2019-07-30 Nr. DBT-100-3-62-3-00098-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-35/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00098-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. liepos 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Danguolės Bublienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys V. K., V. A., A. K., M. S., I. A., O. P., R. S., D. G., A. G., J. P., A. P., A. P., E. P., B. K., N. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ Nr. (33.200)R-3466 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pagal 2018 m. spalio mėn. E. K. parengtą pasiūlymo schemą „Gatvės (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų tikslinimas“ patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 10 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ Nr. (33.200)R-3466 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal pareiškėjo pateiktą projektą taip, jog iš (duomenys neskelbtini) ribų būtų pašalinta pravažiavimo dalis, einanti nuo (duomenys neskelbtini) link žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, minėtas pravažiavimas per klaidą buvo priskirtas (duomenys neskelbtini), nes jis niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) dalimi. Istoriškai jis buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi ir buvo reikalingas šio sklypo pastatų eksploatavimui. Pareiškėjas kartu su kitais pastato bendraturčiais siekia susiformuoti valstybinės žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), į šį sklypą įtraukiant pravažiavimo plotą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo – (duomenys neskelbtini), Kaunas, susisiekimo komunikacijos ribų nustatymo. Pareiškėjas siekia, kad atsakovas susimažintų ginčo žemės sklypo ribas ir pareiškėjas galėtų susiformuoti valstybinės žemės sklypą pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, į šį sklypą įtraukiant ginčo pravažiavimo plotą. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartis Nr. T-32/2013; 2015 m. spalio 15 d. nutartis Nr. T-121/2015 ir kt.). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto sprendimą atsisakyti patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, tačiau iš esmės skundo reikalavimu pareiškėjas siekia pakeisti (sumažinti) šio Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas. Be to, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė tikslinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, buvo priimtas atsakovui įgyvendinant atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ Nr. (33.200)R-3466 laikytinas ne viešojo administravimo aktu, bet civilinių santykių subjekto priimtu sprendimu dėl atsisakymo sumažinti savo nuosavybės teise valdomo objekto dalį. Taigi, teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą, yra reguliuojami civilinės teisės normomis, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. rašto „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ Nr. (33.200)R-3466, kuriuo atsakovas, kaip nekilnojamojo daikto (gatvės) savininkas, nesutiko pagal pareiškėjo prašymą tikslinti gatvės kadastrinius matavimus tokiu būdu, kad iš gatvės ribų būtų pašalintas pravažiavimo plotas. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiuo atveju neginčija kadastrinių matavimų teisėtumo, nurodant, kad matavimai atlikti nesilaikant specialiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad istoriškai ginčo pravažiavimas buvo ne gatvės, priklausančios Kauno miesto savivaldybei, o žemės sklypo, kuriame esančio gyvenamojo namo dalies patalpų savininku yra pareiškėjas, dalimi, tokiu būdu iš esmės keldamas ginčą dėl atsakovo nuosavybės teisės į pravažiavimą. Taigi šiuo atveju yra keliamas ginčas dėl nuosavybės teisės į pravažiavimą, kuris neišvengiamai įtakos atsakovo nuosavybės teises ir susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Todėl, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys V. K., V. A., A. K., M. S., I. A., O. P., R. S., D. G., A. G., J. P., A. P., A. P., E. P., B. K., N. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Bublienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas