅ¡vados formÄ suraÅ¡o valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ . IÅ¡vadoje tiesioginis vadovas vertina valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ . ValstybÄs tarnautojo kvalifikacija ir jo gebÄjimas atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybÄs ar savivaldybÄs institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. IÅ¡vadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įraÅ¡o pasiÅ«lymus, kaip tobulinti kvalifikacijÄ , ir valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos bendrÄ Ä¯vertinimÄ . Ä®vertinÄs valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas iÅ¡vadoje pateikia vienÄ iÅ¡ VTÄ® 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyje nurodytų siÅ«lymų.
Pagal Vertinimo taisyklių 12 punktÄ tiesioginis vadovas iÅ¡vadÄ pateikia personalo administravimo tarnybai ne vÄliau kaip iki kitų metų sausio 20 dienos. Personalo administravimo tarnyba iÅ¡vados, kurioje valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopijÄ pateikia atitinkamai vertinimo komisijai.
Vertinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisija įvertina valstybÄs tarnautojo praÄjusių metų tarnybinÄ veiklÄ ne vÄliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Pagal Vertinimo taisyklių 18 punktÄ valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos vertinimo procedÅ«ra vertinimo komisijoje apima: 1) valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos nagrinÄjimÄ ; 2) valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos įvertinimÄ ; 3) sprendimo dÄl atitinkamo vertinimo komisijos siÅ«lymo priÄmimÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ Ä¯vertina gerai); 4) vertinimo komisijos iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ . Pagal Vertinimo taisyklių 19 punktÄ valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinÄdama valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ , vertinimo komisija vertina valstybÄs tarnautojo gebÄjimus atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacijÄ ir jam nustatytų užduoÄių vykdymo rezultatus.
Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 20â25 punktais, valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos nagrinÄjimas susideda iÅ¡ pokalbio su valstybÄs tarnautoju ir iÅ¡vados nagrinÄjimo. Vertinimo komisija turi teisÄ pakviesti dalyvauti komisijos posÄdyje tiesioginį vadovÄ , kai nagrinÄjama jam pavaldaus valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veikla. Pasibaigus valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos nagrinÄjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria bÅ«simÄ jį valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos įvertinimÄ . Pasibaigus valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dÄl valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posÄdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsÄius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas. ValstybÄs tarnautojo veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimÄ dÄl vieno iÅ¡ VTÄ® 22 straipsnio 14, 15, 17, 18, 19 ar 20 dalyje nurodytų siÅ«lymų į pareigas priimanÄiam asmeniui pateikimo. ValstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ , suraÅ¡oma vertinimo komisijos iÅ¡vada.
NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas karjeros valstybÄs tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje savo lyderystÄs, supratimÄ apie žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymÄ , finansų valdymÄ bei analizÄ ir pagrindimÄ Ä¯vertino aukÅ¡Äiausiu balu â 4 (I t., b. l. 15).
Po pokalbio su pareiÅ¡kÄju, jo tiesioginÄ vadovÄ nesutiko su pareiÅ¡kÄjo įsivertinimu anketoje ir pareiÅ¡kÄjo lyderystÄ, supratimÄ apie žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymÄ , analizÄ ir pagrindimÄ Ä¯vertino 2 balais, o finansų valdymÄ â 3 balais (I t., b. l. 15â18).
LyderystÄs įvertinimÄ 2 balais tiesioginÄ vadovÄ motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kÄjo santykiai su kitais Biuro darbuotojais yra labai įtempti, nes pareiÅ¡kÄjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso tiek prieÅ¡ biuro vedÄjÄ , tiek prieÅ¡ kitus darbuotojus. Niekada nepasiÅ«lo pagalbos, nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų. Nuolat pabrÄždamas savo vyresnį amžių, reikalauja sau iÅ¡skirtinių sÄ lygų (geresnio kabineto su geresniu vaizdu per langÄ ). PatarÄjas kolegų nuomonÄs neklausia ir ja nesidomi, nebendradarbiauja su kitais patarÄjais, ieÅ¡kodamas optimalių sprendimų variantų. Kolegoms pateikus pastabų ar pasiÅ«lymų dÄl klausimų sprendimo, jų nuomonÄ ignoruoja, nesigilindamas į pateiktų pastabų ir pasiÅ«lymų turinį, o tik argumentuodamas, kad Seimo kanceliarijoje dirba ilgiausiai. Konstruktyvus bendravimas neįmanomas nei su biuro kolegomis, nei su kitų padalinių darbuotojais.
