c9ef55ed-ca8c-48ad-97e6-e60f31bcd4cf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-301-1123/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13155-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, kaltinamajam A. R., nukentėjusiajam D. K., civiliniam ieÅ¡kovui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , teistas Å¡eÅ¡is kartus: penktÄ kartÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡to bausme; Å¡eÅ¡tÄ kartÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos, 90 parų areÅ¡to bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, apimant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir A.

R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areÅ¡to; taip pat jo atžvilgiu priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant jį: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų kiekvienÄ dienÄ nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas n u s t a t ė : A. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: jis, 2022 m. vasario 16 d., apie 16.00 val., bÅ«damas prie parduotuvės „Norfa“, adresu Ateities g. 48, Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties konflikto metu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų trenkė vienÄ kartÄ kumščiu nepilnamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nosies-burnos sritį, taip sulaužydamas akinius, kurių vertė 280 eurų, bei tokiais chuliganiÅ¡kais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies kaulų lūžiu su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniais lūžiais.

Å iais veiksmais A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Kaltinamasis A. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykis vyko prie parduotuvės, kaip nurodyta kaltinamajame akte, laiko jis tiksliai nepasakys. Jis su draugu buvo biliardinėje ir jie išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Lauke su niekuo nekalbėjo, Å¡alia stovėjo kompanija, kurie atėjo ir paklausė, ar jie turi cigaretę.

Jis priėjusiam asmeniui sakė „valink“, tada Å¡is pradėjo kelti balso tonÄ . Jo (A. R.) draugas iÅ¡ karto pasiÅ¡alino. Jis (A. R.) neturėjo kÄ daugiau daryti, nes tų asmenų buvo ne vienas, viskas per kamerÄ matosi, vienas priėjo, paskui kitas. Jis svarstė gal bėgti, tada trenkė tam asmeniui. Nepateisina savo poelgio, bet nespėjo mintyse susidėlioti, kÄ jam daryti, todėl iÅ¡ karto trenkė. Tas vaikinas, kuriam trenkė, prieÅ¡ jį fizinių veiksmų nenaudojo, kiti asmenys irgi ne, tik rėkė ant jo.

Jis vaikinui trenkė kumščiu į veidÄ vienÄ kartÄ , Å¡is nugriuvo, jis (A. R.) norėjo padėti vaikinui atsikelti, bet priėjo to vaikino draugas ir jį pakėlė, tada jis (A. R.) pasiÅ¡alino. Vėliau internete pamatė, kad jis yra ieÅ¡komas, tada pats atvažiavo į komisariatÄ ir prisidavė. Komisariate sužinojo, kad nukentėjusiajam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, nepilnametis atėjo cigaretės praÅ¡yti. Jis gailisi, kad Å¡iam trenkė, bet nesigaili, kad nedavė cigaretės. Å io konflikto metu buvo blaivus, tai pirmas kartas, kai tiek drÄ sos turėjo, nors galėjo pabėgti.

Dėl 2000 Eur civilinio ieÅ¡kinio mano, kad neturtinė žala, be akinių, yra truputį per daug. Jis galėtų pats grÄ Å¾inti po 100 eurų kas dvi savaites, apie 1000-1200 eurų. Mano, kad už visÄ Å¾alÄ gali grÄ Å¾inti 1000 eurų. Teritorinės ligonių kasos 54,64 Eur civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta. Kaltinamasis A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 16 val. jis su savo draugu M. (Å¡iuo metu jo jokių duomenų nežino) stovėjo prie biliardinės, adresu Ateities g. 48, Vilniuje, rÅ«kė.

Jis prieÅ¡ tai su M. buvo biliardinėje ir jie žaidė. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas ir paklausė „ar yra cigaretė“. Jis (A. R.) iÅ¡ karto suprato, kad tas vaikinas yra nepilnametis ir jam pasakė, kad eitų į Å¡onÄ . Tuo metu prie jo priėjo kitas vaikinas, nes matė, kad netoli nuo jų, 6-7 metrų atstumu, stovi vaikinų kompanija (visi buvo nepilnamečiai), bet gali bÅ«ti, kad tas pats pirmas vaikinas vėl priėjo, dabar jau nepamena, nes praėjo daug laiko. Jam vaikinas pradėjo reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus „kÄ , negali gražiau pasakyti“.

