c9f0dba2-53a5-4e18-9f1d-b5cb44c60591 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-957/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33732-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Editai Daunienei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

nuteistajam V. T. (V. T.), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

vertėjui Rimantui Skuratovič,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar šį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. atlyginti D. S. (D. S.) nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 6 250 Eur arba tokiÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti savo darbu.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. T. paskirta galutinė aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. T. bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar šį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. atlyginti D. S. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 6 250 Eur arba tokiÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti savo darbu.

Ä® bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – viena diena, jÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė tame pačiame bute gyvenusio D. S. pinigus – 6 250 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį ir iÅ¡spręsti jo nekaltumo klausimÄ . Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos tyrimo procese jis neturėjo tinkamos teisinės pagalbos. Ä®vykiai nebuvo teisingai interpretuojami. Nuteistasis pripažįsta, kad jis iÅ¡ tiesų paėmė pinigus, tačiau neigia juos vogęs. Nurodo, kad jis susitiko su vyru, vardu S., kuris iÅ¡ Baltarusijos perdavė pinigus priekabai įsigyti. Pinigai buvo pervesti iÅ¡ I., kuriam kitÄ dienÄ reikėjo nupirkti priekabÄ . Nuteistasis Å¡iuos pinigus panaudojo kitiems tikslams, žinodamas, kad kitÄ savaitę bus atiduota daugiau pinigų ir nupirkta priekaba. D. S. pasipiktino Å¡iuo faktu ir atvyko iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ , apimtas pykčio iÅ¡kvietė policijÄ ir apkaltino jį vagyste. Nuteistojo teigimu, Å¡ie pinigai nepriklausė D. S., taigi jis pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo nepavogė.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. T. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis paėmė 6 250 Eur ir juos panaudojo kitiems tikslams (savo asmeniniams kreditams dengti), tačiau teigia, kad Å¡ie pinigai priklausė ne nukentėjusiajam D. S., o kitam asmeniui I., kuris juos per asmenį, vardu S., perdavė ne nukentėjusiajam, o jam, t. y. V. T., priekabai pirkti, taigi jis Å¡ių pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo nepavogė. Kartu apeliantas teigia, kad jis neturėjo tinkamos teisinės pagalbos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar prieÅ¡ nuteistÄ jį V. T. pradėtame baudžiamajame procese jam buvo užtikrinta teisė į tinkamÄ teisinę gynybÄ , taip pat patikrins, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo V. T. paimti pinigai jam buvo svetimi ir jie priklausė nukentėjusiajam D. S.

5. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti. Veika kaip vagystė kvalifikuojama tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-699/2018, 2K-183-511/2019). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. T. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė tame pačiame bute gyvenusio D. S. pinigus – 6 250 Eur.

7. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių, kad V. T. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 6 250 Eur, proceso eigoje neginčijo ir pats nuteistasis, jis šių aplinkybių neginčija ir apeliaciniu skundu, todėl dėl to plačiau nepasisakytina. Nepaisant to, nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde teigia, kad šie pinigai nepriklausė nukentėjusiajam D. S., o priklausė asmeniui, vardu I., kuris šiuos pinigus per asmenį, vardu S., perdavė ne nukentėjusiajam, o būtent V. T. priekabai nupirkti. Vis dėl to tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai teisingi tik iš dalies, tačiau neturi esminės reikšmės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl atmestini.

8. Pažymėtina, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde neigia 6 250 Eur priklausomybę D. S., nurodydamas, jog jie buvo perduoti kito asmens ne nukentėjusiajam, o bÅ«tent nuteistajam, tačiau tokia jo pozicija nelaikytina nuoseklia ir visa apimtimi patikima, kadangi ji neatitinka jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio, be to, jÄ paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Antai, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. T. parodė, jog trečiÄ valandÄ dienos susitiko su žmogumi, kuris jam perdavė 8 000-9 000 Eur, kad nupirktų kemperį.

Jis su pinigais nuvažiavo namo, 3 000 Eur padėjo pas D. lovoje po pagalve, dalį pinigų (6 250 Eur) pasisavino, o kitus pinigus paliko po pagalve. Tie 6 250 Eur priklausė D. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. T. taip pat parodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. būdamas bute jis paėmė D. S., kurio tuo metu nebuvo namuose, pinigus, planavo juos greitai D. atiduoti, nemanė, kad sukels problemų (1 t., b. l. 111). Taigi, šių apklausų metu nuteistasis aiškiai įvardijo asmenį, kuriam aktualūs pinigai tuo metu priklausė, t. y. nukentėjusįjį D.

S. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad bÅ«tent jis paprašė V. T. paimti pinigus iÅ¡ A. K., nes jis pats (D. S.) tuo metu buvo Baltarusijoje. V. T. Å¡iuo pinigus paėmė ir jam per „Telegram“ programėlę atsiuntė paimtų pinigų nuotraukÄ . Vėliau paskambinęs V. T. suprato, jog Å¡is girtas, todėl bijodamas, kad V. T. pinigus gali iÅ¡leisti, paskambino kitam kartu gyvenančiam draugui I. F. bei paprašė, jog Å¡is skubiai pinigus paimtų. I. F. nuvažiavo pas jį į namus ir paskambinęs pasakė, kad trÅ«ksta pinigų (1 t., b. l. 42-43).

Tokius nukentėjusiojo D. S. parodymus patvirtino liudytojas A. K., kuris parodė, jog pinigai turėjo bÅ«ti perduoti bÅ«tent D. S., tačiau pastarojo praÅ¡ymu juos perdavė kartu su nukentėjusiuoju gyvenančiam V. T. (1 t., b. l. 86-87). Be to, nukentėjusiojo D. S. parodymus patvirtino ir liudytojas I. F. (1 t., b. l. 93-96). Taigi, vertinant visumoje, tiek nukentėjusiojo D. S., tiek liudytojų A. K. bei I. F. parodymai paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomÄ pozicijÄ , kad Å¡iuos pinigus priekabos pirkėjas perdavė ne nukentėjusiajam D.

S., o būtent V. T. ir kartu patvirtina būtent pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo V. T. parodymus apie tai, kad pinigai priklausė nukentėjusiajam D. S., o nuteistasis juos tik turėjo parvežti pastarajam į namus. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantis 2022 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiojo D. S. pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pastarojo pokalbis su nuteistuoju V. T., leidžiantis suprasti, kad pinigai išties priklausė nukentėjusiajam D.

S. ir V. T. tai suprato (1 t., b. l. 54-56). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo V. T. apeliacinio skundo teiginiu, kad išties kaltinime nurodyti pinigai pirmiausia buvo perduoti Baltarusijoje gyvenančio asmens, kuris juos perdavė tikslu priekabai pirkti, todėl pirminis jų savininkas buvo būtent šis asmuo. Tačiau pažymėtina, kad tiek iš dalies paties nuteistojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, tiek ir iš šiuos parodymus atitinkančių nukentėjusiojo D.

S. bei liudytojų A. K. ir I. F. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad Baltarusijoje gyvenančio asmens pinigai perduoti ne V. T., o bÅ«tent nukentėjusiajam D. S. iÅ¡ esmės sudarius žodinį sandorį dėl priekabos pirkimo ir nugabenimo iki Baltarusijos sienos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo pinigų perdavimo momento jie iÅ¡ esmės tapo nukentėjusiojo D. S. turtu, kuris užsakovui už juos turėjo perduoti prekę ar suteikti paslaugas, o to nepadaręs pinigus grÄ Å¾inti, atitinkamai Å¡ie pinigai buvo svetimas turtas nuteistajam V.

T., o pastarasis šį turtÄ gavo tik tam, kad nukentėjusiojo D. S. praÅ¡ymu atliktų su jais techninę operacijÄ â€“ šį turtÄ pargabentų į nukentėjusiojo namus. Å iuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiÅ«rėti, paneÅ¡ti ir pan.), tačiau neteisėtai jį pasiima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-696/2016).

9. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. T. pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. nukentėjusiajam D. S. priklausančius 6 250 Eur, todėl įvertinęs Å¡iÄ ir kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistojo V. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentÄ , kad jam nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo 2022 m. rugsėjo 3 d. nutarimo paskirti gynėjÄ matyti, jog V. T. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip asmeniui, nemokančiam valstybinės kalbos, buvo paskirta valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikianti gynėja advokatė A. Grinevič (1 t., b. l. 78-79), kuri dalyvavo su įtariamuoju V. T. atliekamuose proceso veiksmuose. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje bylÄ nagrinėjančio teismo protokoline nutartimi buvo nutarta vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu paskirti V. T. gynėju advokatÄ D. KorsakovÄ , kuris pateikė į bylÄ advokato orderį (2 t., b. l. 39, 42). Advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, prašė teismo posėdžio pertraukos, siekdamas suderinti tarp jo ginamojo ir nukentėjusiojo galimo susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo sÄ lygas, teikė praÅ¡ymus dėl pertraukos žalai atlyginti, vėlesniame teismo posėdyje pasakė baigiamÄ jÄ kalbÄ . Taigi, gynėjas buvo pakankamai aktyvus, V. T. nė vienoje proceso stadijoje dėl valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikusių gynėjų paslaugų priekaiÅ¡tų niekam neiÅ¡sakė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad nuteistajam baudžiamojo proceso metu nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba.

11. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus Kursevičius

Valerij Lauš

Ugnius Trumpulis