Supratimo apie žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymÄ Ä¯vertinimÄ 2 balais pareiÅ¡kÄjo tiesioginÄ vadovÄ motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kÄjas nepripažįsta savo klaidų, yra konfliktiÅ¡kas, susiduria su sunkumais tiek dirbant savarankiÅ¡kai, tiek komandoje, pasižymi iniciatyvos stoka (apsiriboja tik paskirtos užduoties įvykdymu, neretai turi bÅ«ti raginamas jÄ Ä¯vykdyti greiÄiau). Pagrindine ir esmine komandinio darbo sÄ lyga pareiÅ¡kÄjas laiko darbo vietÄ ir Biuro vedÄjo pareigÄ parÅ«pinti jam geresnį kabinetÄ arba įvesti kabinetų rotacijÄ tarp Biuro darbuotojų kas mÄnesį arba kitais terminais. PareiÅ¡kÄjo nuomone, komandinis darbas praktiÅ¡kai neįmanomas, jeigu Biuro darbuotojai dirba kabinetuose, esanÄiuose skirtinguose pastato aukÅ¡tuose.
Finansų valdymo įvertinimÄ 3 balais pareiÅ¡kÄjo tiesioginis vadovas motyvavo tuo, kad, uždavus klausimus apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo principus bei jo dydį, pareiÅ¡kÄjas nesugebÄjo pateikti atsakymų. Abejones dÄl pareiÅ¡kÄjo žinių apie Seimo kanceliarijos atskirų padalinių funkcijas ir jų vykdomÄ veiklÄ bei atsakomybÄs sritis, materialinių iÅ¡teklių valdymÄ kelia jo nuolatinis reikalavimas iÅ¡ Biuro vedÄjos geresnio kompiuterio ir kabineto.
AnalizÄs ir pagrindimo įvertinimÄ 2 balais pareiÅ¡kÄjo tiesioginÄ vadovÄ motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kÄjas vengia iÅ¡samios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizÄs, sprendimai dažnai neargumentuoti. Nesugeba iÅ¡skirti iÅ¡ pateiktos informacijos esminių dalykų, klausimo esmÄ ir problemas pristatyti koncentruotai ir aiÅ¡kiai. PapraÅ¡ytas pristatyti nuomonÄ dÄl klausimo, pareiÅ¡kÄjas dažnai apsiriboja žodžiais âÄia labai svarbus klausimasâ. PareiÅ¡kÄjas susiduria su sunkumais tiek nusistatydamas pagrindines problemas ir ieÅ¡kodamas sprendimų bÅ«dų, kai iÅ¡ anksto nenurodomos galimos alternatyvos, tiek rinkdamas, sistemindamas ir apibendrindamas informacijÄ .
PareiÅ¡kÄjo tiesioginÄ vadovÄ 2017 m. sausio 19 d. parengÄ pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄs veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ (I t., b. l. 11â14), kurioje aptarÄ pareiÅ¡kÄjo praÄjusių metų veiklos rezultatus ir apibendrindama nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas nesugeba dirbti savarankiÅ¡kai ir kuruoti teisÄs aktų projektų nuo pradžios iki galo. PatarÄjas nemoka ar nesirenka racionalaus bÅ«do jam pavestoms užduotims atlikti. PatarÄjui sudÄtinga iÅ¡ didesnÄs apimties informacijos kiekio iÅ¡skirti esminius dalykus, juos apibendrinti ir pasiÅ«lyti konkreÄius problemų sprendimų bÅ«dus. PatarÄjo darbo tempai labai lÄti, lyginant su kitais patarÄjais. Jeigu tam tikrÄ pavedimÄ ar užduotį iÅ¡ jo kuruojamos srities reikia atlikti skubiai, Biuro vedÄja yra priversta pavesti darbÄ kitam patarÄjui arba atlikti pati asmeniÅ¡kai. PareiÅ¡kÄjas užduotis atlieka pavirÅ¡utiniÅ¡kai, funkcijas vykdo patenkinamai, jam labai trÅ«ksta savikritiÅ¡kumo. PatarÄjas nepripažįsta klaidų, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau ir taisyti klaidas. Pateikus akivaizdžius įrodymus dÄl jo raÅ¡tų ar iÅ¡vadų projektuose padarytų klaidų (loginių, gramatinių ar kt.), patarÄjas, pritrÅ«kÄs argumentų ginÄyti ir įrodinÄti savo âtiesasâ, nepripažindamas klaidų, bet kokius savo veiksmus teisina skubotumu, nors pavedimui įvykdyti ir buvo skirta pakankamai laiko. Vertinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄ veikla įvertinta patenkinamai ir pateiktas siÅ«lymas pareiÅ¡kÄjui tobulinti kvalifikacijÄ .