Jis (A. R.) vėl pasakė, kad eitų į Å¡onÄ toliau. Tada vaikinų kompanija, kuri toliau stovėjo, pradėjo jam replikuoti, bet kÄ , jis nepamena. Supratęs, kad gali bÅ«ti blogai, su kumščiu vaikinui, kuriam sakė eiti į Å¡onÄ , vienÄ kartÄ trenkė į veidÄ , kur pataikė, nematė. Nepilnametis vaikinas nukrito ant žemės, bet kaip, jis dabar nepamena. Jis priėjo prie to vaikino ir norėjo jam padėti atsikelti, bet priėjo vaikino draugai, padėjo jam atsistoti. Jis vaikino iÅ¡ karto atsiprašė ir pasakė, kad nereikėjo lįsti, prašė pasitraukti.

Jo (A. R.) draugas iš karto išėjo, kai jis (A. R.) trenkė. Jis (A. R.) dar su tais vaikais pabendravo ir taip pat sau ramiai išėjo. Kiek pamena, tas nepilnametis vaikinas, kuriam jis trenkė, buvo su akiniais ir, kai jis trenkė vaikinui, lygtai akiniai sulūžo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Jo draugo M., su kuriuo buvo įvykio vietoje, Lietuvoje nėra, šis išvykęs į užsienį, kada grįš, nežino, draugo telefono numerio ir gyvenamosios vietos taip pat nežino (2 t., b. l. 14-15, 21).

Kadangi kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieÅ¡taravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., jam bÅ«nant Vilniaus mieste, apie 16.43 val. jam į jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino jo nepilnametis sÅ«nus D. K. iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono. SÅ«nus jam pasakė, kad Å¡iuo metu yra Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje.

Jam sÅ«naus pasiteiravus, kas atsitiko, Å¡is paaiÅ¡kino, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 16.00 val., Vilniuje, Ateities g. 10, prie prekybos centro „Norfa“ pagrindinio įėjimo jį be jokios priežasties užpuolė ir sumušė iÅ¡ matymo jam visiÅ¡kai nepažįstamas vyras. SÅ«nus paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu yra apžiÅ«rimas medikų. Maždaug po 15 min. jis atvyko pas sÅ«nų į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ , kur Å¡is jam detaliau paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

SÅ«nus D. K. paaiÅ¡kino, kad prie parduotuvės „Norfa“, Vilniaus mieste, Ateities g. 10, paprašė jam iÅ¡ matymo nepažįstamo vyriÅ¡kio cigaretės, tačiau asmuo labai supyko, pradėjo ant jo sÅ«naus Å¡aukti. Jo sÅ«nus teigė, kad nenorėjo veltis į konfliktÄ , bandė vyriÅ¡kį nuraminti sakydamas, kad nėra čia ko pykti. Tuo metu netikėtai vyriÅ¡kis sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jo sÅ«nui į veido sritį. Kuria ranka vyriÅ¡kis smÅ«giavo, jo sÅ«nus neminėjo.

Po smÅ«gio jo sÅ«nus parkrito ant žemės, sÄ monės praradęs nebuvo, tačiau jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir buvo sudaužyti ant veido buvę akiniai, kurių vertė apie 300 eurų. Po įvykio jo sÅ«nus paskambino 112 bendruoju pagalbos centro numeriu, o vyriÅ¡kis, iÅ¡girdęs, kad yra kviečiama policija, pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi. SÅ«nus D. K. sakė, kad į vietÄ buvo atvykęs policijos ekipažas bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiÅ«rėjo jo sÅ«nų ir nuvežė į Žalgirio klinikÄ .

SÅ«nus minėjo, kad visÄ konfliktÄ matė ir girdėjo kartu su juo buvę trys jo draugai, kurie irgi yra nepilnamečiai. SÅ«nus jam apibÅ«dino jį užpuolusį asmenį, kaip apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 175 cm Å«gio. ApžiÅ«ros metu Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje jo sÅ«nui buvo konstatuotas nosies pertvaros lūžis ir sulaužyti du apatinio žandikaulio priekiniai dantys. Žalgirio klinikoje uždėjus jo sÅ«nui laikinas plombas, jis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini).

Jo sÅ«nui D. K. buvo sulaužyti akiniai, nes kai gavo smÅ«gį į veidÄ , jie per pusę sulūžo ir nukrito ant žemės. Akinius sÅ«nui pirko prieÅ¡ pusantrų metų ir jų kaina buvo 280 eurų (Å¡iuo metu jau dokumentų neturi). SÅ«naus dantų gydymas kainavo 220 eurų (prie apklausos jis prideda kvitus). Taip pat jo sÅ«nui buvo sulaužyta nosis, tris savaites sirgo, patyrė fizinį skausmÄ , todėl jo sÅ«nui ir jam padaryta moralinė žala, kuriÄ vertina 2000 eurų, dėl Å¡io fakto bendra padaryta 2500 eurų žala (1 t., b. l. 40, 45).

Nukentėjusysis D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 15.30 val., su bendramoksliais A. B., D. Å . ir P. Å . buvo prie „Norfa“ parduotuvės FabijoniÅ¡kėse. Ten vaikÅ¡tinėjo. Prie „Norfos“ nuėjo papraÅ¡yti cigaretės netoli pagrindinio įėjimo į „NorfÄ â€œ. Jo draugai liko truputį toliau. Tas žmogus buvo su kitu vyru, kurio neįsidėmėjo, jis rÅ«kė, jis (D. K.) priėjo prie to, kuris rÅ«kė papraÅ¡yti cigaretės. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kvadratiniais siaurais akiniais, apsirengęs tamsiais rÅ«bais, panaÅ¡us į nusikaltėlį.

Jis to vyro paprašė nusiraminti, tada vyras jam trenkė deÅ¡ine ranka į nosį. Tuo metu kaip ir nieko nepajuto, jam buvo Å¡okas. Jam pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies ir pajuto su liežuviu, kad nuskilęs dantis. Tada jis (D. K.) atsitraukė į Å¡onÄ link draugų ir norėjo skambinti policijai. Vyras priėjo prie jų, sakė kažkÄ jiems lietuviÅ¡kai su akcentu, kalbėjo su jo draugu A. B. agresyviai, po to pasakė, kad kažkam paskambins, ėmė skambinti. Kai jis (D. K.) paėjo į Å¡onÄ , jis paskambino į policijÄ .

Vyras, kuris jam sudavė smūgį, pasišalino. Anksčiau jo nėra matęs ir po to nėra sutikęs (1 t., b. l. 58-59). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1227/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis D. K. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, jam nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniai lūžiai.

Nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti sudavus smÅ«gį ranka, koja (ir panaÅ¡iai) į nosies – burnos sritį. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ 3-4 paras iki apžiÅ«ros 2022 m. balandžio 20 d., 10.45 val. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (bÅ«tent dėl nosies kaulų lūžio). Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu trauminiu poveikiu (smÅ«giu) (1 t., b. l. 68-69). Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio datos nepamena, tačiau mano kad 2022 m. balandžio mėnesio 15-16 d., nuo 17 val. iki 18 val., FabijoniÅ¡kių mikrorajone prie įėjimo į FabijoniÅ¡kių „NorfÄ â€œÂ jis buvo su gerais draugais D. ir P. Å ..

Ten susitiko su draugu D. K. kartu praleisti laikÄ . Einant link „Norfos“, prie įėjimo į parduotuvę, apie 5-6 metrus nuo įėjimo stovėjo du vyriÅ¡kiai. Vienas jų buvo su juoda striuke be kapiÅ¡ono, bolonine, labiau aptempta, neilga, su užtrauktuku, plėšytais džinsais, kokie batai, nematė, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atrodė stipriai vartojantis alkoholį, kreivoku veidu, apie 178 cm iki 185 cm Å«gio, rudos spalvos trumpai kirptais plaukais su stačiakampio formos akiniais storesniu rėmu, rėmas juodas.