2017 m. kovo 1 d. praneÅ¡imu pareiÅ¡kÄjas informuotas, jog pareiÅ¡kÄjo veiklos vertinimo komisijos posÄdis vyks 2017 m. kovo 20 d. (I t., b. l. 10).
Vertinimo komisija, atlikusi pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄs veiklos vertinimÄ , 2017 m. kovo 20 d. iÅ¡vadoje nusprendÄ pareiÅ¡kÄjo veiklÄ Ä¯vertinti patenkinamai ir pasiÅ«lyti pareiÅ¡kÄjui tobulinti kvalifikacijÄ (I t., b. l. 8).
Seimo kancleris, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos iÅ¡vadÄ , 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-111 įpareigojo pareiÅ¡kÄjÄ tobulinti kvalifikacijÄ pagal Seimo kanclerio patvirtintÄ programÄ (b. l. 7).
Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo, nesutikimÄ su tarnybinÄs veiklos vertinimo rezultatais pareiÅ¡kÄjas grindžia, tiek procedÅ«riniais pažeidimais, tiek argumentais, jog visas savo funkcijas atliko tinkamai.
Visų pirma pareiÅ¡kÄjas teigia, jog pokalbis su tiesiogine vadove vyko pažeidžiant Vertinimo taisyklių 81 ir 9 punktų reikalavimus, nes su pareiÅ¡kÄju nebuvo suderinta pokalbio data, be to, pokalbio metu nebuvo aptarti visi Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai. Å iuo atveju sutiktina su atsakovÄs pozicija, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo kreiptis dÄl pokalbio datos nukÄlimo vÄlesniam laikotarpiui, taÄiau tokių veiksmų nesiÄmÄ. Be to, teismas atkreipia dÄmesį, jog Vertinimo taisyklÄs nenustato terminų, prieÅ¡ kiek laiko valstybÄs tarnautojui turi bÅ«ti praneÅ¡ama apie pokalbį su tiesioginiu vadovu. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas, užpildÄs vertinimo anketÄ , galÄjo numanyti, jog artimiausiu laiku jo laukia pokalbis su tiesiogine vadove, todÄl turÄjo galimybÄ tokiam pokalbiui pasiruoÅ¡ti ir be atskiro iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo.
PareiÅ¡kÄjas taip pat teigia, kad pokalbio su tiesiogine vadove metu nebuvo aptarti Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai. PažymÄtina, kad nei VTÄ®, nei Vertinimo taisyklÄs nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybÄs tarnautoju dÄl jo tarnybinÄs veiklos rezultatų turi bÅ«ti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu bÅ«du, todÄl nÄra galimybÄs tiksliai nustatyti, kokie klausimai buvo aptariami su pareiÅ¡kÄju jo pokalbio metu. TaÄiau net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kÄjo ir jo tiesioginÄs vadovÄs pokalbis vyko ne pagal Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodytÄ pokalbio turinį ir eigÄ , tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminį pažeidimÄ , dÄl kurio galÄtų bÅ«ti panaikintas vertinimo procedÅ«ros metu priimtas sprendimas. Atkreiptinas dÄmesys, kad visi Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai aptarti pareiÅ¡kÄjo tiesioginÄs vadovÄs suraÅ¡ytoje iÅ¡vadoje, dÄl kurios savo argumentus pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ iÅ¡dÄstyti Vertinimo komisijos posÄdyje.
Kaip procedÅ«rinius pažeidimus pareiÅ¡kÄjas įvardina ir tai, kad Vertinimo komisijos posÄdyje dalyvavo asmenys, kurių dalyvavimas tokiuose posÄdžiuose neįtvirtintas nei VTÄ®, nei Vertinimo taisyklÄse. Be to, pareiÅ¡kÄjo nuomone, nepagrįstai neatsižvelgta į vieno iÅ¡ Komisijos narių pareikÅ¡tÄ atskirÄ jÄ nuomonÄ.
Nors Vertinimo taisyklÄs nenustato galimybÄs į komisijos posÄdį kviesti vertinamo valstybÄs tarnautojo kolegų, iÅ¡skyrus tiesioginį vadovÄ , taÄiau atlikti tokių veiksmų taip pat nedraudžia. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų Vertinimo komisijos narių paaiÅ¡kinimo, Biuro darbuotojos į Vertinimo komisijos posÄdį buvo pakviestos siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas vertinimui svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, tokie Vertinimo komisijos veiksmai yra pateisinami, kadangi pareiÅ¡kÄjas nesutiko su savo tiesioginÄs vadovÄs įvertinimu, teigÄ, jog darbus atliko savarankiÅ¡kai, be kolegų pagalbos, todÄl Biuro darbuotojų paaiÅ¡kinimai tokioje situacijoje padÄjo Vertinimo komisijai objektyviai įvertinti pareiÅ¡kÄjo bei jo vadovÄs teiginių pagrįstumÄ .
DÄl Vertinimo komisijos nario V. V. atskirosios nuomonÄs teismas pažymi, jog Vertinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisijos iÅ¡vadoje gali bÅ«ti pateikta vertinimo komisijos nario, nesutinkanÄio su vertinimo komisijos įvertinimu ir (ar) siÅ«lymu, atskiroji motyvuota nuomonÄ, taÄiau pagal Vertinimo taisyklių 23 punktÄ Vertinimo komisija galutinį sprendimÄ priimÄ balsavimu. Å iuo atveju dauguma (3 iÅ¡ 4) Vertinimo komisijos narių sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjo veikla turi bÅ«ti vertinama patenkinamai, o atskirÄ jÄ nuomonÄ turÄjusio Vertinimo komisijos nario pozicija buvo įraÅ¡yta į Vertinimo komisijos iÅ¡vadÄ , taigi jokie procedÅ«riniai pažeidimai Å¡iuo atveju nepadaryti.
Teismas sutinka su pareiÅ¡kÄjo teiginiais, kad Å¡iuo atveju nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto reikalavimo, nes Vertinimo komisija pareiÅ¡kÄjo veiklos neįvertino iki 2016 m. kovo 1 d., taÄiau, teismo vertinimu, tokio termino nesilaikymas nelaikytinas esminiu pažeidimu ar pagrindu pareiÅ¡kÄjo veiklÄ vertinti geriau, nei įvertinta nagrinÄjamu atveju.
Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas taip pat nesutinka, jog netinkamai atliko savo funkcijas. PažymÄtina, kad teismas, nagrinÄdamas ginÄÄ dÄl valstybÄs tarnautojÄ Ä¯ pareigas priÄmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiÅ«lymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisÄtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikÄsi teisÄs aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priÄmimo procedÅ«ros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinÄs veiklos vertinimo iÅ¡vados, kuriÄ pateikÄ valstybÄs tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkcijÄ . Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybÄs tarnautojo tarnybinÄs veiklos vertinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ , o kilus ginÄui â teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos iÅ¡vados. Taigi Å¡iuo atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, ar pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄs veiklos iÅ¡vados apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas įvykdÄ tik kai kurias užduotis, o atliktos užduotys vykdytos netinkamai, yra pagrįstos atsakovÄs pateiktais įrodymais.
Vertinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas kai kurių įstatymų projektų iÅ¡vadų projektus (pvz., projektai Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437) parengÄ vÄluodamas, o kai kurių kitų projektų iÅ¡vadas (pvz., Nr. XIIP-3323(2) pavyko laiku pateikti Seimo posÄdžių sekretoriatui tik su kitų patarÄjų pagalba.