Jokių kitų iÅ¡skirtinių jo bruožų nepastebėjo. Kitas asmuo kaip atrodė, nepamena, nieko papasakoti negali, neįsidėmėjo. Jie visi po truputį ėjo, o D. K. paprašė palaukti, nes jis ėjo papraÅ¡yti cigaretės, ir nuėjo prie tų vyrų. D. K., kiek matė, ramiai paprašė pavaiÅ¡inti cigarete. Jis (A. B.) ir kiti buvo maždaug už 5 metrų ir stovėjo. Vienas vyras, kaip matė, pradėjo ieÅ¡koti savo rankinėje, kitas buvo piktas, agresyvus, D. K. pastÅ«mė ranka vienÄ kartÄ .

D. K., atrodo, pasakė „kÄ Äia darot“, po to dar kartÄ tas vyras D. K. pastÅ«mė, o po to deÅ¡ine ranka D. K. trenkė į veidÄ . D. K. parkrito ant nugaros, matė, kad sudužo ir iÅ¡sibarstė akinių stiklai. Tada D. K. atsikėlė ir pasakė, kad jam nuskėlė dantį. D. K. pradėjo iÅ¡ nosies bėgti kraujas. Jis (A. B.) davė D. K. kaukę nusivalyti kraujÄ , matė, kad jam nuskeltas apatinis dantis, kraujavo nosis. Vyras, kuris nesimušė, pasiÅ¡alino iÅ¡ karto, kai D. K. kitas pradėjo stumdyti.

Tas, kuris stumdė ir trenkė, buvo ir toliau agresyvus, kažkÄ Å¡Å«kavo, sakė „galit kam norit skambinti“. Tas vyras jam atrodė neblaivus, bet to teigti konkrečiai negali. Jie atsitraukė ir D. K. paskambino į policijÄ . Tas vyras klausė „kam jÅ«s skambinot“. Jie pasakė, kad niekam. Vyras tada nuėjo į „NorfÄ â€œ, po to vėl atėjo, klausė, kiek D. K. metų, dar kažkÄ Å¡nekėjo. Jis pats su tuo vyru bandė kalbėti, klausė, už kÄ Å¡is trenkė D. K., bet vyras nepaaiÅ¡kino.

Vyras išėjo, nežino, kur, nepastebėjo. Vyras kalbėjo lietuviÅ¡kai, galimai su nežymiu kažkokiu akcentu. Aplinkui gal ir vaikščiojo žmonės, bet tiksliai nurodyti negali, nei kas, nei kur. IÅ¡ jų niekas nefilmavo, nefotografavo, matė, kad yra vaizdo kamera ant „Norfos“. Nei prieÅ¡ tai, nei anksčiau, nei vieno iÅ¡ tų vyrų nėra matęs (1 t., b. l. 95-97). Liudytojas P. Å ., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tačiau mano, kad balandžio mėnesio 16 dienÄ , laiko nepamena, bet dienos metu, FabijoniÅ¡kių mikrorajone, prie įėjimo į FabijoniÅ¡kių „NorfÄ â€œ jis buvo su draugais D., A.

B. ir D. Å ., susitiko prie parduotuvės „Norfa“ FabijoniÅ¡kėse, Ateities g, 48, kad kartu praleistų laikÄ . Visi stovėjo netoli „Norfos“ įėjimo. Netoli įėjimo į „NorfÄ â€œ stovėjo du vyriÅ¡kiai. Kiek pamena, vienas buvo su akiniais, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio Å«gio, daugiau nepamena, kito aplamai neįsidėmėjo. D., nieko nesakęs, priėjo prie vyrų ir paprašė cigaretės, sakydamas „ar galit pavaiÅ¡inti cigarete?“. Vienas vyras pradėjo ieÅ¡koti gal cigaretės rankinėje, kitas, su akiniais, iÅ¡ karto buvo agresyvus, sakė „neduoti“, pradėjo keiktis, D. lygtai stumtelėjo.