Teismas pažymi, kad byloje nÄra ginÄo, jog pareiÅ¡kÄjas įstatymų projektų iÅ¡vadų projektus Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437 pateikÄ iki minÄtų įstatymų projektų klausymų, taÄiau iÅ¡ Seimo kanceliarijos pateiktų dokumentų matyti, kad Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 111-S-5 buvo nurodyta, kad įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4098 iÅ¡vadų projektai turi bÅ«ti pateikti iki 2016 m. birželio 6 d. (II t., b. l. 3), o pagal Komiteto 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ Nr. 111-S-14 įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 iÅ¡vados projektas â iki 2016 m. birželio 20 d. (II t., b. l. 4). Nors, kaip teisingai pažymÄjo pareiÅ¡kÄjas, nurodytų įstatymų projektų svarstymas buvo perkeltas iÅ¡ Seimo VII (pavasario) sesijos į Seimo IX (rudens) sesijos darbų programÄ , taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjui nebegaliojo Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. bei birželio 8 d. sprendimuose nurodyti iÅ¡vadų parengimo terminai. Kaip paaiÅ¡kino Biuro vedÄja teismo posÄdžio metu, pareiÅ¡kÄjui Å¡iuo atveju buvo pavestas didelis projektas, jam reikÄjo ruoÅ¡tis iÅ¡ anksto, naujai iÅ¡rinkti Seimo nariai norÄjo susipažinti su parengtomis iÅ¡vadomis, taÄiau nustatytais terminais jos nebuvo paruoÅ¡tos, pats pareiÅ¡kÄjas pripažįsta, kad iÅ¡vadas parengÄ tik 2016 m. gruodžio 2 d., tad pareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog minÄtas iÅ¡vadas jis parengÄ laiku, atmestini kaip nepagrįsti.
DÄl įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) iÅ¡vados pateikimo, teismas pažymi, kad Vertinimo iÅ¡vadoje nÄra teigiama, kad nurodytÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kÄjas parengÄ nesavarankiÅ¡kai. Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjo veiklos trÅ«kumai pasireiÅ¡kÄ minÄtos iÅ¡vados teikime, kÄ patvirtina liudytojų parodymai, kad pareiÅ¡kÄjas nesurinko parašų, neužregistravo iÅ¡vados Seimo posÄdžių sekretoriate (II t., b. l. 30), be to, iÅ¡vada buvo pradÄta rengti tÄ paÄiÄ dienÄ kai turÄjo bÅ«ti pateikta svarstyti Seimui.
Vertinimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog pareiÅ¡kÄjas klausimų svarstymui reikalingÄ medžiagÄ teikÄ tik po atskirų priminimų ir praÅ¡ymų. Å iuo atveju atsakovÄ nekonkretizavo, apie kokiÄ medžiagÄ yra kalbama, todÄl teismas negali įvertinti, ar pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ tiesų netinkamai atliko savo pareigas Å¡iuo aspektu, todÄl darytina iÅ¡vada, kad atsakovÄ tinkamai nepagrindÄ minÄto pareiÅ¡kÄjo veiklos trÅ«kumo.
Biuro vadovÄ taip pat konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjui trÅ«ksta atsakomybÄs teikiant pasiÅ«lymus įtraukti į sesijos darbų programÄ , nes 2016 m. rugpjÅ«Äio 16 d. pareiÅ¡kÄjas pasiÅ«lÄ Ä¯traukti į sesijos darbų programÄ Alkoholio kontrolÄs įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIIP-2836(2), kuris buvo atsiimtas 2015 m. gruodžio 3 d. PažymÄtina, kad minÄtÄ aplinkybÄ patvirtina pareiÅ¡kÄjo 2016 m. rugpjÅ«Äio 16 d. elektroninis laiÅ¡kas (II t., b. l. 31â32). Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kÄjo teiginius, kad jis tinkamai atliko savo pareigas Å¡iuo aspektu, nes 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d. teiktoje informacijoje minÄto įstatymo projekto nenurodÄ. Kaip nurodo pats pareiÅ¡kÄjas 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d., teikta informacija buvo adresuota Seimo Informatikos ir komunikacijos departamentui. Atkreiptinas dÄmesys, jog už pasiÅ«lymų įtraukimÄ Ä¯ sesijos darbų programÄ nÄra atsakingas Informatikos ir komunikacijos departamentas, tad Å¡iam departamentui iÅ¡siųstas raÅ¡tas neįrodo tinkamo pasiÅ«lymų įtraukti į sesijos darbų programÄ teikimo, kurie turi bÅ«ti teikiami Seimo sekretoriatui.
Vertinimo iÅ¡vadoje taip pat teigiama, kad 2016 m. pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ nÄ vieno pasiÅ«lymo sudarant Komiteto posÄdžių ar klausymų darbotvarkes. PareiÅ¡kÄjas Å¡io fakto neneigia, taÄiau nurodo, kad Komiteto posÄdžių darbotvarkių rengimas nepriskirtinas jo atliekamoms funkcijoms. Nors tiesiogiai tokia pareiÅ¡kÄjo funkcija jo pareigybÄs apraÅ¡yme nÄra įtvirtinta, taÄiau teismas atkreipia dÄmesį, jog pagal pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.3.5 punktÄ Biuro patarÄjas, be kita ko, dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus. Be to, Biuro patarÄjas atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedÄjo nenuolatinio pobÅ«džio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, Å¡ios funkcijos apima ir veiksmus, susijusius su Komiteto posÄdžių darbotvarkÄmis, be to, pasiÅ«lymų Komiteto posÄdžių darbotvarkÄms teikimas buvo numatytas kaip viena iÅ¡ 2016 m. pareiÅ¡kÄjo užduoÄių.
PareiÅ¡kÄjo 2016 m. tarnybinÄ veikla patenkinamai įvertinta ir dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjas, nagrinÄdamas gautus raÅ¡tus bei rengdamas Komiteto raÅ¡tų projektus, vengia detalios ir iÅ¡samios nagrinÄjamo klausimo analizÄs, iÅ¡ pateiktos medžiagos jam sudÄtinga iÅ¡skirti pagrindinius, esminius dalykus. Be to, pareiÅ¡kÄjas susiduria su sunkumais ne tik nusistatydamas pagrindines problemas, bet ir ieÅ¡kodamas galimų Å¡ių problemų sprendimų bÅ«dų â dažnai reikalauja, kad jam bÅ«tų paaiÅ¡kinta, kÄ daryti, kur kreiptis, t. y. jo manymu, pavesdamas klausimÄ jam, Biuro vedÄjas turÄtų detaliai ir iÅ¡samiai suraÅ¡yti atitinkamo klausimo sprendimo eigÄ . Nurodytus teiginius pagrindžia atsakovÄs teismui pateikti dokumentai â susiraÅ¡inÄjimas su Biuro vedÄja, pareiÅ¡kÄjo rengto atsakymo projektas (II t., b. l. 5, 6â52). Be to, teismas pažymi, kad tai, jog pareiÅ¡kÄjas savo darbus atlieka ne visai tinkamai, jo darbai nuolat tikrinami kitų Biuro darbuotojų, patvirtina liudytojų parodymai.
Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄs veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, sprendimas pareiÅ¡kÄjo veiklÄ Ä¯vertinti patenkinimai yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas įrodymais, todÄl Vertinimo komisija neturÄjo pagrindo nesutikti su Biuro vedÄjos iÅ¡vadomis. Nors, kaip minÄta, iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjas klausimų svarstymui reikalingÄ medžiagÄ teikÄ tik po atskirų priminimų ir praÅ¡ymų, nebuvo pagrįsta, taÄiau byloje pakanka įrodymų, pagrindžianÄių pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄs veiklos įvertinimÄ tik patenkinamai. Teismas kaip subjektyviÄ nuomonÄ vertina pareiÅ¡kÄjo teiginius, kad Biuro vedÄjos parengtoje Vertinimo iÅ¡vadoje nurodyti teiginiai yra įžeidžiantys. PažymÄtina, kad pagrįstos kritikos iÅ¡sakymas vertinant valstybÄs tarnautojo veiklÄ negali bÅ«ti laikomas psichologiniu persekiojimu.
PažymÄtina, kad pagal VTÄ® 22 straipsnio 17 dalį Vertinimo komisija, įvertinusi valstybÄs tarnautojo tarnybinÄ veiklÄ patenkinamai, valstybÄs tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimanÄiam asmeniui siÅ«lo suteikti valstybÄs tarnautojui nuosekliai žemesnÄ kvalifikacinÄ klasÄ arba panaikinti jo turimÄ treÄiÄ kvalifikacinÄ klasÄ ir tobulinti valstybÄs tarnautojo kvalifikacijÄ arba tobulinti valstybÄs tarnautojo kvalifikacijÄ . NagrinÄjamu buvo pasirinktas antrasis variantas ir skundžiamu Ä®sakymu Seimo kanclerÄ Ä¯pareigojo pareiÅ¡kÄjÄ tobulinti kvalifikacijÄ . Konstatavus, kad pareiÅ¡kÄjo tarnybinÄs veiklos vertinimas atliktas tinkamai, Ä®sakymas pripažintinas teisÄtu ir pagrįstu, taigi teismas neturi pagrindo jo panaikinti, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo E. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Milda VainienÄ