D. paklausė „kam čia taip agresyviai?“ Antrasis vyras iÅ¡ karto tada pasiÅ¡alino. Tada tas vyras su akiniais D. trenkė kumščiu. Pataikė kažkur į nosį ar burnÄ , D. nugriuvo. Vyras, kuris trenkė, kažkÄ pradėjo aiÅ¡kintis, sakė, kad jie gali kviesti policijÄ , nes jam vienodai. Tas vyras visÄ laikÄ buvo agresyvus, liepė kitiems nekalbėti, nes ir kiti „gautų“. D. po griuvimo atsikėlė pats, jam kraujavo nosis. D. pats iÅ¡kvietė policijÄ . Vyras, sudavęs smÅ«gį, vis sakė, kad jie gali kviesti policijÄ , po to pasiÅ¡alino kažkur.

Nei prieÅ¡ tai, nei anksčiau nei vieno iÅ¡ tų vyrų nėra matęs (1 t., b. l. 108-110). 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti Ateities g. 48, Vilnius. Ant pastato langų pritvirtintas įmonės „Norfa XL“ logotipas. Patekimas į pastatÄ pro automatines stiklines duris. Pastato teritorija prie patekimo į jį yra stebima vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 12-16). 2022 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti UAB „Norfa mažmena“ pateikti vaizdo įraÅ¡ai.

Vaizdo įraÅ¡as, pavadintas „CH02-2022-04-16-15-18-27“, prasideda 2022-04-16 15:51:15 Jame matyti įėjimas į pastatÄ , kuriame yra ir parduotuvė „Norfa“, adresu Vilnius, Ateities 48, su automatinėmis durimis. Netoliese nuo durų (prie pastato kampo) stoviniuoja keturi jaunuoliai. Pro pastato duris įeidinėja ir iÅ¡eidinėja žmonės. 15:51:48 val. pro pastato duris iÅ¡ vidaus iÅ¡eina vyras su tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis, tamsiaplaukis, su tamsiais akiniais, ir kitas vyras tamsiomis kelnėmis, tamsia pusilge striuke, tamsiaplaukis, per petį pasikabinęs rankinę.

Vyras su akiniais pradeda rÅ«kyti. 15:52:14 val. prie Å¡ių vyrų prieina vienas iÅ¡ keturių jaunuolių, apsirengęs pusilgę striukę su gobtuvu su kailiuku, juodomis kelnėmis, ant galvos pilku gobtuvu. Priėjus jam, prisiartina anksčiau apraÅ¡ytas rÅ«kęs vyras su akiniais, kažkÄ jaunuoliui Å¡neka, jaunuolis jam irgi kažkÄ aiÅ¡kina. Vyras su akiniais staiga jaunuolį kaire ranka pastumia į deÅ¡inį petį, dar kartÄ stumteli ir iÅ¡ karto suduoda deÅ¡ine ranka vienÄ smÅ«gį jaunuoliui į veido sritį.

Jaunuolis krenta ant nugaros. Tada atsistoja, laiko delnu užsidengęs nosį, o deÅ¡inėje rankoje telefonÄ . Vyras su akiniais (tas, kuris sudavė smÅ«gį) visai jaunuolių grupei kažkÄ aiÅ¡kina. 15:53:13 val. įraÅ¡as baigiasi. Vaizdo įraÅ¡as, pavadintas „CH02-2022-04-16-15-53-14“, prasideda 15:53:14 val. Jame matyti ta pati vieta prieÅ¡ais parduotuvės įėjimÄ . Vyras, sudavęs smÅ«gį, kažkÄ aiÅ¡kina jaunuoliams, jie irgi kažkÄ kalba, smÅ«gį gavęs jaunuolis telefone kažkÄ spaudo, po to jis nueina pro duris į patalpų vidų.

Likę trys jaunuoliai Å¡nekasi su smÅ«gį sudavusiu vyru. Po neilgo laiko nukentėjęs jaunuolis grįžta iÅ¡ parduotuvės patalpų, kažkÄ visÄ laikÄ spaudo telefone. Vėl visi stoviniuoja, kalbasi. Nukentėjęs jaunuolis pradeda skambinti ir visi jaunuoliai nueina toliau link pastato kampo. SmÅ«gį sudavęs vyras taip pat pradeda kažkam skambinti. Skambindamas vaikÅ¡to, po to prieina prie jaunuolių, kažkÄ kalba nukentėjusiam jaunuoliui, po to bendrauja visi ir 16:00:39 val. vyras įeina pro duris į pastatÄ .

Jaunuoliai likę dar stoviniuoja. Tolimesni įvykiai apraÅ¡yti kitame įraÅ¡e, kadangi laikas dalinai dubliuojasi. Vaizdo įraÅ¡as, pavadintas „CH02 2022-04-16 15-53-14“, prasideda nuo 15:53:14 val. Matyti įėjimas į pastatÄ , kuriame yra ir parduotuvė „Norfa“, adresu Vilnius, Ateities 48, su automatinėmis durimis. Netoliese nuo durų (prie pastato kampo) stoviniuoja keturi jaunuoliai. Pro pastato duris įeidinėja ir iÅ¡eidinėja žmonės.16:01:36 val. matyti, kaip atsidarius durims iÅ¡ „Norfa“ patalpų kartu su kitais žmonėmis iÅ¡eina vyras, kuris kalba mobiliuoju telefonu, apsirengęs tamsiais rÅ«bais, tamsiaplaukis, su tamsiais akiniais.

Jis praeina pro jaunuolius, po to grįžta prie jų, kažkÄ jiems kalba, rodo ranka, po to vėl nueina tolyn. Jaunuoliai lieka stoviniuoti kur ir buvo (1 t., b. l. 121-123). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Taigi, bÅ«tinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui padaromas be jokios rimtos priežasties ir nėra susijęs su asmeninių kaltininko ir nukentėjusiojo asmens santykių aiÅ¡kinimusi, o padarytas kaltininkui pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar elementarias elgesio taisykles.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. R. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino A. R. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, A. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, iÅ¡ kitų asmenų kompanijos prie jo priėjus jaunuoliui, kuris paklausė, ar jis (A.

R.) turi cigaretę, jis Å¡iam vaikinui liepė „valinti“ (atstoti). Tada Å¡is vaikinas pradėjo kelti balso tonÄ , Jis (A. R.) neturėjo kÄ daugiau daryti, nes tų asmenų buvo ne vienas, nespėjo sugalvoti, kÄ daryti, todėl iÅ¡ karto trenkė tam asmeniui. Jis vaikinui trenkė kumščiu į veidÄ vienÄ kartÄ , Å¡is nugriuvo, jis (A. R.) norėjo padėti vaikinui atsikelti, bet priėjo to vaikino draugas ir jį pakėlė, tada jis (A. R.) pasiÅ¡alino. Tai, kad A. R. aptariamomis aplinkybėmis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D.

K., be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo D. K. bei liudytojų D. K., A. B. bei P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei vaizdo įrašo apžiūros protokolai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis specialisto išvados Nr. G 1227/2022 (01) duomenimis, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam D. K. buvo padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžis su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniai lūžiai, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Å iuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veikÄ pažymėtina, kad jis smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo be jokios pateisinamos priežasties. Kaip nurodė pats kaltinamasis, žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo metu, nei nukentėjusysis, nei kiti su juo buvę asmenys jokių fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tik kalbėjo pakeltu tonu. Taigi, jokios rimtos priežasties panaudoti smurtui kaltinamasis neturėjo. Teismo vertinimu, toks smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nepažįstamÄ asmenį dėl menkavertės dingsties (žodinio konflikto, kilusio nukentėjusiajam papraÅ¡ius cigaretės) prieÅ¡tarauja elementarioms visuomenėje pripažintoms elgesio taisyklėms, tokiu bÅ«du kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Taigi, iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R., 2022 m. vasario 16 d., apie 16.00 val., bÅ«damas prie parduotuvės „Norfa“, adresu Ateities g. 48, Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties konflikto metu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų trenkė vienÄ kartÄ kumščiu nepilnamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nosies-burnos sritį, taip sulaužydamas akinius, kurių vertė 280 eurų, bei tokiais chuliganiÅ¡kais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies kaulų lūžiu su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniais lūžiais.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį A. R. – gana jauno amžiaus, iÅ¡ viso teistas 6 kartus, taip pat ir už kitas smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 5 kartus, dar vienÄ kartÄ nuteistas jau po jos padarymo (2 t., b. l. 44-53), ne kartÄ baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 31-43), dirbantis (vykdantis individualiÄ veiklÄ ) (2 t., b. l. 29).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ kaltinamajam A. R. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siÅ«loma bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis A. R. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnį galutine 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto.

Minėta nutartis Å¡iuo metu yra įsiteisėjusi ir vykdytina, todėl ja paskirta bausmė turi bÅ«ti subendrinta su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 90 parų areÅ¡to bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , prie didesnės Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirtos areÅ¡to bausmės, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į tai, kad A.

R. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi jau buvo paskirtos maksimalios 90 parų areÅ¡to bausmės, nustatant didesnę už pridedamos areÅ¡to bausmės vidurkį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, areÅ¡to bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. R. paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Ä® paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina A. R. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį jau atlikta bausmės dalis bei minėta nutartimi įskaityti laikotarpiai. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Ä®vertinęs tai, kad A. R. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas penkis kartus, jam anksčiau nebuvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis yra dar jauno amžiaus, dirbantis (vykdantis individualiÄ veiklÄ ), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dar yra tikslinga neizoliuoti kaltinamojo nuo visuomenės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieÅ¡kovų interesus, kadangi kaltinamajam nebÅ«tų suvaržyta galimybė dirbti, gauti pajamas ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ pagal Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir (ar) Å¡ioje normoje numatytas pareigas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. R. intensyvi priežiÅ«ra neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje, tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl civilinių ieškinių Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 54,64 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kurį sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam D. K. dėl jo patirtų sužalojimų, kaina, taip pat praÅ¡ydama priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 t., b. l. 80-81).

IÅ¡nagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. R. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė nosies kaulų lūžiu su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniais lūžiais. Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieÅ¡kiniu pateiktame 2022 m. liepos 14 d. Gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡e (1 t., b. l.

82) nurodyta, kad D. K. 2022 m. balandžio 16 d. buvo suteiktos otorinolaringologo paslauga dėl danties lūžio už 21,32 Eur bei veido ir žandikaulių chirurgo paslauga dėl danties lūžio už 21,32 Eur, o 2022 m. balandžio 22 d. buvo suteiktos paslaugos – kraujo tyrimas, atliekamas prieÅ¡ planinę invazinę ir (ar) intervencinę procedÅ«rÄ â€“ protrombinio laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas už 6,75 Eur bei kraujo tyrimas, atliekamas prieÅ¡ planinę invazinę ir (ar) intervencinę procedÅ«rÄ â€“ aktyvinto dalinio tromboplastinio laiko (ADTL) nustatymas už 5,25 Eur.

Bendra suteiktų paslaugų kaina – 54,64 Eur. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, kad ligonių kasos ieÅ¡kinį pripažįsta.

Atsižvelgiant į tai bei į Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus teismas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai ir priteistinas atlyginti iÅ¡ kaltinamojo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 54,64 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat šioje byloje civilinis ieškovas (tuo metu – nukentėjusiojo D. K. įstatyminis atstovas) D. K. 2022 m. liepos 19 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl jo nepilnamečio sūnaus D.

K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurio metu patyrė 2500 Eur turtinę ir neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 49). Kartu su ieÅ¡kiniu D. K. pateikė IÄ® (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad už D. K. dantų gydymÄ sumokėjo iÅ¡ viso 220 Eur (1 t., b. l. 48). 2022 m. lapkričio 29 d. D. K. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad jo sÅ«nui įvykio metu buvo sulaužyti akiniai, nes kai Å¡is gavo smÅ«gį į veidÄ , jie per pusę sulūžo.

Akinius sÅ«nui jis pirko prieÅ¡ pusantrų metų ir jų kaina buvo 280 eurų. Taip pat jo sÅ«nui buvo pažeisti du dantys, jų gydymas kainavo 220 eurų (2 t., b. l. 119). Teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu jis reikalauja tik turtinės žalos, nes jo sÅ«nui jau 18 metų ir sÅ«nus pats gali reikalauti neturtinės žalos. Jis (D. K.) mokėjo pinigus už sÅ«naus dantų gydymÄ , čekiai yra pateikti. Akiniai buvo neremontuotini, nes jie buvo sulaužyti per pusę.

Akinių pirkimo čekio jis nerado. Teismo vertinimu, civilinio ieÅ¡kovo D. K. civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Turtinė žala 220 eurų, patirta dėl civilinio ieÅ¡kovo sÅ«naus nukentėjusiojo D. K., kuris tuo metu buvo nepilnametis, dantų gydymÄ yra įrodyta byloje pateiktais kvitais. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. R., suduodamas nukentėjusiajam D. K. smÅ«gį į veido sritį, sulaužė pastarojo akinius, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir kaltinamasis. Nors civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad akinių pirkimo kvito neiÅ¡saugojo, jie buvo pirkti prieÅ¡ pusantrų metų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti D.

K. nurodyta akinių kaina – 280 eurų, teismo vertinimu, tokia suma nėra per didelė ar neprotinga, turint omenyje, kad akiniai buvo nepataisomai sugadinti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , civilinio ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. R. 500 Eur D. K. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos Nukentėjusysis D. K. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos neturtinės žalos.

Nurodė, kad jam buvo pažeisti du dantys (1 mm įskilimai), taip pat buvo sulaužyta nosis, jis tris savaites sirgo, patyrė fizinį skausmÄ , todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 2 000 eurų (2 t., b. l. 120). Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, jo nuomone, 2 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, jis galėtų atlyginti apie 1 000 eurų. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016).

IÅ¡imtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, įprastai priteisiama suma gali bÅ«ti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smÅ«giais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kÅ«no vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. K. dėl kaltinamojo A. R. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis ir pažeisti du dantys, paties teigimu jis tris savaites sirgo, jautė fizinį skausmÄ . Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.

Nukentėjusiajam D. K. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo padarytas, be kita ko, nosies kaulų lūžis su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva. Akivaizdu, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Taip pat nukentėjusiajam buvo padaryti apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniai lūžiai.

Å ie dantys yra priekiniai, vieni iÅ¡ labiausiai matomų, todėl akivaizdu, kad jų sužalojimas taip pat siejamas su nukentėjusiojo psichologiniu diskomfortu. Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį bei į tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų apie iÅ¡skirtinai ilgÄ gydymosi laikÄ , su tuo susijusius nepatogumus, komplikacijas, liekamuosius reiÅ¡kinius ir pan., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta D.

K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies, priteisiant iš A. R. nukentėjusiajam D. K. neturtinei žalai atlyginti 1 000 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). Dėl proceso išlaidų Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam A. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokatė Elena Žilėnienė) valstybė patyrė 203,33 Eur proceso išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas kaltinamojo suėmimo klausimas. Kaltinamojo A. R. gynėju teisme buvo paskirta advokatė Elena Žilėnienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (pvz.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, iÅ¡laidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebÅ«davo priteistinos. Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis A.

R. yra teistas ne vienÄ kartÄ , daug kartų baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, Å¡iuo metu atliekantis areÅ¡to bausmę, todėl jo galimybės dirbti yra apribotos, be to, Å¡iuo nuosprendžiu, patenkinus civilinius ieÅ¡kinius, iÅ¡ jo buvo priteistos nemažos sumos. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. R. turtinė padėtis Å¡iuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ kaltinamųjų Å¡iuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nurodyta suma iÅ¡ kaltinamojo A. R. nepriteistina. Dėl daiktinių įrodymų Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmena su įraÅ¡ais iÅ¡ „Norfa“ kamerų, saugoma voke, prisegtame prie bylos 2 tomo virÅ¡elio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. R. 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme, ir paskirti A. R. galutinę subendrintÄ bausmę – 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® paskirtÄ bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti A.

R. pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį jau atliktÄ bausmės dalį bei minėta nutartimi įskaitytus laikotarpius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirtos 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam Å¡iuos įpareigojimus:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose;

2) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo Å¡io įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam A. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 54,64 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. D. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R. 500 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo D. K. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

R. nukentėjusiojo D. K. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nurodytų proceso iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo A. R. nepriteisti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmenÄ su įraÅ¡ais iÅ¡ „Norfa“ kamerų, saugomÄ voke, prisegtame prie bylos 2 tomo virÅ¡elio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. R., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sÄ lygas, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė